20.22 val.

Vokietijoje didėja ekologiškai dirbančių ūkių skaičius

Lietuvos delegacija, pakeliui vykstanti į pasaulinę ekologiškų produktų parodą BioFach Niurnberge (Vokietija), svečiose šalyse, aplankė ir keletą ekologinės gamybos ūkių. Fotografijoje, 2010 m. vasario 12 d., užfiksuota, kai Lietuvos delegacijos  nariai  (dalis delegacijos narių fotografijoje nesimato - sėdi salės dešinėje pusėje) susitiko ir išklausė vieno iš ekologinio ūkio Vokietijoje ūkio vadovų pristatymą, po to detaliau susipažino ir su pačiu ūkiu. Almono Gutkausko FOTO

Nepaisant ekonominės krizės Vokietijoje ir 2009 metais ekologišką produkciją gaminančių ūkių skaičius padidėjo 6 proc. ir šiuo metu Vokietijoje ekologiškai ūkininkaujančių ūkių yra 21 000. Federalinė ekologiškos maisto pramonės asociacija praneša (BÖLW-Bund Ökologische Lebensmittelwirtschaft), kad ekologiškai dirbamos žemės plotai Vokietijoje 2009 m. padidėjo daugiau nei 4,8 proc. ir užima 951 600 ha plotą.

Ypatingai šis skaičius padidėjo Bavarijoje. Bavarijos ekologiško žemės ūkio asociacija praneša, kad ūkių skaičius šioje žemėje padidėjo net 9 proc. (4 313 ūkių) ir net 12 proc. padidėjo ekologiškai dirbamos žemės plotai (148 000 ha).

Kadangi ekologiškų produktų rinka tampa anonimiška, Vokietijoje vis labiau pabrėžiama ekologiškų ūkių narystės svarba asociacijoje. Vokiečių nuomone, savo produkciją svarbu papildomai ženklinti asociacijos ženklu. Tai suteikia produktui pridėtinės vertės. Šiuo metu net 69 proc. visos ekologiškai dirbamos žemės Vokietijoje priklauso ūkiams, kurie dirba ne tik pagal ES ekologinio ūkininkavimo standartus, bet ir papildomai laikosi asociacijos nustatytų standartų. Vidutinis asociacijai priklausančio ūkio dydis yra 60 ha ir dvigubai didesnis už tik pagal ES standartus dirbantį vidutinišką ūkį. Didžiausia asociacija jungianti ekologine gamyba užsiimančius net 5 233 ūkius Vokietijoje yra BIOLAND. Po jos seka asociacija NATURLAND, kuri turi 2 214 ūkius ir dirba 105 316 ha žemės. BIOPARK asociacija jungia tik 647 narius, bet ekologiškai ūkininkaujama net 138 167 hektaruose.

Vokietijoje beveik pusė ekologiškai dirbamo ploto yra žalienos. 2008 metais ekologinės žalienos sudarė 54 proc., o dirbama žemė 42 proc. viso ekologinių žemės ūkio naudmenų ploto. Likusiame plote auginamos daugiametės kultūros įskaitant ir sodus. Svarbiausia ekologinė kultūra yra javai. Labiausiai Vokietijoje auginami javai yra rugiai ir kviečiai. Tačiau reikia pastebėti, kad net 50 proc. dirbamos žemės skiriama dinkelio (lukštiniai kviečiai) auginimui ir 13 proc. avižų auginimui. Gyvulininkystės srityje padidėjo tiek ekologiškai auginamų kiaulių tiek galvijų skaičius. 2009 m. ekologinio pieno patiekta rinkai net 15 proc. daugiau nei 2008 m.

Federalinė ekologiškos maisto pramonės asociacija prognozuoja, kad ir 2010 metais tiek paklausa ekologiškiems produktams tiek jų pasiūla Vokietijoje didės, o ekologine gamyba užsiimančių ūkių skaičius taip pat augs.

Daina Lipps

Žemės ūkio atašė Vokietijoje

Informacijos šaltinis: BÖLW informacinis leidinys „Zahlen, Daten, Fakten:Die Bio-Branche 2010“

Nuoširdžiai dėkoju gerb. p. Dainai Lipps ir už gražų bendradarbiavimą ir šią tik ką atsiūstą mūsų skaitytojui medžiagėlę

Apačioje esančioje FOTO (prie Šarūno Laužadžio straipsnio), - gerb. p. Daina Lipps stovi pirma iš kairės. Būtent ponia Daina pastoviai ne tik tatuliečiams organizuoja naudingų verslo susitikimų su  Vokietijos atitinkamais atstovais.

***

Dėkoju gerb. p. Šarūnui Laužadžiui už mūsų skaitytojui padovanotas savo mintis

PARODOJE BIOFACH 2010 APSILANKIUS

Nuotraukoje matome delegacijos iš Lietuvos dalį, kuri apsilankė Meklenburgo Vorpommerno žemės (Vokietija) stende pasaulinėje ekologiškų produktų parodoje BioFach (Niurnberge) (Tatulos programos, Ekoagros atstovai, kaip jau buvome čia mūsų interneto svetainėje informavę, iš anksto buvo pakviesti ir susitarę susitikti su šios žemės ir asociacijos „Biopark“ bei jos sudėtyje veikiančio galingo gamybinio susivienijimo atstovais - organic.lt) . Foto iš šio straipsnio autoriaus (stovi dešinėje)

Tradicinė ekologiškų produktų mugė BioFach, vykstanti kasmet centrinės Vokietijos mieste Niurnberge jau senai tapo stambiausiu pasaulio ekologiškų produktų gamintojų forumu. Čia ne tik pristatomi ekologiški gaminiai iš beveik visų pasaulio šalių, bet ir vyksta seminarai, dalykiniai susitikimai. Todėl ir šiemet mugėje BiaoFach 2010, vykusioje š. m. vasario 19–22 d., kurią aplankė 43,5 tūkst. svečių iš 121 šalies, savo pasiekimus demonstravo ir patirtimi dalijosi visų pasaulio žemynų atstovai iš 84 šalių, garsinę 2534 firmų pavadinimus. Daugiausia dalyvių, be abejo buvo iš įvairių Vokietijos žemių – net 823, kurie savo pasiekimus demonstravo tiek savo atskiruose, tiek savo regionų stenduose. Ne ką šeimininkams tenusileido italai, kuriems atstovavo 384 gamintojai. Jie dominavo tarp ekologiško vyno gamintojų. Iš Ispanijos atvyko ir savo atskirus stendus įsirengė 174, Prancūzijos 169, Austrijos 103, Niderlandų 83 gamintojai, mažesnių šalių gamintojai būrėsi bendruose savo šalių stenduose, o vienas svarbiausių buvo Tarptautinės ekologinės žemdirbystės judėjimų federacijos (IFOAM), įkurtos Paryžiuje 1972 m., stendas. Čia buvo galima gauti naujausią informaciją apie ekologinę gamybą visame pasaulyje.

Naujausiais IFOAM duomenimis, ekologine gamyba praėjusiais metais 154 pasaulio šalyse vertėsi per 1,4 mln. gamintojų, o bendri sertifikuoti plotai visame pasaulyje sudarė 35 mln. hektarų. Ypač populiari ekologinė gamyba Australijoje ir Okeanijoje, kur sertifikuota 12,1 mln. ha, Europoje (8,2 mln. ha), Lotynų Amerikoje (8,1 mln. ha). Daugiausia ekologiškų produktų gamintojų šiuo metu yra Indijoje – net 340 tūkst., Ugandoje (180 tūkst.), Meksikoje (130 tūkst.) Savaime suprantama ir didžiausi sertifikuoti plotai yra didžiosiose pasaulio valstybėse - Australijoje, Argentinoje, Kinijoje. Tuo tarpu didžiausią žemės ūkio naudmenų dalį sertifikuoti ekologinės gamybos plotai sudaro mažesnėse valstybėse – nykštukiniame Lichtenšteine sertifikuota 29,8 proc., o atšiauriojoje Islandijoje, kurioje žemės ūkiui tinkama tik 23 proc. teritorijos, o dirbamos žemės viso labo apie 1000 ha, sertifikuota net 36,9 proc. visų žemės ūkio naudmenų.

Naujausiais statistikos duomenimis, iki 2009 m. visoje Europoje buvo sertifikuota 222,5 tūkst. ekologinės gamybos ūkių, o sertifikuoti plotai sudarė 8,18 mln. ha arba, lyginant su 2007 m. 13,6 proc. daugiau. Daugiausia Europoje ekologinių ūkių, kaip ir seniau, yra Italijoje – 44,37 tūkstančių. Sertifikuoti plotai šioje šalyje jau viršija 1 mln. ha ir užima 7,87 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Pagal sertifikuotus plotus nedaug nuo jos atsilieka Ispanija, kurioje yra 21,3 tūkst. ekologinių ūkių, o sertifikuoti plotai siekia 1,13 mln. hektarų. Apie 19,8 tūkst. ekologinių ūkių yra Vokietijoje, kurioje sertifikuota 907,8 tūkst. ha, 13,3 tūkst. ūkių, su bendru 581 tūkst. ha plotu yra Prancūzijoje. Vis daugiau domimasi ekologiniu žemės ūkiu ir Šiaurės Europos šalyse. Norvegijoje yra per 2,7 tūkst., Švedijoje – per 3,68 tūkst., Suomijoje – apie 4 tūkst., Danijoje 2,75 tūkst. ekologinės gamybos ūkių. Ypač populiarėja Vakarų Europos šalyse ekologinė gyvulininkystė. Pavyzdžiui, nors Airijoje didžiausią paklausą turi ekologiški vaisiai ir daržovės, tačiau didžiausia dalis, net apie 80 proc., ekologinių ūkių verčiasi gyvulininkyste, nes greta yra nemažą rinką turinti Didžioji Britanija, į kurią airiai eksportuoja didžiąją dalį savo šalyje pagamintos ekologiškos jautienos ir avienos.

Suprantama, vykstant sparčiai ekologinės gamybos plėtrai, ekologiški maisto produktai pasaulyje kasmet užkariauja ir vis didesnę maisto produktų rinkos dalį. Jei 2003 m. pasaulinės prekybos ekologiškais produktais apimtys sudarė 25 mlrd. USD, tai iki 2009 m. ji jau padvigubėjo ir siekė apie 51 mlrd. USD. Jei kai kurių Pietų Amerikos, Australijos, kai kurių Azijos šalių žemdirbiai garsėja ekologiškų produktų eksportu, tai Europa garsėja prekybos ekologiškais produktais organizavimu vidaus rinkoje. Kaip rodo šiame forume paskelbti naujausi statistiniai duomenys, ekologiškų produktų pardavimas Vokietijoje 2008 m., lyginant su 2007 m., padidėjo 15 proc., Skandinavijos šalyse 29-38 proc., Prancūzijoje - 25 proc. ir t. t., o bendra ekologiškų maisto produktų apyvarta Europoje iki 2009 m. pasiekė 18 mlrd. eurų. Geriausiai prekybos ekologiškais maisto produktais sistemos išplėtotos didžiosiose valstybėse - Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, tačiau puikių pavyzdžių galima rasti ir mažesnėse šalyse - Danijoje, Austrijoje, Šveicarijoje. Todėl neatsitiktinai didžiausia metinė ekologiškų maisto produktų apyvarta yra Vokietijoje – 5,3 mlrd. eurų, D. Britanijoje metinė ekologiškų produktų apyvarta siekia 2,49 mlrd. eurų, Prancūzijoje 2,59 mlrd. eurų, Italijoje 1,97 mlrd. eurų. Tuo tarpu didžiausią dalį visų šalyje suvartojamų maisto produktų ekologiški sudaro mažesnėse šalyse: Danijoje - 6,7 proc., Austrijoje - 6,3 proc., Šveicarijoje - 4,9 proc. Beje, šiuo požiūriu išskirtinę vietą užima, palyginus nedidelė, Austrija, kurioje sertifikuota 382,9 tūkst. ha, tačiau sertifikuoti plotai sudaro 15,9 proc. visų žemės ūkio naudmenų, o bendras ekologiškai ūkininkaujančiųjų skaičius siekia 19960. Šioje šalyje ir prie ūkininkų trobų, ir žemės ūkio perdirbimo įmonių, pašarų gamybos įmonių, ir prie restoranų vis dažniau pamatysi specialų ženklą, liudijantį, kad dirbama pagal ekologinės gamybos principus. Siekdami išsilaikyti rinkoje ir gauti aukštesnes kainas, Austrijoje daugelis ekologiškų produktų gamintojų susijungę į kooperatyvus, kuriems priklauso ir pašarų gamyklos, pieninės, malūnai ar kitos perdirbimo įmonės. Šiuose kooperatyvuose gamybai naudojami tik austriški ekologiški grūdai, pienas ir kt., už kuriuos pagal savitarpio susitarimą mokama brangiau.

Vertinant ekologinės gamybos lygį Europos Sąjungos šalyse, reikia pastebėti, kad pagal pasėlių struktūrą vyrauja pievos ir ganyklos - 3757 mln. ha, kurios sudaro apie 44 proc. visų sertifikuotų plotų. Matomai tai nulemia vis didėjanti ekologiškų pieno produktų paklausa. Daugiausia žalienų sertifikuota Ispanijoje - 666,03 tūkst. ha, Didžiojoje Britanijoje - 494,3 tūkst. ha ir Vokietijoje - 490 tūkst. ha, o tokiose nedidelėse kalnų šalyse, kaip Airija, Slovėnija, Čekija, pievos ir ganyklos sudaro net iki 85 proc. visų sertifikuotų plotų. Tuo tarpu Lietuvoje, priešingai bendrai tendencijai, vyraujančiai Vakarų Europoje, didžiausią sertifikuotų pasėlių dalį, net 64 proc., sudaro javų pasėliai, o sertifikuotos žalienos 2009 m., kaip ir Bulgarijoje, Danijoje, Italijoje, sudarė tik apie ketvirtadalį visų sertifikuotų plotų.

Ekologiški grūdai 1990 tūkst. ha daugiausia auginami Centrinės ir Rytų Europos šalyse, o iš ES šalių daugiausia - Italijoje (231,57 tūkst. ha), Vokietijoje (188 tūkst. ha), Ispanijoje (126,17 tūkst. ha). Rimtą konkurenciją greitu laiku šių šalių augintojams gali sudaryti Centrinės ir Rytų Europos šalių, o ypač Ukrainos, kurioje paplitę stambūs, apie 3 tūkst. ha dydžio ekologinės gamybos ūkiai, žemdirbiai. Taip atsitiko todėl, kad didžiojoje sertifikuotų plotų dalyje auginama produkcija skirta eksportui, o ukrainiečių ūkius sertifikuoja sertifikavimo organizacijos iš tų šalių į kurias eksportuojamas produkcija. Daugiausia tai Šveicarijos, JAV, Lenkijos, Turkijos specialistai. Visgi produkcijos perdirbimas ir toliau koncentruojasi didžiosiose Vakarų Europos šalyse. Kur kas mažiau Europoje sertifikuota aliejinių augalų pasėlių – mažiau kaip 1 proc. visų pasėlių. Daugiau jų yra Rumunijoje (23,4 tūkst. ha), Prancūzijoje (15,2 tūkst. ha), Italijoje (11,95 tūkst. ha).

Ekologiškų daržovių plotai ES sudaro apie 96 tūkst. ha. Daugiausia jos auginamos tose šalyse, kur yra daug didelių miestų, kuriuose daržovių paklausa visada natūraliai didesnė. Tai didžiosios šalys – Italija (29,94 tūkst. ha), D. Britanija (16,5 tūkst. ha), Vokietija (10,6 tūkst. ha), Prancūzija (9,05 tūkst. ha), Ispanija (7,54 tūkst. ha). Be to, didelę reikšmę daržovių rinkos plėtrai turi ir vartotojų informavimas. Pavyzdžiui, Lenkijoje - jau pasenusi nuostata, esą, ekologiškus produktus daugiausia perka pensininkai ir ligoniai. Štai kompanijos NATURA, turinčios ekologiškų produktų parduotuves Krokuvoje ir Varšuvoje vadovo teigimu, didžioji dalis jų klientų - studentai ir jaunavedžiai.

Tuo tarpu vaisių, daugiausia citrusinių, ir uogų, daugiausia vynuogių, auginimu tradiciškai pasižymi pietinės šalys. Iš bendro 144 tūkst. ha ES šalyse sertifikuotų plotų, Ispanijoje jų sertifikuota 101,27 tūkst. ha, Italijoje – 114,47 tūkst. ha, Graikijoje – 64,14 tūkst. ha ir t. t., sodų ir uogynų. Ir tai matyti iš parodoje buvusių ekologiško vyno salių, kurių tikriausiai neaplenkia nė vienas lankytojas. Čia gali mėgautis vynu iš Ispanijos ir Italijos, Prancūzijos ir Graikijos, Portugalijos ir daugelio kitų saulėtų šalių... Tiesa, pas mus kai kam vynas – tai paprasčiausiai svaigus gėrimas ir tiesiog asocijuojasi su lėbavimu. Deja, tai be galo klaidingas požiūris, atsiradęs dėl nepakankamos informacijos apie šį taurų gėrimą. Čia, užsukęs į vyno sales, sužinai visas gerąsias, mums mažai girdėtas vyno savybes, išmoksti mėgautis jo aromatu, beveik nė negerdamas, čia pažįsti vyną kaip sveikatos šaltinį.

...Tikriausiai ne vienas girdėjo daugiau nei tūkstančio metų senumo bulgarų legendą apie chaną Krumą, uždraudusį auginti vynuoges ir spausti iš jo vyną, ir jį išgelbėjusį galiūną Mavrudą. Pasakojama, kad viename kalnų kaimelyje motina augino silpnos sveikatos berniuką. Norėdama jį išgelbėti, motina nepabūgo draudimų ir, paslapčia išsaugojusi vieną vynuogę, išspausdavo kasmet vyno, kurio po truputį duodavo savo sūnui. Taip Mavrudas išaugo į gražų nepaprastos galios jaunuolį, kuris perplėšęs liūtui nasrus išgelbėjo chano gyvybę. Nuo tada šis ir panaikino draudimą auginti vynuoges...

Pas mus deja, nedaug kas težino, kokį malonumą galima patirti saikingai mėgaujantis vynu ir jo aromatu. Ne visi mūsų krašte įvertina ir ekologiškų maisto produktų privalumus, pirmenybe teikdami maisto kainai. Tiesa, ekologinės gamybos plotai Lietuvoje sparčiai didėja, bet ekologiškų produktų gausa mūsų prekystaliai dar nedžiugina. Apie tai buvo kalbėta ir mūsų delegacijos susitikime su Meklenburgo Vorpommerno žemės atstovais, kuriame dalyvavo Meklenburgo Vorpommerno žemės ūkio, aplinkos ir vartotojų apsaugos ekologinio žemės ūkio skyriaus vedėjas dr. Kai - Uwe Kachel, BIOPARK asociacijos direktorė Dalia Miklich ir UAB Biopark Markt direktorius Torsten Hein. Tačiau džiugu, kad šis ūkininkavimo principas gausių entuziastų, kuriuos nuolat palaiko ir Žemės ūkio ministerija, dėka Lietuvoje ganėtinai sparčiai plinta.

***

Pakeistas paraiškų surinkimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones 2010 metais grafikas plačiau >>

***

Šiandien (2010-02-25), 18.00 val., oficialiai atidaryta parduotuvė Biosala (Konstitucijos pr. 7A) plačiau>>

***

Aukštyn galvas mielieji, viskas bus gerai, - mintys pasižvalgius po tamsiąją Lietuvos dalį, - bet ne tik (kas ir guodžia dar). Tekstas taisytas - 2010-02-07.Plačiau>>

***

FOTO iš Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugės PC „Panoramoje“. Plačiau>>

***

Savaitgalio pasvarstymai. Plačiau>>

***

Ekologiška produkcija vis dar skinasi kelią ir... Plačiau>>   

***

Ar ne per daug spėta sujaukti... Plačiau>>

***

Rimtas pokalbis... Plačiau>>

***

Agro TV

***

Mielieji, Plačiau>>

***

Įsakymas. Plačiau>>

***

Svečiuose TV. Plačiau>>

***

Naujienų archyvas. Plačiau>>

***

Tatulos programos svarbus informacinis pranešimas: Tatulos programa planuoja plėsti savo veiklą. Plačiau>>

***

Tinkamiausių bulvių veislių parinkimas ekologiniuose ūkiuose. Plačiau>>

***

2007-2009 m. pažangiausi ekologiniai ūkiai.Plačiau>>

***

Jei norite visą interneto svetainės turinį matyti - spauskite čia

*

Interneto svetainėje - pasvarstymai. 36 pasvarstymai pastarosiose Naujienose (rubrikoje „Naujienos“). Plačiau>> 

Archyvai: Kas pratęs Tatulos kryptį... (rubrika „Naujienos“, 2008-11-09; 2008-12-03; 2004 m. gegužė). Plačiau>>

*

Daugiau Naujienų, kurių tarpe yra ir pasvarstymų, iki šiol dar neperkeltų į rubriką „Pasvarstykime“  (iš tų, kurios dar nėra ištrintos): http://www.organic.lt/lt/pages,id.41