Tiek vakar, tiek šiandien teko po pusdienį posėdžiauti... dažniausiai, kad ir kokiame laiko ceitnote bebūtum, jiems laiko nebūna gaila. Geriau padirbėti po darbo, bet ypač pasistengti dalyvauti darbo grupių posėdžiuose, kurių narys esi. Pirmiausiai, kiekvienu atveju surandi ten tau reikalingos informacijos. Blogiau, kad būni priverstas ir pats ją teikti, – tuomet galvoji, ypač, jei tenka ir gerokai įkyrėti, o Dieve, kokia dar neinformuota (tiksliau dezinformuota) ta mūsų visuomenė, nors kaip niekada, tos informacijos šiais laikais rodosi okeanai verčiasi... bet tai, kai daugiau sveikos mitybos klausimai būna paliečiami...

Tačiau pradžioje, apie ypač reikšmingą šių dienų įvykį – konferenciją Kopenhagoje klimato kaitos klausimu. Kai ta tema parašė viena iš interneto svetainių, kurią iš labai nedaugelio aplankau, neištvėręs ten ir atsiliepiau: Ta proga yra džiugu pasakyti, kad Lietuva viena pirmųjų Planetoje parengė Jungtinių Tautų Klimato kaitos strategijos Veiksmų planą (koordinavo Aplinkos ministerija). T.y. 1996 metais. Dar džiugiau yra tai, kad „Tatulos“ kryptis (Lietuvos ūkio pertvarkos į tausojamąją ir ekologinį… programa), kuri buvo įteisinta šios strategijos Veiksmų plane, - visus numatytus rodiklius pasiekė (jie viršyti apie du kartus).
Jaučiu, kad mažai kas žino, kad Lietuva, tokiu būdu, šioje srityje, yra lyderis Planetoje, gerąja prasme.

Žinoma, seksime įvykius šioje konferencijoje. O apie 1996 metų įvykį Lietuvoje paminėjau vien dėl to, kad mes lietuviai labai nenuvertintume savęs. Kaip nekaip, siekiant veiksmų to poveikio pasipriešinimui, – Planetoje esame vieni iš lyderių. Gaila, kad to nežino net mūsų krašto lyderiai (gal kad greičiau, nei kai kas kojines, keičiame juos... manau tai ne tik Lietuvos, - tai viso civilizuoto pasaulio esminė problema).

Taigi, iš vakar vykusio posėdžio, kuriame darbo grupei, sudarytai prie Žemės ūkio ministerijos (dar gal prieš dešimtmetį), atsiskaitė Lietuvos mokslininkai, 2008-2009 metais vykdę mokslo tiriamuosius darbus, - nors jis ir užsitęsė iki vėlumos, sugrįžau geros nuotaikos. Manau, mūsų mokslas jau giliai pradėjo kabinti mums rūpimas temas. O tas temas pradėjome gvildenti dar 1993 m., fonde „Tatula“, - ir tik vėliau (apie 1997 metus), šią mokslo sritį iš „Tatulos“ perėmė pati Žemės ūkio ministerija. Kaip vėliau, palaipsniui, ir dar ne vieną sritį (kompensacines išmokas, investicinę paramą ekologinei gamybai (NMA prie Žemės ūkio minsiterijos), mokymo programas, nuotekų valymo įrenginių bei mėšlidžių statybą, gamtinės aplinkos monitoringą (stebėseną) ir kitas).

Tad sugrįškime prie mokslo ekologinio žemės ūkio bei visumoje ekologiško maisto sektoriaus poreikiui tenkinti. Pastaruosius metus šalies mokslininkai tyrė ir jau imasi atsakomybės ekologiniam žemės ūkiui pasiūlyti žieminių kviečių veisles (juk kol kas, ekologines šalies kepyklas gerokai gąsdina miltai iš ekologiškų kviečių), morkų, svogūnų sėklas (sodinukus). Bulvių, obelų veisles. Mokslininkai taip pat pasistengė pagelbėti sėmenų aliejaus mėgėjams. Ir kitas temas pastaruosius du metus gvildeno mūsų šalies mokslininkai. Susidomėta, pavyzdžiui, kviečių veisle spelta, kurią pažangesni mūsų ūkininkai yra pradėję auginti, o taip pat iš jų miltų, Ustukių malūnas ir gaminius kepti.

Mokslininkai yra pažadėję, kad galutinai užbaigus darbus (juk minėta darbo grupė, priėmusi mokslininkų darbus, turėjo pastabų, pasiūlymų), - atsiūs mūsų svetainei. Ir mes, tuo atveju, būtinai juos čia paviešinsime. Tradiciškai. Nes keletą mokslininkų darbų čia svetainėje, jau buvome patalpinę.

Na ir šiandieninis posėdis Žemės ūkio ministerijoje, kuriame dalyvavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovai, ministerijos specialistai, vartotojus atstovaujančių organizacijų vadovai bei atstovai, į kurį pakviesti susirinko Lietuvos turgelių administratoriai, tame tarpe, taip pat ir šių eilučių autorius. Prieš keletą dienų, panašus susitikimas, bet su pačiais ūkininkais, buvo įvykęs Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. O tokie posėdžiai, tiek ministerijoje, tiek minėtoje tarnyboje, per pastaruosius du metus vyksta pastoviai. Ir tas džiugina. Bet apie tai – kitą dieną, jau.

Almonas Gutkauskas