Pasiklausykime, ir tokią prisiminkime Cesarią Evorą... ČIA
... dar ... ČIA
***
2011-12-16
Savaitgaliui...
Štai dvi labai paprastos dainos, kurios buvo labai populiarios Rusijoje, nors gal ir labai nelygiavertės menine prasme. Viena buvo populiari - tarp pagyvenusių..., kita - jaunimo... . Pirmoji, tarp kitko, buvo gana mėgstama ir Lietuvoje...
Kodėl apie jas. Tai, manau, geras pavyzdys, pagalvoti, kodėl jos buvo tokios beprotiškai populiarios, nors labai paprastos. Ir dar kas, net svarbiau, - nėra įsivaizduojama, kad jas galėtų atlikti kas kitas, o ne jie. Ir dar kas gal net svarbiau, - dainos paprastos, rodosi kiekvienam, deja, - įkandama tik va būtent jiems. Gal kas prisimins ta tema ir kitus variantus. Savaitgalis, vėlų rudenį, nors ir gruodis, - tad vakaras bus labai ilgas...
Pirmoji... ČIA
Antroji... ČIA
***
2011-12-15
Dažniau, manau, prisiminkime Lietuvos žmones - legendas. Ypač laikotarpiais, kai mūsų nūdienos žmonės taip pasimetę. Kai reikia įkvėpimo. Vienas jų, žmogus - legenda, Jonas Velička. Inžinierius - hidrotechnikas, valstybės tarnautojas, vadovas.
Jonas Velička gimė gruodžio mėnesį (1914 m. gruodžio 21 d.). Ir mirė gruodžio mėnesį (1985 m. gruodžio 30 d.).
Šių metų sausio pradžioje buvau skyręs keletą eilučių šiam žmogui - legendai. Gal net labiau ta prasme, kaip žmogui. Nes šiais laikais, manau, žmogui išlikti žmogumi, - jau yra legenda, nes tai duota, manau, ne kiekvienam, gal.
Tad tos kelios eilutės ... ČIA
***
2011-12-14
ŠIMTAS penkioliktas skelbimas
Parduodu Lietuvos juodgalvių veislės avinėlius iš sertifikuoto ekologinio ūkio veislei ir jų skerdieną.
Lina, Prienai, mob. tel.: 8-682-45488
Daugiau skelbimų... ČIA
***
Šias, jau senokai parašytas Mikalojaus Vainučio eilutes siūlau perskaityti kasdien, gal prieš miegą (kad gerai įsikaltume į savo ne per daug protingas galvas):
«...Vaikas nuo gimimo pirmenybę teikia juslėms, o joms reikia nesugadintų įspūdžių. Vaikystėje išugdyta skonio pojūčio dezorientacija perteikia klaidingą informaciją ir atbukina: vaikas nebesuvokia ir jos natūralios kokybės. Šis gebėjimo atskirti netekimas atsiliepia ir fizinei sveikatai. Kaina už orientacijos neturėjimą yra didelė. Tai kaina už pranašystes, kad tai yra lengvas produktas, ir už prasimanytas visai nereikalingų ir nesveikų produktų skatinimo strategijas, už per riebų, šimtaprocentinį, per saldų, prirūkytą gyvenimą. Šios išlaidos už netinkamą mitybą kėsinasi vėjais išleisti visų išsivysčiusių šalių sveikatos apsaugai skiriamas lėšas...»
***
2011-12-11
Paskelbtas anonsas apie „eko“, „bio“, kuriuo buvo „pagrasinta“ į didelę sensaciją, Lietuvos Tevizijojos laidoje „Stilius“, š.m. gruodžio 11 d., - išvirto, manau, tik... į šios laidos pažeminimą, šios laidos žiūrovo suklaidinimą
FOTO iš organic.lt archyvo
Jau ne vieni metai nežiūriu televizijos, nebent jei iš anksto sužinau (kas nors pasako), kad bus rodoma, kalbama apie ekologinį žemės ūkį (o tas terminas „ekologinis žemės ūkis“, - apima visą grandinę, kaip sakoma, nuo lauko iki pat stalo ar dar toliau...). Viena, nežiūriu televizijos dėl užimtumo. O kita, jei matydavau, kad mano darbo srityje, švelniai tariant, rodoma informacija, kuri mažai ką bendro turi su tiesa, - tai manau, gal tas pats ir kitose srityse (galvojant kad negi tik mūsų sritis tokia jau neįkandama žurnalistams, kad tikriausiai tas pats ir kitose... - tad kam gaišti laiką veltui...).
Tad ir šį sekmadienį pažiūrėjau Lietuvos Televizijos laidos „Stilius“ pradžią, kuri rodė pokalbį su viena Seimo nare, todėl kad buvo anonsuota tarsi sensacija su tais „eko“ ir „bio“.
Na, bet tos sensacijos (suprask, kad tie „eko“ ir „bio“ bus išvilkti į dienos šviesą) ir nebuvo. Buvo pakalbėta apie savireklamos problemą, reklamuojant maisto produktus.
Tačiau tai mes aiškiname, t.t. valdžios, mokslo institucijų visuomenei du jau dešimtmečius. Juk ir Tatulos programos ekologiškų gėrybių muges (kuriose gali būti tik ekologiški maisto produktai), jau 17 metų rengiame tik dėl vieno tikslo, - šviesti, ugdyti visuomenę, ypač valdžios ir mokslo institucijų visuomenę. Kai tuose renginiuose pats ekologinio ūkio ūkininkas tiesiogiai bendrauja su visuomene.
Kiek kartų mes patys, tiek kai kuriose televizijų laidose, tiek per radiją, kitą žiniasklaidą, tiesiog stebėjomės pastaruosius pora metų ir tuo Vilniaus senamiesčio elitu, kuris pirkdamas įprastus, chemizuotus maisto produktus žiniasklaidoje demonstravosi, kaip nusipirkęs ekologiškus. Tiek tais „glianciniais“ žurnaliukais, kurie pastaruosius pora metų propagavo įprastus, t.y. chemizuotus maisto produktus kaip ekologiškus.
Ir jau daug metų skatiname, kad Lietuva, pavyzdžiui, kaip Prancūzija, turėtų įstatymą, kuriuo būtų uždrausti įvairūs savireklamos ženklai, t.y. vartotojo klaidinimas, atseit, išskirtiniais maisto produktais. Visokie sveikas, natūralus, pirk prekę lietuvišką ir t.t., ir pan., kol jie nėra atitinkamai įteisinti bei sertifikuoti.
Ta proga, dar kartą paminėsiu, kad maisto produktui, kaip išskirtiniam, savireklama „nustoja būti“ savireklama tuomet, kai išskirtinio maisto produkto kilmės taisykles patvirtina kompetatinga institucija (t.y. maisto produkto pridėtinės vertės kriterijus, siekiant didesnės maisto produkto kokybės); kai pagal tas taisykles akredituojasi sertifikavimo įstaiga (ji turi būti trečios šalies, t.y. turi dirbti pagal direktyvą 450011); kai ta akredituota toms taisyklėms sertifikavimo įstaiga nustato produkto kilmės atitiktį toms taisyklėms. Kai visa tai yra užtikrinama atsekamumu, teisingu ženklinimu.
Šiandien tokie išskirtiniai maisto produktai Lietuvoje yra tik du: ekologiški maisto produktai (jie ženklinami ženklu „EKOLOGINIS ŽEMĖS ŪKIS“) ir chemizuoti maisto produktai IKP, sutrumpintai įvardijus (jie ženklinami ženklu „KOKYBĖ“). Visa kita, kaip įvardytų prancūzai, - yra standartas. Kadangi pas juos įstatymas draudžia savireklamą, t.y klaidinančiai pristatyti tą standartą kaip išskirtinį maisto produktą - tos savireklamos ten ir nėra (nes ten pažeidęs įstatymą žinotų, kad tuomet būtų blogai, kaip juokaujama, - būtų antrankiai, ir neišvengiamai).
Tad Lietuvos Televizijos laida „Stilius“, šiandien manau nusikalto ne tik Lietuvos ekologinio žemės ūkio judėjimui. Tačiau suklaidino ir visuomenę, kai laidos anonse buvo paskelbta, atseit, kaip į dienos šviesą bus išvilkti tie ,atseit, nedorėliai, - „eko“, „bio“, tačiau tam pagrįsti įrodymų nebuvo jokių pateikta.
Sunku spręsti ką per įrašą laidai kalbėjo kalbinama Seimo narė. Tačiau laidos anonsas (juk žmogus kartais tik anonsą išgirsta, kaip kartais tik laikraščių antraštes teperskaito) vienareikšmiai buvo klaidingas.
Man sunku būtų patikėti, kad kalbinta Seimo narė būtų prieš tuos maisto produktus, turiu omenyje ekologiškus maisto produktus, kurių visoje kilmėje nėra naudojami dirbtiniai sintetiniai pesticidai, dirbtinės sintetinės mineralinės trąšos, GMO. Turint omenyje, kad pirmieji du (dirbtiniai sintetiniai pesticidai ir dirbtinės sintetinės mineralinės trąšos), - nepadeda kovai su vėžiu (o būtent ta veikla Seimo narė taip pat užsiima). Kai tokia gamyba, - skirtingai nei įprasta, t.y. chemizuota, - „nenušluoja“ aplinkos, mūsų gamtos. Išsaugo aplinką, gamtą, žmogaus sveikatą, darbą. Ir, atvirkščiai, įprasta, chemizuota gamyba, su tais dirbtiniais sintetiniais pesticidais, dirbtinėmis sintetinėmis trąšomis, - labai ženkliai „nušluoja“ žmogaus sveikatą, taip pat ir darbo vietas.
Sunku būtų patikėti, kad Seimo narė taip galėtų kalbėti apie sertifikuotus ekologiškus maisto (kitokie juk nėra ir ekologiški) produktus, kurių visa kilmė yra sertifikuojama. Kur visoje grandinėje yra kontrolė. Juo labiau, kad ji savo kalboje pastebėjau visai gerai vertino jos virtuvėje naudojamus ekologiškus miltus. Sunku būtų patikėti, kad Seimo narė žavėtųsi ir savireklamos ženklais prekyboje (kai šmėstelėjo pasisakymas apie kažkokius „lengvus“ produktus ar panašiai).
*
Norisi palinkėti, kad žiniasklaida, įvairūs prisiplakėliai nešokinėtų iš vieno kraštutinumo į kitą. Kai prieš pora metų čia, Lietuvoje, atseit, vos ne viskas pagal žiniasklaidą buvo ekologiška, - dėl ko taip pat buvo atnešta milžiniška žala Lietuvos ekologiniam judėjimui (kai verslas iki dugno galėjo išsemti iš to naudą, su, iš tiesų, ne ekologiškais maisto produktais...). O dabar, - štai tokiomis ir panašiomis, galima pamanyti, klastotėmis, - „protiname“ visuomenę. Visa tai čia parašiau tik dėl to, ir jau nebe pirmą kartą, kad palaipsniui šitokia mada įgauna totalų mastą. Lygiai taip, kaip prieš pora metų buvusi minėta atvirkštinė mada. Tuo tarpu, kai ir viena, ir kita, - nieko bendro neturi/neturėjo su realybe, tiesa.
O iš tikrųjų, ką rodo ir mūsų Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugės, - nėra daug Lietuvoje ekologiškų maisto produktų, nes ir paklausa ekologiškiems maisto produktams (kai kalbu apie tikrus ekologiškus maisto produktus) yra visiškai dar menka. Pavyzdžiui, Vilniui, šiandien pakanka poros ekologinių ūkių (po 10 ha) užaugintų ekologiškų daržovių. Tad gal pagaliau nustokime kalbėti apie tai, ko nežinome, apie visokius ten bumus ir panašiai. Tų bumų Lietuvoje paprasčiausiai nei vakar nebuvo ir šiandien dar nėra (nebent pliurpimo apie tai ne tiesą bumas), - nors tuo klausimu diena iš dienos intensyviai „Tatulos“ kryptyje dirbame jau dvidešimt penkti metai ir esame pasiekę ES lygį (5 proc. žemėnaudos).
Atvirkščiai, yra totalūs klaidinimai, pastaruosius pora metų.
Juk štai, pavyzdžiui, net gyventojų apklausas šiandien pastebime rengia žmonės, į tų apklausų anketas atsakinėja žmonės, kurie net nežino kas iš tiesų yra ekologinis žemės ūkis (pastebime, apgailestaujant, kad dažnai jiems tas ūkis yra ekologinis, kuris, atseit, yra be trąšų, be nitratų... na, ar tai ne nusikalbėjimo viršūnė...), nei kas yra ekologiškas maisto produktas (nėra net perskaitę reglamentus 834/2007, 889/2008)... tad ir visame kontekste šiandien Lietuvoje, šia tema, deja, tarsi vyksta toks juodos katės gaudymas tamsiame kambaryje.
Negi tik visokia bjaurastis taip lengvai pasiekė mūsų žmonių sielas, - o 25 metus dirbamas „Tatulos“ krypties darbas nėra išgirstamas net žurnalistų, net Lietuvos Televizijoje... Neturėtų, manau, LTV nei viena laida „plaktis“ greta su tamsuomene...
O gerų pavyzdžių, dėl visuomenės ugdymo Lietuvos Televizijoje tikrai yra. Kad ir PANORAMA, kuri apie ekoginį žemės ūkį visuomenę informuoja, nuo pat „Tatulos“ krypties pradžios.
Priedas. Kaip atskirti ekologiškus maisto produktus įvairiose mūsų šalies prekyvietėse ? (Atmintinė)...ČIA Reglamentai (EB) 834/2007, 889/2008...ČIA NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 2011 (apie „Tatulos“ kryptį 55-56 l.)...ČIA
Almonas Gutkauskas
***
Vilniaus universitetas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO RŪMAI
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“
Vilniaus universiteto įgyvendinamas projektas Nr. 1PM-PV-10-1-003049-PR001 „Universalaus ūkininkavimo modelio diegimas auginant perspektyvias tulpių rūšis ir veisles“
SEMINARAS
„Tulpių auginimo ir priežiūros ypatumai. Perspektyvios tulpių rūšys ir veislės Lietuvos klimato sąlygomis’“
Vilniaus universiteto Botanikos sodas.
Kairėnų g. 43
Vilnius
2011 m. gruodžio 13 d.
Programa
10.00 – 10.45 Tulpių auginimo ir priežiūros ypatumai. (Dr. R.Juodkaitė, Vilniaus universitetas)
10.45 - 11.00 Kavos pertrauka
11.00 - 12.30 Ūkininkams auginti rekomenduotinos tulpių rūšys ir veislės. (Dr. R.Juodkaitė, Vilniaus universitetas)
12.30-12.45 Kavos pertrauka
12.45- 14.15 Svogūninių gėlių auginimo ir priežiūros ypatumai.
(Dr. G.Štukėnienė, Vilniaus universitetas)
Seminaro organizatoriai:
VILNIAUS UNIVERSITETAS (dr. R.Juodkaitė, dr. G.Štukėnienė),
Lietuvos Respublikos ŽEMĖS ŪKIO RŪMAI (L. Pukaitė-Malinauskienė)
Registracija telefonu: 8 682 10914
Registracijai reikalingas valdos kodas
Seminaras remiamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai
ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
Sekančią dieną, po Tatulos programos Teminio susitikimo „Lietuvos ekologinis žemės ūkis šiandien ir rytoj“ (darbotvarkę rasite šiame lape, žemiau...), kuris įvyko š.m. gruodžio 7 d., Žemės ūkio ministerijos patalpose, paskambino jame dalyvavusi ūkininkė, norėdama padėkoti už šį renginį. Mes juk rengiame daug renginių, daugelyje jų ji ir dalyvauja. Bet kai pasako, kad tokiame renginyje jai dar neteko dalyvauti, kad ūkininkams reikia tokių renginių, - išties pagalvojau, kad tai buvo labai išskirtinis renginys, ir ne tik Tatulos programos kontekste.
Todėl manau nebūtų įmanoma perteikti tą dvasią šio Teminio susitikimo, - jame nebuvus.
Smagu, kad visą dieną tam skyrė viceministras Edvardas Raugalas, ministro vyriausioji patarėja dr. Virginija Žoštautienė, nors tą dieną buvo nemažai ir kitų renginių. Gal būt, Žemės ūkio rūmų administracijos direktorius Vaidas Pocius jau nebesugrįžo, išklausęs pirmųjų dviejų pranešimų, nors žadėjo sugrįšti ir su rūmų pirmininku, - juk vyko dar Vilniuje ir metinis Lietuvos bendrovių suvažiavimas „Karolinoje“, ir ne tik šis renginys. Tačiau Žemės ūkio rūmų atstovas šiame Teminiame susitikime tai dalyvavo (specialistė Lina Malinauskienė). Visą dieną drauge buvo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos, kitų žinybų, institutų atstovai. Labai svarbu ir tai, kad gal pirmą kartą tokio aplamai pobūdžio renginyje taip gausiai dalyvavo ministerijos Išteklių ir kokybės departamento vadovai ir specialistai. Na, svarbiausiai, atvyko ir visi užsiregistravę dalyvauti ekologinės gamybos ūkininkai. Tatulos programos Tarybos nariai, administracijos darbuotojai. Taip pat Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos prezidentė, akademikė, profesorė, habil dr. Vanda Žekonienė. Jie abu, kaip ir buvo planuota, taip pat ir pasisakė. Galiu dar paminėti, kad Sauliaus Daniulio pasisakymas buvo palydėtas audringais plojimais. Kokių po to susilaukė ir diskusijose pasisakę Marijus Čekavičius, Mindaugas Vyskupaitis. Galėtum pagalvoti, kad gal Marijų kiek ir užnešė „ant posūkio“, bet juk panašiai taip mąsto labai daug žmonių mūsų šalyje, - tik gal nesugeba taip koncentruotai ir įtikinamai visa tai sudėlioti. O Vytauto Zurbos pasisakymas taip pat jau diskusijų dalyje, vėl mus sugrąžino į tokią akademinę pasitarimo aplinką (kalbėjo neskubėdamas, parindamas žodžius, bet jie čaižė labai stipriai), kokią sukūrė du pirmieji pranešėjai: Ekoagros direktorė Ona Kazlienė ir jai talkinęs kokybės vadovas Tomas Demikis bei Lietuvos žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo instituto (ankstesnis pavadinimas - Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas) mokslinis sekretorius dr. Virgilijus Skulskis. Tokia akademinė aplinka, su rimtais pranešimais, - taip pat labai reikalingas, galima sakyti jau ir išsiilgtas įvykis nūdienoje.
Na, visi šiame susitikime labai laukėme ministerijos pristatymo, kurį parengė vyriausioji specialistė Neda Jakubauskienė. Žinau, į jį buvo labai daug sudėta darbo, širdies. O jame pateikti pasiūlymai ilgai svarstyti departamente. Tačiau, tai kas kritiško tam pristatymui buvo jau ir anksčiau išsakyta, ankstesniuose ministerijos susitikimuose su socialiniais partneriais, - ir Tatulos programos, ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (Sauliaus Daniulio), - ir kai galop matome, kad į pasiūlymus ministerijoje vis nėra reikiamai sureaguojama, - šio susitikimo dalyviai taip pat išreiškė nepritarimą daugeliui ministerijos siūlomų pataisymų, dėl ko teko dalinai nuvilti ministerijos atstovus. Dėl darbo, kuris buvo pateiktas antroje šio ministerijos pristatymo dalyje (apie Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimus), - manau, abi pusės gerai suprato, kad čia reikia stiprių korekcijų, jei tikrai bus įsiklausyta į socialinių partnerių siūlymus.
Manau, kad prie šio mūsų įvykusio Teminio susitikimo dar grįšime, - bet kaip minėjau, reikia jame pabūti. Daugiausiai, to ko reikia, tiesiog tvyrojo pačioje šio sambūvio atmosferoje.
Ir dėl ekologinių ūkių šiųmetės totalinės patikros šalies ekologiniuose ūkiuose, - žiniasklaida visus metus žaibavo (primenu, kad kalbu ne apie žemdirbiams skirtą žiniasklaidą), o kai adekvačiai nieko panašaus nebuvo rasta (17 atvejų iš 2700 ūkių), - jau apie tai nei su žiburiu žiniasklaidoje neberasi...
O kad būtų geriau, kaip to siekti ir pasiekti, - tam ir skirtas buvo šis suėjimas. Mes matome, kad ne viskas ekologinėje gamyboje gerai. Bet toli gražu ne taip blogai, kaip tai „paišoma“.
.JPG)
