Vasarinių miežių auginimo technologija

Miežių veislės. Ekologiniuose ūkiuose rekomenduojama auginti vietinės kilmės augalų veisles. Augalai turėtų pasižymėti didesniu atsparumu ligoms ir kenkėjams, veislės turėtų būti maksimaliai pritaikytos dirvožemio ir klimato sąlygoms (Ekologinio žemės ūkio taisyklės...,2002). Čia pateikiamos Lietuvoje išvestos ir auginamos vasarinių miežių veislės, sukurtos Lietuvos žemdirbystės institute, Dotnuvoje

„Auksiniai III“ veislė rajonuota 1987 metais. Tai vidutinio ankstyvumo derlinga vasarinių miežių veislė. Šilutės augalų veislių tyrimo stotyje  šios veislės grūdų derlius siekia 7 t ha-1. Šios miežių veislės vegetacijos trukmė 67-97 dienos. Stiebas išauga 70-80 cm aukščio. Varpa dvieilė, puri, 7,5-9,5 cm ilgio, geltona, šiek tiek nusvirusi. Akuotai ilgi – 13-15 cm ilgio, šiurkštūs. Grūdai stambūs. 1000 grūdų masė- 36-52 g. Grūduose yra 10-14% baltymų. Veislė vidutiniškai atspari išgulimui ir ligoms. Rekomenduojama auginti blogesnėse ir vidutinio derlingumo dirvose.

Veislė „Ūla“ rajonuota 1995 metais. Veislė vidutinio vėlyvumo. Vegetacijos periodas trunka  70-88 dienas. Gerai krūmijasi. Stiebai neaukšti, tačiau esant geroms sąlygoms gali išaugti 76- 84 cm aukščio. Varpa dvieilė, geltona 7,2-8,8 cm ilgio, reta. Akuotai ilgi - 13-16 cm, prigludę, šiaudiškai geltoni. Varpoje būna 20-24 grūdai. Grūdai stambūs. 1000 grūdų masė 41-55 g. Grūduose dažniausiai būna 10-12% baltymų ir apie 57% krakmolo. Veislė gana atspari išgulimui ir ligoms: dulkančions kūlėms, miltligei bei tinkliškajai dryžligei.Didžiausias veislės „ Ūla“ derlius gautas 1994 m. Kauno augalų veislių tyrimų stotyje – 7,1 t ha.-1 Šioje stotyje veislę atsėliuojant vidutinis grūdų derlius gautas 5,8 t ha-1.

Veislė „Aidas“ rajonuota 1994 m. Vėlyva veislė. Vegetacijos periodas – 85-94 dienos. Išauga vidutiniškai 72 cm, aukščio. Varpa stambi, dvieilė, reta, gelsva su ilgais šiurkščiais akuotais. Grūdai stambūs. 1000 grūdų masė 41- 51 g. grūdų lukštingumas – 10%. Grūduose yra 12- 13 % žalių proteinų, apie 58% krakmolo. Veislė atspari išgulimui, mažai puolama ligų. Tinka maistui ir pašarui. Veislė plastiška, auga įvairiose dirvose.Kauno augalų veislių tyrimo stotyje 1989m. derlius siekė 7,2 t ha-1grūdų. Gamybiniuose šios stoties bandymuose veislės „Aidas“ grūdų derlius buvo 5,9 t ha-1.

Veislė „Aura“ konkursiniuose veislių bandymuose 1993- 1996 m. subrandino vidutiniškai 5,7 t ha-1 grūdų. Jos 1000 grūdų masė – 48,5 g, saiko masė- 683 g l-1, grūduose sukaupta žalių proteinų – 11,8% ir krakmolo – 58,0%. Veislė „Aura“ atspari išgulimui bei miltligei ir rudadėmei dryžlygei. 1997m . veislė „Aura“ perduoda Valstybiniam augalų veislių tyrimo centrui.

Veislė „Alsa“. Vidutinis augalų aukštis – 72 cm. 1000 grūdų masė 45,9 g. Konkursiniuose veislių bandymuose ši veislė davė 5,5 t ha-1 grūdų. Didžiausias veislės „Alsa“ grūdų derlis – 8 t ha-1 gauta Latvijoje, Stendės selekcijos stotyje. Veislė atspari išgulimui ir miltligei.

Veislė „Luokė“ vidutinio ankstyvumo veislė. Vidutinis vegetacijos periodas – 87 dienos, kaip ir veislės „Ūla“. Augalų vidutinis aukštis 62 cm. Veislė atspari išgulimui – jis įvertintas 8,8 balo. Šios veislės miežių grūdai yra stambūs, 1000 grūdų masė 47,3 g, grūduose yra 13,9% baltymų, 57,8 % krakmolo. Augalai lapų ligoms (rudadėmei dryžligei, septoriozei ir rinchosporiozei) atsparesnė nei veislė „Ūla“. Konkursiniuose veislių bandymuose, atliktuose Šilutės, Pasvalio, Vilniaus augalų veislių tyrimų stotyse, vidutiniškai prikulta 5,25 t ha-1 grūdų, t.y. 0,3 t ha-1 daugiau negu veislės „Ūla“. Didžiausias grūdų derlius gautas 2000 m. Pasvalio stotyje – 7,65 t ha-1.

Parenkant vasarinių miežių veisles ekologiniam ūkiui reikia atkreipti dėmesį į šias  miežių savybes: plastiškumą, kad galėtų augti įvairiose dirvose; atsparumą ligoms, jeigu nėra išspręsta mechaninė kova su piktžolėmis dideliuose plotuose - irinktis ilgašiaudę veislę (kad būtų lengvesnė kova su piktžolėmis), grūdo stambumą, kad būtų užauginami geros kokybės prekiniai grūdai.

Žemės dirbimas. Optimalių sąlygų sėkloms sudygti ir augti sudarymui svarbią reikšmę turi priešsėjinis žemės dirbimas. Labai svarbu, kad paruošus dirvą tuoj būtų sėjama. Pavasarį  miežių sėjai po kaupiamųjų nesupuolusią lengvo priemolio dirvą tik pradžiūvus nuakėti, prieš pat sėją užtenka vienkartinio negilaus kultivavimo, o sausringą pavasarį – tik akėjimo sunkiomis akėčiomis; supuolusią bei nepakankamai kokybiškai rudenį suartą dirvą kultivuoti giliau du kartus. Kokybiškai dirvą miežių sėjai galima paruošti šiuolaikiniais kombinuotais priešsėjinio žemės dirbimo agregatais vienu važiavimu.        

Sėjos laikas, norma, gylis. Lengvo priemolio gerai sukultūrintose dirvose miežiai sėjami kai tik galima dirbti dirvą. Be didesnių nuostolių miežių derliui sėją galima vėlinti tik iki 5 dienų.

Vidurio Lietuvoje reikia išsėti 4,0-4,5 mln. ha-1 sėklų (160-180 kg ha-1). Ekologiniuose ūkiuose sėklos norma turi būti didesnė. Miežiai įterpiami 4-5 cm gyliu. Drėgnesniu metu miežių sėkla gali būti įterpta ir sekliau – 2 – 3 cm gyliu.

Tinkamiausias miežių sėjos laikas kalendoriniais terminais yra balandžio antroji pusė, jei dirva yra pakankamai pradžiūvusi. Kiekviena suvėluota sėjos diena miežių grūdų derlių sumažina vidutiniškai 30-50 kg ha-1, palyginti su optimaliu sėjos laiku.

Pasėjus anksti ir mažesnę sėklos normą, miežiai užauga piktžolėtesni. Piktžolių žaliosios ir orasausės masės , išsėjus 3,5 mln. ha-1 miežių būna 14 – 21 proc. daugiau, palyginti su 4,5 ir 5,5 mln. ha-1 sėklos norma.

Miežių produktyvių stiebų, pasėjus anksti ir didesnę sėklos normą, būna 8-12 procentų daugiau, palyginus su sėtais 2-3 savaitėmis vėliau. Vėliau ir didesne sėklos norma sėtų miežių 1000 grūdų masė mažesnė, o grūdai vidutiniškai 3-4 proc. smulkesni, palyginti su ankstyva sėja. Didesnė sėklos norma grūdų išeigai ryškesnės įtakos neturi, tačiau vėliau pasėtų miežių išeiga yra mažesnė.

Vėliau pasėjus, grūdų absoliučiai sausoje medžiagoje bendro azoto ir kalio buvo daugiau, krakmolo – mažiau, o fosforas taip pat turi tendenciją mažėti.

Pasėlių priežiūra. Miežių pasėlių priežiūros sistemoje yra taikomas akėjimas. Miežiai akėjami iki jiems sudygstant ir sudygus, tai yra praėjus 15-20 dienų po sėjos, kai miežiai yra 1-2 lapelių tarpsnyje. Porą kartų nuakėtas pasėlis (kai kvadratiniame metre yra apie 500 produktyviųjų stiebų ir jeigu dirvose daugiametės piktžolės neišplitusios) sugeba nukonkuruoti vienmetes piktžoles. Pasėlių akėjimu palaikomos geresnės dirvožemio fizikinės savybės, pagreitinamas ir pagerinamas sėklų sudygimas, sunaikinamos piktžolės, kas ypač svarbu ekologiniam ūkiui. javus Javus tikslinga voluoti tada, kai po sėjos likę grumstų, smulkių akmenų ar velėnos, kurie gali trukdyti derliaus nuėmimui, kai dirva sausa. Be to voluotame pasėlyje efektyvesnis akėjimas.

AGREGATŲ NAUDOJIMAS AUGINANT VASARINIUS MIEŽIUS

Technologijos elementai	Darbų agrotechniniai reikalavimai	Darbų atlikimo terminai	Darbinio organo tipas	Leistini technologiniai pakeitimai
Ražienų skutimas	10-12 cm gyliu	Iš karto po ražieninių augalų nuėmimo	Verstuvinis arba kombinuotas skutikas	Plūgas arba lėkštinės akėčios
Arimas	20-24 cm gyliu, arti figūriniu būdu arba vartomuoju plūgu su priešplūgiais	Iki spalio 15 d.	Verstuvinis	Dvisluoksnis arba riekę visiškai apverčiantis plūgas
Išmetimų lyginimas	Suarus varsnomis, išmetimus išlyginti specialiai sureguliuotomis lėkštinėmis akėčiomis	Iš karto po arimo	Lėkštinės akėčios	Specialūs lygintuvai
Akėjimas	Lengvai išlyginti ir nuakėti dirvos paviršių	Pavasarį dirvai pradžiūvus	Valkės ir sunkios akėčios	Vien akėčios arba iš karto kultivavimas
Kultiva- vimas	5 cm gyliu, kartu akėjant	Prieš pat sėją	Spyruoklinis kultivatorius kartu su lengvomis akėčiomis	Kombinuotas priešsėjinio žemės dirbimo agregatas
Sėja	7-12 cm pločio tarpueiliais 4 – 5 cm gyliu	Balandžio mėnesio II dekadą	Siauraeilė sėjamoji
Volavimas	Nepalikti nesuvoliotos dirvos juostų	Iš karto po sėjos (tą pačią dieną)	Vidutinio sunkumo žiediniais-dantytais volais	Gali būti sėjos metu dirva privoluota ištisai arba ties sėklų eilutėmis
Pasėlio akėjimas	2-3 cm gyliu	V. miežiams esant 2-3 lapelių tarpsnio	Elastingas arba lengvas stambus virbalas	Spyruoklinės, tinklinės arba lengvos virbalinės akėčios
Javų kulimas	Chederį leisti kuo žemiau (10 cm aukštis)	V. miežiams esant kietosios brandos pradžioje
Šiaudų dorojimas	Šiaudus ir pelus pašalinti iš lauko	Tuoj po derliaus nuėmimo	Šiaudų rinktuvai arba presai