Informacija

Nepaisant to, kad šiandien buvo labai prastas oras - į Tatulos programos ekologiškų gėrybių turgelį, kaip ir vakar į PC „Europa“, taip ir šiandien - prie Žemės ūkio ministerijos pastato, - atvyko ekologai iš Anykščių, Biržų, Pasvalio, Prienų, Raseinių rajonų.

Deja, šiandien minėtą ekologiškų gėrybių turgelį vilniečiai neaplankė. Vienok, ūkininkai nors ir sušlapo, sušalo, bet savo žodžio laikėsi.

Lenkiame galvą prieš šiuos šiandiendienos šaunius Lietuvos ekologinės gamybos ūkininkus ir jų talkininkus: ūkininkus Laimutę Kasiulynienę, Joną Lopetą, Algirdą Motiečių, Kazimierą Žilį bei ūkininko Vitalijaus Petronio talkininką, UAB „Du MEDU“ darbuotoją. Jie nemažai laiko rengiasi kelionei, daug kilometrų nukanka, bet savo žodžio prieš savo vartotoją visada laikosi. Pagarba šiems mūsų tautiečiams. Jų  ir kitų mūsų ūkininkų, perdirbėjų dėka, nei žiemą nei vasarą, nei pavasarį nei rudenį, nesvarbu koks lauke ar kelyje oras - apsilankymo pas savo vartotojus grafiko nei karto per 15 metų, kuomet vyksta pastovios Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugės ir turgeliai, nėra pažeidę. Kartu reikia pasakyti, bent mūsų didžiųjų mugių metu oras iki šiol, per minėtus 15 metų, būdavo nuostabus. Na ekologiniuose turgeliuose visko būta - ir ne tokių pūgų.

Almonas Gutkauskas

***

Kai daužosi uraganas (2) - po pataisymų 16;58 val.

Pastarosiomis dienomis nemažai paskambina, parašo elektroninius laiškus prekybos, apsipirkimo ekologiškais maisto produktais klausimais.

Iš tiesų, miesto žmonių žinios ekologiniais klausimais stebina. Iš kitos pusės, o ko stebėtis – juk ir mes ne visuose klausimuose asai.

Gal labiau stebina, kad žmonės, kurie jau pradeda prekiauti ekologiškais maisto produktais, apie visa tai mažai nutuokia. Visgi ką bekalbėk, bet profesinei veiklai reikia pasirengti, net prieš imantis veiklos ir čia jokių pasiteisinimų būti negali. Ir visumoje savo veiklos zonoje privalai būti profesionalas. Ne kiekvienam lemta būti asu, bet prieš imantis veiklos bent jau pradžiamokslį būtina žinoti. Taip manau.

Nors kaip pagalvoji, net pirmojoje Lietuvos ekologinių ūkių atestavimo komisijoje, kurios sudėtyje taip pat dirbau (juo labiau, 1993 ir vėlesniais metais, mūsų fondas „Tatula“, – taip vadinosi Tatulos programa iki 1997 m.,- finansavo Lietuvos ekologinio žemės ūkio taisyklių parengimą (rengė prof., habil. dr. Vida Rutkovienė), pirmųjų ekologinių ūkių atestavimo darbus), labai stebindavo, kad ekoginio ūkio sertifikavimui pakakdavo vien to, kad tame ūkyje nenaudojama chemija. Stebėdavausi, kas dabar daugumai aišku, nes tokį ūkį galima vadinti, na kad ir ūkiu be chemijos (natūriniu ūkiu), bet jokiu būdu ne ekologiniu. T.y. kad to, - būti ekologiniu ūkiu, - toli garažu nepakanka. 

O dar ir prieš pora metų, susidūrėme su plačiu reiškiniu, kai į sertifikavimo įstaigą Ekoagros kreipdavosi ūkininkas, ir ne vienas kitas, - dėl savo ūkio sertifikavimo, nors iki tol nebuvo ne tik lankęs specialių kursų, bet nebuvo skaitęs, o ką kalbėti apie įsigilinimą – Ekologinio žemės ūkio taisyklių. Dabar kursai privalomi... ir to visiškai nesiečiau su kažkokiais biurokratiniais išsimislijimais. Tiesiog gyvenimas tai padiktavo.

Tai dabar panašiai su prekybininkais, kurie imasi parduoti ekologiškus maisto produktus ir kurie, labai gerai, kad šiandien dygsta kaip grybai po lietaus. Ir jų steigėjai nuostabūs žmonės. Tik dar kartą kartoju ir kiekviena proga kartosiu – to Tatula nuoširdžiai siekė ir tebesiekia visoje savo veikloje. Kad dirva būtų išpurenta tai veiklai taip, kad plėtra vyktų visiškai jau natūraliai.

Tie dalykai apie kuriuos toje prekybos sferoje sužinau – yra negeri. Tokioje Vokietijoje, jie tiesiog būtų nesuvokiami. Paskutinės stažuotės metu, joje šiais metais, tuom ypač domėjomės. Tas pats Prancūzijoje. Gal kas pasakys – nekiškite mums tų Vakarų... Bet čia išgirstu ir atvirkščiai sakant, - užkankina mus ta lietuviška biurokratija...

Tikrai yra nesuvokiama, kaip, pavyzdžiui, nesertifikuotoje (kaip ekologinėje, pagal reklamavimąsi) parduotuvėje (ar turgelyje), yra parduodami ne savos gamybos nefasuoti ekologiniame ūkyje ar įmonėje ekologiški maisto produktai. Na gal taip jau iš karto antrankiais minėtose šalyse ir nebūtų žvanginama, bet teisėsauga tokiu objektu tikrai susidomėtų. Negi dar reikėtų aiškinti, kad toks reikalavimas - nei kiek nėra biurokratinis reikalavimas. Dažniausiai, kai kiekvienas keikiame tą biurokratiją, - mažai kas pagalvojame, kad ji pagimdyta ne kieno kito, bet žmogaus veiklos. Kai tik žmogaus veikla nėra kontroliuojama, - ji kaip mat išigimsta. Faktų. Faktų kiek nori - nors vežimu vešk, kiekvienoje veiklos srityje.

Manau sutiksime su tuo, kad kai žmogui nebereikės eiti išpažinties dėl dešimties Dievo įstatymų nesilaikymo – biurokratijos bus atsisakyta tą pačią dieną.

Na nutolome...

Tęsiant pradėtą temą norisi tiems geriems žmonėms, kurie imasi minėtos veiklos palinkėti – kuo greičiau įgykite reikiamų profesinių žinių. To paties linkėčiau ir žiniasklaidos priemonėms, taip pat toms specializuotoms mažosioms žiniasklaidos priemonėms, kurios rašo apie ekologiškus maisto produktus (jau nekalbu apie sąvokos „natūralus“ naudojimą savo rinkodarai pagerinti).

Kas labai mane glumina. Kai koks pažįstamas žmogus atsikalba negalįs pirkti ekologiškų produktų, nes, atseit, tiek daug neuždirba. Svetimus pinigus nevalia skaičiuoti, bet kai net tuo nesidomint tiesiog aišku, kad žmogus ir jo šeima papuola į tų 7 proc. išganytojų sąrašą (o į jį, kaip teigiama, papuola visi tie tautiečiai, kai vienam šeimos nariui tenka 2000 Lt nuo šeimos mėnesio pajamų).

Tai ką tuomet kalbėti apie kitus. Juk nebe reikalo pirmoje dalyje paminėjau skaičių žmonių, kurie šiame laikotarpyje yra ties skurdo riba (apie 50 proc. Lietuvos gyventojų) ir apie tą vidutinįjį, tą tik siūlelį vietoje visų, galvotum, taip geidžiamos viduriniosios visuomenės klasės atstovą (jau ir keiksmažodžiu ar prasta parodija trenkia tas kodinis pavadinimas „vidurinioji visuomenės klasė“, kurios taip ir neturime lig šiol,  kaip ir ne vienas kitas kodinis pavadinimas, kuris iš viltingojo tokiu tapo... kaip kooperacija, smulkus ir vidutinis verslas ar panašiai).

Sutikime, šiandien tik vienetai, gal būt, Lietuvoje rinkdamiesi pirkti produktą pagalvoja apie jo kilmę. Kiek neatsinaujinančių išteklių jam pagaminti sunaudota, kiek aplinkos užteršta, jau nekalbant apie kitką . Jau esame kalbėję apie tokią sąvoką kaip atsakingas (etiškas) vartojimas.

Labai skirtingi ir valgymo įpročiai. Kuo toliau giliniesi, tuo geriau matai, kad labai dideliai žmonių daliai, sveikos mitybos valgymo įpročiai, kaipo tokie iš viso neegzistuoja. Viena svarbu, kuo pigiau apgauti skrandį.

Tačiau manau pati didžioji dalis žmonių – tiesiog skuba... kaip jau buvo sakyta ne kartą taip pat - „skuba šaukštą padėti, taip ir nesuspėjęs pagyventi sau, savo šeimai kaip žmogus“ (šiaip tai paradoksas - dažnas būtent dėl šeimos ir skuba... kol žiūrėk ir padeda tą šaukštą...).

Dėl skubėjimo labai daug kas pasikeitė ir žmogaus mityboje. Ir, svarbiausiai, gerai suvoki, kad atgal kelio nebėra... įpročius žmogui pakeisti juk reikia antgamtinės jėgos.

Žinoma, yra ir ta, gurmanų grupė. Na nežinau kiek jų „štukų“ iš šimto. Net nenutuokiu...

Bet net ir galvojant apie šituos, teigiamukus tam tikra prasme, - pasąmonėje kaip ir išgirstu Lietuvos man autoritetu besančiu, sveikos mitybos specialisto Almanto Kranausko žodžius „per riebiai valgome (dėl to širdies ir kraujagyslių ligos), per daug rūkytu gaminiu domimės (o tai vėžiukas gali atsėlinti...)“. Ir beveik visuomet iš jo išgirstu ne tai pasipiktinimą, kiek konstataciją - perdirbėjai beveik visus maisto produktus sugadina.

Štai tokį turime vartotoją. Yra ir norinčių sveikai maitintis, bet greičiausiai - besiteisinantį vis tuo, kad tai daryti kažkas trukdo. Jei pasakytų biednumas - rastume argumentų tai paneigti, nes greičiausiai tik apsileidimas. Turime ir turtingesnį, bet skubantį ir neturintį laiko valgiams. Gurmaną, bet... Na ir tuos, kuriems nors iš kirvio sriubą išvirk...

Na bet Vilniuje jau turime išsiugdę jau ir ekologiškų bulvių, ir daržovių, vaisių, bendrai ekologiškų šviežių maisto produktų gerbėjų.

Iš kitos pusės, kai pagalvoji, jei keturios dešimtys ūkininkų šių metų didžiosiose Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugėse Vilniui pardavė du kart mažiau ekologiškų maisto produktų nei ankstesniais metais – tai ir tų gerbėjų kol kas ne tuntai.

Jei pastaruosius kelis metus, skirtingai nei anksčiau, nesijausdavo mugėse algų dienos. Tai šiais metais pajutome, kad vėl atgimė ir šis faktorius, – kai visiškai kiti (didesni) pirkimai algų dienomis...

Bet juk iš trijų tūkstančių sertifikuotų ekologinių ūkių ūkininkų – keturios dešimtys tų, kurie patys augina ir patys parduoda... taip pat ne tuntai. Reiškia 1:1. Balansas. Tiek vienų, tiek kitų kaip sakoma šiandien visgi dar katino ašaros.

Pabaigą skaitykite po dienos kitos – trečioje šio straipsnelio dalyje.

Almonas Gutkauskas

Pirma dalis ČIA .

***

Lietuvos 2007-2009 m. pažangiausi ekologiniai ūkiai.Plačiau>>

***

Jei norite visą interneto svetainės turinį matyti - spauskite čia

*

Interneto svetainėje - pasvarstymai. 36 pasvarstymai pastarosiose Naujienose (rubrikoje „Naujienos“). Plačiau>> 

Archyvai: Kas pratęs Tatulos kryptį... (rubrika „Naujienos“, 2008-11-09; 2008-12-03; 2004 m. gegužė). Plačiau>>

*

Daugiau Naujienų (iš tų, kurios dar nėra ištrintos): http://www.organic.lt/lt/pages,id.41