Regioninė politika Tiuringijos žemėje (Pabaiga)

 Šeimos ūkio sodo (35 ha) parduotuvė, kurioje sodininkas tiesiogiai pats valgytojui parduoda visas užaugintas uogas bei apie 15 procentų desertinių obuolių, kriaušių, o taip pat iš skintų desertinių obuolių išspaustas sultis. Valgytojas patikusį vaisių, prieš tai paragavęs desertinį obuolį ar kriaušę, įsideda į maišelį. Visų vaisių kaina ta pati - euras. Kai ūkininkas parduoda šiuos vaisus realizavimo kooperatyvui, kurio narys yra, - šiais metais negauna ir 20 eurocentų (pernai gavo apie 30 eurocentų). Norint pamatyti fotografiją, prašome ant jos užvesti „pelytę“ ir paspausti...

 Kooperatinės bendrovės biojėgainė, gamininanti dujas elektros gamybai. Už kilovatvalandę iš elektros tinklų bendrovė gauna 16 eurocentų, o pati iš ten pat perka už 12 eurocentų. Dalis čia pagamintų dujų panaudojama ir patalpų šildymui.

Tikiu, kad būtų naudinga aprašyti apie kiekvieną iš devynių aplankytų objektų Tiuringijoje, tiesioginės rinkodaros klausimu. Taip pat apie Tiuringijos produktų kokybės ženklą. Gal kartkartėmis, laiko bėgyje, vis įterpsiu, tarp kitų pasvarstymų, ir vieną kitą epizodą iš anksčiau nepaminėtų lankytų Tiuringijos kooperatinių bendrovių ar šeimos ūkių. Taip pat apie kitus dalykus.

Tarp kitko, šeimos ūkius aplankėme tik du. Apie ožkų ūkį jau kalbėjome. O antrasis – 35 hektarų sodininkystės ūkis.

Čia taip pat, kaip ir kituose lankytuose objektuose – galingai yra išvystyta tiesioginė rinkodara. Tiesiog namų valdoje veikia parduotuvė, kurioje parduodama praktiškai visos ūkyje užaugintos trešnės, slyvos ir apie penkiolika procentų obuolių bei kriaušių. Namų valda, reikia paminėti, išradingai papuošta, ypač paplentės dalis (sodo namų valda yra įsikūrusi prie judraus kelio). Tame pat pastate, kuriame yra ir parduotuvė, - yra ir 80 tonų talpos vaisų sandėlis.

O didžiąją dalį obuolių bei dalį kriaušių sodininkas talpina ir parduoda realizavimo kooperatyvui, kurio narys yra.

Parduotuvėje tiesiog pirkėjo patogumui yra išdėstyta didelės dėžės prikrautų obuolių, kriaušių. Tad pirkėjas vaikšto apie jas su peiliuku, ragauja atskiras vaisų rūšis (ragavimui vaisiai tiesiog padėti ant dėžės krašto. Patikusius obuolius ar kriaušes pirkėjas dedasi į maišiuką, kurių krūvelė padėta prie svarstyklių. Kiek pastebėjau, įvairių veislių vaisius pirkėjas dedasi  į tą patį maišelį, nes visų obuolių ir kriaušių kaina pirkėjui ta pati – vienas euras už kilogramą. Čia tik galima įterpti tą momentą, kad iš minėto realizavimo kooperatyvo, šiais metais negauna ir dvidešimties eurocentų. Štai kur esmė tiesioginės rinkodaros. Gali kilti klausimas, kodėl nėra jos daugiau (kodėl nėra daugiau parduodama tiesioginės rinkodaros būdu Tiuringijoje). Mums paaiškindavo, kad tai šiandienos riba.

Bet tęsiu... pirkėjas prisirinkęs vaisių nueina prie svarstyklių, kur jau laukia sodo šeimininko tėvas – jis čia krautuvės šeimininkas. Parduotuvėje taip pat galima nusipirkti šio sodo desertinių obuolių išspaustų šviežių sulčių – penkių litrų talpos indelis (dėžutėje patalpinta pūslė su kraniuku) kainuoja 6 eurus. Čia galima nusipirkti ir vyno bei kitų produktų, kuriuos gamina kiti gamintojai. Įdomu tai, kad parduotuvei dėl prekybos vynu nereikia įsigyti leidimo. Nereikia mokėti ir mokesčio už prekybą alkoholiniais gėrimais. Juos Vokietijoje moka tik gamintojas. Taip pat pastebėjome, kad šioje parduotuvėje pirkėjų netrūksta.

O šiame sodininkystės ūkyje viso dirba keturi žmonės. Sezono metu – iki dvidešimties.

Aplankytos kooperatinės bendrovės, kaip ir matyt visoje Tiuringiojoje, turi du su puse, tris tūkstančius hektarų žemės. Kaip pastebėjome, tik mažą bendrovės žemės dalį yra suspėję nusipirkti (300-400 hektarų). Didžiąją žemės dalį kooperatinės bendrovės nuomoja. Parastai žemės savininkų, iš kurių kooperatinė bendrovė nuomoja žemę – gerokai viršija tūkstantį. Tačiau tame šių bendrovių vadovai nemato jokios problemos.

Poroje aplankytų kooperatinių bendrovių, pastebėjome, kad aplinka, pastatai, gal būt, nedaug pakitę nuo kolūkių laikų, tačiau kaip ir kitose, - dirba įsigyta nauja moderni žemės ūkio technika. Tačiau didžiojoje dalyje Tiuringijos kooperatinių bendrovių, pamatėme naujus pastatus, skrupulingai sutvarkytą aplinką. Ta prasme, iš karto norisi pastebėti, kad žemės ūkio technika ar automobiliai, iš karto po panaudojimo, yra švariai nuplaunama. O aplinka pašluojama, sutvarkoma, taip pat iš karto, jei tik ji yra užteršiama.

Didžioji dauguma aplankytų Tiuringijos kooperatinių bendrovių, iš atsinaujinančių šaltinių gamina elektrą ir ją tiekia elektros tinklams. Dominuoja biojėgainės. Už  pateiktą į elektros tinklus kilovatvalandę, bendrovė gauna 16 eurocentų. O pati perka – tik už 12 eurocentų. Kaina už kurią bendrovė parduoda elektrą elektros tinklams – priklauso iš kokių atsinaujinančių šaltinių ji gaminama). Kol tokios rūšies paramos nebuvo – ji buvo ženkliai didesnė tuomet, kai buvo statomos jėgainės, gaminančios elektros energiją ar tiesiai šilumą iš atsinaujinančių šaltinių. Saulės energija, taip pat vos ne pas kiekvieną Tiuringijoje ūkininkaujantį, bet tai manau, kol kas, daugiau prestižo, o ne didesnės naudos reikalas. Ne vienoje lankytų bendrovių taip pat matėme katilines, kurios kūrenamos šiaudais. Tiuringijoje vėjo jėgainės nėra dar pamėgtos – gal būt pagailinama kol kas,  nuostabios Tiuringijos gamtos. Ji Tiuringijoje iš tiesų nuostabi ir tikrai būtų gaila pakelti prieš ją ranką.

Na ir neklysiu pasakęs, kad visi, tiek šeimos ūkiai, tiek kooperatinės bendrovės, tik skirtingomis apimtimis, tačiau ne mažiau kaip 15 proc. pagaminto maisto, - realizuoja tiesioginės rinkodaros būdu. Kaip mes sakome – gamintojas tiesiogiai valgytojui. Arba pagal schemą – nuo lauko iki stalo. O vienoje aplankytoje bendrovėje – ir... iki lovos. Nes apart naujų pastatytų patalpų (pavyzdžiui vienoje bendrovėje, pastatyti du restoranai, 180 vietų pokylių salė, o dar greta hipodromai, žirginiam sportui), kurios skirtos įvairiems renginiams (net ir vestuvėms), joje aplankėme apžiūrėti ir viešbutuką. Paprastai kuriuo naudojasi renginio (tiksliau pobūvio) svečiai.

Didžioji galis Tiuringijos kooperatinių bendrovių veiklą išvystę labai plačiai, be įprastos augalininkystės ir gyvulininkystės, - dažna bendrovė turi įsirengusi patalpas renginiams, turi patalpas maitinimo įstaigoms, parduotuvėms. Kai kurios bendrovės atlieka paslaugas ir kitiems.

O jei grįžtant prie tiesioginės rinkodaros, - reiktų būtinai akcentuoti, kad spindulys, kuriame tiesioginės rinkodaros būdu yra realizuojami kooperatinės bendrovės ar ūkio gaminiai, – 35 kilometrai... ir ne daigiau. Tą magišką skaičių pasakė ne tik pirmoje šio rašinio dalyje aprašytieji biodyzelino gamyklos savininkai, bet, lyg būtų susitarę, - visi aplankyti Tiuringijoje. Galima būtų pajuokauti, kad gal  jie visi vienus ir tuos pačiu kokius tai kursus lankę yra.

Pas mus tai, bent kol kas, tikrai nėra realu. Kas kita Tiuringijoje. Kuomet viena prie kitos yra išsidėstę gyvenvietės. Kuriose gyvena 100 ar 600 gyventojų... ir kurie yra tokie pat maisto pirkėjai, kaip ir mieste.

Štai viena lankyta kooperatinė bendrovė turi dukterinę įmonę, kuri kasdien perka iš savo bendrovės po tūkstantį litrų pieno. Ji pamelžtą šviežią pieną iš vakaro atšaldo, o ryte išpilsto į dviejų litrų daugkartinio naudojimo talpos indus, ir juos keturių valandų bėgyje (kad nesuspėtų atšilti daugiau nei 6 laipsniai) išvežioja vartotojams į namus, kurių turi pusantro tūkstančio.  O tie visi vartotojai – vėl panaudosiu tą magišką skaičių, - randasi ne toliau kaip 35 kilometrų atstume nuo įmonės. Taip išpilstyto pieno taip yra ir tos dukterinės įmonės parduotuvėje, kurioje ne mažą dalį sudaro ekologiški produktai. Taip pat ir alus, ir vynas.

Įdomu tai, kad dažna lankyta kooperatinė bendrovė laiko vidutiniškai nuo 800 iki pusantro tūkstančio melžiamų karvių, o dalį pieno panaudoja sūrių gamybai, kuriuos realizuoja tiesioginės rinkodaros būdu.

O kiauliena, kaip taisyklė, auginama vien tam, kad ūkyje būtų perdirbta (skerdžiama ir ūkyje, o taip pat pasinaudojant ir skerdimo įmonės paslauga) į dešras ar kitus mėsos gaminius ir parduota tiesioginės rinkodaros būdu. Nes norint kiaules auginti pardavimui, be jų perdirbimo ūkyje, ir norint, kad toks verslas atsipirktų, - jų reikėtų auginti ne mažiau kaip dešimtis tūkstančių.

Galima pasakyti, kad šiandien Tiuringijoje pienininkystė (jei pienas bendrovėje ar ūkyje nėra perdirbamas) – yra nuostolingas verslas. Paprastai šiandien tos ūkio šakos nėra atsisakoma, tik sumažinamos apimtys, o jos nuostolius tiesiog padengia kitos ūkio šakos. Dažniausiai tos minėtos ūkyje pagamintos dešros.

Na ir dar akcentuočiau, kad tiesioginė rinkodara Tiuringijoje vystoma labai palaipsniui.

Štai ir tame šeimos ožkų ūkyje. Jie dabar augina 100 melžiamų ožkų, o turi galimybę ir 150. Bet to nedaro. O kodėl – pritruktų paprasčiausiai valgytojų.

O kaip mūsų ūkininkai elgiasi. Augint, gamint, o tada klausiama – gal galite patarti kaip parduoti...

Vokiečių patirtis rodo, kad auginama gaminama tik tiek, kiek šiandien turi vartotojų.

Na bet ir pas vokiečius... šiandien pavyzdžiui pienas yra nuostolingas, kaip minėjau. Bet nepuola naikinti visos ūkio šakos – pasimažina, ateityje dar numato pasimažinti... tam ir stengiasi turėti įvairiašakes bendroves, kad esant reikalui viena ūkininkavimo šaka galėtų padengti kitą.

Almonas Gutkauskas

Regioninė politika Tiuringijos žemėje (3) plačiau>>

Regioninė politika Tiuringijos žemėje (2) plačiau>>  

Regioninė politika Tiuringijos žemėje (1) plačiau>>

***

Lietuvos 2007-2009 m. pažangiausi ekologiniai ūkiai.Plačiau>>

***

Jei norite visą interneto svetainės turinį matyti - spauskite čia

*

Interneto svetainėje - pasvarstymai. 36 pasvarstymai pastarosiose Naujienose (rubrikoje „Naujienos“). Plačiau>> 

Archyvai: Kas pratęs Tatulos kryptį... (rubrika „Naujienos“, 2008-11-09; 2008-12-03; 2004 m. gegužė). Plačiau>>

*

Daugiau Naujienų, kurių tarpe yra ir pasvarstymų, iki šiol dar neperkeltų į rubriką „Pasvarstykime“  (iš tų, kurios dar nėra ištrintos): http://www.organic.lt/lt/pages,id.41