Svarbus posėdis VMVT, - mažais kiekiais gaminantiems ir tiekiantiems maistą galutiniam vartotojui. Ir moralės paieška dėl netiesos skleidimo vartotojui prekiaujant ketvirtadieniais Tymo turguje, Vilniuje

2008-10-15

Galima būtų teigti, kad šiandien, spalio 15 d., 15.00 val., Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnybos patalpose jos direktorius prof., habil. dr. Kazimieras Lukauskas atidarė istorinės reikšmės posėdį.

Posėdžio esmė – sudaryti kaimiško maisto vartotojui saugias, o smulkiajam gamintojui, gaminančiam maistą mažais kiekiais - sudaryti kuo palankesnes sąlygas gaminti ir pačiam ar su savo talkininkais patiekti maisto produktus tiesiai vartotojui (jei tiksliau – galutiniam vartotojui).

Posėdį organizavo Lietuvos vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė ir minėtoji Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Buvo pristatytos VMVT parengtų atitinkamų Rekomendacijų, Informacijos prekiautojams (suprantamai, į žmonių kalbą „išversti“ įvairūs galiojantys reikalavimai bent iš geros dešimties įvairių norminių dokumentų, kurie aptaria reikalavimus, kuriuos turi žinoti ir vykdyti mažus maisto kiekius tvarkantysis, o taip pat ir mažais kiekiais prekiaujantysis) projektai.

Jau prieš posėdį, su minėtų dokumentų projektais jau buvome susipažinę ir raštiškai pateikę savo pastabas, pasiūlymus.

Posėdyje aktyviai dalyvavo jau spėjusi pagarsėti sūrių gamintojų ir valgytojų asociacija VIVA SOL, žinoma, ir Tatulos programa, atstovaujama šių eilučių autoriaus.

„Tatulos“ krypties (Lietuvos ūkio pertvarkos į tausojamąjį ir ekologinį ūkininkavimą) visus 21 metus moto ir yra – šeimos ūkis, šeimos ūkio verslas, šeimos verslo parduotuvytės, kavinukės, ūkininkų turgeliai, išskirtinės kokybės produktų vartotojų būreliai.

Tatulos programa, šiuo reikalu Lietuvoje ne tik iniciavo ekologinę gamybą (1993 m. - užsakė ir Ekologinių žemės ūkio taisyklių parengimą). Taip pat iniciavo ir kitų išskirtinės kokybės maisto produktų schemų parengimą ir ne tik parengimą (pvz. Lietuviškų Natūralių Produktų visą schemą - dar 2003 m. išbaigė iki šių produktų realizavimo, juos atitinkamai paženklinant, patentuotu ženklu, pagal paminėtą pavadinimą. Taip pat pagal sutartį su Žemės ūkio ministerija 2006 m. sutartiniais pagrindais organizavo, kartu su ministerija ir LAEI – išskirtinių maisto produktų visos schemos parengimą).

Taip pat bandėme įsisavinti įvairių Vakarų Europos šalių šeimos verslo patirtį.

Čia Lietuvoje susidūrėme su kai kuriomis problemos tvarkant maistą šeimos ūkyje, todėl jas įvairiais būdais ėmėmės spręsti.

Ne kartą kreipėmės ir į minėtąją VMVT. Kuri, jos garbei, - visuomet yra mums geranoriška. Gerai žinome, kad šiais klausimais VMVT duris varstė ne viena organizacija, ne vienas smulkus gamintojas, prekybininkas. 

Dar prie 5 metus, AgroBalt 2003 Tatulos programa surengė konferenciją tuo klausimu. Mielai pranešimą joje perskaitė VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.

Esminis konferencijos klausimas buvo – parengti labai paprastas, labai suprantamas, kuo palankesnes mažajam maisto tvarkytojui Rekomendacijas.

Dėl šeimos verslo Tatulos programa labai daug kartų pasisakė ir respublikinėje žiniasklaidoje. Nes pasipriešinimas tam buvo nors ir tylus, bet totalus ir rodos neįveikiamas.

Mums reikėjo tą klausimą kuo plačiau išviešinti, nes iš esmės neradome esminio pritarimo kai buvo sprendžiama ir ES parama Lietuvai (SAPARD, KPP 2004-2006 bei 2007-2013 m.). O tie parodomi žestai (atsižvelgiant, atseit) – gal buvo skirti žmonėms, kurie buvo toliau nuo šių reikalų (mažiau įnikusiems į šiuos klausimus buvo galima pasimosikuoti ir mikroįmonių steigimo planeliais ir kitkuo).

Praradusi bet kokią viltį šiuo klausimu, prieš keletą metų Tatulos programa kreipėsi į LR Seimą bei Žemės ūkio ministeriją: http://www.organic.lt/lt/pages,id.192

Pagaliau per tą laiką atėjome (šį žodį prašau skaitykite kabutėse) į situaciją, kuomet kaimas ištuštėjo, o tiesioginis bendravimas su tarp smulkaus gamintojo bei vartotojo iki šiol – „sukurpiamas“ tik kaip epizodinis, neapimantis visos šalies.

Juk Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugės – būtent tam ir skirtos, t.y. vartotojo ugdymo. Kai tų mugių organizavimo išlaidos gerokai viršija pusdykiai bent iki praėjusių metų išdalijamų produktų vertei (apie tai čia buvo jau ne vienas pasvarstymas, nesikartosiu).

Tad atėjome į tokią situaciją, kuomet dar neturime reikšmingesnių infrastruktūros pradmenų, kuomet tokio ūkininko, kuris pats gamintų ir pats bent kartą į savaitę parduotų produktus galutiniam vartotojui (kaip prieškaryje ar pokaryje jomarkuose) – patikėkite jau reikia ir su žiburiu ieškoti.

Mes prieš keletą metų (kai dar kaimas nebuvo persikėlęs į airijas) apskrituose staluose pabandėme surasti ūkininkus, kurie imtūsi perdirbti pieną, mėsą ar pan. Tam suradome 100 proc. investicinę paramą, bet nei vienas ūkininkas tam nesiryžo – labiausiai baidė biurokratija.

Šį, vieną epizodą paminėjau, kad jaustume situaciją kaime, be kokių tai romantinių prisigalvojimų.

Viename iš čia (mūsų interneto svetainėje) pateiktų pasvarstymų jau buvau kalbėjęs – kokių šiandien sąlygų reikia, kad „rastūsi“ tokie šeimos verslo ūkiai. Buvau paminėjęs ir apie tai, kokios turėtų būti tuomet tokių maisto produktų kainos.

Žinoma, tokioms kainoms vartotojo dar neturime. Tad iš tiesų šiandien ne mažesnė problema ir atsakingas vartotojas (kai iki šiol pusdykiai buvo išdalinami mūsų mugėse maisto produktai – vartotojais nesiskundžiame, turime net daugiau nei produktų).

Šiandien pasitarime mes iškėlėme ir vieną labiau moralinį klausimą.

Mes paklausėme VMVT vadovų, kaip galėjo atsitikti, kad visą mūsų 21 metų „Tatulos“ krypties veikla bei jau 14 metų organizuojamų Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugių veikla buvo nevaržomai pasinaudota suklaidinat vartotoją.

Kuomet per įvairias Lietuvos žiniasklaidos priemones, kaip iš gausybė rago, pasipylė savotiška reklama apie ketvirtadieninius ekologinius turgelius Tymo turguje, Vilniuje, kuriuose pasirodo buvo pardavinėjami ir ne ekologiški produktai.

Paklausėme, kas neša atsakomybę už suduotą smūgį ilagalaikiam Lietuvos ekologiniam judėjimui.

Kartu pabrėždami, kad ūkininkų turgeliai, kuriuose ūkininkai prekiauja ne ekologiškais, bet taip pat išskirtinės kokybės maisto produktais, yra nepaprastai reikalingi. Kad sveikiname tokių turgelių organizatorius.

Bet taip pat akcentavome, - kam gi prireikė taip negražiai pasielgti.

Mes buvome patikinti iš posėdyje dalyvavusių, kad minėtų ketvirtadieninių ūkininkų turgelių Tymo kvartale, Vilniuje organizatoriai nei kartą ir nei vienu žodžiu nėra niekam pasakę, kad tai ekologinis turgelis.

Paaiškino, kad tai pačių žurnalistų interpretacija ir kad mus reikia kreiptis į juos.

Vienas iš VMVT vadovų tuomet patarė minėtiems organizatoriams padaryti pareiškimą, kuriuo būtų paneigta paskelbta žiniasklaidoje netiesa ir atstatyta tiesa.

Taip, draugiška nata ir buvo užbaigta su mūsų paklausimu posėdyje ir prašymu – kad prisidėti prie šio svarbaus reikalo galima, tik nepamirštant elementarių moralės normų.

Juk koks tuomet gali būti stimulas dirbti ir sėkmingai dirbti darbus, kurios dirbi dešimtmečius, - kai per vieną dieną jį galima paversti niekalu, pamynus elementarią moralę.