|
Biržų r. ūkininkai Birutė ir Viktoras Rinkevičiai visuomet domėjosi sodininkystės naujovėmis, kurių nemažai pritaikė savo sode. Šiemet jie ryžosi brangiai investicijai ir įsigijo itališką sodo kombainą, kuris dabar padeda nuimti gausų obuolių derlių. Tokia mašina – pirmoji Lietuvos versliniuose soduose. „Svarbiausias jos privalumas – išsaugota vaisių kokybė“, - sako V. Rinkevičius, tikėdamasis, kad investicija ilgainiui atsipirks, nes dabar net ir už gražius obuolius supirkėjai šalies sodininkams brangiau mokėti neskuba.
- Sodo kombainu galima sparčiau nuimti derlių, o svarbiausia – jis užtikrina obuolių kokybę. Kai žmonės vaisius renka ir pila į dėžes, norom nenorom vis tiek dalis jų susidaužo, pirštais įspaudžiama odelė, o po ja vėliau, laikant, susidaro dėmės. Tokie obuoliai gali greičiau pradėti gesti, tad kokybė nukenčia. Dirbant kombainu, atsargiai nuskinti obuoliai dedami ant guminio transporterio, kuris juos nugabena ir švelniai padeda į konteinerį. Labai pagerėja obuolių kokybė, nes ruošiant pardavimui mažiau jų tenka brokuoti. Mes turime užtikrinti vaisių kokybę, kad pirkėjai būtų patenkinti, - motyvus, paskatinusius įsigyti brangių agregatų, dėsto V. Rinkevičius.
Kombaino sode vairuoti nereikia, nustačius jis pats automatiškai juda tarp vaismedžių eilių. Prie šios mašinos gali dirbti dešimt žmonių. Per dieną jie nuskina iki 12-15 t obuolių. Iš viso V. Rinkevičiaus ūkyje yra 50 ha vaismedžių sodų. Jie dar jauni, vos kelerių metų, tačiau derlius kasmet užauga neblogas. Pavyzdžiui, pernai viename plote ‘Ligol’ veislės obelys užaugino rekordinį, net 70 t/ha derlių.
Naujoji mašina tinka ne tik obuoliams skinti, bet ir kitiems sodo priežiūros darbams. Kombainas naudojamas praktiškai visą sezoną. Pavyzdžiui, retinant vaisių užuomazgas, formuojant medelius, genint: yra pneumatinės žirklės, kurios labai palengvina šį darbą, nes žmogui nereikia visa jėga jų spausti. Mašinos šonuose yra tilteliai, ant kurių stovėdami darbuotojai gali lengvai pasiekti aukštesnes šakas. Nereikia aukštai kilnoti rankų, mažiau pavargstama. Tilteliai, be to, juda. Tai irgi patogu, nes dirbant mažiau tenka lankstytis. „Ši mašina sukurta žmogaus patogumui, kad būtų lengviau sode dirbti, taip pat galima greičiau atlikti numatytus darbus“, - sako biržietis.
Itališką sodo kombainą V. Rinkevičius nutarė įsigyti, jį pamatęs sodininkystės parodoje Lenkijoje. Tokių kombainų yra įvairių komplektacijų, pasirinkimas priklauso nuo turimo sodo dydžio. Tai lemia kainą, kuri gali būti nuo 150 tūkst. iki 400 tūkst. Lt. „Manau, kad per penkerius metus investicija į šią mašiną turėtų atsipirkti“, - skaičiuoja V. Rinkevičius. Kalbėdamas apie investicijos naudą, jis pirmiausia akcentuoja galimybę gauti geresnę vaisių kokybę.
„Norint būti konkurencingu rinkoje, ypač Europoje, kur stiprūs Lenkijos, Italijos, Prancūzijos, Olandijos, Ispanijos sodininkai, būtina diegti naujoves. Juk sodininkystės technologijos greitai tobulėja, keičiasi ne tik vaismedžių veislės, bet ir jų priežiūra, naudojama technika. Kyla produkcijos kokybės reikalavimai. Norint galvoti apie perspektyvas, privalu domėtis ir taikyti šiuolaikines priemones“, - mano V. Rinkevičius.
Kita vertus, pasak sodininko, žemos obuolių supirkimo kainos investicijų į sodininkystę neskatina. „Tuo tarpu prekybos centruose kokybiškesni obuoliai nėra pigūs, tačiau augintojai tegauna vos penktadalį ar trečdalį kainos, na, geriausiu atveju 50 proc. Sodo produkcijos konkurencija, žinant, kiek obuolių įvežama iš užsienio, didelė, todėl mažinti sodininkystės sąnaudas būtina“, - įsitikinęs V. Rinkevičius. Jis obuolius parduoda Lietuvos ir Latvijos prekybos centrams.
Tęsdamas mintis apie Lietuvos sodininkystės perspektyvas, V. Rinkevičius akcentuoja būtinybę sodininkams kooperuotis. „Dabar mūsų šalies sodininkystėje kooperacijos pratiškai nėra, kiekvienas individualiai bando ieškoti „kelio į laimę“, bet tai sunku. Blogai, kad nėra bendrų pastangų siekti pelningesnių realizacijos kelių, geresnės derliaus kokybės, pažangos. Derybos su prekybos tinklais, manau, būtų sėkmingesnės, jei tą darytų kooperatyvas, o ne pavieniai sodininkai. Galbūt ateityje sugebėsime suvienyti jėgas, juolab kad mūsų šalyje sodininkų nėra daug. Mes savo rinkos vietiniais vaisiais neaprūpiname, konkurencija labiau vyksta ne tarp vietos sodininkų, o su importine užsienio produkcija“, - pasakoja V. Rinkevičius, tikėdamasis, kad ne tik jis, bet ir kiti sodininkai supras kooperavimosi privalumus ir imsis vienyti jėgas.
|
