Tinkamiausių bulvių veislių ekologinės gamybos
ūkiams parinkimas
Almantas Ražukas, Eugenija Bakšienė
Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas
Ekologiniame ūkyje gali būti sodinama, tik ekologiškai išauginta bulvių sėkla. Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale išvestų bulvių veislių sėkla pastoviai atnaujinama biotechnologijos laboratorijoje. Auginant Lietuvos sąlygomis, jos labiausiai atsparios ligoms ir klimato atšilimo reiškiniams. Tyrimo tikslas - nustatyti Lietuvos klimato sąlygomis tinkamiausias ekologiškai auginti ankstyvųjų ir vėlyvųjų bulvių veisles.
Agrotechnika
Bandymai įrengti artimai neutralios reakcijos (pH - 6,1-6,3), fosforingame (judriojo fosforo 230-262 mg/kg dirvožemio), kalingame (judriojo kalio – 159-194 mg/kg dirvožemio) ir mažai humuso (1,82-1,90 %) turinčiame priesmėlio ant žvyro paprastajame išplautžemyje.
Bulvių auginimui dirvožemis buvo ruošiamas pagal Lietuvoje priimtą agrotechniką. Sėklos norma 48 tūkst./ha gumbų vienetų (4,0 t/ha). Vidutinė gumbų masė 50 – 70 g. Pavasarį dirva giliai sukultivuojama agregate su akėčiomis. Kaupikais padaromos ne gilios vagos ir į jas rankomis vienodais 30 cm tarpais išdėstomi bulvių gumbai. Tais pačiais kaupikais apkaupiama, suformuojamos vagos. Bulvės sodinamos 70 cm tarpueiliais. Iki sudygimo bulvės kaupiamos ir akėjamos du – tris kartus, sudygusios kaupiamos du kartus. Atsiradus piktžolėms, ravima rankomis.
Bulvių veislės
Bulvių veislė ‚VB Venta‘ labai ankstyva. Gumbo forma apvali, odelės ir minkštimo spalva – šviesiai gelsva. Atspari vėžiui, mažai atspari fitoftorai. Derlinga.
Bulvių veislė ‚Goda‘ vidutinio ankstyvumo. Gumbo forma ovaliai apvali, odelės spalva – šviesiai gelsva, minkštimo - geltona. Atspari vėžiui, vidutiniškai atspari fitoftorai. Derlinga.
Bulvių veislė ‚VB Rasa‘ vidutinio vėlyvumo. Gumbo forma plokščiai ovali, odelės spalva – raudona, minkštimo - geltona. Atspari vėžiui, nematodams, fitoftorai. Derlinga.
Bulvių veislė ‚VB Aista‘ vėlyva. Gumbo forma plokščiai apvali, odelės spalva – šviesiai gelsva, minkštimo - balta. Atspari vėžiui, nematodams, fitoftorai. Derlinga. Turi daug sausųjų medžiagų, tinka krakmolo gamybai.
Tręšimas
Bandymuose buvo naudojamos Vš Į „Ekoagros“ sertifikuotos ekologinės trąšos Provita, fosforitmilčiai ir kalio magnezija arba Patentkali. N60P60K90 trąšų normos bulvėms beriamos lokaliai tiesiai į vageles.
Trąšos Provita turtingos ne tik azotu, bet ir kitų makro bei mikro elementų: K2O – 0,2 %, P2O5 – 1,4 %, MgO - 0,3 %, Cao – 1,7 % yra cinko, boro, vario ir kitokių mikroelementų. Trąša yra neutralios reakcijos, todėl nerūgština dirvožemio. Ekologinės azoto trąšos Provita – 100 % organinės kilmės trąšos, todėl galima naudoti ekologiniuose ūkiuose. Trąšos gaminamos iš apdirbtų kiaulių šerių pagal specialią technologiją, kurios metu iš jų pašalinama drėgmė, šeriai susmulkinami ir suspaudžiami į granules.
Fosforitmilčiai – fosforo šaltinis augalams. Tai natūralios kilmės produktas, gaunamas sumalus fosforitus. Jame yra 20 % P2O5 ir 33 % CaO. Fosforitmilčių veikimas yra labai ilgas. Šios trąšos ypatingai efektyvios rūgščiuose lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose.
Patentkali arba kalio magnezija – pagrindinis kalio šaltinis augalams ekologiniuose ūkiuose. Trąšos pagamintos iš natūralių jūrinių nuosėdų. Jose randama K2O – 30 %, S – 17 % , Mg – 6 % (7 pav).
Tyrimų rezultatai
Įvairių bulvių veislių produktyvumas. Remiantis 2008 ir 2009 metų tyrimų duomenimis galima teigti, kad lietuviškųjų skirtingo ankstyvumo bulvių veislių ‚VB Venta‘, ‚Goda‘, ‚VB Aista‘, ‚VB Rasa‘ patręšimas ekologinėmis trąšomis Provita, fosforitmilčiais ir kalio magnezija turėjo tiesioginės įtakos bulvių gumbų derliui ir kokybei. N60 P60 K90 trąšų normos padidino 55 % ‚VB Ventos‘, 42 % ‚Goda‘, 24 % ‚VB Rasos‘ ir 35 % ‚VB Aistos‘ veislių bulvių derlių. 2008 m. geriausiai derėjo vidutinio ankstyvumo ‚Goda‘ veislės bulvės (20,7 t/ha). 2009 m. geriausiai derėjo vidutinio vėlyvumo ‚VB Rasa‘ veislė bulvės (17,60 t/ha).
Nustatyta, kad krakmolo daugiausiai davė vidutinio ankstyvumo ‚Goda‘ veislės bulvės (358,5 ir 230,9 kg/ha), o 2009 m. vidutinio vėlyvumo ‚VB Rasa‘ (223,4 ir 169,2 kg/ha). Nors vėlyvosios bulvės ‚VB Aista‘ yra pačios krakmolingiausios, tačiau menkas bendrasis ir prekinių gumbų derlius, žemiausias švarumo procentas sąlygojo nedidelį krakmolo kiekį (106,0 – 175,9 kg/ha).
Ankstyvųjų ir vėlyvųjų bulvių veislių kerų ir gumbų fitosanitarinė būklė. Atliekant bandymus, ekologinėms bulvėms nebuvo naudojamos cheminėmis augalų apsaugos priemonės nuo piktžolių, ligų ir kenkėjų. Todėl bulvių pasėliuose atitinkamai buvo išplitęs bulvių maras (Phytophtora infestans), bulvių gumbai pažeisti grambuolių lervomis, pasėliuose išplitusios piktžolės.
Liepos pabaigoje pabaigoje ‚VB Venta‘ bulvienojai beveik visai sunyko. Ligos intensyvumas siekė 80 ir 90 %. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje ankstyvųjų bulvių veislų bulvienojai buvo 100 % pažeisti maro ir sunykę. Tuo tarpu vėlyvųjų veislių bulvės dar žaliavo. Vėliausiai nunyko ‚VB Aista‘. Šios veislės atskirų kerų bulvienojų buvo nenukentėjusių nuo fitoftoros netgi bulvių kasimo metu rugsėjo pabaigoje.
2008 m. bulvių gumbai buvo pažeisti grambuolių lervomis žymiai stipriau nei 2009 m. Tiek patręštame ekologinėmis trąšomis dirvožemyje, tiek netręštame - daugiausiai buvo apžeistos ‚VB Venta‘ veislės bulvių gumbai - 13-28 %, mažiausiai - ‚Goda‘ - 6-9 % veislės bulvių gumbai.
Atskirais metais įvairaus ankstyvumo bulvių veislių pasėliuose piktžolių išplitimas buvo skirtingas. Skyrėsi ir piktžolių rūšys, ir jų kiekis. 2008 m. labai išplito parastoji rietmenė (Echinochloa crus-galli). Jos ypatingai daug buvo bulvių veislės ‚VB Venta‘ pasėlyje (211,29-250,30 g/m2). Mažiausiai - ‚Goda‘ veislės bulvių pasėlyje (107,35-122,40 g/m2). 2009 m. piktžolių daugiau priaugo bulvių vagų tarpueiliuose rudenį, sunykus bulvienojams. Pagal masę jų buvo dvigubai daugiau nei 2008 m. Tą masę sudarė žymiai didesnė piktžolių įvairovė (312,0 – 338,3 g/m2).
Ankstyvųjų ir vėlyvųjų bulvių veislių gumbų kokybės rodikliai. Atlikus bulvių gumbų kokybės analizes, nustatyta, kad atskiri metai turėjo didelės įtakos kokybei. Bulvių veislių ‚VB Venta‘ ir ‚VB Rasa‘ gumbuose vitamino C 2009 m. rasta 55-73 % mažiau nei 2008 m. Bulvių veislių ‚Goda‘ ir ‚VB Aista‘ skirtumas siekė net 161-163 %. ‚VB Aista‘ veislės gumbai sukaupė 2 mg/kg daugiau vitamino C nei kitos veislės. Priešingai nei 2008 m., 2009 m. didesnis vitamino C kiekis nustatytas bulvėse augintose be trąšų.
Įvairių bulvių veislių derliaus priklausomumas nuo meteorologinių sąlygų. Nustatyta, kad daugiausiai hidroterminis koeficientas turi įtakos vėlyvesnių bulvių veislių ‚VB Rasa‘ ir ‚VB Aista‘ derliui. Tarp ‚VB Rasa‘ bulvių derliaus ir gegužės mėnesio HTK nustatyta stipri koreliacija (η - 0,84), tarp ‚VB Aista‘ derliaus ir HTK nustatyta vidutinė koreliacija (η - 0,59). Kitų veislių bulvių derliui ir kitų vegetacijos periodo mėnesių drėgmės būklės (HTK) įtaka buvo nežymi. Koreliacija tarp derliaus ir atskirų vegetacijos periodo HTK nustatyta silpna, arba jos visai nebuvo.
Rekomendacijos
Atskirų metų temperatūros ir kritulių svyravimai skirtingai veikia įvairaus ankstyvumo bulvių veislių derėjimą. Tai pastebėta ir mūsų tyrimuose, kurių duomenys rodo, kad bulvių gumbų derlius priklausė ne tik nuo veislės ir nuo tręšimo, bet ir nuo meteorologinių sąlygų.
Analizuojant įvairaus ankstyvumo bulvių veislių derlių, nustatyta, kad 2008 m. geriausiai derėjo vidutinio ankstyvumo bulvių veislė ‚Goda‘. Tręštame ekologinėmis trąšomis fone gautas derlius siekė 20,7 t/ha, o netręštame – 14,0 t/ha. Tačiau 2009 m. bulvių vegetacijos pradžioje orai buvo vėsesni ir lietingi. Liepos mėnesį, kai užteko ir saulės, ir drėgmės, pradėjo plisti bulvių maras (Phytophtora infestans), kuris ypač pažeidė ankstyvųjų veislių bulvienojus. Tai lėmė gerokai mažesnį negu 2008 m. vidutinio ankstyvumo veislės ‚Goda‘ derlių. Gausūs krituliai ir atsparumas fitoftorai turėjo teigiamos įtakos vidutinio vėlyvumo ‚VB Rasa‘ veislės bulvių gumbų derėjimui, kurios derlius siekė 13,0 t/ha, o patręšus ekologinėmis trąšomis – 17,6 t/ha. ‚Goda‘ subrandino ketvirčiu mažesnį bulvių gumbų derlių.
Meteorologinės sąlygos lemia ir vidutinį gumbų svorį. Didžiausią kiekį prekinių sėklinių ir didelių valgomųjų bulvių gumbų subrandino tos bulvių veislės, kurių bendras derlius buvo didžiausias. Tai vidutinio ankstyvumo veislė ‚Goda‘ ir vidutinio vėlyvumo ‚VB Rasa‘.
Renkantis bulvių sėklą ekologinei gamybai, negalima apsiriboti viena veisle. Atsižvelgiant į meteorologinių sąlygų prognozę, galima rinktis vidutinio ankstyvumo veislę ‚Goda‘ arba vidutinio vėlyvumo veislę ‚VB Rasa‘.
Bulvių auginimui dirvožemis turi būti ruošiamas pagal Lietuvoje priimtą agrotechniką. Sėklos norma 48 tūkst./ha gumbų vienetų (4,0 t/ha). Vidutinė gumbų masė 50 – 70g. Pavasarį dirva giliai sukultivuojama agregate su akėčiomis. Kaupikais padaromos negilios vagos ir į jas rankomis vienodais 30 cm tarpais išdėstomi bulvių gumbai. Tais pačiais kaupikais apkaupiama , suformuojamos vagos. Bulvės sodinamos 70 cm tarpueiliais. Iki sudygimo bulvės kaupiamos ir akėjamos du – tris kartus, sudygusios kaupiamos du kartus.
Pasėlių tręšimas ekologinėmis trąšomis kai kurių veislių bulvių derlių padidino dvigubai. VšĮ „Ekoagros“ sertifikuotos trąšos Provita, fosforitmilčiai ir kalio magnezija (Patentkali) N60P60K90 normomis bulvėms barstomos lokaliai tiesiai į vageles.
Rugsėjo mėnesį bulvės kasamos, jas iškračius bulvių kasamąja, surenkant nuo vagų.
Siekiant išvengti vis dažniau pasitaikančių sausrų poveikio, bulvių ūkiuose turėtų būti įrengtos laistymo sistemos.
Koordinatės:
Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas
Žalioji a. 2, Trakų Vokė
LT-02232 Vilnius
Tel. (8 5) 2645 439
Faksas (8 5) 2645 430
El. paštas : almantas.razukas@voke.lzi.lt
eugenija.baksiene@voke.lzi.lt
***
Susiję įsakymai:
Nr. 375 2000-12-28 Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo ir ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos proceso ir produkcijos sertifikavimo
|
2009-11-18 Nr. 3D-876
Dėl žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 „Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO
MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2000 M. GRUODŽIO 28 D. ĮSAKYMO NR. 375 „DĖL EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2009 m. lapkričio 18 d. Nr. 3D–876
Vilnius
P a k e i č i u Ekologinio žemės ūkio taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 1-21; 2009, Nr. 6-178), ir papildau šiuo XI skyriumi:
„XI. NAMINIŲ PAUKŠČIŲ AUGINIMAS
54. Siekiant ekologinės gamybos ūkiuose užkirsti kelią intensyvaus auginimo būdų taikymui, naminiai paukščiai turi būti auginami, kol pasieks mažiausią amžių, arba turi būti auginami lėto augimo rūšių naminiai paukščiai.
55. Jei pareiškėjas neaugina lėto augimo rūšių naminių paukščių, mažiausias pjaunamų naminių paukščių amžius turi būti toks:
55.1. viščiukų – 81 diena;
55.2. kastruotų gaidžių – 150 dienų;
55.3. Pekino ančių – 49 dienos;
55.4. moteriškosios giminės muskusinių ančių – 70 dienų;
55.5. muskusinių antinų – 84 dienos;
55.6. didžiųjų ančių – 92 dienos;
55.7. perlinių vištų – 94 dienos;
55.8. vyriškosios giminės kalakutų ir žąsų, skirtų kepti – 140 dienų;
55.9. moteriškosios giminės kalakutų – 100 dienų.
56. Prie lėto augimo naminių paukščių yra priskiriami Lietuvos vištinių žąsų veislės paukščiai.“
|
Žemės ūkio ministras |
Kazys Starkevičius |
Įsakymą rengė Kokybės politikos departamento (direktorius S. Jasius, tel. 239 1146) Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus (vedėja R. Budrevičiūtė, tel. 239 1244) vyriausioji specialistė N. Jakubauskienė, tel. 239 1096 |
***
Lietuvos 2007-2009 m. pažangiausi ekologiniai ūkiai.Plačiau>>
***
Jei norite visą interneto svetainės turinį matyti - spauskite čia
*
Interneto svetainėje - pasvarstymai. 36 pasvarstymai pastarosiose Naujienose (rubrikoje „Naujienos“). Plačiau>>
Archyvai: Kas pratęs Tatulos kryptį... (rubrika „Naujienos“, 2008-11-09; 2008-12-03; 2004 m. gegužė). Plačiau>>
*
Daugiau Naujienų, kurių tarpe yra ir pasvarstymų, iki šiol dar neperkeltų į rubriką „Pasvarstykime“ (iš tų, kurios dar nėra ištrintos): http://www.organic.lt/lt/pages,id.41
