Pasvarstykime: Ar valgytojas, ūkininkui, karalius
Be abejo taip yra. Juk rinkos sąlygose gyvename, kur karalius - valgytojas. O ne atvirkščiai, kaip buvo planinės ekonomikos laikais... kai parduotuvių lentynos buvo tuščios, kai pardavėjas, tiksliau pardavėja, buvo „car i bog i voinskij načialnik“, sakytumei (kai kas pasakys, bet stalai nuo vaišių vistiek lūžo tuomet...).
Bet ne visiškai tai, kas ir taip aišku, noriu pasvarstyti šį kartą.
Šis mano ditirambas - Lietuvos šiandienos ūkininkui.
Žinote, vos ne kasdien bendrauju su Lietuvos ūkininkais. Ir gal vieną kartą reikia pasidžiaugti viešai mūsų Lietuvos ūkininku.
Drąsiai ir teisingai galiu teigti, kad jam, Lietuvos ūkininkui, į lygius „partnerius“ gali prireikti ne vienos dešimties konsultantų. Taip. Esu pats savo akimis regėjęs, kaip seminare, lyg ant adatų, spirgėjo pranešėjas, kai praktiškai nei į vieną klausimą neturėjo ūkininkus tenkinančio atsakymo. Tuomet pagalvojau, kad čia turėtų sėdėti bent dešimt ar dvidešimt konsultantų. Nes kaip ir Vakaruose, taip šiandien ir pas mus - specialistas žino labai siaurai (jų suma ir duoda tą vakarietišką kokybę, kai kiekvienas atskirai nors ir siaurai žino, bet giliai...). Kas visai normalu. Čia gi ne apie konsultantus visgi kalba, bet apie mūsų ūkininką, - kiek jis šiandien turi žinoti. Ir kiek jis visgi žino. Ne be reikalo stebimės, Europą, galima sakyti visą, su ūkininkais „išmaišę“. Kai priversti esame pripažinti, kad tokių ūkių, kokių čia, Lietuvoje, turime iš pažangiųjų, ten kažkodėl nepasiseka aplankyti (na nesikartojant su atveju, kuris apstulbino aplankius JK ekologinius ūkius, dar iki vadinamos kempinligės, kai ten ekologiniai ūkiai sudarė vos 0.3 proc. žemėnaudos). Tai tokie ir būtų tie ditirambai ūkininkui. Tą manau jau yra pajutę visi tie, kurie tampriai bendrauja su Lietuvos ūkininku. O ir paskaitininkai (turiu omenyje pranešėjus seminaruose), - šiandien ūkininkui jau pasakėlių „nepavarinės“, kaip prieš kokius penkiolika metų. Gal todėl, kai šiandien seminarų jau daugybė, o ten sėdinčių ūkininkų nelabai ir rasi. Nors, o iš kur jie seniūnijose ir rastis gali. Čia, mūsų svetainėje, jau esu rašęs, kad iš seniūnijose gyvenančių kelių tūkstančių, - šiandien seniūnijoje dirba vienas, du ar trys tikri ūkininkai (ne „Tatulos“ kryptimi, ir, deja, manau jau ir nebegrįžtamai, - nuėjo mūsų Lietuvėlė, - kitaip dešimtis tūkstančių šiandien kaime turėtume šeimos ūkių, šeimos verslo įmonėlių...bet apie tai jau daug kartų, čia, mūsų svetainėje, kalbėta).
Nenoriu priešpastatyti miesto žmogų. Jis urbanizuotas. Ne toks atsakingas, nes net kaimynas jo nepažįsta. Kaip ir jis, miestietis, kaimyno. O tuomet tas ritimasis moralės pakalnėn, kasdien vis baisesnis... Vakaruose tas kaip ir seniai įprasta, įstatymais įteisinta. Įstatymais apginta. O mes, nuo viso to kiekvieną dieną vis labiau dar vis šiurpstame, vis šokus patiriame. Kai žmogus, pajutęs naudą būdamas neatsakingu, - kasdien vis labiau tuo naudojasi...
Ritasi ta banga ir į kaimą. O kai atsirita, tai dar žiauresne jėga - juk ten pasipriešinimo nebus, žino tai.
Gi į mūsų renginius, visgi renkasi, neragavę ar jau suspėję atsivalgyti to „naujojo raugo“ žmonės. Ir vyksta malonus bendravimas. Tarp ūkininko ir miestiečio, valgytojo. Kiekvienas manau čia supranta, kad „Tatulos“ renginiai tai ne prekyba. Tai šis tas daugiau. Ir ūkininkas už prekystalio, - tai nėra samdytas pardavėjas. Kuriam pirkėjas - karalius.
Čia kiekvienas, matyt intuityviai suvokia, kad čia karalių nėra.
Ir žinote, buvo atvejis, kai ar tai koks konkurento agentas (iš tiesų konkurentų kol kas ir neturime, - nors mūsų veikla tam ir skirta, kad jis, tiksliau jie, dešimtimis, šimtais atsirastų, kad mes, tatuliečiai, galėtume tarti, kad savo misiją ugdant visuomenė jau atlikome...), ar šiaip koks bambeklis, - tiesiog išvedė iš kantrybės vieną mūsų ūkininkę, už prekystalio... na tas žmogelis tikrai nepasijuto, kaip matyt yra įpratęs „mindžioti“ kokią tai parduotuvės savininko samdytą mergytę, kurioms prisakyta, kad pirkėjas - karalius. Žmogelis matyt šį tą išgirdo, kad ir pirkinį, už kurį buvo sumokėjęs, pamiršo...
Kodėl prisiminiau, manau vienintelį, manau labiau juokingą nei graudų, atvejį mūsų praktikoje. Prisiminiau gal todėl, kad kartais miestietis iš tikro neįsijaustų esantis karaliumi prieš tą žmogų, kuris jam atveža ekologiškas gėrybes. Kuris labai daug dirba, kuris labai mažai miega ir gal pats nežino, kiek ištemps va taip, su tokiu gyvenimo būdu...
Almonas Gutkauskas
***
Vokietijoje didėja ekologiškai dirbančių ūkių skaičius (Daina Lipps); PARODOJE BIOFACH 2010 APSILANKIUS (Šarūnas Laužadis); Pakeistas paraiškų surinkimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones 2010 metais grafikas plačiau>>
***
Šiandien (2010-02-25), 18.00 val., oficialiai atidaryta parduotuvė Biosala (Konstitucijos pr. 7A) plačiau>>
***
Aukštyn galvas mielieji, viskas bus gerai, - mintys pasižvalgius po tamsiąją Lietuvos dalį, - bet ne tik (kas ir guodžia dar). Tekstas taisytas - 2010-02-07.Plačiau>>
***
FOTO iš Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugės PC „Panoramoje“. Plačiau>>
***
Savaitgalio pasvarstymai. Plačiau>>
***
Ekologiška produkcija vis dar skinasi kelią ir... Plačiau>>
***
Ar ne per daug spėta sujaukti... Plačiau>>
***
Rimtas pokalbis... Plačiau>>
***
Agro TV
***
Mielieji, Plačiau>>
***
Įsakymas. Plačiau>>
***
Svečiuose TV. Plačiau>>
***
Naujienų archyvas. Plačiau>>
***
Tatulos programos svarbus informacinis pranešimas: Tatulos programa planuoja plėsti savo veiklą. Plačiau>>
***
Tinkamiausių bulvių veislių parinkimas ekologiniuose ūkiuose. Plačiau>>
***
2007-2009 m. pažangiausi ekologiniai ūkiai.Plačiau>>
***
Jei norite visą interneto svetainės turinį matyti - spauskite čia
*
Interneto svetainėje - pasvarstymai. 36 pasvarstymai pastarosiose Naujienose (rubrikoje „Naujienos“). Plačiau>>
Archyvai: Kas pratęs Tatulos kryptį... (rubrika „Naujienos“, 2008-11-09; 2008-12-03; 2004 m. gegužė). Plačiau>>
*
Daugiau Naujienų, kurių tarpe yra ir pasvarstymų, iki šiol dar neperkeltų į rubriką „Pasvarstykime“ (iš tų, kurios dar nėra ištrintos): http://www.organic.lt/lt/pages,id.41
