2011-03-27

Obuoliai, obuoliukai... (I)

Fotografijoje (iš organic.lt archyvo), Vytautas Zurba savo ekologiniame sode priima Lauko dienos dalyvius, 2010 m. birželio 22 d. 

Šiandien situacija tokia, kad Vilniuje, su desertiniais ekologiškais obuoliais karaliauja tik vienas vienintelis ekologas, - Vitalijus Petronis, iš Anykščių rajono.

Vytautas Zurba, iš Biržų rajono, jau praėjusioje Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugėje, Vilniaus Mindaugo vidurinėje mokykloje, pabaigė išsiparduoti viską (kaip minėjo, liko tik tik likučiai, dėl vietinių ekologiškų maisto produktų vartotojų...).

O Romualdas Butkevičius (trečias ekologinio sodo sodininkas, kuris dirba tiesioginėje rinkodaroje, t.y. Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugėse), - po pernai metų stichijų, kai per vienus metus atsitiko Lietuvoje tai, kas normaliai nutinka per dešimtmetį ar du (kai žemdirbiui per vienus metus buvo įteikta visa ta puokštė: iš speigo, šalto ilgo pavasario, sausros, liūčių...), teturėjo tik 20 proc. derliaus, lyginant su užpraeitais, 2009 metais, ir viską išsipardavė dar rudenį.

Praėję metai minėtiems sodininkams nebuvo lengvi, kaip ir visiems mūsų krašto žemdirbiams, ypač Vitalijaus sodui. Tačiau jo sodas nepalyginamai didesnis, nei kitų Lietuvos ekologų, tad dar ir šiandien gali pagelbėti sostinės valgytojui.

Tačiau manau visgi mes įdomūs esame, mieli tautiečiai, - ... juk mums šiandien pakanka vieno sodininko...

Yra ir tų, kurių adresu to nesakau „...mes įdomūs esame...“, yra ir tų, kurie išsivinguriuoja eilute, kai atvyksta ekologinio sodo sodininkas su talkininkais...

Na, o šiaip, Lietuvoje mes obuoliais manau niekuomet nebuvome per daug lepinami. Gerą sodą vienkiemiuose, pokaryje turėjo tik vienas kitas plačiose apylinkėse.

Na, o Naradavos ar Lunksnėnų (paminėjau du pačius garsiausius Lietuvos sodininkystės ūkius) obuoliukų tautiečiai nelabai ir matydavo, apart studentus, kurie ten kiekvieną rudenį „stovyklaudavo“... kaip teigia Naradavos buvę ir dabartinis vadovai, ne vienas ir šiandien garsus Seimo narys čia obuolius yra skynęs, rudeninėse studentų stovyklose Naradavoje.

O kai atveždavo į krautuves vengriškų obuolių (po 1.20 rub./kg), kas būdavo ne kasdien, - pamenu, eilutė susidarydavo kaip mat ir o ho ho, jei ne prieš valandą..., kad ne kiekvienas ryždavosi į ją stoti... kiek pamenu tik kantriosioms pagyvenusioms moterims paprastai tuomet kantrybės eilėse pakakdavo...

Ta prasme, situacija, kaip žinia, iš esmės prekyboje pasikeitė po 1990 metų. Kokių tik nori prekių atsirado, - tiesiog vienu ypu užverstos buvo krautuvės, ir viskuo, žinoma, o taip pat ir įvairiausiais obuoliais... kai kurios maisto prekės neužilgo kaip mat ir dingo (pavyzdžiui, šlapia dešra, kuri metus nesugenda ne šaldytuve laikoma...). Nors panašiomis savybėmis pasižymintis pienas (žinoma, turėtų būti kabutėse), dar laikosi krautuvių lentynose ir šiandien... kažkas dar musėt perka jį... kaip ir dar daug ką (bet šiuo klausimu mes temą čia esame visiškai išsėmę...)...

Tačiau, ir vėl čia, parduotuvių lentynose, Nardavos, Lunksnėnų sodų derliaus nebūdavo... prekybininkai sutardavo matyt su tais, kurie gali aprūpinti ne epizodiškai (kuo galėjo pasigirti aplamai Lietuvos gamintojas, ne tik su sodo, ar daržo gėrybėmis...), o visus metus ir labai įvairiu asortimentu... na ir, žinoma, tik vieni pardavėjai žino, už kokią kainą pavykdavo sutarti su tais tiekėjais iš Vakarų šalių...

Matyt nebrangiai... kad ir turėdami labai jau varganą pirkėją, mūsų tautietį, kas ne kas, o prekyba klestėjo... kol, pagaliau ir tam mūsų varganam tautiečiui, ėmėsi pabosti, tas, kaip mes vadinome, sintetinis maistelis... na čia viskas, žinoma, kiek sudėtingiau buvo/yra...

Tad šiandien, - vėl manau būtų paklausūs Naradava, Lunksnėnai su savo obuoliukais... žmonės jau ateina į protą... Nors minėti mūsų garsūs sodai, iš esmės, ne ekologiniai, bet visgi mūsų krašto valgytojas, skirtumą iš šių sodų ir atvežtinių, kaip sakoma jau pastebi, ir esminiai...

Tad nežinau ar šiandien ekologinio sodo sodininkas suka galvą, kaip čia ateityje elgtis. Mažųjų ekologinių sodų šeimininkai manau su tokia dilema nesusiduria, kaip didesnio sodo.

Kur čia esmė, manau gali pagalvoti šių eilučių skaitytojas.

O reikalai štai tokie. Ekologiniame sode pamaitinti vaismedžius, juos apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų, - kainuoja maždaug 4700.0 Lt/ha daugiau nei pramoniniame chemizuotame sode. Tai mes penktadienį (2011-03-25) išgirdome iš mokslininko Juozo Lanausko pranešimo seminare, kuris įvyko Sodininkystės daržininkystės institute, Babtuose... sakyčiau buvo labai pavykęs seminaras ekologinių sodų sodininkams. Ta prasme, labai ir naudingas, vertingais savo pranešimais. Kuriuos padarė šio instituto mokslininkai, vykdantys mokslinius tyrimus anksčiau minėto Vitalijaus Petronio sode. 

Jei sugrįžtame prie temos, pasakyčiau, kai ekologinis sodas yra užveistas jautresnių veislių vaismedžiais (paklausių valgytojui desertinių obuolių obelimis), - jis, kaip šiame seminare buvo pastebėta, vis vien kenčia labiau nei pramoninis chemizuotas sodas, net turi grėsmės ir nykti, jei jame pasodinta ypač jautrios obelų veislės, kaip pavyzdžiui „Ligol“ veislės medeliai... netgi ir minėtus didelius pinigus investuojant, siekiant pamaitinti vaismedžius ir apsaugoti juos nuo ligų bei kenkėjų..

O ekologinio sodo nuo ne ekologinio (pramoninio intensyvaus chemizuoto) derlius taip pat skiriasi, manau, kad net dvigubai. Čia sunku paskaičiuoti kainų skirtumą, nes ekologinio sodo šeimininkai beveik visą sodo derlių parduoda tiesioginės rinkodaros būdu, o chemizuoti sodai didesnę dalį derliaus parduoda didmena... ir ta kaina tuomet skiriasi nuo tos, kuomet parduodama tiesioginės rinkodaros būdu. Tad, jei hektare skinama prekinių desertinių obuolių ekologiniame sode 10 tonų mažiau nei chemizuotame sode (ne aplamai, bet prekybai tinkamų, kaip desertinių), tai kaip beskaičiuosi – prarastos lėšos didesniame sode susidaro didelės. Minimaliais skaičiavimais, lyginant su chemizuotu sodu, ekologinis, viename hektare praranda 15.0-20.0 tūkst. litų.

Tad ta kompensacinė išmoka ekologiniam sodui (apie 1800 Lt/ha, pagal sudarytas sutartis 2007-2013 m. periode), išties yra tik mizeris. Ir tik pašaliečiui galėtų atrodyti ta kompensacinė išmoka įspūdinga.

Ir tai dar ne viskas. Šiandien Lietuvos chemizuoto sodo obuoliai paklausos zenite, tad realizacija yra labai gera. Ir kaina, galima sakyti šiandien tokia pat kaip ekologiškų obuolių. Netgi tiesioginės rinkodaros būdu parduodant.

Tad ar turėsime ekologinius sodus. Klaustuko nededu, nes tvirtai tikiu, kad turėsime.

Tačiau šiandien tai kiekvienas sodininkas sprendžia vienas. Nes visa atsakomybė gula, - tik sodo savininkui... juk jei dar tokie bent vieni metai kaip pernai, - ekologinio sodo kai kur praktiškai gali ir nelikti (na čia jau kiek ir perdėtai gal pasakyta)...

Ką čia turėjau omenyje... sakydamas sprendžia sodininkas vienas. O gi tik tai, kad čia Tauta, valstybė yra kaip ir nusišalinusi. Nors gerai visi žino, kad vaisių ir daržovių kiekvieną dieną, kiekvienas turi valgyti bet 5 kart. O kaip valgome, kai virš trijų milijonų tautiečių turi tik kelis ekologinių sodų šeimininkus, - manau nesunku nuspėti... dauguma, taip išeina ir nevalgo... gal dažniau vietoje to stiklelį kokį išmeta... ar cigarą kokį sutraukia... galima būtų ir taip pajuokauti, jei tai nebūtų tiesa.

Taigi, ekologiškų obuolių vartojimui kasmet vis reikia ir reikės daugiau... o ekologinių sodų, kad daugėtų, kad jie didėtų, prielaidų tai nekuriame šiandien Lietuvoje. Štai ką turiu omenyje. Ir vargu ar yra žmogiška, kai visa tai paliekama spręsti tik jam vienam... t.y. sodininkui, t.y. tik savieigai, kuri, dar gerai, kad turi inerciją... sodas, ne daržo lysvė, - auga ilgiau nei per kelis mėnesius...

Tačiau antra, na kaip ne kaip, - manau turėtų būti gražu ekologui, jaustis šiandien karaliumi, ant Lietuvos. Nes esi vienas šiandien toks Lietuvos rinkoje.

Trečia, blaškymasis, -manau yra blogas patarėjas. Juk šiandien Lietuvos chemizuoti sodai, kaip tas pasakytų, yra ant bangos... bet ar rytoj žmonės galės valgyti vaisius, kurių kilmėje naudota chemija... juk iš kur tai mums žinoti. Juk ne vien tik nuo žmogaus norų tai priklauso, kiek ilgai žmogaus organizmas bepriims sintetinį maistelį... kai kurių žmogelių organizmai jau šiandien tokio maistelio nebepriima, jau nekalbant apie silpnesnius kūdikius, vaikus... jau nekalbant apie tai, kaip turi jaustis žmogus, kuris maitinasi sintetiniu maisteliu, gerai suvokdamas to pasekmes, kai planuoja šeimos padidėjimą...

Taigi. Valstybė miega. Va čia dar su avansu, uždėkime ne šauktuką, o klaustuką. Kai tas klaustukas dar, šiuo atveju reikštų dar vis viltį.

Nors sakoma, ne imti reikia, bet duoti reikia valstybei... tai šiuo atveju, juk sodininkas manau savo išaugintus obuolius ne pats suvalgo... jis duoda, taigi...

Šiandien teturime kelis ekologus, puoselėjančius ekologinius sodus, dar kelis ekologus, puoselėjančius ekologinius daržus.

Kad jų atsirastų daugiau, - jau čia svarstėme, - praktiškai šansų mažai... kol plačiausi paramos upelių milijardai plaukia sintetinio maistelio link. Tad stabtelkime. Pamąstykime... turiu omenyje tuos, kuries iki šiandienos buvo toli, neįžvelgiamai toli nuo „Tatulos“ krypties... bet nuo kurių supratimo čia priklausė, priklauso vos ne viskas.

Taip pat jau čia esame svarstę, kad atsirandantis ekologiško maisto valgytojas, - jau yra bejėgis ką nors pakeisti... nes pavėlavo, maždaug 10 metų, kuomet nebuvo dar vėlu...

Dar diena, kita, gali pavėluoti ir Tauta...

Almonas Gutkauskas

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai, tirdami iš vartotojo gautą informaciją, UAB „Lavisos LEZ terminalas“ (Kaunas) sandėliuose sulaikė 11600 kg neaiškios kilmės medaus.

Skubus tyrimas pradėtas, gavus informacijos iš vartotojo, kad antstolės S. V. paskelbtame aukcione ypatingai žema kaina parduodamas didelis kiekis neaiškios kilmės, saugos ir kokybės  medaus.

VMVT Maisto ir veterinarijos vidaus audito tarnybos ir Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, atlikę patikrinimą konstatavo, kad pranešimas pasitvirtino.

Patikrinimo metu nustatyta, kad antstolė S. V. paskelbė aukcioną medaus pardavimui, vykdydama Kauno miesto apylinkės teismo nutartį areštuoti ir realizuoti UAB „Korio laboratorija“ įkeistą turtą, įskaitant natūralų medų. Skelbimuose antstolė nurodė, kad parduodama daugiau kaip 11 tonų lietuviško natūralaus medaus, kurį aukciono metu įsigijo didmenine medaus prekyba užsiimanti įmonė UAB „Medaus pirkliai“.

Visas aukcionui pateiktas medus šiuo metu saugomas UAB „Lavisos LEZ terminalas“ sandėlyje. Ženklinimo etiketėse nurodyta, kad tai pramoninis medus, tinkamas naudoti tik konditerijos gamyboje. Medaus kilmės šalis – Kinija.

Susisiekus su antstole, ji patvirtino, kad visas medus yra parduotas ir priklauso naujiems savininkams – įmonei UAB „Medaus pirkliai“, tačiau nei antstolė, nei sandėliavimo paslaugą teikianti įmonė VMVT pareigūnams negalėjo pateikti jokių medaus įsigyjamą, saugą ir kokybę patvirtinančių dokumentų.

Kilus įtarimų, kad medaus kilmė galėjo būti klastojama, o pats produktas panaudotas ne pagal paskirtį, visas medaus kiekis sulaikytas sandėlyje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu atlikti tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija