Svečiuose laikraštis „Šiaurės Rytai“ (www.siaure.lt):

„Norintiems gyventi sveikai - ekologiškų produktų įvairovė“

Noriu ir galiu gyventi sveikai. Su tokiu šūkiu antradienį Biržuose, ekologiškų produktų kavinukėje, vyko jų augintojų ir gamintojų prisistatymas visuomenei. Nors tų asmenų visuomenei pristatyti lyg ir nebereikia - jie žinomi, nes nuolat dalyvauja „Tatulos programos" organizuojamose mugėse. Be to, daugelio daržovių augintojų produkcija tiekiama ir biržiečių pamėgtai kavinukei, veikiančiai jau dešimtį metų.

Siūlė „priešgripinių" pupų

Kavinės „Tatula" lankytojus pasitiko buvęs rajono meras, savivaldybės ekologas, vienas pirmųjų šalyje ekologinio ūkio puoselėtojų Vytautas Zurba.

Jis atėjusius vaišino kepintomis sojos pupelėmis, skoniu nenusileidžiančiomis brangiausiems riešutams.

V. Zurba siūlė ragauti ir firminių virtų didžiųjų „priešgripinių" pupų bei saldžių žirnių košės. Jis pirkėjams siūlė savo augintų ekologiškų pupelių.

„Tatulos programos" nariai patys savo produkcija vaišinosi ir atėjusiems siūlė paragauti.

Tarp įprastų baltos spalvos pupelių buvo matyti ir smulkių rudų. Jų sėklos, anot ūkininko, profesorius Antanas Svirskis atsivežė iš Meksikos - pirko iš vietinių indėnų. Šios pupelės itin tinkančios prie tamsios mėsos, pomidorų.

„Jos užgrūdintos. Ar kruša, ar britvom snigtų - jos vis vien užauga", - ir rimtai, ir juokais kalbėjo ekologinio ūkio puoselėtojas.

Morka - ir maistas, ir vaistas

Morkų karaliene tituluojama pasvalietė Vitalija Morkūnienė sakė į šventę neatsivežusi šių daržovių pardavimui, nors labai daug lankytojų jų teiravosi.

Juk morka-daugelio vitaminų bei mineralinių medžiagų šaltinis. Šios daržovės stiprina dantenas, skatina augimą, turi vitamino A, reikalingo geram regėjimui.

Parodai ūkininkė atsivežė baltų, geltonų, tamsiai raudonų morkų. Šios, anot ūkininkės, nuo įprastų tradicinių skiriasi nebent išvaizda ir skoniu, tačiau maistinės savybės yra beveik tos pačios.

Tačiau tamsiai raudonos mokos, atsivežtos iš Olandijos, anot ūkininkės, yra pačios geriausios. Ir žinovai morkas su ryškiai raudona odele pataria vartoti maistui. Tokiose esą yra daugiausia naudingų organizmui medžiagų.

Tiesa, raudonas morkas galima tarkuoti tik nevirtas. Pradėjus jas virti vanduo nusidažo raudonai ir morkos lieka tokios pat oranžinės spalvos kaip įprastos.

Biržietė ūkininkė Laima Lapinskienė siūlė pačios augintų pekino kopūstų, svogūnų ir salierų. Buvo galima rasti ir pabiržiečių Daivos bei Arūno Giedrikų daržovių, iš jų gaminamų troškinių.

Norintys užsisakyti jų produkcijos rado informacinius lankstinukus su nurodytais adresais, telefono numeriais.

Ryžių manai - alergiškiems žmonėms

Kad pasvaliečio Algirdo Motiečiaus medus tikrai ekologiškas, jau buvo matyti iš išvaizdos - kvapnus, geltonas, nesusicukravęs. Jis, anot bitininko, surinktas Moliūnų girioje, kuri yra švari, toli nuo taršos šaltinių.

Miestelėnai noriai pirko ne tik jo taip vadinamą Žadeikių medų, bet ir kvapnų „Smetonišką", kuris išsiskiria itin geromis savybėmis.

Siaučiant gripui sveika medų sumaišyti su maltu cinamonu, jį tepti ant duonos ir valgyti kaip sumuštinius. Arba tepti ant ekologiškų Ustukių malūno sausučių. Pasvalietis Ustukių malūno direktorius Giedrius Uždavinys sakė, kad malūnininkai gamina kelių rūšių trapučius.

Naujausi - laukinio kviečio - speltos - trapučiai.

Laukinis dvigrūdis kvietys, spelta, Europoje labai vertinamas. Jo grūdai brangūs, todėl naudojami tik vaikų arba labai turtingų žmonių maistui.

Svarbiausia, kad produktai iš speltos jautriems žmonėms nesukelia alergijos.

Tai ištvermingas augalas, kurio nereikia apdoroti chemikalais, jam nereikalingos jokios apsaugos priemonės - jis apsisaugo pats.

Vienas iš speltos augintojų yra ir biržietis ekologinio ūkio savininkas Vytautas Zuba.

Ustukių malūnas gamina ne tik speltos trapučius, bet ir miltus. Šių miltų gaminiai itin gardūs.

Dar viena naujovė - ryžių manų kruopos, kurių parduotuvėse dar nėra. Manai skirti tiems, kurie alergiški kviečių baltymams. Be to, ryžių manai pasižymi puikiomis skonio ir maistinėmis savybėmis.

Kad vartotojams būtų patogiau, susmulkinta ir iki šiol itin didelio populiarumo sulaukdavusi Ustukių malūno penkių grūdų košė. Tiesa, jose esantis komponentas - aviža - pakeistas smulkintais ryžiais, nes, anot G. Uždavinio, ji košei suteikdavo kartoką prieskonį.

Renginyje buvo pristatomos ir rugių kruopos.

Itin populiarėja sveiko maisto produktų linija, kur produktai yra ne ekologiški, bet užauginti naudojant mažai chemikalų.

„Ekologiški produktai labai brangūs, todėl turime laviruoti tarp pirkėjo galimybių ir norų. Štai ekologiškų ryžių kilogramas kainuoja 10 litų. Kas šiandien sau gali leisti tiek mokėti?" - retoriškai klausė G. Uždavinys.

Kepsniai - iš grūdų

„Tatulos" kavinukės virėjos pagamino kelių rūšių salotų bei kepsnių iš ekologiškų produktų. Daugelį jų galima pasigaminti ir namuose.

Ant stalo puikavosi burokėliai su kmynais ir grūdais, juodųjų ridikėlių ir pastarnokų salotos, trapučiai su ekologišku užtepu, kopūstai su džiovintomis slyvomis.

Lankytojai galėjo vaišintis daržovių - pastarnokų, salierų, morkų, obuolių - miksu, tikra vitaminų bomba, ar sušilti nuo kelių lašelių degtinės.

Tačiau daugelis itin gyrė ekologiškus juoduosius serbentus auginančio ūkininko Stanislovo Vaitkevičiaus pagaminto vyno skonį. Šis, anot šventės rengėjų, iš natūralių sulčių pagamintas vynas žinovų labai vertinamas, nes turi vitaminų, organizmui daro tonizuojantį poveikį.

Kavinukė negamina kepsnių iš ekologiškos mėsos - anot V. Gražinienės, ji tiesiog yra labai bangi ir retas vartotojas ją įpirktų.

Tačiau kavinukės asortimente yra sveikų kepsnių iš avižinių dribsnių, salierų, daigintų kviečių su kopūstais, grikiais ar burokėliais bei bulvėmis. Biržiečiai vertina salierų kepsnelius su saulėgrąžų sėklomis.

Jurgita Vitkauskienė
2009-12-17

***