***

2009-12-26

PRIMENAME

Gruodžio 27 d. (sekmadienį) - Tatulos programos ekologinis turgelis Sekmadienio turgelyje, Gedimino pr. (prie Katedros), nuo 10.00 iki 16.00 val. Susidarius įvairioms tam nepalankioms aplinkybėms - dalyvaus pora dalyvių. Planuoja atvažiuoti ir prekiauti ekologiškais rūkytais mėsos gaminiais, ekologės A. Žilienės įmonė iš Raseinių raj. ir ekologiškomis daržovėmis, ekologė L. Zaborskienė iš Utenos rajono. Tad ir Naujųjų Metų sutiktuvių stalą, norint, šiaip taip juk taip pat bus galima sukurti ekologišką. Plačiau>>

***

2009-12-15, Nr. 50(924) "Gerai neišsimiegosi – greičiau peršalsi" Autorius Valentinas Junevičius Žmonėms, miegantiems mažiau negu 7 valandas, galimybė peršalti 3 kartus didesnė, negu tiems, kurie miega mažiausiai 8 valandas. Todėl reikia ne tik plauti rankas tik grįžus iš lauko ir gerti vitaminus. Dar reikia išsimiegoti, kad apsisaugotume nuo infekcijų. O juk daugelį žmonių kamuoja nemiga.

Ko negalima daryti Neiti pas gydytoją Neleistina vengti spręsti problemą, esą neišmiegojau šiandien, išsimiegosiu ryt ar poryt. Kas naktį nemiegant, kyla daug problemų: darbe daroma klaidų, apninka depresija, net gresia nutukimas ir medžiagų apykaitos sutrikimas. Kita vertus, nemiga gali būti kokios nors ligos reiškimasis arba šalutinis vaistų poveikis. Gerti migdomuosius nežinant priežasties – tai tik gilinti problemą. Gydytojas somnologas specialiu aparatu nustato paciento miego kokybę (daugeliui atrodo, kad jie nemiega, nors iš tikrųjų jie puikiausiai miega.) Polisomnografija – tai miego stebėjimo metodas, įvertinantis įvairius miegančio žmogaus parametrus: kraujospūdį, kūno temperatūrą, smegenų aktyvumą, akių obuolių judėjimą, kūno raumenų įtampą. Pagal juos galima tiksliai nustatyti miego struktūrą ir nukrypimą nuo normos. Nevartoti preparatų Kai kas mano, kad kovoti su nemiga beprasmiška, kad vaistai nuo jos yra kenksmingi, nes sukelia priklausomybę ir mieguistumą net dieną. Tačiau būtinai vartokite gydytojo paskirtus vaistus, nes blogas miegas – tai kelias į būsimus insultus, infarktus, hipertoniją ir kitas rimtas ligas. Kodėl svarbu, kad vaistus paskirtų gydytojas? Jeigu nemigą sukėlė depresija, reikia vartoti ne migdomuosius, o raminamuosius. Migdomieji vaistai gali sukelti tokį šalutinį poveikį, kaip mieguistumas dieną ir pablogėjusi dėmesio koncentracija. Negalint užmigti, reikalingi vienokie vaistai, o dažnai prabundant naktį arba per anksti – kiti. Vartoti ne tuos preparatus Kita medalio pusė: nespecialistų patarti, žmonės netinkamai vartoja migdomuosius, patys didina dozę ir tampa priklausomi nuo vaistų. Be to, daugelis vartoja pasenusius, dėl to kyla daug problemų. Naujausios kartos vaistai veiksmingesni ir ne tokie pavojingi, saugesni. Vietoj vaistų vartoti alkoholį Nors alkoholiniai gėrimai tikrai nebloga migdomoji bei nerimą slopinanti priemonė, juos galima vartoti tik blogiausiu atveju; jų vartojimas kiekvieną vakarą – tai tiesiog buitinis girtuokliavimas. Ką galima daryti Truputį pašalti Mokslininkai pastebėjo, kad žmonių, sergančių nemiga, kūno temperatūra prieš miegą aukštesnė negu tų, kurie gerai miega. Jų nuomone, nemiga gali būti susijusi su tuo, kad organizmas bando atstatyti normalią temperatūrą, dėl to žmogus būdrauja ir neužmiega. Išvėdinkite kambarį; be to, kambario temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip18-20 oC laipsnių. Paskaityti nakčiai kokią nors nuobodžią knygą Galima ir nenuobodžią. Pasirąžykite, atpalaiduokite raumenis Atsigulkite ant nugaros, rankas ištieskite palei šonus; sugniaužkite kumščius ir pamažu lenkite pėdas į save; įtempkite ir šioje padėtyje likite 1-2 sekundes. Lėtai ištieskite rankas už galvos tempkite pėdas į vieną pusę, o rankas į kitą. Suskaičiuokite iki 3 ir atsipalaiduokite. Sukurti ritualą Kai kurie žmonės geriau užmiega, prieš miegą atlikę 2-4 tam tikrus įprastus veiksmus. Ritualas teikia pasitikėjimo, pastovumo jausmą. Rinkitės: pasivaikščiojimas prieš miegą, vonia, žolelių arbata, ramios muzikos klausymas, pasjansas ir kt. Ir dar Kad miegotumėte giliau ir greičiau užmigtumėte, reikia gultis ir keltis tuo pačiu metu, neprisivalgyti prieš miegą, bet ir negulti tuščiu skrandžiu. Jeigu nemiga tęsiasi daugiau kaip 3 savaites, reikia kreiptis į neurologą arba somnologą.

***

2009-12-23

Ekologiškų morkų ir svogūnų auginimo technologiniai tyrimai

Tyrimo vadovas: Rasa Karklelienė

BABTAI, 2009 m.

SANTRAUKA

                      Tyrimai vykdyti 2008 – 2009 metais Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto ekologinio ūkio dalies bandymų lauke. Auginta dviejų daržovių rūšių veislių ir  hibridų augalai: valgomosios morkos (Daucus sativus Röhl.) – ‘Svalia’ F₁, ‘Skalsa’ F₁, ‘Bolero’ F₁, ‘Noveno’ F₁, ‘Garduolės’, ‘Vaiguva’, ‘Vytėnų nanto’, ‘Šatrija’, ‘Monanta’, ‘Tito’, ‘Samson’, ‘Magi’, ‘Crona’ ir valgomojo svogūno (Allium cepa L.) ‘Babtų didieji’, ‘Kristine’, ‘Balusta’, ‘Olina’, ‘Supra’, ‘Wolska’, ‘Pino’, ‘Virtus’, ‘Fiesta’, Nr. 80, ‘Stutgarter Riesen’, ‘Kutnowska’.

2008 m. pavasarį vyravo sausesni ir šaltesni orai. Morkos dygo nevienodai, tačiau vegetacijos viduryje ir iki derliaus nuėmimo augo gana gerai. Didesnės įtakos šaltesnis balandis ir gegužė turėjo svogūnų dygimui. Kai kurių veislių svogūnai sudygo labai prastai, todėl buvo gautas mažas derlius. Gausesniu kritulių kiekiu pasižymėjo rugpjūčio – rugsėjo mėnesiai. Todėl vegetacijos pradžioje, augalams trūko drėgmės.

                      2009 m. gegužės mėn. pradžioje buvo vėsesni orai ir daržovės ilgiau dygo. Vėliau morkoms ir svogūnams augti trūko drėgmės, ypatingai birželio mėnesį, dėl to daržovių kolekcija buvo laistyta papildomai. Liepos, rugpjūčio mėnesiais periodiškai įvertintas morkų, burokėlių ir svogūnų atsparumas lapų ligoms. Atlikti kenkėjų stebėjimai pasėliuose. Didesnis kenkėjų kiekis buvo rastas svogūnų pasėliuose.

Vegetacijos metu ekologinių daržovių pasėliai nuo kenkėjų buvo purškiami 2 kartus biologiniu preparatu 05 % NeemAzal-T/S (veiklioji medžiaga azadirachtinas 10 g/l). Nuo ligų pasėliai buvo purkšti 1 kartą Champion (0,3 kg + 20 l vandens vienam arui).

Svogūnų ir morkų pažeidimai ligų sukėlėjais ir kenkėjais buvo vertinami vegetacijos metu gegužės–spalio mėn. ir jų laikymo metu spalio–kovo mėn. pagal ligų ir kenkėjų apskaitų standartines metodikas, iš kiekvieno pakartojimo analizuojant 20 (svogūnai) ar 30 (morkos) augalų (Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita, 2002). Po derliaus nuėmimo atrinkti morkų ir svogūnų pavyzdžiai po 10 vnt. iš kiekvieno pakartojimo  laikomi klimatinėse kamerose (+0–+2 °C temperatūra, 85–90 % santykinė oro drėgmė), nustatomas jų išsilaikymo procentas, pažeidimai ligomis ir kenkėjais.

Ligų sukėlėjų ir kenkėjų identifikavimui pavyzdžiai rinkti nuo pažeistų augalų, jų diagnostikai naudoti vizualinis–simptomatinis, grynų kultūrų, drėgnų kamerų ir mikroskopavimo metodai.

Abejais tyrimo metais svogūnų ropelės rugpjūčio 26 d. pakeltos (pagulus 75 proc. lapijos), o derlius nuimtas rugsėjo 09 d. Nuėmus derlių, ropelės surūšiuotos į prekines ir neprekines, pasvertos. Pasverta 10 prekinių ropelių, išmatuotas jų skersmuo – plačiausioje ropelės dalyje ir aukštis – nuo dugnelio iki vidinių. Morkų derlius  nuimtas rugsėjo 23 d. Morkų derlius imtas rugsėjo 23 d. Po derliaus nuėmimo išmatuoti morkų šakniavaisiai (po 10 vnt. šakniavaisio ilgis, skersmuo), pasvertas derlius. Svogūnų ir morkų apskaitinio laukelio plotas – 5,6 m². Bandymas kartotas tris kartus. Svogūnų ir morkų morfologinių rodiklių ir derliaus duomenys įvertinti statistikai. Po derliaus nuėmimo laikymui atrinkti morkų ir svogūnų pavyzdžiai po 10 vnt. iš kiekvieno pakartojimo. Nustatomas laikomi klimatinėse kamerose (+0–+2 °C temperatūra, 85–90 % santykinė oro drėgmė), nustatomas jų išsilaikymo procentas, pažeidimai ligomis ir kenkėjais.

Tyrimais nustatyta, kad valgomosios morkos ir valgomojo svogūno derlingumą ir biocheminę sudėtį įtakoja jų genotipas ir augimo sąlygos. Dviejų metų duomenimis, ekologiškai auginant morkas, nustatyta, kad didžiausią suminį derlių suformuoja hibridinės morkos: ‘Bolero’ F₁ ir ‘Noveno’ F₁ (74,7 t ha^-1 ir 61,7 t ha^-1). ‘Noveno’ F₁ morkos pasižymi karotino kiekiu (18,7 mg 100 g^-1). Tarp veislių didžiausiu suminiu derliumi pasižymi ‘Garduolės’ veislės morkos (65,0 t ha^-1). Lietuviškas morkų hibridas ‘Svalia’ F₁ užaugina vidutiniškai 53,6 t ha^-1 suminį derlių, tačiau iš visų tirtų morkų pavyzdžių išsiskiria dideliu prekingumu (prekinis derlius - 87,5 %). Ekologiškai auginamų valgomųjų morkų pasėliuose kenkėjų nerasta. Didesnis morkų lapijos sergamumas alternarioze (Alternaria dauci) nustatytas 2009 m. Labiausiai buvo pažeista ‘Skalsa’, ‘Tito’ ir ‘Monanta’ morkų lapija, pažeidimas siekė virš 20 %. Pažeidimai bakterioze (Xanthomonas campestris pv. carotae) nustatytas ‘Magi’ veislės morkose. Nustatyta, kad ‘Šatrija’‚ ‘Garduolės’, ‘Vytėnų nanto’, ‘Bolero’ ir ‘Magi’ veislių morkos buvo pažeistos mikoplazminė liga – astrine gelta. Tačiau nėra pastebėta, kad ši liga turėtų didelės įtakos derlingumui ir šakniavaisių kokybei. Tiek bakteriozės, tiek astrinės geltos sukėlėjai gali būti pernešami su sėkla. Sandėliuojamose morkose nustatyti Alternaria radicina, Phoma sp., Botrytis cinerea, Sclerotinia sclerotiorum ir bakterijų sukelti puviniai. Juoduoju (A. radicina) ir sausuoju (Phoma sp.) puviniais daugiausiai buvo pažeisti ‘Magi’ veislės šakniavaisiai, iki 20 %. Kitų veislių šakniavaisiuose šios rūšies puviniai vidutiniškai sudarė 9,23 %. Kekeriniu, sklerotiniu ir bakteriniu puviniais buvo pažeisti ‘Magi’, ‘Crona’‚ ‘Noveno’, ‘Samson‘, ‘Tito’ ir ‘Svalia’ morkų šakniavaisiai atitinkamai nuo 3,33 iki 13,33 %, vidutiniškai 4,1 %.

Tyrimai rodo, kad ‘Babtų didieji’ svogūnai išsiskiria derlingumu - 15,1 t ha^-1, suformuoja vidutinio dydžio (121,0 g) ropeles, kaupia daugiausia askorbo rūgšties (7,7 mg 100 g^-1) ir bendrojo cukraus - 7,4 %. Daugiausia prekinių ropelių užaugino ‘Supra’ veislės svogūnai –89,3 proc., tačiau ropelių derlius buvo gautas vidutiniškai 9,8 t ha^-1_. Daugiausiai svogūnuose buvo išplitęs tabakinis tripsas (Thrips tabaci). Pažeistų augalų abejais tyrimų metais vidutiniškai buvo nuo 5,0 iki 91,67 %. Labiausiai pažeistos tripsais buvo ‘Virtus’, ‘Supra’, ‘Wolska’ ir ‘Olina’ veislių svogūnų lapai, pažeistų augalų nustatyta virš 80 %. Mažiausiai buvo pažeisti ‘Babtų didieji’ ir ‘Kristine’ veislių svogūnai, kuriuose pažeidimas siekė iki 10 %. Svogūninės musės (Hylemyia antiqua) pažeidimai nebuvo gausūs abejais tyrimų metais ir vidutiniškai siekė 0,97–4,58 %. Tam įtakos galėjo turėti ne tik purškimai biologiniu insekticidu, bet ir ne visai palankūs orai pirmos kartos musių išplitimui abejais tyrimų metais. Svogūninio vakarinio paslėptastraublio (Ceuthorrhynchus suturalis) pažeidimai svogūnuose nebuvo gausūs. Nustatyta, kad svogūnų lapus pažeidė Botrytis squamosa rūšies mikromicetai, sukeldami kekerinį lapų dėmėtumą vidutiniškai iki 2,93–3,13 %. Daugiausiai buvo pažeisti ‘Olina’, Nr. 80, ‘Supra’ ir ‘Kutnowska’ veislių svogūnai. Meteorologinės sąlygos netikrajai miltligei (Peronospora destructor) plisti palankesnės susidarė 2009 m. Labiausiai pažeisti buvo ‘Stuttgartier Riesen‘, ‘Kutnowska’, Nr. 80, ‘Babtų didieji’ veislių svogūnai. Pažeidimas siekė 76,67–93,33 %.

Laikymo metu svogūnuose pažeidimai kaklelio puviniu (Botrytis sp.) siekė iki 3,33 % ‘Balusta’ ir ‘Kristine’ veislių svogūnuose ir iki 10,56 % Fusarium genčių patogenais visuose tirtuose veislėse. Geriausiai saugyklose laikėsi ‘Babtų didieji’ svogūnai.

Ekologiniuose ūkiuose geriausiai tinka auginti iš hibridinių morkų ‘Svalia’, ‘Bolero’ F₁ ir ‘Noveno’ F₁, o iš veislių ‘Garduolės’ ‘Šatrija’ bei ‘Monanta’. Jos pakankamai derlingos, pasižymi gera biochemine sudėtimi, mažai kaupia nitratų, atsparios ligoms, gerai laikosi per žiemą, formuoja veislei būdingus šakniavaisius.

Ekologiniuose ūkiuose rekomenduojama auginti ‘Babtų didieji‘, ‘Kristine’, ‘Balusta’ ir ‘Pino’. Šių veislių svogūnai formuoja vidutinio dydžio ropelę, pasižymi gera biochemine sudėtimi, pakankamai atsparūs ligoms.

REKOMENDACIJOS

Ekologiniuose ūkiuose rekomenduotume auginti ‘Svalia’ F₁, ‘Bolero’ F₁, ‘Noveno’ F₁, ‘Garduolės’, ‘Šatrija’ bei ‘Monanta’. Morkoms auginti parinkti atviras vietoves, tiesiogiai netręšti mėšlu, nesėti per tankiai. Sėti sveiką sėklą. Laikytis sėjomainos, toje pačioje vietoje morkas auginti kas 3–4 metai. Tinka šalia auginti svogūnus. Geri priešsėliai – kukurūzai, vasariniai javai, dobilai, liucerna, pupelės. Šakniavaisius auginti lengvesnėse, laidžiose dirvose ant vagų. Labiau puviniai paplitę sunkiose, užliejamose, įmirksiančiose dirvose. Nedidelius pasėlius rekomenduojama apsaugoti agroplėvele, inspekto–tinklais, kurie apsaugotų nuo musių. Esant dideliam pažeidimui, naudoti augalinius insekticidus. Augaliniai insekticidai efektyvūs, kai naudojami kenkėjo skraidymo metu, todėl efektyviausias kontrolės metodas yra kenkėjo prognozavimas – numatomas laikas, kada jis pasirodo pasėlyje. Žalingumo slenkstis – per 3 dienas vienoje geltonoje gaudyklėje sugaunamos 1–2 musės. Svarbios visos agrotechninės priemonės. Šienauti laukų pakraščius, kur gali būti įvairių laukinių skėtinių šeimos augalų. Nelaikyti piktžolėtų pasėlių. Vengti pasėlių kaimynystės šalia topolių, gluosnių, gudobelių, laukai turėtų būti 1 km atstumu nuo gluosnių. Rudenį, nuėmus derlių, giliai suarti dirvą. Nepalikti neužartų morkų liekanų. Sandėliuoti tik gerai subrendusias, nepažeistas, neapvytusiai daržoves. Šakniavaisius laikyti 0–1°C temperatūroje, 90–95 % santykinėje oro drėgmėje. Kruopščiai išvalyti sandėlius, tarą, kuriose bus sandėliuojami šakniavaisiai, palaikyti reikalingą režimą saugomai produkcijai.

Ekologiniuose ūkiuose labiausiai tiktų auginti ‘Babtų didieji’, ‘Kristine’, ‘Balusta’ ir ‘Pino’ svogūnus. Auginant ekologiniuose ūkiuose reikėtų neauginti svogūnų užuovėjose. Laikytis sėjomainos, parinkti lengvas, neužmirkstančias dirvas. Pasėlius iš sėklų ar daigų sėti toliau nuo sėklinių ir iš sėjinukų auginamų pasėlių. Naikinti iš po žiemos atžėlusius svogūnus, nes jų ropelėse gali būti peržiemojusi infekcija. Tikrinti 1–2 kartus savaitėje sėklinius pasėlius ir pašalinti apsikrėtusius pirmine infekcija augalus. Užkrėstose dirvose neauginti svogūninių daržovių 5–8 metus. Produkciją laikyti 0^oC temperatūroje, 65–70 % santykinėje oro drėgmėje. Pasėlius nuo kenkėjų dengti agroplėvele. Rudenį, po derliaus nuėmimo giliai suarti dirvas.

***

Kelios FOTO (iš daugelio), iš Tatulos programos susitikimo su firminės kavinės lankytojais, tema:

„NORIU IR GALIU GYVENTI SVEIKIAU“

2009-12-15

Tatulos programos, prieš 10 atvėrusios duris, firminės (nuosavose patalpose) sertifikuotos ekologiškų gėrybių parduotuvės (dabar kavinės) JUBILIEJAUS proga

Plačiau. Čia >>

***

Tatulos programos pasvarstymai apie IKP. Plačiau>>

***

Svečiuose TV. Plačiau>>

***

Tatulos programos svarbus informacinis pranešimas: Tatulos programa planuoja plėsti savo veiklą. Plačiau>>

***

Tinkamiausių bulvių veislių parinkimas ekologiniuose ūkiuoses. Plačiau>>

***

Lietuvos 2007-2009 m. pažangiausi ekologiniai ūkiai.Plačiau>>

***

Jei norite visą interneto svetainės turinį matyti - spauskite čia

*

Interneto svetainėje - pasvarstymai. 36 pasvarstymai pastarosiose Naujienose (rubrikoje „Naujienos“). Plačiau>> 

Archyvai: Kas pratęs Tatulos kryptį... (rubrika „Naujienos“, 2008-11-09; 2008-12-03; 2004 m. gegužė). Plačiau>>

*

Daugiau Naujienų, kurių tarpe yra ir pasvarstymų, iki šiol dar neperkeltų į rubriką „Pasvarstykime“  (iš tų, kurios dar nėra ištrintos): http://www.organic.lt/lt/pages,id.41