Pasvarstykime prieš atsakant į tūlus klausimus... arba, gerai būtų, kad kas žinotų atsakymus...
Lengva pasakyti - gyvenimo prasmė „duoti“. Bet padaryk taip, neskriausdamas kitų - štai kur didysis klausimas.
Vakar vakare pažiūrėjau LTV „Panoramos“ įrašus (Salomėjos Pranaitienės) iš pirmųjų Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugių 1995, 1996 metais. Kitas laidas (juk kasečių iš mūsų renginių tiek video, tiek audio – keli maišai būtų...).
Pasakysiu – nustėrau. Ekologiškų gėrybių gausa, o svarbiausiai įvairovė, jau antrąjį mugių rudenį, užvertė visą aikštelę prie Žemės ūkio ministerijos.
Ir gausybė susirinkusių vilniečių... o kokie linksmi veidai – ir ūkininkų, ir vilniečių... o kainos kaip šiandien, panašios... o Lietuvos biudžetas tuomet buvo vos ne keturis kart mažesnis (įdomu, kaip šiandien visa tai atrodytų – Lietuvai sugrąžinus tą keturis kart mažesnį biudžetą...).
Kažkaip man gal labiau buvo įstrigusi į atmintį viena mūsų mugė žymiai vėliau – kai atrodė reikia eiti į miestą ir rėkti, žmonės kur jūs, kur jūs esate pradingę...
Bet ne apie tai.
Apie tai, kad kars nuo karto, jau vos ne dešimtmetį, vis iškyla žmonėms klausimas (ne visiems, žinoma, mažumai, bet juk reikia paisyti ir mažumos pasiūlymų), - o kam jūs rengiate tas muges, juk naudos jokios, tik finansinis nukraujavimas.... o įdirbiu, viesvien pasinaudoja kiti, atėję, iki šiol miegoję, iš šalies...
Deja, viskas ne taip.
Tai, kad ateina... taip toliau ir panašiai – būtent ir yra tas rezultatas, kurio siekėme. Kad ateina ne taip jau ir civilizuotai, t.y. su lietuviškais „prismokais“ – juk šito nepakeisi, tai reikia žinoti ir nesijaudinti juk dėl to.
Kaip bebūtų, bet ekologiškų gėrybių mugių, turgelių įtaka visam procesui yra milžiniška. Tai ne tai, kad keletas ūkininkų išsipardavė ar keletas valgytojų apsiprekino – tai ne mūsų misija, tas tiesa.
Bet tai pati efektyviausia spaudimo priemonė visuomenei, ypač visuomenei dirbančiai valdymo institucijose (o juk pagal iždo išlaidas šiai daliai visuomenės – ji yra ne tokia ir maža, gal ketvirtis visuomenės...).
Tik tuomet pajuda visas kontekstas. Juk to dėka turime paramą – tiesiogiai ūkiams. Ne tie keli mugių dalyviai – visi Lietuvoje, kas tik panorėjo. O iš beveik iš trijų tūkstančių ekologiškai ūkininkaujančių jos panorėjo daugiau nei trečdalis (turiu omenyje kompensacines išmokas už ekologinius pasėlius). Būtų ir daugiau... (juk pirmaisiais tokios paramos teikimo metais, - ja pasinaudodavo praktiškai visi ekologinės gamybos ūkininkai, ypač kai ti ji buvo teikiama tatuliečiams, pagal Tatulos programos administravimo taisykles ir pirmaisiais metais, kol tą mūsų sukurtą administravimo modelį naudojo ir Žemės ūkio ministerija, t.y. iki 2004 m.), bet čia atskira kalba. Taip, sako išlepinome – tad tegul pabando pabūti tais išlepintais kiti, kažko norinčių nėra, o ieškome, dar ir kaip ieškome... Yra bėdų. Yra, bet mažiau nei kitur. Yra klaidų. Yra. Bet, kaip sakoma, jei klaidas paliksi už durų, tai su tuom ten liks ir tiesa.
Kad turime jau išsiugdę vartotoją (tikiu, kad dešimtis kartų daugiau jų yra su atitinkamai paveikta pasamone, kuri nežinia kuriuo metu gali įsakyti sąmonei gyventi truputuką kitaip nei iki šiol...). O tai tiesiogiai siejasi su tuo, kad į procesą įsijungia buvusi įprasta pramonė, buvusi įprasta prekyba.
Taigi, darbas plačiame kontekste šiandien dar tebeišlaiko prioritetą – Tatulos programos ekologiškų gėrybių muges, turgelius. Tuomet pajuda ir visas kontekstas, jei taip pavadintume, visas milžiniškas mechanizmas, kuris keičia visų gyvenimą... ir tų, kurie net pirščiuko nepajudintų, būk nors ir tvanui...
O kas iš to tatuliečiams. Viskas sugrįžta ir tatuliečiams – o be tatuliečių, žinoma, nebūtų to..., dėl ko tas viskas ir sugrįžta, kaipo ir visiems, taip ir tatuliečiams.
Almonas Gutkauskas
