SODO ĮVEISIMAS

Sodo augalams auginti geriausiai tinka humusinio vidutinio priemolio dirvos. Blogesnėse dirvose, teisingai jas prižiūrint (sėjant ankštinius, tręšiant su natūralių medžiagų ir maltų uolienų priedu), taip pat galima pasiekti gerų rezultatų. Lauke, kuriame sodinsime sodą, mažiausiai   2-3 metus turi būti auginamos daržovės su tinkamais priešsėliais.

Vaismedžiai ir vaiskrūmiai - daugiamečiai augalai, todėl prieš sodinimą svarbu kruopščiai paruošti dirvą. Reikalinga atlikti dirvos analizę, pagal kurią galima nustatyti makro- ir mikroelementų kiekį. Turint šiuos duomenis,.dar iki sodinimo elementų trūkumą galima papildyti pridedant jų į komposto krūvą, kurią, jau subrendusią, išvešime į lauką.

Geriausias sodo augalų sodinimo laikas- pavasaris, nes tuo metu jų šaknys labai greitai regeneruojasi. Nederlingose, blogesnėse dirvose geriau sodinti rudenį, kad augalai suspėtų laiku išauginti šaknis. Esant šiauresniam klimatui, geresnis laikas sodinti vis tik yra pavasaris. Duobė turi būti iškasta prieš 3 mėnesius iki sodinimo, t.y. rugpjūčio mėn.( jeigu sodiname rudenį) arba prieš šalčius(jeigu sodiname pavasarį).Esant žemai temperatūrai žiemą ir šiltai bei drėgnai vasarai, ši priemonė pagerina dirvos struktūrą, bet tai įmanoma padaryti tik mažuose plotuose. Dideliuose plotuose rekomenduojamas gilus 60-80 cm purenimas purentuvu ir negilus arba gilus arimas prieš žiemą jeigu planuojame sodinti pavasarį.

Prieš sodinimą visame dirvos paviršiuje išbarstome subrendusį (geriausiai dviejų metų) kompostą (30-40 t ha-1), akėčiomis arba kultivatoriumi sekliai (5-8 cm) sumaišome su dirva. Kompostą galima palikti ir paviršiuje. Prieš sodinimą įstrižai pakerpame augalų šaknis, pašaliname sulaužytas ir ligotas (plonų nekerpame). Sveikų šaknų šerdys yra baltos, sergančių –rudos, negyvos šaknys yra juodos spalvos. Prieš sodinant rekomenduojama panardinti šaknis į tepalą iš molio (2 dalys), galvijų išmatų (l dalis), ir preparato 500. Dauguma vaismedžių, sodinami iki okulizacijos vietos. Obelis su vegetatyviniais poskiepiais reikia sodinti taip, kad akiavimo vieta būtų 15 – 20 cm aukštyje. Apspaudžiant dirvą aplink kamieną, reikia stebėti, kad nepasidarytų duobė, nes joje gali rinktis vanduo. Geriausiai prigyja vienmečiai, stiprūs ir su vainiku medeliai, kurie labai greitai prisitaiko prie naujų sąlygų ir išvysto stipresnę šaknų sistemą negu senesni. Senesni medeliai, pasodinti neatsižvelgiant į jų pirminę orientaciją, sunkiau prisitaiko prie naujos augimo vietos, todėl gali sutrikti jų augimas, pulti ligos ir kenkėjai. Jaunesni medeliai greičiau prisilaiko prie naujų sąlygų.

TRĘŠIMAS

Kelis metus po pasodinimo, kol medžiai pradės derėti, reikia juos kasmet patręšti 8 -12 t ha-1 kompostu, o derėjimo laikotarpiu -15 - 20 t ha-1.

Medžius geriausiai tręšti rudenį, kai nukrenta lapai, arba anksti pavasarį, iki kovo pabaigos. Reikia atsiminti, kad didesnė komposto dalis turi patekti po medžio vainiku, nes šioje vietoje yra šaknys. Ypač tai svarbu medeliams su žemaūgiais poskiepiais. Nedidelis komposto kiekis turi palikti ir ant žolės, augančios tarpueiliuose.

Plotą po medžiais verta mulčiuoti kompostu arba kitomis organinėmis medžiagomis, kurios per vegetaciją turi būti suskaidytos dirvos mikroorganizmų. Priešingu atveju juos reikia įterpti į dirvą, kad juose negalėtų gyventi ir veistis medžius pažeidžiantys rudieji pelėnai. Tarpueilius, kaip ir pomedžius, galima mulčiuoti organinėmis medžiagomis. Mulčas  palaiko pastovesnę dirvos temperatūrą, stabdo drėgmės garavimą, riboja piktžolių kiekį, sudaro palankias sąlygas vystytis mikroorganizmams. Tarpueiliuose ir po medžiais galima pasėti veją (dažnai šienaujamą) iš varpinių ir ankštinių žolių mišinio. Jis apsaugo nuo džiovinančio vėjo poveikio, vandens erozijos ir t.t. Siūloma sode po medžiais ir tarpueiliuose sėti dilgėles, medetkas, facelijas, nasturtas, kurios harmoningai veikia dirvą ir neleidžia pulti kenkėjams.

Biodinaminiai preparatai, pagaminti iš karvių išmatų (500) ir silicio dioksido(501)

Preparatas (500) iš karvių išmatų - aktyvina dirvoje vykstančius procesus, skatina mikroorganizmų veiklą ir šaknų augimą prasidėjus vegetacijai ( 350 -400 g ha-1, ištirpinti 80 - 100 l šilto vandens ).Preparalą geriausiai ruošti medinėse arba plastmasinėse statinėse. Skystis maišomas keičiant maišymo kryptį, kol susidaro "piltuvas".

Purškiame antroje apsiniaukusios dienos pusėje stambiais lašais. Mažuose ploteliuose (5-8 arai) preparato kiekis yra 35-40 g į 8-10 l vandens, augalus šlakstome beržine arba lazdyno šluotele.Pirmą kartą purškiame balandžio mėnesį. Patartina priemonę pakartoti gegužės ir birželio mėnesių sandūroje.Sausros metu arba nederlingose dirvose dar kartą purškiame birželio arba liepos mėnesių pradžioje.Jeigu prieaugis ( ypač su žemaūgiais poskiepiais) yra mažas, gegužės arba birželio mėnesio pabaigoje reikia panaudoti preparatą 500, bet šiuo atveju purškiama 3 dienas iš eilės rytais.

Preparatas 501 iš silicio dioksido ( 15-20 g ha-1 į 80-100 l šilto vandens ) - teigiamai veikia augalo dalis, augančias šviesoje, skatina asimiliaciją ir brendimo procesus, dėl to augaluose harmoningai gaminasi įvairios medžiagos. Ruošti taip pat, kaip preparatą 500. Purkšti reikia smulkiais lašais anksti ryte, saulėtą dieną. Mažuose, 5-10 arų sklypuose, jo reikėtų 4-5 g skiedžiant 8-10 l vandens. Purškimo terminai: iškart po žydėjimo, saulei esant aukščiausiame taške (zenite) ir prieš pat derliaus nuėmimą. Tai yra ir profilaktinė priemonė prieš ligas, ypač grybines. Preparatas tokiu atveju naudojamas 3 dienas iš eilės rytais, iki 9 valandos. Medžių ir vaiskrūmių purškimas rugpjūčio mėnesį ( po pietų) skatina ūglių brendimą ir stiprina jų atsparumą ligoms, o vaisių nokimo metu - pagerina jų skonį. Abiem preparatais purškiame vaisiaus dienomis.

Pagalbinės medžių ir vaiskrūmių priežiūros ir apsaugos medžiagos

Ūkiškas muilas.Ištirpinama10-30 g muilo10 l vandens. Naudojamas amarams naikinti kaip lipnios medžiagos priedas įvairiems tirpalams.Ūkiškas muilas naikina vabalus. Jo negalima naudoti žydėjimo meru.

Vandeninis stiklas. Tai kalio arba natrio silicio vandeninis tirpalas. Jis užklijuoja žiemojančių vabalų kiaušinėlius . Tirpalas naudojamas anksti pavasarį 0,5 1 skiedžiamas 10 l vandens, o medžių vegetacijos metu nuo grybinių ligų 50 -100ml 10 l vandens. Kenkėjams naikinti ir nuo ligų naudojami augalų nuovirai, ištraukos, antpilai ir augaliniai fermentuoti tirpalai ( Žiūrėti styrių “Augalų apsauga”).

Vaismedžių formavimas ir genėjimas

Pasirenkant veisles, reikia atkreipti dėmesį į subrendimo laiką, atsparumą ligoms ir šalčiams, apdulkintojus, periodą iki derėjimo pradžios, poskiepį. Siūlomas verpstės vainiko tipas.

Šio vainiko formos svarbiausias privalumas tas, kad šviesa gerai patenka į jo vidų, todėl medžiai gausiai krauna žiedų pumpurus ir mezga geros kokybės vaisius. Šio ir kitų vainikų tipų formavimo būdų aprašymus galima surasti įvairiuose sodininkystės vadovėliuose.

Labai svarbi priemonė - genėjimas, kurio metu, pirmaisiais metais, yra formuojamas vainikas, o derėjimo metais pašalinamos nulaužtos bei ligotos šakos, seni arba ploni ūgliai, atjauninamas vainikas. Šakas ir ūglius galima trumpinti " lygiai" (žiedu) arba įstrižai 20 cm ilgio.. Labai svarbus yra genėjimo laikas. Nugenėti prieš žiemą medžiai labai jautrūs žemai temperatūrai. Stipriai nugenėti medžiai, esant žemesnei nei 250 C temperatūrai, labai nukenčia nuo šalčio. Įrodyta, kad medžiai, nugenėti vegetacijos metu, vėlyvą pavasarį arba vasarą lėčiau auga negu medžiai, nugenėti anksti pavasarį. Todėl rekomenduojama medžius genėti vėlai pavasarį arba vasarą. Vilkūglių šalinimas vasaros metu pagerina obuolių kokybę ir laikymąsi, tačiau nepagerina vyšnių ir trešnių uogų kokybės, silpnina medžių augimą, mezga daugiau žiedų pumpurų. Geriausias medžių genėjimo laikas - vasarą, 10-14 dienų iki vasarinių veislių obelų, kriaušių ir slyvų derliaus ir 15-20 dienų iki vėlyvųjų veislių derliaus. Labai ankstyvas vilkūglių pašalinimas ne tik gali paskatinti ūglių augimą, bet turi neigiamos įtakos vaisių, ypač obuolių dydžiui. Vėlavimas taip pat nėra pageidautinas, nes vaisiai būna prastesnės spalvos.

Ekologiniame sode svarbus ir tinkamas medžio kamieno, šakų, žievės apsaugojimas ir "pagyvinimas ". Medžiai dažomi įvairiais stiprinančiais tepalais, apsaugančiais nuo ligų ir kenkėjų. Tai reikia atlikti medžiams numetus lapus, pirmą kartą - lapkričio pabaigoje ir antrą kartą - vasario mėnesį. Dažoma ryte, kad tepalas iki vakaro apdžiūtų.

Tepalas l

5 kg bentonito                      apsaugo nuo šalčio, pagyvina žievę ir kamieną

3 kg galvijų išmatų                               žievės gyvybingumui suteikia hormonų,

0,5 kg dolomito                     aprūpina makroelementais kalciu ir magniu,

0,5 kg bazaltmilčių                                aprūpina silicio dioksidu ir mikroelementais,

0,5 kg kalio druskos                             naikina žiemojančių kenkėjų kiaušinius ir lervas,

0,5 kg vandeninio stiklo      padidina tepalo poveikio efektyvumą.

12 l vandens                                          šio kiekio pakanka 40-50 dešimtmečių krūmų ir 60-80 medžių.

Tepalas 2                               Jį galima naudoti po genėjimo žaizdoms tepti.

                                0,3 molio + 0,3 galvijų mėšlo+ 0,3 smulkaus smėlio + vandens +

                                preparato 500 + asiūklio antpilo + nasturtų ištraukos.

Tepalas 3                               0,5 kibiro šviežių galvijų išmatų,

                                0,3 kibiro riebaus molio,

                                po saują: bazaltmilčių ir medžio pelenų ( įpilti vandens, kad pasidarytų tepalas). Viską sumaišyti ir 3 dienas rauginti.

Tepalas 4                               3 kg kaolino,

                                1,5 kg sieros,

                                1,0 kg dolomito,

                                2,0 kg vandeninio stiklo,

                                300 g kalio permanganato.

                                Komponentus išmaišyti dilgėlių fermentuotame tirpale, praskiesti( iki 1001).

Tepalas 5                               10 kg bentonito,

                                20 kg kaolino,

                                20 kg galvijų mėšlo,

                                10 kg dolomito,

                                10 kg bazaltmilčių,

                                5 kg vandeninio stiklo,

                                500 g kalio permanganato,

                                antpilas iš 300 g asiūklio,

                                praskiesti vandeniu.

                                Pastą užtepame rankomis ar teptuku, jeigu skysta - galima purkšti.

APSAUGA NUO LIGŲ IR KENKĖJŲ

1 lentelė. Sodo kenkėjų stebėjimo prognozės ir kenksmingumo ribos

* - ūglių, padengtų kiaušiniais skalė:
l - labai mažai -  sunku pastebėti arba pavieniai kiaušinėliai
l – vidutiniškai - kiaušinėlių grupės 0,5 cm diametru
3 – daug - kiaušinėlių grupės daugiau negu 0,5 cm iki raudonų kiaušinėlių kolonijų, ne tik ant šiurkščios,bet ir lygios žievės.

2 lentelė. Obelų priežiūros programa

Sėklavaisinių vaismedžių fenofazės:

Miegančių pumpurų ( ramybės) fazė
Žaliojo kūgelio fazė
Žiedpumpurių rausvėjimo fazė
Žydėjimo fazė
Vainiklapių kritimo fazė
Vaiskočio duobutės susidarymo fazė.

Kaulavaisinių vaismedžių fenofazės

Miegančių pumpurų (ramybės) fazė
Žiedpumpurių fazė
Žydėjimo fazė
Vainiklapių kritimo – vaisių užsimezgimo fazė

Uogakrūmių fenofazės

Miegančių pumpurų (ramybės) fazė
Pumpurų sprogimo – pirmųjų lapelių pasirpdymo fazė
Žydėjimo fazė
Uogų užsimezgimo fazė.

OBELŲ VEISLĖS EKOLOGINIAM SODUI

Plačiau apie ekologinio ūkininkavimo pagrindus ČIA