Įsibėgėja Vilniuje „pakiemių“ turgeliai

Aplankiau Žemės ūkio rūmų, kartu su Vilniaus m. savivaldybe, tiksliau šauniojo Mindaugo Maciulevičiaus pradėtus organizuoti taip vadinamus mobiliuosius turgelius. Vakar prie Žemės ūkio ministerijos (ten pat, kur trečiadieniais bus Tatulos programos lauko ekologiniai mini turgeliai), o šiandien minėtą mobilų turgelį pasižiūrėjau Žirmūnuose, prie parduotuvės IKI (Žirmūnų g. 2).

Iš tiesų žmonės stovi ilgose eilutėse (ir vienoje, ir kitoje - pieno ir jo produktų jau nebuvo - matosi, kad ypač pienu vieno prekiautojo per mažai).

Kaip ir anksčiau galvodavau - žmonėms reikia kaimiško maisto. O daugumai vilniečių (kitų mietų gyventojams), kuriems reikia ekologiško maisto - jiems gi, kaip jau ne kartą ir minėta, kaimiškas maistas ir yra ekologiškas. Tad šia prasme, šioje situacijoje dar sunkiau bus įvertintas ekologinės gamybos ūkių trūsas, kurio yra kelis kart daugiau nei ne ekologinės gamybos ūkiuose (kurie prekiauja minėtuose mobiliuose turgeliuose). 

Ir vis pagalvoji, kad jei Lietuvoje tokia poltika būtų gavusi palaikymą prieš dešimtetį (nors tokios tuomet primygtinai ir reikalavo Tatulos programa - tik tuomet, deja, jokio atgarsio nebuvo ir Tatulos programa liko vieniša)... jokios krizės Lietuvai nebūtų baisos.

Bet apie visa tai jau buvau ir rašęs - šiandien tik apie vieną jų aspektą.

Pasikalbėjus vakar su vienu gerai pažįstamu ūkininku, pastebėjau, kad atsiranda viena maža problemytė tuose beįsivažiuojančiuose mobiliuose turgeliuose, kuriuose prekiaujama minėta kaimiška produkcija, o taip pat kai kuriuose ir kulinarinio paveldo.

Kokia tai problema. Štai koks nors tai žmogus, nebūtinai ūkininkas, išgirsta per radiją ar perskaito laikraštyje apie tuos mobiliuosius turgelius ir išsiruošia į juos maisto produktus realizuoti... žinoma, tai kol kas pavieniai atvejai, nes ir tokių žmonių, kurie patys augina ar gamina ir patys parduoda, Lietuvoje tik vienetai tėra (visa turgelių prekyba didmiesčiuose visiškai kitaip, deja,yra susirėdžiusi. Dėl gerai žinomų priežasčių, išskyrus Tatulos programos globojamus Lietuvos ekologinės gamybos ūkininkus, kurie mugėse dalyvauja jau 15 metų).

O prieš atvykdamas į turgelį leidimu (kuris yra būtina) tas žmogutis, žinoma, tai nepasirūpina. Organizatoriai, kurie pasirūpina tais leidimais, - visų Lietuvos žmonių minčių, natūralu, neskaito. Nes tas žmogutis į renginio organizatorius ir nesikreipė. Atgal, namo, jo, atvykusio su gera nuotaika, su prikrauta mašinike juk sąžinė neleistų... O leidimo jam jau nesutvarkysi ir norėdamas...

Tad jei toks ūkininkas pasiliktų tame turgelyje - galėtų  jį ištikti toks likimas, kuris labai nuskambėjo vasarą Vilniuje.

Tūlas gali pasakyti - o kam gi tie leidimai, jau nežinoma ko ir beišsigalvoti.

Tačiau kas su tokių ar panašių renginių organizavimu yra susidūręs, tam tokie klausimai nekyla. Turgelis be tvarkos, kaip mat išsigimtų - tai aksioma (reikalas nereikalaujantis jokių papildomų įrodymų). Ir su tvarka dar visko, oi visko būna...

Nors apie renginių organizavimo tvarką pernai metais jau buvau rašęs, bet kadangi dauguma mūsų svetainės lankytojų skaito naujienas (na pusė lankytojų tai jau tikrai), o skaitytojų vis pasipildo naujų, - svarbesnius momentus pakartosiu. Nes tai žinoti tikrai reikia. Ne tik ūkininkui, bet ir valgytojui.

Pirma. Kiekvienam renginiui yra jo sumanytojas - organizatorius. Tad minėtų mobiliųjų turgelių organizatorius yra Žemės ūkio rūmai (gerb. Mindaugas Maciulevičius). O Tatulos programos lauko ekologinių mini turgelių (kaip ir ekologiškų gėrybių mugių), žinoma, yra Tatulos programa. Antri metai su mumis, organizatorius taip pat yra ir Vilniaus m. savivaldybės Turto departamentas (tuomet mums nereikia mokėti vieno mokesčio - už patį renginį, kuris yra labai didelis, t.y. už 1 val/70.0 Lt, kai renginyje nėra aulaus. Kitu atveju - penkis kart brangiau)

Antra. Organizatorius (minėtieji, šiuo atveju) su atitinkama paraiška kreipiasi į savivaldybę bei jos specialią komisiją. Tuo pagrindu (paraiška ir teigiamu komisijos sprendimu) savivaldybės administratorius direktorius parašo atitinkamą įsakymą. Kad jis galėtų tokį įsakymą pasirašyti, renginio organizatorius turi sudaryti ir pateikti visą eilę sutarčių (su komunalinėmis tarnybomis dėl teritorijos valymo, dėl biotualetų, dėl automobilių parkavimo ir pan.), suderintą renginio vietos planą su savivaldybės architektu ir t.t., ir pan.

Trečia. Toliau renginio organizatorius rūpinasi, kad savivaldybė kiekvienam renginio dalyviui išrašytų leidimą. Tam yra galimi keli variantai. Pirmas. Iki šiol jo, per 15 metų Tatulos programos veiklą, netaikėme. T. y. , kai po visų minėtų  renginio atliktų procedūrų kiekvienas renginio dalyvis rašo atitinkamus prašymus savivaldybei (prieš tai juos parašu turi suderinti renginio organizatorius) - čia tuo atveju, kai pats ir sumoka už prekybą renginyje, t.y. 5 Lt už 1 kv. m/dienai (tokį modelį Tatulos programa pirmą kartą taiko minėtuose Tatulos programos lauko ekologiniuose mini turgeliuose (prie Gedimino pr.). Antras variantas. Kuomet už prekybą renginyje sumoka pats organizatorius (taip iki šiol elgėsi Tatulos programa. Net tik, kad sumokėdavo mokesčius už renginį, prekybą renginyje, bet ir visus kitus. O taip pat padengdavo išlaidas už furą (sunkiasvorį sunkvežimį), autobusą ūkininkams vežti. Tokiu būdu visos išlaidos lauko rudens mugėse sudarydavo apie 10.0 tūkst. Lt vienam savaitgaliui. Dėl to laimėdavo valgytojas, nes ta suma nebūdavo įkalkuliuota į ekologiško produkto savikainą. Tai ir buvo speciali valgytojų ugdymo akcija. Čia ta proga dar kartą galima priminti ir tai, kad didesnę ekologiško produkto savikainos dalį padengia ES kompensacinė išmoka už ekologinius pasėlius (apie tai, kaip tai buvo pasiekta, čia ne kartą buvo aprašyta) - tad faktiškai ekologiški maisto produktai Tatulos programos renginiuose buvo galima sakyti išdalinami pusdykiai).

Ketvirta. Renginio organizatorius turi užregistruoti renginį (jo vietą, dalyvius) Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Iš ties ši tarnyba paskutiniais metais labai geranoriškai supaprastino labai daug procedūrų, kai mažasis gamintojas tiesiogiai parduoda savo užaugintus ar pagamintus maisto produktus galutiniam vartotojui (valgytojui).

Tad ūkininkui svarbu laiku kreiptis į renginio organizatorių, kad tas laiku galėtų atlikti reikiamas procedūras dėl jo dalyvavimo renginyje. Kad nebūtų taip, kad ūkininkas išdygsta, kaip pilypas iš kanapių, renginio dieną. Tuomet galima pagailėti abejų - ir ūkininko, ir renginio organizatoriaus.

Almonas Gutkauskas

P.S.: O dabar prašau perskaitykite apie prasidedančius trečiadieninius ekologinius mini turgelius: http://www.organic.lt/lt/pages,id.173