Tęsiant labai svarbią temą: keli pastebėjimai, kuriuos buvo būtina pasakyti

Tai dar vis apie informacinį pranešimą sąryšyje dėl pastarojo susitikimo su Žemės ūkio ministru Kazimieru Starkevičiumi.

Dažnai taip būna, kaip pats sukiesi toje virtuvėje, net į galvą neateina pasakyti tai, kas atrodo savaime aišku.

O reikalas tas, kad jei kažkas jau šiandien ar rytoj panorės gauti minėtąją paramą (pagal supaprastintą schemą iki 150.0 tūkst. Lt), steigti savo ūkyje mažą skeryklėlę ar sūrinę ir registruosis ar pateiks tokią paraišką dėl to Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojams, - gali išgirsti neigiamą atsakymą. O vėliau dėl to tieji gal net nesileis ir į kalbas, rodydami šiandien galiojančias šios paramos administravimo taisykles.

Tai štai noriu pasakyti, kad jie bus teisūs.

Minėtas susitarimas, kurį čia kovo 19 ir 20 d. paskelbėme, kaip tik dabar pačiu aukščiausiu Žemės ūkio ministerijos lygmeniu yra derinimas su taip vadinamu Briuseliu.

Žemės ūkio ministerija viską daro, kad tos supaprastintos paramos teikimo tvarkos pakeitimo procedūros, mažoms skerdyklėlėms, pieninėms ir pan., ten Briuselyje būtų užbaigtos š.m. gegužės mėn., imtinai.

Galėčiau nuo savęs  pridėti, gal iki to užsiduoto termino Žemės ūkio ministerijai ir nepavyks tai pasiekti, bet džiugina būtent tai, kad to iš esmės ir nuoširdžiai yra siekiama.

Blogiausiai yra kitkas, kad mūsų milžiniškos pastarojo dešimtmečio pastangos, kad ES parama būtų prieinama ne tik vidutiniam ar stambiajam verslui, bet ir smulkiajam buvo galima sakyti labai nesąžiningai vyniojama į tokius kodinius pavadinimus, kaip „smulkus ir vidutinis verslas“ ar „mikroįmonės“.

Daugiau kaip dešimtmetį kalba labiau buvo panaši kaip su kurčiu, nes tai manau labai tiko taip pat ir Žemės ūkio rūmų kai kurioms asociacijoms, pagaliau ir Ūkininkų sąjungai.

Ką norėti. Net mūsų tatuliečių (Tatulos programos dalininkų) susitikime su JE Lietuvos Prezidentu Valdu Adamkumi (jo pirmosios kadencijos pabaigoje) išgirdome, kad ta tema viskas sprendžiasi Briuselyje. Tad kokiu platumu ir gilumu, pastarąjį dešimtmetį (pradedant sapardais) vyko Lietuvos ne tik visuomenės, bet ir vadovybės klaidinimas. Taip. Procedūras reikia praeiti Briuselyje. Bet ES paramos pyragą raiko (kiek ES paramos pvz. Lietuvos keliams, kiek Lietuvos kaimui ir pan., ar kaip tai raikyti Lietuvos kaime...) išimtinai sprendžia kiekviena valstybė, taip pat ir pati Lietuva. Ir niekas ten Briuselyje neturi teisės į kiekvienos valstybės reikalus kištis (nebent nuvažiuotų visiškas žioplys neturintis tvirtos, Lietuvos reikalus apginančios motyvacijos) ir to nėra, išskyrus tai, kad ten Briuselyje reikia „praaeiti“ minėtas atitinkamas procedūras, ten yra stebima ar nėra pažeidžiama konkurencija bei galiojantys ES reglamentai, direktyvos. Ir jei jau Lietuvoje po to kažką sugalvoji keisti (kaip šiuo atveju dėl paramos smulkiajam gamitojui), žinoma, tas ilgas ir nuobodžias procedūras reikia praeiti vėl, bet čia jau nieko dėta yra Briuselis, kaip suprantate.

Šiandien tie posūkiai yra esminiai pavėluoti, tad nelabai nustebsime, jei būtent mažų (savo ūkio poreikiams) skerdyklėlių ar pieninių ir neatsiras, nors tokia galimybė Lietuvos kaimui ir bus suteikta. Juk jau nelabai Lietuvos kaime beliko žmonių, kurie tuom domėtūsi. Bet pats Žemės ūkio ministerijos šiandieninis posūkis džiugina. Kuris pralaužė ŽŪR didžiųjų asociacijų įnorius. Štai kas.

Tų mažų skerdyklėlių, pieninių gali neatsirasti ir dėl kitos priežasties. Ne tik, kad geri minėti poslinkiai yra labai pavėluoti, kad mes šiuo klausimu nebuvome išgirsti daugiau nei dešimtmetį. Juk mes nebuvome išgirsti ir dar svarbesniu klausimu, jei kalbame apie investicijas. Juk 40 ar 50 proc. paramos lygis - smulkiojo verslo, skirtingai nei vidutinįjį ne labai ir domina. Bet šiandien jau iš mūsų pusės nebūtų sąžininga, jei tuos du klausimus keltume iš karto vienu ypu.

Ir pabaigai. Tuo atveju, jei tikrai atsirastų žmogus, kuris iš tiesų rimtai siekia paramos minėtiems reikalams (skerdyklėlei, pieninei) ir minėti pareigūnai (kaip jau sakiau - šiandien visiškai teisėtai) su jumis nesikalbės - tokiu faktu patarčiau informuoti raštu Žemės ūkio viceminstrą Aušrį Macijauską. Žemės ūkio minsiterijai manau yra būtina žinoti, kiek tokių atvejų yra iš tikrųjų. Be to, esu tikras tokius atvejus viceminstro Aušrio Macijausko komanda akylai stebėsi iki tol, kol bus pasiektas rezultatas.

Tačiau tuo pačiu patarčiau taip jau lengvabūdiškai raštais nesimėtyti. Štai mes du kartus pastaruoju metu pačiu aukščiausiu lygmeniu bandėme padėti, vienu atveju ūkininkui, kitu atveju įmonei, o gavosi, kad kreipėmės į atviras duris (tik iššaudėme be jokio reikalo šovinius, kurių tiek daug ir neturime). Pirmu atveju, čia buvau ir rašęs, žmogus net nesivargino pats išsiaiškinti, bet patikėjęs gandais (tiksliau iškarpomis iš laikraščių), iš karto kreipėsi pagalbos į mus. Antru atveju - šią savaitę, panašiai viena įmonė. Net nepasivarginęs pats įmonės vadovas pasiaiškinti su sertifikavimo įstaigos vadovu (patikėjęs savo pavaldinio pokalbiu su minėtos sertifikavimo įstaigos eiliniu darbuotoju), pakėlė mus ant kojų, mes painformavę ministrą, kuris iš pat karto labai jautriai sureagavo ... Bet ta prasme, nėra to blogo, kas neišeitų į gera - pastebėjau, kad mūsų Lietuvėlė labai ir labai yra išgąsdinta tame tarpe ir gandų, ne vien faktų...

Almonas Gutkauskas 

*

Tatulos programos 2005 m. kovo 10 d. Kreipimąsis taip pat šia tema (ji sena, kaip pats amžius - tačiau iki šiol buvo nei krust...): http://www.organic.lt/lt/pages,id.192

***

Dar viena nuoroda, dėl ekologiškų sėklų:

http://www.seklos.lt/index.php?id=2245

Dažnai žmonės šiuo metu telefonu klausia, kur įsigyti ekologiškų sėklų. Tad tie, kurie turi jų pardavimui, kviečiu atsiliepti.