***
Susiję įsakymai:
Nr. 365 2002 09 23 Dėl daržovių dauginamosios medžiagos, išskyrus sėklą, privalomųjų reikalavimų
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
Nr. 3D-279
Vilnius 2007 06 04
Dėl žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 365 „Dėl privalomųjų reikalavimų daržovių dauginamajai medžiagai, išskyrus sėklą“ pakeitimo
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 365 ,,Dėl privalomųjų reikalavimų daržovių dauginamajai medžiagai, išskyrus sėklą“ (Žin., 2002, Nr. 95-4131; 2004, Nr. 90-3320) ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).
,,LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO
MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PRIVALOMŲJŲ RINKAI TIEKIAMOS DARŽOVIŲ DAUGINAMOSIOS
IR SODINAMOSIOS MEDŽIAGOS, IŠSKYRUS SĖKLĄ, REIKALAVIMŲ
APRAŠO
Siekdama užtikrinti kokybiškos, neužkrėstos kenksmingaisiais organizmais daržovių dauginamosios ir sodinamosios medžiagos, išskyrus sėklą, rinkai tiekimą,
t v i r t i n u Privalomųjų rinkai tiekiamos daržovių dauginamosios ir sodinamosios medžiagos, išskyrus sėklą, reikalavimų aprašą (pridedama).“
Žemės ūkio ministrė
Kazimira Danutė Prunskienė
Įsakymą rengė Bendrosios rinkos organizavimo departamento (direktorius R. Krasuckis, tel. 239 11 30), Augalininkystės skyriaus (vedėjas A Damanskis, tel. 239 11 40) vyr. specialistė D. Abraitytė, tel. 239 12 43 ir Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie ŽŪM (viršininkas J. Lisauskas, tel. 231 40 56), Sėklų skyriaus vedėjo pavaduotoja J. Kulikauskaitė tel. 231 45 31.
***
MINISTRO ĮSAKYMAI
Grįžti į įsakymų sąrašą
Susiję įsakymai:
Nr. 224 2001 06 29 Dėl privalomųjų daržovių sėklos kokybės reikalavimų.
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
Nr. 3D-266
Vilnius 2007 05 31
Dėl žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 224 „Dėl privalomųjų daržovių sėklos kokybės reikalavimų“ pakeitimo
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 224 „Dėl Privalomųjų daržovių sėklos kokybės reikalavimų“ (Žin., 2001, Nr. 58-2110; 2004, Nr. 88-3241; 2005, Nr. 55-1903; Nr. 118-4283) ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).
,,LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO
MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PRIVALOMŲJŲ RINKAI TIEKIAMOS DARŽOVIŲ
SĖKLOS KOKYBĖS REIKALAVIMŲ
APRAŠO“
Siekdama užtikrinti tikslų daržovių sėklos kokybės įvertinimą ir kokybiškos daržovių sėklos tiekimą rinkai,
t v i r t i n u Privalomųjų rinkai tiekiamos daržovių sėklos kokybės reikalavimų aprašą (pridedama).
Žemės ūkio ministrė
Kazimira Danutė Prunskienė
Įsakymą rengė Bendrosios rinkos organizavimo departamento (direktorius R. Krasuckis, tel. 239 11 30), Augalininkystės skyriaus (vedėjas A Damanskis, tel. 239 11 40) vyr. specialistė D. Abraitytė, tel. 239 12 43 ir Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie ŽŪM (viršininkas J. Lisauskas, tel. 231 40 56), Sėklų skyriaus vedėjo pavaduotoja J. Kulikauskaitė tel. 231 45 31.
|
***
Valstiečių laikraštis
| Tėvo pėdomis: penki ūkininkai iš vieno kiemo |
|
Daiva Červokienė
VL žurnalistė
Aldona ir Vytautas Marcinkevičiai didžiuojasi ne tik užauginę septynis vaikus, bet ir pirmieji Trakų rajone ėmęsi ekologiškai ūkininkauti. Kadangi jų, abiejų agronomų, gyvenimas buvo tiesiog suaugęs su žeme, tai ir visus keturis sūnus paskatino savo gyvenimus susieti su ja. Tad kaip sekasi ūkininkauti penkiems Marcinkevičiams? Ar dažnai sūnūs klausia tėvo patarimų? Ar svarus jiems tėvo žodis?
Tarp pirmųjų
Aldona ir Vytautas Marcinkevičiai buvo pirmieji ūkininkai Trakų rajone - 42 hektarus žemės jie gavo pagal Valstiečio ūkio įstatymą. Nusprendę savo ūkį kurti agronomai sakė tiesiog jutę nepasitenkinimą, kad drasko kolūkį. Tačiau į Trakų rajoną dirbti atvykę dzūkė Aldona ir aukštaitis Vytautas buvo ryžtingi. Pirmiausia imdami žemę išsiklausinėjo, kur ji laisva. Trakų rajone tokios nebuvo sunku rasti - nemažai žmonių išvyko į Lenkiją.
Ilgai Marcinkevičiams širdį skaudėjo, kai greta jų kolūkio fermos nyko, bet, paprašę jas parduoti, sulaukė neigiamo atsakymo. Dabar tuo džiaugiasi - patys modernesnius tvartus pasistatė, ir niekas jiems neprikiš, kad iš kolūkio gero prasigyveno. Ką padarė, padarė savo rankomis.
Paskolas Aldonai su Vytautu teko imti tris kartus. Pirmąją - traktoriui ir arkliui. "Sulaukėme banko užklausimo, kam mums arklys, jei traktorių perkame, arba kam šis, kai turėsime arklį. Atsakėme, kad traktoriumi žemę dirbsime, o arkliu į sporto šventes važinėsime. Juk ūkininkui ne tik žemė rūpi", - sakė Vytautas.
"Antrąkart 800 tūkst. "vagnorkių" paskolą ėmėme mažam traktoriukui. Grąžinome skolą per metus: pardavę motininę kiaulę, gaudavome apie 100 tūkst. "vagnorkių". Trečią paskolą vos išmokėjome. Tada auginome daug gyvulių, jais viską ir vertinome. Kai žmonės paklausdavo, ką manom apie augančias technikos kainas, atsakydavau - argi daug trys veršiai už traktorių? Sovietiniais metais brangiau buvo", - prisiminė Aldona.
Jie griebėsi visko, ko tik galima: laikė 100 raguočių, 200 kiaulių, augino grūdines kultūras, 5 ha bulvių, 2 ha morkų. "Vis eksperimentavome. Lietuvoje įstatymai taip sparčiai keičiasi, tarsi būtų priimami tam tikros grupelės naudai. Spėjai užšokti ant bangos, jais pasinaudojai - puiku, uždelsei - jau pasikeitė", - pastebėjo A. ir V.Marcinkevičiai.
Kurį laiką jų ūkio pagrindas buvo gyvulininkystė. Tačiau netrukus, pastebėję, kad be mechanizacijos ūkyje neišsivers, raguočių atsisakė.
Posūkis į ekologiją
Aldona ir Vytautas pirmieji rajone pradėjo ūkininkauti ekologiškai. Kaip ryžosi? "23 metus kolūkyje dirbau vyriausiuoju agronomu. Chemikalai tiek įgriso, kad, atsiradus galimybei dirbti žemę kitaip, ja ir pasinaudojome", - sako ponas Vytautas.
"Kam gi, jei ne agronomams, geriausiai išmanantiems sėjomainos principus ir kitų žinių pakankamai turintiems, kurti ekologinį ūkį? Patiems maloniau tausojančiai žemę dirbti, sveikus produktus gaminti, juos valgyti ir kitiems pasiūlyti", - teigė Aldona.
"Teko orientuotis į nenašioms žemėms tinkamas kultūras, kurioms nereikia trąšų. Visų pirma - į grikius, ankštinius augalus - lubinus, žirnius. Pastarieji būtini sėjomainai, pagerina žemę, kaupia azotą. Bet daug žirnių neauginsi, jais gyvulius reikia šerti šutintais", - aiškino Vytautas.
Marcinkevičiai augina ekologiškus lubinus, kvietrugius, vasarinius kvietukus ir kviečius. Prikulia iki 2 tonų iš hektaro.
Piktžolių jų laukuose daug? "Ne. Svarbu spalio mėnesį gerai suarti laukus. Geriau tegul rudenį žemę šernai išknisa nei pavasarį arti. Sėjomainoje vyrauja žiemkenčiai - jie anksti sužaliuoja ir patys naikina piktžoles", - sakė ūkininkai.
Savo produkciją jie parduoda ekologiškos žuvininkystės ūkiams.
Prekybos tinklo "Maxima" vadybininkai teiravosi, ar neturėtume ekologiškų grikių, bulvių. Tačiau reikalavimai ekologiškai produkcijai nelogiški. Juk ekologiški grikiai nebus tokie pat stambūs, kaip tręštieji, bulvės taip pat bus mažesnės. Be to, bulvių paprašė atvežti 200 kilogramų. Tiek neapsimoka. Ką su kitomis daryti? Parduoti turguje? O ten kaina būtų tokia pat, kaip ir augintų su chemikalais", - pasakojo ponia Aldona.
"Kol pirkėjai mažai galvoja apie sveikatą ir ekologiškumą, prekybos tinkluose šalia didelių bulvių, morkų, ekologiška produkcija neatrodo patraukliai. Tačiau Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, pradedama suvokti, kad svarbu produktų kokybė", - mano ponas Vytautas.
Dar prieš kelerius metus jie ekologiškai augino ir bulves, kiaules. Tiesa, ekologiškos kiaulininkystės neįformino - būtų tekę kitaip tvartus statytis (o juos statė be paskolų), nemažai popierių tvarkyti. Įsitikinę, kad tai neapsimoka, atsisakė. Dabar tik 10 kiaulių teaugina. Sau ir vaikams.
Kooperatyvo idėjos
"Sumanėme žemės ir vaikams nupirkti. Kurį laiką sūnūs abejojo, ar imsis ūkininkauti. Dabar džiaugiasi", - sakė Vytautas.
Kaip sūnų ūkiai tapo ekologiniai? "Vaikai seka tėvais", - nusišypsojo V.Marcinkevičius.
Aldona ir Vytautas Marcinkevičiai yra vieni iš Trakų unijos, teikiančios paskolas savo nariams priimtinesnėmis sąlygomis nei bankai, įkūrėjų. Beje, per steigiamąjį susirinkimą jų Donatas tarstelėjo, kad jie kooperatyvą jau turi. Ir tuoj paaiškino, kad jų ir tėvų ūkiai gyvuoja tokiais pagrindais: vieni kitiems skolina pinigų technikai ir žemei įsigyti. Tačiau taisyklės tokios - skolinaisi, teks ir atiduoti. Tiesa, be termino, procentų.
"Jei turėtume vieną ar du vaikus, galėtume jiems žemės nupirkti. Tačiau turime septynis, visiems padėti reikia, todėl sutarėme vieni kitiems tik skolinti. Nepykstame, jei per kelerius metus skolos negrąžins, jei pinigai ir nuvertės. Svarbu, kad sūnus žino, jog pinigus reikia atiduoti, kad bando savarankiškai kurtis. Juk jei būtume žemę tik sau pirkę, tik savo ūkį modernizavę, sūnūs ne ūkininkai būtų buvę, tik samdiniai", - savo kredo nusakė Marcinkevičiai.
Po keliolika hektarų žemės vaikams jie nupirko vos šiems tapus pilnamečiams.
"Kol kartu gyveno, kartu ir ūkininkavo. Vedę atskirai ūkininkauti pradėdavo. Mums geriau, kai jie savarankiškai kuriasi. Sakom, galit ir nepaisyti mūsų patarimų, nesupyksime, bet išklausykite, pasvarstykite. Kai nevadovaujame, jie patys labiau stengiasi, jaučia atsakomybę", - sakė Aldona ir Vytautas.
Kas lėmė, kad sūnūs pasirinko ūkininko kelią? To pasiteiravome jauniausiojo Marcinkevičiaus. "Nuo mažens buvau įpratęs žemę dirbti. Domino ir kompiuteriai, bet žemė traukė labiau", - ištarė Vygantas, kuris su šeima kuriasi arčiausiai tėvų namų.
Jo pasiteiravau, kaip įsivaizduoja savo ateitį. "Turiu 35 ha žemės. Norėčiau plėstis, daugiau savo technikos įsigyti", - sakė jaunasis ūkininkas. Anot jo, kai tėvai nupirko jam žemės, skola už ją atrodė labai didelė. O štai jau kone pusę ir sumokėjo. Norėjo nuomotis iš valstybės dar daugiau, bet pasiūlė penkeriems metams jaunuolynu apaugusį plotą. Nedrįso - atneš išvadas, teks įdirbtą žemę atiduoti. Nepalaiko jis ir Žemės ūkio ministerijos, Seimo Kaimo reikalų komiteto siūlymo leisti jauniesiems ūkininkams įsigyti žemės lengvatinėmis sąlygomis. Nors jis Marcinkevičiams lyg ir palankus, jie stebisi, kiek daug aplinkui fiktyvių ūkininkų, kurie sugeba pelnytis iš ES dotacijų, o galimybės pusvelčiui įsigyti didžiulius žemės plotus jiems taptų milžinišku pasipelnymo šaltiniu.
"Neuždirbti pinigai nėra skalsūs. Nemanome, kad dideli pinigai didelę laimę neša", - teigė Marcinkevičiai.
Prasmė ir malonumas
"Laukuose dirbti man - malonumas. Bet nemėgstu, nemoku technikos remontuoti. Sena technika laukuose - nepatikima: suges, darbo nepadarysi, tik vargo, bėdų turėsi", - sakė Vytautas.
Jis su žmona džiaugiasi, kad visi sūnūs turi savo technikos, padargų. Ir savo sandėlius, valomąsias trys vyriausieji jau turi. Tik Vygantas tėvų sandėliuose grūdus laiko ir technikos dar skolinasi. O Sigitas iš Semeliškių savo technikos į tolimiausius laukus nevaro - iš arčiau gyvenančių brolių paprasčiau pasiskolinti.
"Kai visi susirenkame tėvų namuose, vis apie žemės ūkį kalbame. Kitiems būtų net neįdomu", - nusijuokė Vytautas, pastebėdamas, kad visi sūnūs moka techniką remontuoti. Donatas pernai sau priekabą susivirino. Pirmas blynas neprisvilo. Specialistai sakė, kad gerai padaryta.
Ūkininkas pridūrė, kad tik prasto mokytojo mokiniai neaplenkia. Tokio, kuris gal žinių gailėjo, gal pasitikėjimo, drąsos neskiepijo. "Aš galiu didžiuotis, kad sūnūs mane aplenkė", - reziumavo V.Marcinkevičius.
Kas svarbiausia žmogaus gyvenime? Vytautas ypač džiaugiasi išmokęs atžalas gyventi draugiškai, atsakingai ir savarankiškai, padėjęs joms įsitvirtinti. Ir kad dirbti jiems - malonu, nepaisant, lyja ar giedra. "Nėra didesnės laimės, kai vaikai nelaukia, kad jiems tėvai prikrautų pilnus krepšius", - ištarė ponia Aldona.
***
Žemės ūkio ministerija
2007-06-04
EUROPOS SĄJUNGOS PARAMA ŽEMĖS ŪKIUI IR KAIMUI SĖKMINGAI ĮSISAVINAMA
Žemės ūkio ministrė profesorė Kazimiera Prunskienė pabrėžė, kad pirmasis labai reikšmingas Lietuvos žemės ir maisto ūkio sektoriui bei kaimo plėtrai narystės Europos Sąjungoje periodas – 2004–2006 m. – užbaigtas sėkmingai.
Žemės ūkio ministerijos administruojamas sektorius paramą įsisavina geriausiai
Itin efektyviai ES struktūrinių fondų lėšos buvo administruojamos žemės ir maisto ūkio sektoriaus reguliavimo srityje. ES struktūrinių fondų parama mūsų šalies kaimo plėtrai nuo narystės pradžios skirta pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemones – iš viso 603,6 mln. Lt. Palyginti su kitomis šalies ūkio sritimis, Žemės ūkio ministerija sėkmingiausiai įsisavina ES paramą. Iki 2007 m. gegužės pabaigos pagal BPD kaimo plėtros priemones jau buvo išmokėta 379,7 mln. litų (neįskaitant avansų), o tai sudaro 63 procentus nuo visų ES skirtų lėšų. Palyginti su kitomis šalies ūkio sritimis, tai yra beveik du kartus didesnis ES lėšų panaudojimo rodiklis.
Ministrė prof. K. Prunskienė atkreipė dėmesį, kad ES lėšos pagal reglamentų nuostatas turi būti panaudojamos pagal vadinamąją n+2 taisyklę, o tai reiškia, kad konkretiems metams numatytos lėšos turi būti įsisavintos per einamuosius ir dar dvejus artimiausius metus (2004 m. buvo numatyta 156,264 mln. Lt, 2005 m. – 205,119, 2006 m. – 242,228 mln. Lt). Taigi lėšos pagal BPD 2004–2006 m. priemones turi būti įsisavintos iki 2008 m. pabaigos. Ta pati taisyklė galios ir dabartiniu finansiniu laikotarpiu – lėšos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai už įgyvendintus projektus bus mokamos iki 2015 m.
Prof. K. Prunskienė pažymėjo, kad 2004–2006 m. buvo nelengvų išbandymų ir naujos patirties metai, nes jai tapus ministre, atsilikimas buvo nemažas. Reikėjo sukurti visas procedūras nuo paraiškų ES paramai gauti teikimo iki sutarčių su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA) pasirašymo, projektų įgyvendinimo ir tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimo. „Mes racionalizavome tas procedūras ir visą administravimo sistemą taip, kad visas procesas būtų kuo trumpesnis. Briuselyje notifikavome tvarką (gavome leidimą), kad procedūros galėtų vykti ne viena po kitos ir taip užimti labai daug laiko, bet lygiagrečiai vienu metu. „Man teko prisiimti riziką ir siūlyti Europos Komisijai įtvirtinti paraiškoje nuostatą, kad jei pretendentai į ES paramą prisiima atsakomybę ir mano, kad vis tiek įgyvendins savo sumanytus projektus, net jei ir negaus ES paramos, tai viešuosius pirkimus ir su projekto parengimu susijusius darbus gali pradėti pateikę NMA paraišką, bet nelaukdami jos įvertinimo ir nepasirašę paramos sutarties. Su NMA būtina suderinti, kad darbų procedūros bus vykdomos pagal visus reikalavimus. Pretendentai įgyvendina savo projektus, NMA dirba su jų dokumentais, ir visa proceso eiga tokiu atveju tampa nepalyginamai spartesnė“, – pažymėjo ministrė.
Prof. K. Prunskienė atkreipė dėmesį į dar vieną labai svarbią detalę – „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atlikto sociologinio tyrimo „Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos Lietuvai paskirstymo skaidrumas“ rezultatai parodė, kad ES pinigai žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirstomi skaidriai ir sąžiningai.
Valstybės strategijos kūrimas
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pažymėjo, kad aptardama įvairias paramos formas, ji siekia susieti jas į vieną visumą, į strateginius šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros tikslus. „Parama nėra paprastos pinigų dalybos, tai valstybės strategijos kūrimas“, – pabrėžė prof. K. Prunskienė.
Pareiškėjai, teikdami paraiškas pagal septynias BPD kaimo plėtros priemones („Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas“, „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“, „Miškų ūkis“, „Leader + pobūdžio priemonė“, „Mokymas“), buvo labai aktyvūs. Iki 2007 m. gegužės 23 d. pasirašytos 1 683 sutartys 599,7 mln. Lt paramos, t. y. 99,4 proc. nuo visų skirtų lėšų. Sutarčių pasirašymo laikas pratęstas iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. Planuojama, kad iš viso bus pasirašyta sutarčių už maždaug 642 mln. litų. Ši suma beveik 6,5 proc. viršys pagal BPD priemones ES ir valstybės skirtas lėšas. Tokiu būdu užtikrinama, kad jeigu kai kurie verslo projektai būtų visiškai ar iš dalies neįgyvendinti, ES lėšos neliktų neįsisavintos.
Ypač aktyviai paramos lėšų 2004–2006 m. laikotarpiu buvo siekiama, įgyvendinant priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Pastarajai priemonei skirta daugiausiai ES paramos – 293,5 mln. Lt. Pagal šią priemonę gautos 824 paraiškos, aktyviausi buvo Šiaulių (99), Panevėžio (91), Kauno (83) bei Marijampolės (68) apskričių ūkininkai. Pagal šią priemonę su paramos gavėjais pasirašyta 600 sutarčių. Jų bendra paramos suma siekia 287,842 mln. litų. Paramos gavėjams jau išmokėta 199,5 mln. Lt, t. y. 68 proc. visų šiai priemonei skirtų lėšų.
„Investicijos į žemės ūkio valdas“ priemonės tikslas – spartinti žemės ūkio valdų restruktūrizavimą, gamybos konkurencingumą, pagerinti darbo ir gamybos sąlygas. Parama pagal šią priemonę teikiama investicijoms į pieno, mėsos, augalininkystės produktų, vaisių, uogų, daržovių ir grybų, kailinių žvėrelių veisimo ir auginimo, žvėrininkystės ir bitininkystės sektorius.
„Priemonės populiarumą neabejotinai lėmė jos tikslas bei teikiama nauda. Paramos dėka vis daugiau šalies ūkininkų ir bendrovių turi galimybę modernizuoti techninę bazę ir kurti konkurencingą ūkį. Pareiškėjų aktyvumą taip pat galėjo lemti ir efektyvi visuomenės informavimo sklaida”, – pažymėjo ministrė.
Prof. K. Prunskienė priminė prieš metus tvirtinusi, kad 2006 m. pateikti tinkami „Investicijų į žemės ūkio valdas“ projektai, kuriems tame laikotarpyje tiesiog pristigo pinigų, bus finansuojami jau iš 2007–2013 m. laikotarpio lėšų. „Pirmenybę atidavus gyvulininkystei, „už brūkšnio“ buvo likę apie 160 augalininkystės projektų. Labai skaudi aplinkybė, kad geras projektas galėjo likti be paramos, todėl už savo nacionalinius interesus Briuselyje mes kovojame visomis įmanomomis intelektualiomis, diplomatinėmis bei derybinėmis priemonėmis ir mums pavyko susitarti. Tai tikrai didelis mūsų ministerijos laimėjimas. Labai svarbu, kad žemdirbiams neprapultų ūpas, kad jie nemestų savo veiklos čia, Lietuvoje, ir neišvyktų geresnio gyvenimo ieškoti svetur“, – akcentavo žemės ūkio ministrė. Planuojama, kad BPD augalininkystės sektoriaus projektai, kuriuos ketinama finansuoti iš 2007–2013 m. laikotarpio lėšų (103 paraiškos už 47 mln. litų), pagal naujosios programos reikalavimus bus baigti vertinti liepos mėnesį, jei pareiškėjai operatyviai atsilieps į NMA prašymus atlikti tam tikras projektų korekcijas.
Jau išmokėta beveik visa jauniesiems ūkininkams skirta ES parama, t. y. 97,6 proc. visų jiems skirtų 55,8 mln. Lt lėšų. Struktūrinių fondų finansine parama pasinaudoję jaunieji ūkininkai (pasirašyta 675 sutartys) sėkmingai įgyvendina projektus ir prisideda prie Lietuvos kaimo plėtros bei modernizavimo, tampa sektinu pavyzdžiu kitiems.
ES struktūrinių fondų parama duoda akivaizdžių rezultatų ne tik tiesioginėmis investicijomis, skirtomis ūkių ir įmonių modernizavimui, bet ir kuriant naują bendruomeninį mąstymą, kaip svarbiausią prielaidą gyvenimo kokybei kaime gerinti. „Leader+ pobūdžio priemonė“ – tai į kaimo plėtrą orientuota ES bendrijų iniciatyva, kuria siekiama paremti įgūdžių įgijimo veiklą, padėti kaimo gyventojams gerinti gyvenimo kokybę, skatinti juos aktyviai dalyvauti priimant ir įgyvendinant kaimo plėtros sprendimus. Dešimt vietos veiklos grupių (VVG), kurioms pagal šią priemonę Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą skirti finansavimą bandomųjų integruotų strategijų įgyvendinimui, skirstys lėšas vietos projektams ir prižiūrės jų vykdymą. Šiuo metu visos VVG jau yra paskelbę konkursus projektų atrankai, tad dabar vyksta šių projektų vertinimas arba jie jau ir pradedami įgyvendinti. Pagal šią priemonę pasirašytos 123 sutartys 8,81 mln. litų sumai. Įgyvendinus vietos projektus, bus sukurta saugi gyvenimo ir darbo aplinka, plėtojami tradiciniai ir netradiciniai kaimo verslai, turizmas, ekologinis ūkininkavimas, efektyviai naudojamas saugomų teritorijų potencialas, derinant gamtos ir kultūros išteklius.
Palankios sąlygos naujam startui
Sėkmingas kaimo plėtrai skirtų lėšų panaudojimas Lietuvoje turėjo įtakos ir derybose su Europos Komisija dėl 2007–2013 metų Bendrijos paramos Lietuvos kaimo plėtrai. Lietuvai skirta parama yra žymiai didesnė negu Estijai ir Latvijai.
Remdamasi istoriniais duomenimis, sugebėjusi argumentuotai pagrįsti savo poreikius, Lietuva naujuoju programavimo laikotarpiu paramos lėšų sugebėjo išsiderėti 2,4 karto daugiau negu Estija ir 1,7 karto daugiau negu Latvija. Lietuvai 2007-2013 m. laikotarpiu skirta 6 019,5 mln. Lt, Estijai – 2 467,6 mln. Lt, Latvijai – 3 594,7 mln. Lt. Palyginti su kitomis naujosiomis ES narėmis, daugiau negu Lietuvai paramos lėšų skirta tik Čekijai – 9 721,4 mln. Lt., Vengrijai – 13 140,8 mln. Lt., Slovakijai – 6 800 mln. Lt ir Lenkijai. Lenkijos kaimo plėtrai 2007-2013 m. ES skiria daugiausia lėšų – 45 680,7 mln. Lt.
Kai kurioms senosioms ES šalims, net ir gerokai didesnėms už Lietuvą, skirta tik labai nežymiai didesnė parama, pvz., Švedijai – 6 303,6 mln. Lt, Jungtinei Karalystei – 6 593,4 mln. Lt. Gerokai mažesnė parama negu Lietuvai 2007-2013 m. skiriama Belgijai – 1 445,3 mln. Lt, Danijai – 1 535,3 mln. Lt.
Rezultatai džiugina
Prof. K. Prunskienė pastebėjo, kad Lietuvoje nėra linkstama džiaugtis pasiektais rezultatais, kur kas labiau mėgstama viską dramatizuoti ir fiksuoti tik blogus dalykus, nepastebint esminių pasiekimų. Lietuvoje per visus tuos trejus ES struktūrinės paramos metus (2004–2006 m.) viešai buvo skelbiama visiškai niekuo nepagrįsta prognozė, kad žemės ūkio sektorius nepajėgsiąs panaudoti jam skirtos ES investicinės paramos. „Tuo tarpu prieš mėnesį Lietuvoje apsilankiusi Europos Komisijos narė Dalia Grybauskaitė, atsakinga už ES finansinį programavimą ir biudžetą, pripažino mūsų sėkmę ir žemės ūkio sektorių pavadino stabiliu paramos įsisavinimo pirmūnu. Džiugu, kad ES komisarė Dalia Grybauskaitė tai susiejo ir su mano asmenine iniciatyva, aktyvia veikla ir autoritetu Europos Komisijoje ir Taryboje, – pažymėjo prof. K. Prunskienė.
Ministrė K. Prunskienė prisiminė, kaip skeptiškai iš pradžių buvo nusiteikę socialiniai partneriai, netikėję, kad Europos Sąjungos parama šalies žemės ūkiui bus tikrai skiriama. Ūkininkams atrodė, kad jeigu parama į šalį ir ateis, tai ją pasiims tik patys stambiausieji žemvaldžiai, kurie sugebės „prieiti prie valdžios“. Daug skepticizmo skleidė ir nuolatiniai kaimo bei jam palankios politikos oponentai, netikėdami, kad kaimas jam skirtą paramą sugebės sėkmingai įsisavinti. „Juo džiugiau šiandien konstatuoti, kad tokios pesimistinės prognozės nepasitvirtino“, – pirmojo ES narystės ES laikotarpio rezultatus apibendrino ministrė prof. Kazimiera Prunskienė.
Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8~5) 239 10 18; el. paštas spauda@zum.lt
***
