Kai daužosi uraganas (pabaiga - ne utopinė, kaip būdavo įprastai, bet dar ir ne tragiška)

Prieš metus laiko, čia interneto svetainėje, rašiau apie nedideliais kiekiais fasuotų lietuviškų ekologiškų daržovių bei vaisių kainas viename prekybos centrų. Tuomet, kai PVM ekologiškiems maisto produktams buvo 5 procentai. Štai kainos (nurodant čia išvestinę kainą už kilogramą):

Pomidorai - 26 Lt/kg.

Baklažanai - 39 Lt/kg.

Cukinijos - apie 25 Lt/kg.

Paprika - 35 Lt/kg.

Česnakai - 78 Lt/kg.

Svogūnų supinta kasa - 17 Lt/kg.

Svogūnai maišelyje - 7 Lt/kg.

Bulvės - 5 Lt/kg.

Palyginimui, nurodžiau ir importuotų ekologiškų vaisių kainas:

Obuoliai - 10 Lt/kg.

Citrinos - virš 40 Lt/kg.

Apelsinai - 21 Lt/kg.

Palyginimui, norodžiau kai kurių lietuviškų ekologiškų daržovių kainas, tuo pačiu metu, Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugėje. Ekologiški pomidorai kainavo 7 Lt/kg. Tiek pat - svogūnų pynės kilogramas. Kaip žinia, šiais metais, kai kurios ekologiškų gėrybių kainos mūsų renginiuose buvo ir per pus pigiau.

Nesunku paskaičiuoti, kad antkainis, atmetus PVM, tame prekybos tinkle viršijo ir du šimtus, ir tris šimtus procentų. Tad, kai nuo š.m. sausio 1 d., vėl buvo vietoje 5 procentų PVM ekologiškiems maisto produktams pakeltas jau ne į buvusią 18 procentų ribą, bet, kaip ir visiems, - iki 21 proc., jokio pasipiktinimo ženklų bent mes nerodėme. Nes įsitikinome, kad mūsų iniciatyva sumažintu PVM ekologiškiems maisto produktams, nepasinaudojo nei ūkininkas, nei vartotojas. To padaryti jiems tiesiog niekas neleido. Ir visumoje, galima net pagalvoti, kad monopolinėje prekyboje visiškai ne PVM yra kainos esminis rodiklis, bet antkainis. Gi, gerai žinome iš mūsų patirties, kad prekybininko užsidirbtas uždarbis yra - apie 10 proc. dydžio antkainis. O šiame gyvenime - veikia laisvos rinkos dėsniai. Jei bus didelė konkurencija, maža paklausa - gali vietoje uždarbio turėti ir minusą. O gerai pavykus (ar kaip rodėme prekybos centro kainas - pasipuošimo ar dar kažkokiu kitu tikslu), tas antkainis gali viršyti ir tris šimtus procentų. Bet, kadangi dar vis dalis tautiečių dievina laisvos rinkos principus - nuo platesnių komentarų susilaikysiu (kaip sakoma pagal Jurgį ir kepurė ar... durną ir bažnyčioje muša). Tik nusistebėti galima, kaip labai lengvai mūsų tautietis buvo įtrauktas pažaisti tomis vadinkime nesąmonėmis, ne tik šioje srityje, bet kone visose, kol, kaip sakoma, liko be... tad iki šiol, ne tik, taip vadinamų telefoninių sukčių grobiui Lietuvoje daug pastangų nereikia. Manau ne vienas mėgsta pasilinksminti paskaitydamas interneto svetainėse (ypač jų atmainoje, bloguose, - nenustebkite, tas žodis su lietuvišku neturi nieko bendro... dėl ko, pavyzdžiui, laikraščio „Respublika“ savininkas ta proga sugalvojo pajuokauti ir savo „blogą“ pavadino „geras“), tad ten galima pastebėti, kad kuo didesniu demokratu ar patriotu save koks tūlas tautietis komentaruose prisistato, tuo iš didesnės aukštumos, kaip į jų vadinamą „runkelį“, žvelgia į tuos, kurie iš tokių visokių vadinamos laisvosios rinkos ar vadinamos demokratijos išmonių, pasityčioja. Ta proga, truputį verta atitrūkti nuo minties, ir tiesiog norisi pasidžiaugti, kad mūsų kaimo žmogus (ypač turiu omenyje ūkio, kurio savininkas yra, gaspadorių), per pastaruosius keliolika metų labai pasikeitė. Stažuotėse yra aplankęs ne vieną Vakarų išsivysčiusią šalį. Savo ūkyje - moderni technika,  technologija, kad, pavyzdžiui, atvykę šią vasarą bendradarbiavimui pas mus, net vokiečių ūkininkai žadą buvo praradę. Smulkesni mūsiškiai - kitkuo stebina. Nepaprastu darbštumu, tvarkingumu, reikalo išmanymo. Iš tiesų, būna netgi nepatogu stebėti, kai koks nuo kaimo atitrūkęs konsultantas ar aukštas valdžios vyras, - su kaimo žmogumi bando bendrauti ta pačia kalba, kaip prieš keliolika metų. Tuomet, taip, tiko, bet šiandien tokios kalbos sodiečiui primena tik pasakėles ir ne daugiau.

Nelaikau tai priešpastatymu, tačiau tas „runkelių“ temos vis dar tebevalkiojimas, kaip ir reikalautų tarti žodelį apie tuos ne „runkelius“, kurie mėgo eskaluoti tą temą. Mieste, jo elitas, žinoma, ne visas (gal daugiau tas, kuris labai viešai reiškiasi dėl tų „runkelių“), atvirkščiai, gal visgi ir iki šiol vis dar yra užsiciklinusi auka tų savo išsigalvotų pasakų apie vadinamos laisvosios rinkos, vadinamos demokratijos privalumus. Manau, mieste labiau nei kitur, vis labiau jaučiasi atitolimas nuo tikros tiesos, dorybės, kultūros, meno, - atrodytų, kad dar vis tebesotinamasi psiaudo meno (vadinamo šiuolaikinio meno), kultūros madomis ir tuo dar vis didžiuojamasi, priešpastatoma. Taip pat ir savotiškomis ekologijos formomis. Dar blogiau, kad būtent mieste sparčiai daugėja abejingųjų visam ir viskam skaičius. Uždarumas, abejingumas, šaltumas kitam tik plinta. Bet tai manau negalima sieti vien su naujojo laikotarpio (tokios „laisvės“ sampratos) išdaiga, kiek su urbanizuotos visuomenės braižu ne tik Lietuvos miestuose. O pranašumui prieš „runkelius“ toks, kaip kozirį, naudoja, kaip išskirtinę sau suteiktą  teisę, - neapykantą viskam, kas siejasi su laikotarpiu iki 1990 m. Lygtais toks, nusileido iš Mėnulio tik šiandien, o visi kiti, tik neduok Dieve, ne jis, - yra susitepę atėjūnai iš ten... kur, atseit, nebuvo kultūros, meno, šviesos, džiaugsmo, meilės. Ir neduok Dieve, jei prasitarsi, kad viso to gal buvo net daugiau, nei šiandien yra.

Prie ko visa tai. Ar nemanome, kad visa tai siejasi. Kad pradžia mūsų judėjimui - dvasinė ekologija. O jos pradžioje - tiesa. Leidimas ją reikšti be baimės tokią, kokia ji tau šiandien atrodo, o ne tokią, su kuria įtiktum kitiems.

Ne šiaip sau paminėjau pradžioje monopolistų savivalę. Būtent ta savivalė ir subrandino politinę valią, apie kurią čia svetainėje jau ne kartą ir aptarta buvo. Gimė politinė valia, kuri pakėlė tą uždangą tarp miesto ir kaimo. Manau, kad, kaip jau esame čia taip pat minėję, - „Tatulos“ kryptis prie šios politinės valios subrandinimo, galima sakyti, vos ne viena ir darbavosi, - tokius dalykus, kaip ūkininkų turgeliai, pastoviai rengdama jau keliolika metų (šiemet tam - kaip tik 15 metų). Galima pasakyti šiandien - mūsų veikla, labiausiai ir skirta žmogaus pasamonei formuoti.

Dalis Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugių gerbėjų šiais metais jau nebeapsilankė pas mus. Natūralu. Jie (tai yra dalis mūsų ligšiolinių lankytojų) pas mus anksčiau lankydavosi tik dėl to, kad dar nebuvo tų ūkininkų turgelių. T.y. lankėsi pas mus todėl, Tatulos programos mugės ir turgeliai buvo vieninteliai, kur pats augintojas tiesiogiai bendravo su taip vadinamu valgytoju.

Šiais metais, pardavimai mūsų renginiuose kol kas per pus mažesni nei ankstesniais metais. Tačiau ta dalis, keturiasdešimt, iš trijų tūkstančių Lietuvos ekologinių ūkių, - kurie tradiciškai viską išsiparduoda patys Tatulos programos renginiuose, be tarpininkų - iki kitų metų balandžio 17 d. išsiparduos viską. Tai tiesiog Tatulos programos garbės reikalas.

Tačiau šiuo noriu iškelti visiškai kitą mintį.

Vėl keliu, tą nesibaigiančią mūsų diskusiją su Žemės ūkio ministerija, dėl kompensacinių išmokų už ekologinius pasėlius susiejimo su ekologiškų maisto produktų realizavimu. Šiandien dar yra akivaizdžiau, kad toks susiejimas nėra, nebuvo logiškas.

Pirma. Mūsų visi veiksmai, kuriais užsiimame realizuodami ekologiškas maisto gėrybes, - turi pagrindinį tikslą, kaip taip pat tai ne kartą čia svetainėje buvo minėta, - panaudoti tai, kaip spaudimo priemonę visuomenei, mokslo, mokymo ir švietimo institucijų vadovams bei specialistams. Juo labiau, kad kai dabar, kai yra pakelta ta uždanga tarp miesto ir kaimo, ir kai žiniasklaida ir ne tik, įnešė totalią painiavą tarp ekologiškų ir įprastinių, chemizuotų maisto produktų. Kai ta, visiškai be juoko pasakysiu, - generalinė partijos linija, - pasisuko pagaliau link Lietuvos šeimos ūkio bei verslo... kartu su tuo ir to pasėkoje laukiamu rezultatu, deja, žalia gatvė, tikiu laikinai, atsivėrė ir tokiems reiškiniams, kurie visuomet buvo nepageidaujami ar net nuskalstami visomis prasmėmis.

Tatulos programa, rengdama ekologiškų gėrybių muges, turgelius, t.y. šiais savo veiksmais, sąmoningai stengiasi artinti  laikotarpį, kuomet visa tai galės jau perimti normalios pelno siekiančios organizacijos. Deja, šiandien, minėtoje situacijoje, pasinaudojant ja, - yra  bandoma perimti, daryti tai metodais, kokie nors ir praktikuojami, tačiau nepasakysiu, kad yra priimtini net įprastoje gamyboje, - tiesiog jie įprastoje gamyboje gal ir yra įprastai naudojami, tačiau ekologinėje plotmėje jie iki absoliuto nebuvo ir manau nebus priimtini. Tad Tatulos programa visai tai, pernai bei šiais metais įneštai painiavai, - sieks, kad būtų  padarytas galas. Tad čia ekologiškų maisto produktų realizacija Tatulos programos renginiuose - turi dar ir kitus tikslus. 

Antra. Ekologinės gamybos ūkis ar įmonė, - visais atvejais, jei tai tikras ekologinės gamybos ūkis ar įmonė, tai yra jei ūkio ar įmonės gamyboje bus „įdėta“ reikiami  protiniai, darbo, piniginiai ištekliai, - niekuomet jos savininkas neleis, kad ekologiniai pasėliai jo ūkyje būtų aparti ar ekologiški maisto produktai būtų pražudyti.

Tad šiųmetėje situacijoje dar aiškiau galima matyti, kad ekologiškų maisto produktų realizavimas turėtų būti sietinas su ekologiškų maisto produktų vartotojo parengimu, su komleksine ES investicine parama ekologiniams žemės ūkiui, ypač smulkesniam šeimos ūkiui, šeimos verslui, kuri jam iki šiol buvo nepasiekiama. Bet ne su kompensacine išmoka už ekologinius pasėlius.

O kompensacinė išmoka, logiškai mąstant, yra tam, kad ūkyje būtų pasiekta ekologinė gamyba, tikra ekologinė gamyba (kur švarūs pasėliai, sočiai pamaitintas augalas, apsaugotas augalas nuo ligų ir kenkėjų, aukštas produktyvumas, kokybė. Be abejo švari aplinka, gero ūkininkavimo praktika), kad ūkis esant ir šiai ekonominei situacijai (kurios pablogėjimas iš esmės gali įvykti po pusmečio ar metų), nekapituliuotų.

Šiandien yra dar labiau akivaizdu, kad kompensacinės išmokos ekologiniams pasėliams neturėtų būti sietinos su realizavimu. Šiandien dar akivaizdžiau galime stebėti, kad pradžioje tam (realizavimui, kaip ekologiško produkto - ne į bendrą katilą) - yra būtina parengti visuomenę, vartotoją. Pagaliau reikia turėti ir kokybišką ekologišką produktą (kuris, pavyzdžiui, kaip grūdinės kultūros - būtų tinkamos ne tik pašarui gyvuliams. Bet savo kokybiniais rodikliais - ir maisto gamybai. Šitai, deja, šiandien Lietuvoje yra pasiekę toli gražu dar ne visi ekologinės gamybos ūkiai).

Vakarų šalių, ypač Vokietijos patirtis taip pat rodo, kad kelių dešimtmečių įdirbis lūžį ekologiškų maisto produktų vartojime patyrė tiesiog momentaliai, o tuomet vartojimo poreikio tenkinimui reikiamų ekologinės gamybos pajėgumų - tokiu žaibišku šuoliu, neišvystysi. Tad tiek ir ekologinės gamybos išvystymui, tiek ir ekologiškų maisto produktų vartojimo išvystymui, iš tiesų, reikalingas ilgų metų įdirbis, - tik tiek, kad vartojimas, bet kuriuo momentu ir Lietuvoje gali pasikeisti iš esmės. Gi, gamybos plėtra, - analogiškai, tokį pat šuolį staiga padaryti, - nėra pajėgi. Tad šiandienos kompensacinės išmokos už ekologinius pasėlius pagrindinis tikslas manau turėtų būti - išlaikyti Lietuvoje ekologinę gamybą sunkmečiu, kuris gali būti, artimiausiu metu neaplenks ir kaimo. T.y. ekologinė gamyba turi būti parengiama vartojimo lūžiui. Tik tiek. Ekologiškų maisto produktų realizacija  - būtent į ekologiškų maisto produktų „katilą“, - patikėkime, šiandien yra visuomenės brandos, dėl ko jos ugdymu ir užimti 15 metų, bet ne vien žemdirbio klausimas. Galima atsikirsti - juk minėtai išmokai užskaitoma ir ta realizacija į bendrą katilą. Tas tai taip. Bet akcentai - ne ten. Tad ir klausimo esmė - ne ten.

Tatulos programa, kaip ir visus savo veiklos 22 metus, ir šiandien dirba visomis įmanomomis kryptimis, tačiau pagrindinė šiandienos užduotis - ekologiško produkto vartotojo ugdymas. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių, tokia užduotis šiandien yra dar aktualesnė nei vakar. Gal tik šiandien jau akivaizdžiai matome, kad viso Lietuvos ūkio pertvarka į ekologinį - šiai kartai jau utopija. „Tatulos“ krypties savalaikiu suteiktu šansu - ši karta nepasinaudojo. O tai reiškia, kad ši karta - kaimo, kuriame klestėtų du, trys šimtai tūkstančių šeimos kooperuotų ekologinių ūkių bei ekologinių šeimos verslo įmonių, kaimo su švariausia Europoje aplinka, - tokio Lietuvos kaimo ši karta jau nebematys. Gi, skirti ES milijardai Lietuvai (panaudojus juos pertvarkai į ekoginį ūkininkavimą, o ne kitur...) tokį netiesioginį šansą buvo davę. Tad dar didesnė tiesa matomai yra ta, kad pinigai dar ne viskas. Dūšia - viskas. O ekologinei dūšiai reikia dar daugiau - dar reikia ir rytdienos mokslo, žinių. Priimant sprendimus Lietuvoje, o ir kiekvieno paprasto tautiečio gyvenime, laiku - to matomai trūko. Bet šias mintis vis vien noriu pabaigti optimistiškai - juk visuomet pabrėždavome, kad dirbame juk ne šiai kartai. Tad kol kas viskas gerai.

Almonas Gutkauskas

***

Lietuvos 2007-2009 m. pažangiausi ekologiniai ūkiai.Plačiau>>

***

Jei norite visą interneto svetainės turinį matyti - spauskite čia

*

Interneto svetainėje - pasvarstymai. 36 pasvarstymai pastarosiose Naujienose (rubrikoje „Naujienos“). Plačiau>> 

Archyvai: Kas pratęs Tatulos kryptį... (rubrika „Naujienos“, 2008-11-09; 2008-12-03; 2004 m. gegužė). Plačiau>>

*

Daugiau Naujienų, kurių tarpe yra ir pasvarstymų, iki šiol dar neperkeltų į rubriką „Pasvarstykime“  (iš tų, kurios dar nėra ištrintos): http://www.organic.lt/lt/pages,id.41