Grįžtame prie temos arba apie „Tatulos“ krypties skauduliukus arba... Savaime tik kačiukai kažkaip gimsta

2008-08-29

Nu kaip be jų.

Bet kadangi skauduliukai kankina ne tik tatuliečius – pasvarstykime.

Na jau daug kartų kudakuoju, kad pavyko mums ta ne trumpalaikė akcija dėl ES išmokų dydžio, už ekologinius pasėlius  ir džiaugėmės ekologinių ūkių plėtra šalyje. Tačiau nereikėtų perdėti ekologinio ūkio plėtros dinamikos, tai siejant vien su išmokomis – ne vienas ūkininkas mums šiandien sako, kad jau nebegrįš atgal į tradicinį (chemizuotą) ūkininkavimą, net jei nebūtų tų išmokų už pasėlius. Reikia ne vienam priminti ir tai, kad mūsų šalyje ekologinių ūkių plėtros tempai (procentine išraiška ir pagal plotą, ir pagal skaičių) keletą metų prieš 2004 metus, buvo net net didesni nei po 2004 metų (bet ta plėtra iki 2004 m. taip pat labiausiai siejosi su išmokomis, su ekologiškų produktų realizavimo garantijomis (tiems, kas to norėjo) ir kita parama, tik lietuviško jau lygmens – kai kitokios nebuvo, tai tas taip pat buvo šis tas, lyginant su kitais sektoriais mūsų šalyje).

Kaip bebūtų, staigi mūsų organizuota plėtra atnešė visiškai neplanuotą  ir tam tikrą sumaištį žmonių protuose. Prasidėjo tokia lyg ir mišrainė... apie ekologus blogiečius (kai persimaišė teisybė, melas, pavydas ir dar visa kas).

Siekiant pasiaiškinti, kas čia įvyko iš tikrųjų, kaip pamenate, mes pasiūlėme pasižvalgyti patiems po šalies ekologinius ūkius (pasiūlėme ir formą tam – pažangiausio Lietuvos ekologinio ūkio rinkimus).

Apvažiavę du pastaruosius metus iš eilės šalies ekologinius ūkius, dar kartą įsitikinome, kad ekologinė gamyba Lietuvoje galima. Pamatėme ūkius, kuriais galime didžiuotis ir tarp pažangiausių europinių. Tačiau pamatėme ir tai, kad ūkininkas tampa bejėgiu, kai padaro klaidas ankstesniais metais (ypač siekiant turėti švarius pasėlius). Kartais tai ne klaida, bet ubagystė (technikos, įrangos stoka). Kartais – tiesiog labai didelė spraga žiniose.

Tačiau ministerija tą klausimą ėmėsi spręsti kitaip nei mes siūlėme – na to sumanymo autorius nepasakytum kad vien ministerija, jų nemažai.

Ir chemizuoti ūkiai pasipiktinę, kad juos, atseit, teršia „lietuviška medvilne“ (piktžolėmis) kaimynystėje esantys ekologiniai ūkiai. Ir atsidariusių ekologiškų produktų parduotuvių pardavėjai („atidariau parduotuvę, galvojau biznelį prasuksiu – paaiškėjo, kad ekologiškų produktų nėra“). Ir vartotojai (įpratę „apsipirkti“, kai ekologiški produktai – vartotojo ugdymo tikslu buvo ir dar yra tiesiog išdalinami).

Na visa šita visuomenės dalis galima sakyti iki pat širdies gelmių įtikino ir ministrę. Aiškiai matosi, kad po tuo sumanymu iš visos širdies ir pasirašė. Ne taip, kad kartais būna – įtikinta, bet dar neįsitikinusi.

Tas ministerijos sumanymas skamba gražiai (anksčiau jį ne tik buvome aptarę, juo pasipiktinę, bet ir pasiūlę savo viziją – juk Lietuvoje kritikai ir tik kritikai jau yra patapę vieni iš atgrasiausių). Pagal ministeriją – nemokama ūkininkui minėta ES išmoka, kol tas neparodys popieriuko, kad kažką tai ant tos žemės užaugino, tiksliau, kad kažką pardavė (teisingumo dėlei – tai susieta su 50 proc. išmokų dalimi. Iš tiesų nėra tokio „kažkas“, bet yra konkreti kartelė, kurią turi ūkininkas peršokti).

O kas gaunasi viso to rezultate. Produktai bus parduoti. Na ir kas iš to. Kokie produktai, t.y. kokios kokybės? Kam parduoti? O tai jau nelabai kam ir rūpi - kokie tie produktai ir kam parduodami. Gali būti visiškai nekokybiški ir į bendrą katilą parduoti. O jei rūpėtų, tuomet tokiai idėjai būtų jau visiškas krachas – juk savaime aišku, kad priverstinė ekologiško produkto pasiūla, jį labai nuvertintų (kaip sakoma, siūloma prekė pigi).

Mūsų, „Tatulos“ krypties schema išlieka ta pati, kokią siūlėme nuo pat pradžių – ES išmoką siūlėme ir siūlome sieti tik su pačiu ekologiniu ūkiu ūkininkavimu – ekologiniu ūkiu. Manome, kad išmoka tik tam, kad turėtume tikrą ekologinį ūkį. Kad visi tie ES pinigai, taip sakant, būtų įdėti į žemę (technikai, augalų pamaitinimui bei apsaugai nuo ligų ir kenkėjų). Jei bus tikras ekologinis ūkis, jei bus tiek į jį sudėta prakaito ir tiek sudėta pinigų, - apie pasėlių užarimą net minties nebus. O apie „lietuvišką medvilnę“ juo labiau, - nes to nepasiekus ūkis nebūtų ir sertifikuojamas. O dėl ekologiškų produktų, kaip tokių - turėtų būti investicinė parama, kuri beje yra prieinama vidutiniam ūkiui. Gi smulkus ūkis visiškai nesidomi investicine parama, todėl kad ji nėra palanki smulkiam ūkiui, nėra palankios tam jos administravimo taisyklės - bet būtent to, kaip tik ir nenori girdėti ministerija.

Kodėl kelintą kartą prie to sugrįžtu. Todėl, kad ministerija ta minėta schema ne tai, kad vis dar didžiuojasi, bet vis dar deda iliuzijas, kad va šita schema išspręs ekologiškų produktų trūkumą.

Deja, šita ministerijos schema tik gilina problemą, nes ji nesusiejama nei su tikro ekologinio ūkio išvystymo šalyje, nei su kokybiškų ekologiškų produktų turėjimu. Tad skauduliukas nors ne toks ir didelis, bet pastovus...

O vartotojui minėta schema taip pat nieko gero nežada. Didžioji dalis ekologiškų produktų – suvažiuoja į taip vadinamą bendrą chemizuotą katilą.

O iš kitos pusės – vartotojas ekologiškų produktų pakankamai negaus tol, kol nesugebės augintojui atlyginti už darbą.

Žinote ką čia, šiuo kainos klausimu galima pasakyti. Jei ūkininkas savo darbą vertintų taip, kaip dažną darbą atliekantis miestietis (o ekologinio ūkio ūkininko darbas yra labai aukštos kvalifikacijos – bet čia atskira tema (seminare skirtame šiems ūkininkams turėtų sėdėti bent pusšimtis įvairių sričių profesorių, kurie galėtų atsakyti į jam svarbius nūdienos klausimus)... jis ir teisinės bazės žinovas, ir aukštųjų technologijų žinovas, ir vadybininkas, o kartu ir juodadarbis...) – produkto savikaina būtų net ne dešimteriopa...

Štai pajuokaukime. Už olimpiečių sutikimo scenarijaus sukurpimą (leiskime sau, kad jis buvo geras) – sumokėta kelios dešimtys tūkst. litų.

Tai jei ekologinio ūkio ūkininkas, sakykime net už dešimt kart didesnį darbą (ir kaip minėjau intelektualesnį), norėtų paimti tiek pat dešimtinių – daržovyčių kilogramas kainuotų šimtą ir daugiau litų.

Dabar gal Jūs sutiksite, kiek reikia mokėti ūkininkui už ekologiškus produktus, kad jis noriai imtųsi ekologiškų produktų auginimo tikslu juos realizuoti tiesiai vartotojui. Visi tie 3 tūkst. Lietuvos ekologinių ūkių. Tarkime pradžiai bent trečdalis.

Štai kodėl į sostinę atvažiuoja tik pavieniai (iš tiesų patikėsiu Dievo siųstų) – tiesiog išdalinti ekologiškas gėrybes. Sostinės ekologiško produkto pirkėjas už darbą gauna, sakykime, kaip priguli – o ūkininkui, už ūkininko darbą beveik visiškai nemoka.

Štai kur priežastis, kodėl trūksta ekologiškų gėrybių. Kaip sakoma, kaskime giliau ir rasime priežastis.

Jau esame kalbėję, kad mums pavyko per dvidešimt metų sukelti Lietuvoje ekologinę bangą, tačiau dėl to turime nelauktą dar ir kitą bėdą, apart minėtosios, kurią patiriame dėl planuotos staigios ekologinių ūkių plėtros dinamikos.

Kaip nekeista, ją atneša mūsų Lietuvoje jau subrandinta situacija įvairių ekologinių turgelių, ekologinių parduotuvyčių, ekologinių kavinukių plėtrai.

Tą situaciją iš visų jėgų brandinome, ugdydami tam ekologiškų produktų vartotoją – tačiau dabar iš to turime daugiau rūpesčio nei džiaugsmo - kai įvairiuose turgeliuose, kurie yra apsiskelbiami kaip ekologiniai, -  į vieną krūvą yra sumetami ir ekologiniai ūkiai, ir įprasti ūkiai (žinoma, labiau teisingi nei įprasti), nes ekologinių trūksta.

Kiek darbo, kiek pastangų, lėšų reikia vienam ūkininkavimo būdui ir kitam – kaip jau anksčiau minėjau, skirtumas kaip tarp dienos ir nakties.

Ir vėl gi – ekologinio ūkio ūkininkas ekologiškus produktus priverstas parduoti panašia kaina, kaip antrasis, įprasto ūkio ūkininkas. Nes paprasčiausiai vartotojas visa tame reikale ne tai, kad absoliučiai, bet dar nesusigaudo (nesakau, kad visi vartotojai – turime ir labai labai išprususių). Iš kitos pusės - jei būtų paprašyta susimokėti už ekologiško produkto savikainą - dingtų ir tas vartotojas ir tos kalbos, kad trūksta ekologiškų produktų. Suk kaip nesukęs, - mes dirbame dar keliems dešimtmečiams į priekį.

Bet tęsiant mintį dėl tų turgelių, blogiausiai kitkas – šitaip ekologiniai turgeliai gali visiškai prarasti reputaciją. Užtektų vieno straipsnelio - ir tas purvas užtikštų ir ant mūsų.

T.y. mūsų ekologinėje plotmėje gali visa tai įsivyrauti, kas šiandien klesti toje blogojoje Lietuvoje. 

Nėra blogai, kad žmonės, darbavęsi toje įprastoje Lietuvoje – pamatę gerą nišą, vien dėl mados (kuri jau sukurta – tik paimk ir turėk) čia atsliūkina. Blogai kitkas, kad gali atsinešti tos blogosios Lietuvos manieras.

Štai kodėl dar ir šiais, ir kitais metais, matyt ir dar kitais metais - būtinai turime tęsti Tatulos programos ekologiškų gėrybių muges, kurios parduodami (kaip anksčiau teigiau – vis dar išdalinami) tik sertifikatuose įrašyti ekologiški produktai.

Dažnas ne ekologinio ūkio ūkininkas tūlą vartotoją įtikinėja minėtuose „ekologiniuose“ turgeliuose, kad jo gėrybės taip pat ekologiškos – va tik per tą baisą biurokratiją, jis to popieriuko negali pasiimti.

Tad Tatulos programa turi, privalo dar rengti ekologiškų gėrybių muges tol, kol ir šitas skaudulys šalyje išnyks.

O kaip žinia, savaime tik kačiukai kažkaip gimsta...

Almonas Gutkauskas

***

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA                                                    Viešųjų ryšių skyrius                                             tel. 239 12 74, faks. 239 12 12                             http://www.zum.lt/      el. paštas ingac@zum.lt

36 kalendorinė savaitė                                                                                                                                                           2008 08 29                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          

Žemės ūkio ministerija

1 d. 9.50 val. Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė dalyvaus Kauno technologijos universiteto akademinių mokslo metų pradžios šventėje, kuri vyks Kauno sporto halėje (Perkūno al. 5). (A. Zeltinis, tel. (8 5) 239 1009)

1 d. 12 val. Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė dalyvaus Veterinarijos akademijos mokslo metų pradžios šventėje (Tilžės g. 18). (A. Zeltinis, tel. (8 5) 239 1009)

1 d. 15 val. Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė dalyvaus  Vilniaus pedagoginio universiteto mokslo metų pradžios šventėje (Studentų g. 39). (A. Zeltinis, tel. (8 5) 239 1009)

1 d. 19 val. Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė dalyvaus  šventiniame koncerte, skirtame mokslo metų pradžiai ir laisvės dienai paminėti, kuri vyks Vilniuje, Daukanto aikštėje. (A. Vaškevičius, tel. (8 5) 239 8424)

Žemės ūkio ministerija

2-3 dienomis Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė dalyvaus Rygoje vyksiančioje maisto sektoriaus parodoje „Riga Food 2008“. (A. Zeltinis, tel. (8 5) 239 1009)

2 d. 13 val. Žemės ūkio viceministrė Virginija Žoštautienė dalyvaus paramos kaimo bendruomenių veiklai remti projektų atrankos komiteto posėdyje, kuris vyks Kaune, Akademijoje (Universiteto 8A, 211 kab.). (R. Stašelienė, tel. (8 37) 397072)

2-5 dienomis Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Augalų karantino skyriaus vyr. specialistė Rasa Žitkuvienė Londone dalyvaus mokymuose ,,Augalų sveikatingumas. Bulvių kontrolė“. (L. Nečajeva, (8 5) 275 4050)

2-6 dienomis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininkas K. J. Saikevičius dalyvaus Austrijoje vyksiančioje „Agraria 2008“ bei forume Eurazijos tema „Produktyvumas ir stabilumas veisiant galvijus ir kiaules“. (K. J. Saikevičius, tle. (8 5) 2391 292)

Žemės ūkio ministerija

3 d. 13 val. Žemės ūkio viceministrė Virginija Žoštautienė dalyvaus Vyriausybės posėdyje. (tel. (8 5) 2398 421)

Žemės ūkio ministerija

4 d. 18 val. Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė dalyvaus Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga rengiamame priėmime, kuris vyks Vilniuje (Arsenalo g. 3a). (A. Zeltinis, tel. (8 5) 239 1009)

4-5 dienomis ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento Augalininkystės skyriaus vyr. specialistė G. Zajankauskaitė dalyvaus Briuselyje vyksiančiame Pašarų tarybos posėdyje. (G. Zajankauskaitė, tel. (8 5) 239 1141)

Žemės ūkio ministerija

6 d. 10 val. Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė dalyvaus šventinėje labdaros akcijoje „Į mokyklą“, kuri vyks Vilniuje, Gariūnuose. (A. Vaškevičius, tel. (8 5) 239 8424)