Pasvarstykime – pamąstykime (I)

2009-01-14

Kažkada esu rašęs apie kaimą vėl atsidūrusį kryžkelėje (čia svetainėje, prieš keletą metų - http://www.organic.lt/lt/pages,id.185).

O šį kartą noriu viešai pasvarstyti - pamąstyti apie „Tatulos“ kryptį atsidūrusią kryžkelėje.

Jei tiksliau, „Tatula“ švenčia pergalę ir jokioje kryžkelėje ji nėra – juk naujoji žemės ūkio politika būtent ir pasuko „Tatulos“ kryptimi.

Tai iš tiesų labai džiugu. Džiugu pajusti, kad 21-ų metų mūsų įdirbį Lietuva, kaip ir planavome paėmė.

Tai kaip pasakytų sodietis „o kamine tuomet reikalas“.

O reikalas paprastas.

Iki šiol, mes, tatuliečiai buvome vieninteliai.

Na viso Lietuvos ūkio pertvarkos į ekologinę gamybą klausimu – išliekame vieninteliai ir šiandien, jei kalbame apie kompleksinį kontekstą.

Tačiau ta dalimi, kad „Tatulos“ kryptis – šeimos ūkis, šeimos verslas kaime bei mieste, kad „Tatulos“ kryptis – vienalytis sambūvis augintojo, gamintojo ir valgytojo... praėjusiais 2008 metais jau sulaukėme pasekėjų.

Tai ir Užupio bendruomenės veikla.

Ir pavienių entuziastų, kaip Valdas Kavaliauskas iš Dargužių kaimo, Varėnos rajono veikla.

Tai ir Žemės ūkio rūmų veikla, praėjusių metų rudenį pradėta.

Ir galima sakyti – vos ne šiais metais prasidėjusi Žemės ūkio ministerijos veikla.

Prieš tęsdamas mintį, pasakysiu štai dar ką.

Mes jau 11 metų važinėjame kasdien po Vilnių Tatulos programos automobiliu (Ford Transit), kuris išrašytas žodžiais, kad žmonės gali užsisakyti ekologiškų maisto produktų (šalia duotas telefono numeris, interneto adresas)... ir ką gi - per visus tuos metus sulaukėme gal poros tik skambučių. Tačiau sau sakydavau – nieko baisaus. Juk visa tai veikia į žmogaus, kuris perskaito užrašus ant mūsų automobilio, pasąmonę (žmogaus pasąmonė mąsto – va kažkas tai rūpinasi Lietuvos aplinka, savo sveikata, o aš vis lekiu, lekiu su nesibaigiančiais darbais...).

Kai, kaip sakome, išauš vienas rytas ir tam žmogui staiga viso to prireiks.

Ir tuomet, duodu galvą nukirsti, – jo sąmonė ničnieko nenutuoks apie tai, kaip ilgus metus buvo apdorojama jo pasąmonė.

Lygiai tą patį teko patirti Jungtinėje Karalystėje, taip pat jau prieš beveik dešimtmetį lankantis jų labai išpuoselėtuose ekologiniuose ūkiuose.

Aiškiai matėsi – ir viename, ir kitame ūkiuose, įdiegtos mokslo naujovės, mokslo pasiekimai. Tačiau tiek vieno, tiek kito ūkio šeimininkai iš viso, mūsų nuostabai, neigė bet kokias sąsajas su mokslu, netgi daugiau – rodė mokslui savotišką ir nepagarbą.

Matyt jau taip žmogus yra sutvertas.

Taigi, tiesiog pajutau, kad ir mūsų pasekėjai, visiškai nuoširdžiai, taip pat pasijuto Amerikas tik šiandien atradę... kaip sakoma, atėjau, pažiūrėjau ir nugalėjau...

Tai būtų viena naujo Lietuvos peizažo sudedamoji, į kurią mes tatuliečiai turi atsižvelgti .

Kaip sakoma, gyvenimas žiaurus – jame teisybės neieškok... bet ir toliau judėk skleisdamas vien šviesą.

Antra detalė. Ne be mūsų veiklos Lietuvoje atsirado tokia sąvoka, kaip Išskirtinės kokybės produktai (IKP) – apie tai jau čia, interneto svetainės Naujienose, rašiau bei kelis kart tą nuorodą buvau ir pakartojęs, taip pat  prie kitų publikacijų (http://www.organic.lt/lt/news,nid.390).

Konkurentai – ekologiniams ūkiams, ekologiškiems produktams. Taip. Kaip esu rašęs, net prancūzų (gurmanus) jie visiškai tenkina. O Lietuvoje, juo labiau – miestiečiui, 18 metų valgiusiam vien plastmasę, jau bet koks produktas atvežtas tiesiai iš kaimo, palaima.

O šitam IKP, labai didelis konkurentas, jei kalbame apie daržininkystę, ne tiek nauja, kiek vėl naujai atgimstanti daržininkystės atšaka - integruota daržininkystė. Jau ačiū Dievui suprasta, kad intensyvi pramoninė chemizuota – mirtis ne tik valgytojui, bet ir gamintojui... kai toje zonoje konkuruojama tik vienu rodikliu – pigiau, dar pigiau, kol kojas pakrato nuo to pigumo... tiek gamintojas, tiek ir valgytojas...

Taigi mąstykime, įtemtai mąstykime –  nes valgytojas kol kas tuo dar neypatingai pasižymi.

O kitiems, kuriems gal labiausiai prigulėtų mąstyti – labai jau siauri, šios dienos interesai terūpi, deja.

Deja, visus 19 metų Lietuvoje kitaip pas tuos, kuriems priguli pagal pareigas mąstyti kitaip, nebuvo...

Tad bent mes mąstykime, mielieji... 

Almonas Gutkauskas