Aušra Maldeikienė - apie smulkų verslą

Žinojau, kad šiandien per Žinių Radiją, gerb. p. Gino Dabašinsko laidoje į Tautą kreipsis gerai žinoma ir daugelio gerb. ekonomistė p. Aušra Maldeikienė. Dėl to „kreipsis“ pajuokavau - koks čia gali būti kreipimasis kai kalbasi „Prie pietų stalo“, nors ir be šaukštų, ir lėkščių. Ir kita, pabandyk kreiptis, kai paprastai šis vedantysis mėgsta neužleisti dominavo prie mikrofono savo laidoje pakviestajam svečiui. Mat kažkodėl vedantieji matyt mano, kad gali likti be krėslo studijoje, jei pasielgtų protingai, tai yra patylėtų, pristatę pašnekovą. Bent jau tais retais atvejais, kuomet tas pašnekovas yra įdomus. Kas nutinka beveik be išimčių, sakykime įdomių pašnekovų paieškų meistrui, vienam tokiam radijo „Svoboda“ laidos „Vsie svobodni“ (Visi laisvi) vedančiajam, - bet karais ir minėtajam Ginui Dabašinskui (turiu omenyje šį kartą. Na, nusileiskime, ne tik šį...).

Kadangi dieną radijo neklausau, tad ką tik išklausiau laidos vakarinio pakartojimo (šiaip ne bėda - pareklamuosiu Žinių Radiją ta prasme, - visas jų laidas galima surasti jų archyve, ne tik po dienos, bet ir po metų). Jaučiau, kad laida bus įdomi, tad nelaukęs, kuomet laidą galėsiu paklausyti man patogiu laiku, iš archyvo - savo vakaro darbotvarkę pritaikiau prie šios laidos kartojimo. Kaip ir tikėjausi, laida nenuvylė, - tad rekomenduoju, nurodytuoju būdu, kiekvienam ją išgirsti.

Tad, žinant, kad ją kiekvienas čia esančių išklausys, - neperpasakosiu.

Ne man su gerb. p. Aušra Maldeikiene diskutuoti, - tai pasakau be jokių čia liaupsnių gerbiamai poniai, tik pasakysiu keletą pastebėjimų.

Pirmiausiai, sutinku dėl daugumos jos išsakytos teiginių, kurie kitų retai yra išsakomi, nes vyraujanti opinija Lietuvoje, ypač pastaruosius du dešimtmečius, tuos klausimus traktuoja kiek priešingai.

Mes taip pat ne kartą esame pasisakę, kad verslas iš principo nėra gėris, kaip ir vartojiškumas. Na vartojimas - kraujotaka. Gi be kraujotakos - mirtis. Tad atrodytų, kad vartotojiškumas (kuris siautėjo pastaruosius kelis metus... ir Lietuvoje) - yra vos ne ferari.

Štai matomai toje vietoje ir klumpama. Šioje vietoje matyt klumpa ir Lietuvos laisvosios rinkos strategai. Ir bendrai lietuviškos demokratijos strategai (sakau lietuviškosios, - nes su vakarietiška demokratija ji ne labai ką bendro ir turėjo).

Kad nereikėtų grįžti prie šios potemės, nors minėtoje laidoje ir nebuvo ji išrutuliota, - o kas tuomet yra tas gėris, kuris kuria tarp žmonijos tą palaimą Žemėje. Visgi, prisiminiau, - laidoje apie tai nors ir prabėgom, neakcentuojant (taip vos girdint), bet mano galva labai tiksliai buvo pasakyta - mokslas, pats Tautos išsivystymo lygis. Su tuo visiškai sutinku ir po tuo, kaip po savo žodžiais, pasirašome. Jei visa tai (mokslas, Tautos kultūra, aplamai išsivystymo lygis) yra Tautoje - tuomet ferari. Taip, juk. Jei nėra, - tuomet, kaip sakoma, šaukštus daužyti į tuščius metalinius bliūdelius telieka, ką ir darome... jau tūkstantį metų, gal išskyrus kelis metus, prieš pat lemtinguosius 1989-1990 metus. Ypač moralės prasme, kaip didelės vilties metus, darant esminius lūžius tuomet savo žemėje, savo rankomis...

Gerb. p. Aušra Maldeikienė labai aiškiai akcentavo - ne verslininkai kuria čia Žemėje rojų... gal tik prie to pridėtume - greičiau gal pragarą, kaip ir vartotiškumas.

Juk ir mūsų „Tatulos“ kryptis remiasi šeimos verslo samprata, kai pripažįstame ir skatiname tik atsakingą tiek verslą, tiek vartojimą. Bet tik tuomet, - jei jis orientuotas į superinę produkto kokybę... nes aplamai, šeimos verslas, kitu atveju, ne tik ne panacėja, bet eilinė utopija... ir baisi klaida, jei orientuotas pavymui, kaip vidutinis ar stambusis, į pigų produktą neišrankiam, skurdžiausiam vartotojui.

Visiškai, ne tik galima, bet ir reikia sutikti su išsakyta nuomone, kad mokesčių sistema čia Lietuvoje sukurta tokia, kad valstybę išlaiko, ne verslas, kaip bandoma Lietuvoje aiškinti, - tačiau samdomojo darbo atstovai. Kad valstybę didžiąja prasme kuria ne verslo organizacijos, bet biudžetinės organizacijos (na čia kalbu labai suapvalintai - prasmėmis tik...). Tai yra tie mokslo, kultūros likučiai išlikę... Bet nesakoma, kad tai aksioma - supratau, kad sakoma, kad tai bėdų Lietuvoje priežastis, nes tas didysis verslas savo pelną išveža iš Lietuvos...

Na, dabar kiek pridėsiu ir savo trigrašį. Nes logiškas kyla klausimas, paniekinantis anksčiau išsakytas mintis, atseit, - nebūtų verslininkų, nebūtų darbo. Tad nekliedėkite nesąmonių niekindami čia verslininkus, pasakys tūlas pašnekovas. Bet argi... Gal tuomet būtų pažangesnė forma - šeimos verslas, kaip visame civilizuotame pasaulyje. Ir tos krizės nebūtų tokios baisios. Taip, yra būdai, yra tie stebuklai sviete ir verslininkui, - tuos labai jau užlenktus į save pirštus ištiesinti, bet juk čia ne apie pradžiamokslį šnekame... kurio elementai gerai ir čia žinomi, tačiau... jei pirštai vis užriesti, reiškia tik šnekos... apie konkurencijos buvimą bei politikos ir verslo simbiozės nebuvimą...

Ir visgi ne dėl to kalbu apie tą pokalbį šiandieninį prie pietų stalo...

Viskas ten tame monologe (gerbiamo pono Gino nelaimingam pergyvenimui atsiradus, kad net žodelio taip ir nesugebėta buvo įterpti...) liejosi sklandžiai, manytum logiškai. Ir dėl tų patentininkų... tik visgi vertėjo pridėti, kad juos „pagimdėme“ uždarę gamyklas ir nepasirūpinę kitokiu darbu, apart gariūnus (čia - plačiąja prasme), be kasos aparatų. Ir, atseit, šventa ramybė, kol tieji išmirs... Ir ta politinė klaida iki šiol slegia... ypač žinant, kad ta jėga gali būti ne mažiau stipri nei kokia „Naši“ Taline, pavojui, užsidirbti duonos kąsnį, iškilus... na, o apie patentininkų pilis, ponia Aušra švelniai tariant perdėjo... kokios ten pilys, varge...

O tvarkingą Lietuvos smulkų verslą ne kasos aparatai gąsdina, jei visiškai rimtai. Slegia didelė betvarkė, kontrabanda - apie tai čia svetainėje, ne vienas pasvarstymas buvo, tad nesikartosiu. Ir ypač kodinio pavadinimo „smulkus ir vidutinis verslas“ sindromas. Apie tai bene daugiausiai čia svarstyta. Kai iš milijardinių ES investicijų - praktiškai niekas nenusėdo tam smulkiajam... o tas kodinis pavadinimas labai vykusiai, gražiai amortizavo tą melą - taip ne ypatingai apšviestose tautiečių kramėse (žemaitiškai - galva).

Štai, mūsų smulkūs keli verslininkai, matyt ne iš gero gyvenimo „pabėgo“ iš individualios įmonės statuso į uab‘o statusą. O už jų nugaros alsuoja beveik po šimtą samdomojo darbo atstovų. Už kurių šeima, vaikai. Štai vienas iš tų savininkų visus savo sodybos kampelius užleidęs verslui, jau vos ne 15 metų - ir taip dienos ir naktys... darbas, vien darbas, neturint net savo kampo sunkesniu momentu parymoti, jei nepaverkti. Nes kiekviena diena - iššūkis. Ištekliai brango, algos kilo - pirkimai vis mažyn ir mažyn... Tūlas pasakys - susimažinti. O įsipareigojimai, o išeitinės. O ne vienas darbuotojas - kaip šeimos narys. Juk Kaime - ne mieste, dar kiek tai sąžinės likę yra. Juk net katino doras šeimininkas neišmes.

Tad ne patentininkai - Lietuvos problema. Ir ne kasos aparatai...

Vienoje LR „Gimtosios žemės“ laidoje (kurioje mūsų studijos buvo gerą dešimtmetį reguliarios), gal dar daugiau nei prieš dešimtmetį esu paminėjęs, - lendame į smalą, jau arti ir kaklas... jei ir pavyks išlysti iš jos, tai valytis teks ilgai, ilgai ir skausmingai...

Tą patį, tik kitais žodžiais, štai ir daugiau nei po dešimtmečio pakartojo ir garsioji ekonomistė. Tai išgirsti - blogai. Bet tai išgirsti - reikėjo. Ai, bet tik nedarykime apmaudžios klaidos, - ne patentininkai, ne kasos aparatai mums išsigelbėti trukdo... deja, nesąžininga konkurencija, kontrobanda, investicijų skirstymas (pagaliau jų visiškai nereikėtų... jei būtų sąžininga konkurencija su kaimynų verslu), dar labai tamsus mūsų vartotojas. Taigi, ypač to, kas ištiesina užlenktus į save nagus, - ypač to mums trūksta. Taigi, demokratijos... kuria, atseit, didžiuojamės prieš ne kuriuos kaimynus...

Na ir kartais visgi gerai, kai vedantieji pasimeta nerasdami tarpelio įsiterpti. O jei dar ten visokie dvaro politologai rečiau apsilankytų, o dažniau tokios ponios aušros (turiu omenyje Aušrą Maldeikienę) - turėtume kada nors ir mes ferari. Nors ne, geriau kelius be automobilių, bet su dviračiais... t.y. į pažangą, toliau nuo tų atgyvenų, visokių ten ferari...

Almonas Gutkauskas

P.S. „Kai daužosi uraganas“ pabaiga - bus... bet dar truputį vėliau... truputį reikia dar ramybės po tų tempavimų, reikia mintims susigulėti...

***

Lietuvos 2007-2009 m. pažangiausi ekologiniai ūkiai.Plačiau>>

***

Jei norite visą interneto svetainės turinį matyti - spauskite čia

*

Interneto svetainėje - pasvarstymai. 36 pasvarstymai pastarosiose Naujienose (rubrikoje „Naujienos“). Plačiau>> 

Archyvai: Kas pratęs Tatulos kryptį... (rubrika „Naujienos“, 2008-11-09; 2008-12-03; 2004 m. gegužė). Plačiau>>

*

Daugiau Naujienų (iš tų, kurios dar nėra ištrintos): http://www.organic.lt/lt/pages,id.41