Kad pažadas per daug nenusitemtų – siūlau šios dienos Tatulos programos konferencijoje Biržuose „Apie kooperaciją, - iš esmės“ mano perskaitytą įžanginį pranešimą.

Gaila, kad konferencijoje dauguma pranešimų perskaityta naudojant ir komentuojant skaidres (tad jų čia įdėti nėra techninių galimybių) arba tiesiog buvo padaryti žodiniai pranešimai. Tačiau jei ateityje tai padaryti pavyks - pasisitengsiu juos čia patalpint. Tai labai reikėtų, nes pranešimai buvo aktualūs. Išgirdome labai novatoriškų minčių, kurios suguldytos konferencijoje pasisemiant sava neįkainuojama patirtimi - t.y. ne iš žiniasklaidos... 

Kartu perspėju, kad šis įžanginis pranešimas yra orientuotas į gana siaurą mūsų veiklos aktualiją, - tiesiog pagal šios dienos konferencijos devizą. O taip parengtas ne jo skaitymui, bet klausymuisi.

Ir dar... labai nenorėjau dėti šio pranešimo - tikrai norėjosi dėti pagrindinių konferencijos pranešėjų pranešimus, pasisakymus, deja, tokioje versijoje, kad galėčiau tai padaryti - neturiu. O informacijos žmonėms, matome iš pranešimų žiniasklaidoje, dar labai trūksta - tad visgi įdedu čia bent tai, ką iš konferencijos galiu įdėti jau dabar. Be to, skelbimą apie konferenciją patalpinome laikraštyje „Ūkininko patarėjas“. Konferencija buvo anansuota Lietuvos Radijo laidos „Gimtoji žemė“ žiniose. Buvo išsiūsta keli šimtai kvietimų - tad visi kurie domisi konferencijos tematika - sąlygas dalyvauti konferencijoje sudarėme. Pagaliau juk išsinuomojome pačią didžiausią Biržuose salę - Biržų kultūros centrą. Galiu pasidžiaugti, kad galimybe dalyvauti konferencijoje pasinaudojo daug žmonių iš visos Lietuvos (ne tik Aukštaitijos, bet ir Žemaitijos, Dzūkijos, Vilniaus, Kauno ir kitur). Konferencija manau palieka daug neišdildomų įspūdžių. Dėkoju visiems dalyvavusiems konferencijoje.Taip pat didelis dėkui už gerus žodžius, pasakytus fondo „Tatula“ sukakties proga, sveikinimus. Už labai gražų Biržų raj. mero Regimanto Ramono pasveikinimą. Ir visgi, vakar patyrėme, kad visa tai galima surengti labai nuoširdžioje, bet kartu ir darbinėje aplinkoje - be perdėtos pompastikos, bet pakylėtoje nuotaikoje... manau, kad tai buvo kartu ir pirmas žingsnis mokinantis kitaip, turiningiau paminėti daugeliui žmonių labai svarbias sukaktis. 

Mielieji,

pirmiausiai noriu nuoširdžiai Jus visus pasveikinti susirinkus į šią mūsų sueigą.
Mes šiandien konferencijoje iš pranešimų ir pasisakymų labai daug tikimės.
Manau mes visi juntame, kad tas konferencijos iššaukiantis pavadinimas – yra laiko padiktuotas.
Ir ypač norėtume, kad atsivertume tiesai – tam konferencijoje numatėme diskusiją.
Mes bendraujame su žmonėmis ir jaučiame, kad mūsų krašto žmonės dar neatsidžiaugė ta galimybe pabūti laisvu ereliu, viską išbandyti pačiam vienam.

Kai kam, – gabumų, darbo dėka, - tai pavyksta.

Jie pavyzdys – savo užsispyrimu, darbu siekti tikslo.

Ne vienam, ne tiesiogiai ir Tatulos programa bandė padėti įskrieti į tą aukštesnę orbitą – atitinkamai prieš tai purenusi dirvą – bet tai įmanoma tik tuomet, kai to sutartinai siekia abi pusės.

Todėl Tatulos programa gerai žino, kad tai nėra jos nuopelnas, jei nebūtų anos pusės pastangų.

Kitu atveju, jei tai priklausytų tik nuo Tatulos programos, - tų „įskraidintų“ į aukštesnę orbitą turėtume kelias dešimtis. Juk kreditavome, subsidijavome virš keturiasdešimties ūkių, nemažai ekologiškų produktų perdirbėjų, tris paslaugų agroservisus ir kt..
Dar ne daug ūkininkų sugeba atlikti visas tas funkcijas – išskirtinai kokybiškai užauginti daržoves, sufasuoti jas (jei reikia prieš tai ir perdirbti), paženklinti ir realizuoti ekologiškus maisto produktus... Ir prekybos tinklui; ir ką ypač vertiname, – ir galutiniam vartotojui (valgytojui, kap gražiai įvedė šį terminą Viva sol steigėjas Valdas Kavaliauskas).

Gerai žinome, kad aplinkybės kinta greičiau nei mes norėtume – ar jos bus tokios pat palankios rytoj, kaip šiandien - niekas nežino.

Tačiau jaučiame, kad būtent šie žmonės, kuriesugebėjo „įskristi“ į aukštesnę orbitą – manau prie jokių aplinkybių nepražus.

Bet kaip gyvensime kiti.

Šiandien šio pranešimo ir būtų vienas iš tikslų: kuo daugiau Lietuvos ūkininkų, smulkių perdirbėjų turėtų stengtis tapti tiekėjais galutiniam vartotojui (valgytojui), be tarpininkų.

O siekiamybė būtų – ne vien pavieniam valgytojui (kas šiandien ir visumoje taip pat gerai), bet valgytojų rateliui, neformaliam valgytojų klubui, ar valgytojų kooperatyvui.

Taigi, noriu akcentuoti, kad su anksčiau minėtu tikslu, tampriai norėtume susieti ir kitą mūsų tikslą – mūsų produkcijos vartotojų (valgytojų), t.y. neformalių valgytojų ratelių, neformalių klubų formavimą, kurie turėtų peraugti į mūsų produktų vartotojų kooperatyvus.

Šiandien į konferenciją mes kvietėme ir labai laukėme dviejų Lietuvoje išgarsėjusių ekologinių kooperatyvų vadovų: iš Telšių, ir iš Rokiškio rajonų. Kiek žinau, jie jau nebegalėjo toliau sau leisti pabūti laisviems, kaip ereliams. Kiek žinau tas kooperavimasis juos šiandien gelbsti, tiksliau rodo vienintelę išeitį išlikimui... bet kaip tik viską, visą tiesą manau šiandien čia išgirsime iš jų pačių.
Mus taip pat maloniai nustebino, kai neseniai sužinojome, kad ir mūsų tatulietis – Romaldas Armonas vadovauja kooperatyvui.

Deja, šiandien Lietuvoje didžioji dauguma ir ne tik ekologinių ūkių ūkininkų – savo veiklą yra orientavę taip, kad yra žaliavos tiekėjai... - nėra tiekėjai galutiniam vartotojui.

Ta idiliška siekiamybė, kad ūkininkas vieną dieną savaitėje skirs jomarkui, kai produkciją pats parengtų galutiniam vartotojui – tampa beveik utopija, jei turime omenyje visą Lietuvos ūkininkiją.

Kodėl taip yra – daugmaž žinome.

Pvz. Vilniaus turgavietes buvo leista okupuoti taip vadinamiems perpardavinėtojams ir Vilniuje turgavietės paverstos savotiškais supermarketais, be kasos aparatų (kaip taikliai ne perseniausiai taikliai yra pastebėjęs vienas Lietuvoje labai aukštas pareigas einantis pareigūnas, kurio dėl suprantamų priežasčių neminiu).

Tose turgavietėse jau ne mūsų pakraipos valgytojai, kaip dabar sakoma apie vartotoją – šiam valgytojui svarbiau nei kokybė, - kaina yra. T.y. - vien kaina juos domina.

Susigrąžinti situaciją – stengtis reikia, ką Tatulos programa jau 14 metų ir daro... bet jau ne į tas perpardavėjų okupuotas turgavietes, bet į naujai steigiamus ūkininkų turgelius.

Pasakysiu, kad tokiam reikalui – žalią gatvę mums tiesia Vilniaus meras ir jo komanda, jau nuo pernai metų. Tas pats, kiek žinau ir Kaune.

Bėda kita – dauguma ūkininkų jau yra pakeitę veiklą taip, persiorentavę yra taip, kad tie turgeliai jiems jau nėra reikalingi - atiduoda savo derlių ne galutiniam vartotojui... jį perorientuoti esame bejėgiai.

Čia nekalbu apie mūsų mugių entuziastus.

Būkime realistai.

Ir nelabai kas savaime ir keisis - nebent Žemė sudrebėtų.

Didelę galią turi aplinkybės. Kaip ir gamtoje – žiūrėk prisnigo iki kelių, o kitą dieną tik balas jau matai.

Šitokios galios... pasigalinėti su gamta... žmogus neturi. Ir ne tik su gamta – tas pats ir su žmogaus įpročiais.

Iš beveik 3000 Lietuvos ekologinės gamybos ūkininkų, galutiniam vartotojui mūsų mugėse sulaukiame iki 50 Lietuvos ekologinių ūkių ūkininkų, įmonių. Jei pridėsime dar tuos, kurie galutiniam vartotojui tiekia iš savo kiemo ar kitaip – jų gal bus daugiau kaip šimtas.
Tačiau mes visoje savo veikloje viską darėme, kad ugdytume ekologiškų produktų vartotoją, kad ekologiškų produktų vartotojų gausa iššauktų susidomėjimą steigti tokius turgelius ne tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir pan.,

Tad pakartosiu dar kartą - išeitis ekologinių ūkių ir smulkių maisto produktų perdirbėjų ekologiniai kooperatyvai ir ekologiniai turgeliai.

O ypač – vartotojų (valgytojų) iniciatyvų ugdymas.
Ir mes tai net nesakome, mes tai jau darome 14 metų – kalbu kad ir apie Tatulos programos muges, kurios išskirtinai skirtos vartotojų ugdymui bei kaip spaudimo priemonė visuomenei, valdžios institucijoms, mokslui, švietimo sistemai.
Kiti apie tai pradėjo kalbėti šiais metais. Kiti jau ir daryti – bet ne visai taip kaip mes brandinome, kaip norėtume.

Šį savaitgalį, nebe mūsų iniciatyvos buvo išplatintas ELTOS pranešimas – jis cituotas Žinių radijo žiniose ir pirmadienį „Respublikoje“, gal dar kur: „Turguose mulkinami pirkėjai“.

Situacija tokia, kad mūsų per 14 metų dalis išugdytų valgytojų – sakyčiau dar vis pasimeta... deja, per lengvai tam pasimetimui dar pasiduoda.

Tad mes turime, privalome mūsų išsiugdytus vartotojus burti į minėtus valgytojų ratelius, klubus, kooperatyvus. Juk žmogaus, kuris vartoja mūsų produktus žodis kolegai, kolegoms – aukso vertės.

Turime tuose rateliuose diskutuoti. Galiu patikinti – jei tai ką jūs žinote, žinotų miestiečiai, jie taip lengvai nebūtų mulkinami žmonių pasinaudojančių kitų įdirbiu, sulaukus mados, netgi jos bangos.

Mūsų strategija ilgalaikė.

Tad mada jei ir labai nekenkia šiandien mums, tai ne labai ir padeda. Tiksliau ta mada padeda sukti ne mūsų, bet tam tikra prasme apsišaukėlių malūną.

Iniciatyvos, ir dėl ūkių kooperavimosi, mes Biržų rajone ėmėmės prieš keletą metų.

Pridursiu – su galimybe tuomet - pradiniam verslo planui vos ne šimtaprocentinę finansinę paramą.
Tam surengėme ir keletą apskritų stalų.
Tuomet jau matėsi, kad jei žmones nebūtų išsigandę biurokratijos - žmonės jau kaip ir norėjo kooperuotis. Žinoma, pastebėjome ir kitų priežasčių dėl ko žmonės dar neskuba kooperuotis. Tas priežastis jūs patys žinote.

Šiandien, kai yra prognozuojama ilgalaikė finansinė ir ekonominė krizė, – keisti įpročius į mums palankius - manau aplinkybės darosi vis palankesnės.

Juk mes niekuomet nelaikėme laimėjimu – kai ekologiškus produktus ėmėsi perdirbti stambieji.

Gerai žinojome, kaip buvo „išmaudyti“ chemizuoti ūkiai, - lygiai taip pat bus ir su ekologiniais... na yra ir išimčių (kad ir Kauno pieninės vadovybė), bet ne apie išimtis kalbame.

Mes, Tatulos programa, tai darome, dirbame, kaip savotiškas realizavimo kooperatyvas – kaip sakiau jau keturiolika metų.

Bet šiandien mano kalba tam ir skirta, kad pasakyčiau – nemanau, kad mes Tatulos programa taip daryti turime amžinai.

Manau, kad per tuos 2-3 metus, turi subręsti ūkininkų ir smulkiųjų perdirbėjų realizavimo kooperatyvai.

Kaip tame traktoriuje - benzininį varikliuką užvedėme, o dabar tas benzininis varikliukas turi įsukti traktoriaus dyzelį.

Šiandien jau yra įmanoma valgytojų ratelį susiorganizuoti ir pavieniam ūkininkui (vėl paminėsiu Giedrikų - Jeruzalės turgelyje) ir grupelei ūkininkų.

Lietuvoje manau gims ir kita tradicija – iniciatyva iš vartotojo pusės.
Tik jokiu būdu, jau nuo pat pradžių negalime leisti, kad mieste atsirastų tarpininkas nei ūkininkui, nei valgytojui (šiandien ūkininkui, gal ir būtų lengviau su tarpininku – bet reikėtų jausti ir atsakingiau pažiūrėti į savo perspektyvą).

Kitos alternatyvos šiandien nematau.

Prašome, siūlykime ir kitas. Svarstykime.
Šiandien juk ir miestų merijos, kaip minėjau, to nori – jei mes patys nesisimsime, tuomet ta žalia gatve pasinaudos tarpininkas.

Esu tikras, kad kai kam ir lėšos tam bus skiriamos – tad gali sukrusti ir tie, kurie išdigs kaip grybai po lietaus ir kaip jau ne kartą girdėjome... atseit, su nauja Lietuvai dar „negirdėta“ iniciatyva.

Jaučiu mums visiems nebus taip lengva. Bet ne pirmą, ir ne antrą kartą.

Galime ta proga pasidžiaugti, kad jau yra susidarę užuomazgos ir mūsų mugėse gražiai vyksta tas neformalus bendravimas tarp prekiaujančių ūkininkų, įmonėlių ir valgytojų. Telieka tik gilinti tą abipusį bendravimą.

Juk mes tatuliečiai prie šitų tiesų, kurias čia pabandžiau pasakyti kapstėmės ne vienus metus.

Mes patyrėme ir nemažai išbandymų.

Noriu priminti, kad kai 1998 m. atidarėme pirmąją Lietuvoje sertifikuotą ekologiškų maisto produktų firminę parduotuvę Vilniuje, - tuomet iš karto susidurėme ir su galingų supermarketų bumo pradžia (taip nelaimingai susitaikė), o taip pat tuo pat metu susidūrėme su Tatulos fondo svarbių įmonių bankrotais – iš mūsų gavę didelį be procentinį kreditą bankrutavo mėsos perdirbimo įmonė, o taip pat gavusi didelį be procentinį kreditą bankrutavo galinga daržovių fasavimo linija.

Tos aplinkybės pakeitė tuomet mūsų veiklą iš esmės.

Tų aplinkybių pasėkoje turėjome sustabdyti ne tik pirmosios mūsų minėtos parduotuvės veiklą, bet ir sustabdyti mūsų firminių parduotuvių plėtrą, kuri buvo numatyta Vilniaus kiekviename mikrorajone.

Būtent tuomet jau apsisprendėme ir pakeitėme savo veiklos kryptį, - kad ugdysime vartotoją ir iki tol, kol jų nebus pakankamai, kad realizavimu galėtų užsiimtų normalios pelno siekiančios organizacijos.

Kitaip sakant jau daug metų purename dirvą sąmoningai žinodami, kad į ją sėsime ne mes – ne pati Tatulos programa.

To niekada nedarytų pelno siekiančios įmonės – tad darome mes, nes kitaip tos pradžios dar ilgokai būtų reikėję laukti Lietuvai.

Na, žinoma, – be viso to, mes daug mūsų jėgų skyrėme ir skiriame tam, kad tai ką 1993-1996 m. ir dalinai vėliau davė tiesiogiai Tatulos programa savo dalininkams – kalbu apie neprocentines ilgalaikes ir galingas paskolas, subsidijas (kas ilgai tęstis negalėjo, dėl mūsų ribotų pajėgumų), - kad mūsų veiklos pasekoje gautų tiesiogiai iš valstybės ir ES biudžetų.
Mūsų tos garsiosios mugės dar buvo reikalingos ir kitu tikslu, ne tik vartotojo ugdymo tikslu, tačiau ir tam, kad nebūtų labai skriaudžiami tie mūsų ūkininkai, kurie ekologiškus maisto produktus taip pat tiekė ir supermarketams.
Kaip žinia, specialūs skyriai Vilniaus prekyboje buvo atidaryti mūsų iniciatyva – prieš 10 metų.
Pradžioje, ir kiek tai vėliau – tiekimas į VP Market vyko su mūsų tarpininkavimu O nuo kokių tai 2004 m. tas reikalas yra įsuktas į reikiamą orbitą ir kol kas ūkininkai tvarkosi vieni tiesiogiai su pačiais prekybininkais.
Supermarketas skriausti ūkininką galėtų tuomet, jei ūkininkas neturėtų galimybės altenatyviam tiekimui. Tuomet ūkininkas kitame statuse atsidurtų – ne tiekėjo, bet amžinojo prašytojo, su ištiesta ranka.
Karts nuo karto vykstantys pasauliniai finansiniai sukrėtimai (žinome, kad laisvoje ekonominėje erdvėje tai vis vienokiu ar kitokiu būdu vis pasikartoja) – pagal „Tatulos“ kryptį, ekologinius ūkius tai turėtų mažiau sukrėsti nei kitus.
Kaip jau minėjau – tokiems tikriesiems ekologiniams ūkiams ir smulkiems ekologiškų produktų perdirbėjams, jei jie susiburs į realizavimo kooperatyvus ir miestuose, miesteliuose rengs turgelius be tarpininkų – šis periodas jiems gali būti net ir palankus.
Tad kaip ir sakome - tam reikia turėti ne tik turgelius, bet ir prie jų veikiančius ekologiškų produktų vartotojų neformalius ratelius ar klubus, nesvarbu kaip juos vadinsime.
Esu labiau nei tikras, kad ekologiniai ūkiai ateityje turės ryškiai diferencijuotis
Žinoma, atsitiktiniai, kaip prognozuoja gerb. Ekoagros direktorė Ona Kazlienė – turėtų atsipurtyti.
Mes labiausiai simpatizuojame tiems ekologiniams ūkiams, kuriuose vyrauja ekologinė dvasia (kaip tai šiais metais tai matėme Italijos poroje lankytų ekologinių ūkių), jei taip galime išsireikšti, kurie dirba tiek, kiek aprėpia patys, kurie patys tvarko ekologiškus produktus ir patys bendrauja su galutiniu vartotoju.

Manau, jei tokie ūkiai artimiausiu metu sudaryti atskirą kooperaciją, o dar prie tos kooperacijos turėtų ir valgytojų ratelius – labai daug laimėtų. Manau, kad visokios krizės juos paskutinius paliestų.
Mes šiandien į konferenciją būtent dėl to pakvietėme Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovus.
Juk ne tik Italijoje, ir kitose šalyse, kuomet tatuliečiai vyksta pas kitų šalių ūkininkus (kaip taisyklė Vakarų valstybių) matome – maisto saugos reikalavimai tiems mažiesiems, kurie tvarko maistą galutiniam vartotojui – nėra baisūs.
Pastaruoju metu, kartu su socialiniais partneriais, VMVT rengia atitinkamas rekomendacijos, apie kurias manau šiandien čia išgirsime iš pirmųjų lūpų.
Tad šiomis dienomis mes taip pat numatome Vilniuje iniciuoti:
1.Aikštelių Vilniaus mieste inventorizavimą, kurios ateityje tiktų ir būtų jose leista mažiesiems parduoti savo produktus galutiniam vartotojui be tarpininkavimo.
2.Informuoti Žemės ūkio ministeriją, kad tokiuose turgeliuose, siekiant išvengti tarpininkavimo (kad turgavietės vėl neišvirstų, kuriose įsivyrauja perpardavinėtojai arba „savieji“ ūkininkai) – turi būti remiamos atitinkamos ūkininkų savivaldų paraiškos.
Tačiau mielieji būtinai reikia permatyti ir tai, kad jei atitinkamų pastangų dėka ir būtų tokiuose turgeliuose išvengta tarpininkų – šeimininkautų patys ūkininkai, taip pat išlieka pavojus.
Gana greitai galima sukompromituoti ūkininkų turgelių idėją ir savo rankomis.
Tik susitartų taisyklių turgeliuose laikymasis nuo tokių negandų gali apsaugoti ūkininkus (t.y. nuo savų silpnybių, kurios labai greitai duoda ne tokius rezultatus, kokių viliamasi).
Tik susitartų taisyklių laikymasis.

Mielieji, šiandien mes turime ir kitą progą.
Mes norime gražiai paminėti mūsų fondo „Tatula“ - 15 metų JUBILIEJŲ.
Tad leiskite dar porą minučių skirti šiam JUBILIEJUI. Toliau šiame pranešime dokumentų skaidrėse komentavimas, bet tai čia perteikti, interneto svetainėje, atsiprašau, neturiu techninių galimybių.

Almonas Gutkauskas

2008-12-03