VI-1

Dirvožemis

Daržininkas, norintis gauti geros kokybės derlių, pirmiausia turi rūpintis dirva. Geriausios dirvos savybės yra:

• didelis humuso ir urganinių inedžiagų (puvenų) kiekis,
• dirvos organizmų gausa,
• geras oro ir drėginės santykis,
• pakankamas maisto medžiagų kiekis,
• tinkamas pH,
• trupininė struktūra.

Dirvos gerinimo darbai pradedami tik nustačiusjus mechaninę sudėtį ir savybes,makroelementų (azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio) ir mikroelementų (mangano, molibdeno, cinko, vario, geležies, boro) kiekį.

VI-2

DIRVOS DIRBIMAS

Dirvos dirbimas suteikia dirvožemiui trupininę struktūrą, pagerina oro sąlygas, išmaišo trąšas (kompostą, maltas uolienas, žaliąsias trąšas), pridengia ražienų likučius, sunaikina piktžoles, kenkėjus, ligas ir sudaro atitinkamas sąlygas sėjai ar augalų sodinimui.

                      Dirvos priežiūros taisyklės:

• dirvoje visada turi būti kas nors auginama,
• nereikia įdirbti dirvos giliau negu tai būtina padaryti,
• tik dirva, kurioje yra mikroorganizmų, gali būti gera dirva,
• negalima perkelti viršutinio dirvos sluoksnio į apatinio ar apatinio į viršutinio sluoksnio vietą,
• geriau, kai dirvoje trąšų truputį trūksta, negu ji pertręšta.

Augalas glaudžiai susijęs su dirva, todėl su ja reikia elgtis protingai, kad nesumažėtų derlingumas. Augalai labai įvairiai reaguoja į drėgmės trūkumą dirvoje. Galima teigti, kad kuo gausesne ir kuo giliau prasiskverbusią šaknų sistemą turi vienas ar kitas augalas, tuo jis mažiau jautrus drėgmės trūkumui viršutiniame dirvos sluoksnyje. Kai kurių daržovių poreikis drėgmei pateiktas 1 lentelėje.

Norint išlaikyti atitinkamą drėgmę, reikia:

• nepalikti ražienų (reikia sekliai įdirbti),
• mulčiuoti tarpueilius arba dirvą po derliaus nuėmimo.

Sausros metu augalus laistome laikydamiesi šių taisyklių:

• vandeniu aprūpiname dirvą, o ne augalą, todel reikia atsižvelgti į dirvos rūšį,
• laistome ryte, nuo saulės patekėjimo iki 10 val., ir pavakariais,
• kai labai karšta, stengiamės nelaistyti prieš 18 val., o rytais po 8 val.,
• treštas lysves laistome rytais,
• laistyti reikia sistemingai,
• negalima laistyti šaltu vandeniu, kurio temperatūra keliais laipsniais aukštesnė už nulį (ypač sausros metu).

1 lentelė. Pagrindinių daržovių rūšių reiklumas dirvos drėgnumui

Labai reiklios	Reiklios	Vidutiniškai reiklios	Mažai reiklios
pekino kopūstas žiedinis kopūstas brokolis salota kaliaropė ridikėlis ankstyvas kopūstas salieras agurkas	svogūnas česnakas poras Briuselio kopūstas vėlyvas kopūstas paprika lauko pomidoras šparaginė pupelė ankstyva bulvė	petražolė žalieji žirneliai moliūgas lapinis kopūstas morka krienas rabarbaras	pomidoras burokėlis smidras (šparagas)

VI-3

DIRVOS MULČIAVIMAS

Ekologiniame darže labai svarbu tuščią dirvą uždengli įvairionis augalų liekanomis arba sėti žaliąjai trąšai skirtus augalus.

Mulčio privalumai:

• tai maistas mikroorganizmams ir jų veiklos aktyvinimas;
• nuolat aprūpina augalus maisto medžiagomis. kai kuriais atvejais - ir anglimi;
• sudaro trupininę dirvos struktūrą;
• dirvą nuolat palaiko drėgną, t.y. apsaugo nuo perdžiūvimo ir plutelės
• susidarymo;
• palaiko pastovią dirvos temperatūrą;
• stelbia piktžoles;
• stabdo dirvos eroziją.

Geriau dažniau barstyti ploną mulčio sluoksnį, kad jis nepūtų, o mikroorganizmai nuolat gautų smulkaus maisto.

Mulčiui tinka daržo atliekos, piktžolės (be sėklų), daržovių likučiai, pavytusi nupjauta žolė, ne visiškai suiręs kompostas. Galima nusipirkti naujoviško žievių komposto.

VI-4

TRĘŠIMAS

Pagerinti dirvos gyvybingumą bei ją aprūpinti reikalingomis maisto medžiagomis galima naudojant kompostą, mėšlą, žaliąsias trąšas ir smulkintą uolieną. Papildomai tręšti siūloma įvairiais augaliniais fermentuotais tirpalais. Ekologiniuose daržininkystės ūkiuose pagrindinė trąša yra kompostas.

2 lentelė. Daržovių pasiskirstymas pagal maisto medžiagų poreikį

Maisto medžiagų poreikis	Daržovė
DIDELIS 25-40 t/ha komposto	Žiediniai kopūstai Brokoliai Gūžiniai kopūstai Agurkai Moliūgai Porai Salierai Pomidorai Cukriniai runkeliai
VIDUTINIS 10-20 t/ha komposto	Burokėliai Mongoldai Cikorijos Paprika Česnakai Svogūnai Pankoliai Kaliaropės Salotos Morkos Pastarnokai Ridikėliai Ropės Gelteklės Špinatai Cukinijos
MAŽAS maksimali norma- 5-8 t/ha	Žemaūgės pupelės Raudonžiedės pupelės Žirniai Soja Pupos Lęšiai Topinambas

3 lentelė. Azoto poreikis pagrindinėms daržovių rūšims (rodiklis nuo 1 iki 10)

Didelis		Vidutinis		Mažas
Salotiniai agurkai Agurkai Žiediniai kopūstai Gūžiniai kopūstai Cukinijos Pomidorai Briuselio kopūstai Šakniai salierai Baklažanai Paprika Bulvės	0 8 8 8 8 7 7 7 7 7 7	Ridikai Brokoliai Lapiniai kopūstai Agurkai Svogūnai laiškams Pupelės Burokėliai Petražolės Kaliaropės Cikorija Cukriniai kukurūzai Morkos Salotos Pupos Pankoliai Svogūnai Pastarnokai Krienai Špinatai	6 6 6 6 6 6 5 5 5 5 5 5 4 4 4 4 4 4 4	Šparagai Gūžinės salotos Gelteklė Žirniai Žemaūgės pupelės	3 3 3 3 3

Tręšimas turėtų skatinti ne intensyvų augalų augimą, bet gerinti dirvožemio gyvybingumą, todėl kompostu reikėtų tręšti rudenį, kad iki pavasario dirva galėtų jį įsisavinti. Pavasarinis tręšimas skatina labai greitą augimą, didina ligų ir kenkėjų antplūdžio riziką.

Pradedant ekologiškai ūkininkauti, kol trūksta komposto, o dirvoje nepakanka maisto medžiagų, toks tręšimas nedidina derliaus ir negerina jo kokybės. Geras priedas prieš tręšiant kompostu, o kartais ir vienintelis trąšų šaltinis, gali būti žalioji trąša. Ji teigiamai veikia dirvos gyvybingumą, struktūrą, didiną humuso kieki, stabdo maisto medžiagų išsiplovimą, mažina arba riboja piktžolėtumą.

Augalai parenkami priklausomai nuo laiko, kada jie auginami žaliajai trąšai (5 lentelė) arba nuo dirvožemio tipo (6 lentelė).

4 lentelė.      Žaliosios trąšos panaudojimas

5 lentelė. Augalų, skirtų žaliajai trąšai, auginimo terminai

Augalų šeima ir rūšis	Sėjos terminas	Sėjos norma (g/m2)	Sėjos gylis (cm)	Atsparumas šalčiui
Bastutiniai
ridikai	03 15 -09 05	2-3	0-3	ne
garstyčios	03 15-0915	2-3	0-3	ne
vasariniai rapsai	03 15 -09 05	1.5	0-2	ne
žieminiai rapsai	0701 -1001	1.5	0-2	taip
Ankštiniai
peliuškos	03 01 -09 09	20	2-6	ne
pupos	02 25 -07 20	20	2-8	ne
vasariniai vikiai	04 01 -08 01	15	2-6	ne
žieminiai vikiai	0715-1001	20	1-5	taip
persiški dobilai	04 01 -08 15	5	1-2	ne
raudonieji dobilai	04 01 -09 05	3-5	1-2	mažas
baltieji dobilai	0301-1001	1-3	O-l	taip
		20	2-6	ne
Varpiniai
rugiai	03 01 -10 15	18	3-6	taip
	03 15-0905	4	O-l	ne
Kiti augalai
facelijos	04 15 -09 01	15-3	0,5-2	ne
grikiai	04 01 -08 01	6-8	1-3	nėr
saulėgrąžos	0415-0820  .	4	2-4	ne
špinatai	0210-0410	4	1-2	ne, taip

6 lentelė.  Augalų, auginamų žaliajai trąšai, parinkimas

Dirvožemis	Augalai
lengvas	grikiai, seradelė
lengvas iki vidutinio	lubinai, žieminiai vikiai
vidutinis (vidutinio sunkumo)	dobilai, baltosios garstyčios, aliejiniai ridikai, žieminiai rapsai
vidutinis iki sunkaus	baltieji dobilai, barkūnas
įvairūs	saulėgrąžos, facelija, vikiai
kalkinis	esparcetas

Parenkant augalus žaliajai trąšai, reikia atsižvelgti į giminingumą su augalais, kurie augs po jų. Tai pačiai šeimai priklausantys augalai netinka, nes skatina ligų ir kenkėjų plitimą (palyginkite 2 lentelę su 5 lentele). Tik facelija ir rugiai nesigiminiuoja su auginamomis daržovėmis.

Didelę reikšmę daržovėms turi ne tik makroelementai (azotas, fosforas, kalis, kalcis, magnis), bet ir mikroelementai (geležis, varis, manganas, molibdenas, boras, cinkas, silicis). Pirmas ir pagrindinis šių elementų šaltinis - dirvožemis, kitas - organinė medžiaga.

VI-5

PIKTŽOLIŲ NAIKINIMAS

Ekologiniame ūkyje piktžolių kiekį galima apriboti taikant taisyklingą sėjomainą arba dengiant dirvą organinėmis medžiagomis, pvz.; kompostu, smulkintais šiaudais, nupjautais žaliajai trąšai augalais, organiniais likučiais. Netinka žievė, pjuvenos (jie rūgština dirvą, augalams gali trūkti azoto).

Piktžolių kiekį galima reguliuoti sėjant priešsėlius po anksti nuimamų, prieš vėlai sėjamus ar sodinamus augalus arba įsėliuojant į pagrindines kultūras. Kitas metodas - nudeginimas specialiais prietaisais. Šiuo atveju dirvos mikroorganizmai nėra naikinami ir aplinka nėra nuodijama. Šis būdas dažniausiai naudojamas visame dirvos paviršiuje iki pasirodant ilgai dygstančių augalų daigams. Jautriausios nudeginimui jaunos piktžolės, o dviskiltės žūsta greičiau nei vienskiltės.

Reikia atkreipti dėmesį į dvimetes piktžoles (dirvinė usnis, dygliuotasis dagys), kurios dauginasi sėklomis ir vegetatyviai. Šias piktžoles naikinti sunku.

labai geras metodas - nušienauti pražydusias piktžoles, tačiau tai reikia padaryti prieš sėkloms subręstant. Nušienavus miršta visas augalas kartu su šalutinėmis šaknimis.

VI-6

Sugretintas auginimas

Derinant kaimynystėje augančių rūšių gausumą ekologiniame ūkyje nenualinama dirva, neleidžiama išplisti ligoms ir kenkėjams, kaip dažnai pasitaiko auginant vieną rūšį.

Sugretinto auginimo privalumai:

• Tankiau augantys augalai dengia dirvos paviršių, stabdo piktžolių augimą.
• Dėl laipsniškos sėjos sugretintas auginimas teigiamai veikia augalų našumą. Be pertraukos nuimamas derlius.
• Profilaktinė augalų apsauga (7, 8 lentelės).
• Dauguma kenkėjų, ypač tripsai ir amarai, stipriai reaguoja į optinius dirgiklius. Ypatingai intensyviai juos traukia žalieji augalai rudame fone. Tokie sugretinti pasėliai, padengti lapija, rečiau puolami kenkėjų negu augalų eilės, atskirtos žemės juostomis.
• Daržovės ir vaistažolės dažnai išskiria būdingą šiai rūšiai kvapą, padeda vabalams susirasti atitinkamą sau augalą maitintoją. Auginant vienu metu įvairius augalus, kvapai tarpusavyje susimaišo , kenkėjai praranda orientaciją.
• Viliojantys augalai, priešingai, pritraukia kenkėjus, tuo pačiu saugodami auginamus augalus.
• Kuo didesnis atstumas tarp los pačios rūšies augalų, tuo mažesnis ligų ir kenkėjų išplitimo pavojus, nes augalai, skiriantys augalus maitintojus, tampa neįveikiamomis kliūtimis.
• Sugretintas auginimas skatina naudingų organizmų vystymąsi.

Parenkant augalus sugretintam auginimui reikia atsižvelgti į tai, kad:

• jiems tiktų ta pati dirva ir joje esančios maisto medžiagoms;
• jie panašiai mėgtų šilumą;
• jiems panašiai reikėtų drėgmės.

7 lentelė. Augalų, augančių greta apsauginis poveikis

Daržovių rūšys

Liga arba kenkėjas

Žemaūgės pupelės Pupos Įvairūs kopūstai Gūžinės salotos Morkos   Porai   Gelteklės Salierai Šparagai Špinatai Pomidorai   Svogūnai   Baltoji garstyčia Žirniai

kopūstinis amaras, pav., ant Briuselio kopūsto   kopūstinis amaras, pav., ant Briuselio kopūsto salierų lapų dėmėtligė (septorionozė) spragės, morkinė blakutė svogūninė musė, spragės ant ridikėlių, svogūninė kandis, svogūninis paslėpstraublis morkinė blakutė, kopūstinis pelėdgalvis, pilkasis braškių puvinys morkinė blakutė baliuko vikšrai, kopūstinės spragės pomidorų verticiliozė spragės ant ridikėlių ir ropių baltuko vikšrai, braškių pilkasis puvinys, spragės, amarai, šparaginės rūdys, žirninis vaisėdis morkinė blakutė, žemuoginis pilkasis puvinys, gluosninis -morkinis amaras žirninis vaisėdis kopūstinis baliukas

8 lentelė. Augalai, augantys greta ir padedantys apsiginti nuo kenkėjų

Augalai	Kenkėjai
Morkos + gelteklės Kopūstinių šeima + pomidorai, kmynai arba mėtos Obelys + nasturtos Kopūstiniai + žirniai Tegetės + kiti augalai Žirniai + pomidorai Bastutiniai + salotos + špinatai Svogūnai + morkos  Avietės + neužmirštuolės	morkinė musė baltukas, kopūstinė musė   amaras drugio vikšrai nematodas žirninis vaisėdis spragės svogūninė musė avietinukas

VI-7

SĖJOMAINA

Nesilaikant tinkamos sėjomainos arba augalų eiliškumo pastebėsime nepageidautinus reiškinius:

• plis ligos ir puls kenkėjai,
• sparčiai augs piktžolės,
• iš dirvos bus įsisavinamos tos pačios maisto medžiagos,
• dirva bus alinama, nes pūvantys augalų likučiai trukdys dygti sėkloms ir augti augalams.

Daugeliui augalų reikalingas 3-4 metų tarpas (9 lentelė).

16 lentelė.   Minimalus laiko tarpas daržovei grįžti į tą pačią vietą darže

5 metai ir daugiau	4 metai	3 metai	2 metai	Nebūtinai sėjomaina
Tuo atveju, kai daržas užkrėstas nematodais arba ligomis:	bastutiniai   petražolės cikorijos	pupelės   agurkai salotos	svogūnai porai	soja pupos   cukrinis kukurūzas
šaknų gumbu.	žirniai	česnakai		pomidorai
pomidorų vėžiu	burokėliai	salierai
bakterinis		morkos
juoduoju pelėsiu		bulvės

Pagrindinis sėjomainos sudarymo kriterijus - augalų giminingumas. Augalų rūšys, priklausančios vienai botaninei šeimai, visada puolamos tų pačių ligų ir kenkėjų (10 lentelė ), todėl bet kokiu būdu reikia vengti greta arba vieną po kitos auginti giminingas augalų rūšis.

Antras kriterijus - augalų, turinčių skirtingus poreikius maisto medžiagoms, seka(2 ir 3 lent.). Reiklių maisto medžiagoms augalų auginimas be pertraukos sudaro sąlygas augti silpniems, ligoms neatspariems augalams.

10 lentelė.   Kai kurių daržovių rūšių šeimos

Šeima	Rūšis
Astriniai	salotos, endivijos, gelteklės, cikorijos
Bastutiniai	gūžiniai kopūstai, žiediniai kopūstai, ridikėliai, ropės, ridikai, krienai, lapiniai kopūstai, brokoliai
Balandiniai	špinatai, burokėliai, mongoloidai
Moliūginiai	agurkai, moliūgai, cukinijos, patisonai, melionai
Salieriniai	salierai, morkos, petražolės, kmynai, krapai
Česnakiniai	svogūnai, česnakai
Pupiniai	pupos, soja, žirniai, pupelės, lęšiai
Rūgtiniai	rūgštynės, rabarbarai
Bulviniai	pomidorai, bulvės, paprika, baklažanai
Migliniai	kukurūzai
Smidriniai	smidras

Trečias veiksnys planuojant sėjomainą, yra šaknijimosi gylis:

• sekliai šaknijasi: ridikėliai, kaliaropės (iki 20 cm), Špinatai, agurkai, svogūnai (30 cm);
• vidutinio seklumo šaknų sistemą turi: žemaūgės pupelės (45 cm), žirniai, salotos, pomidorai, žiediniai kopūstai (60 cm);
• giliai šaknijasi: (daugiau kaip 75 cm) burokėliai, morkos, kopūstai, šparagai.

Pagal šias grupes, lauką arba laukus reikia suskirstyti į 4 dalis. Sėjomainos laukai turi judėti pagal laikrodžio rodyklę, tuomet tos pačios grupės augalai sugrįš į tą patį lauką kas ketveri metai. Taip sėjant nebus alinama dirva, nes tai pačiai grupei priklausantiems augalams išauginti reikalingos panašios maisto medžiagos.

Sėjomaina - tai daugeliui metų iš anksto suplanuota atitinkama augalų kaita tam tikram plotui.

11 lentelė.  Keturmetė sėjomaina

Metai	I laukas	II laukas	III laukas	IV laukas
1	špinatai morkos	gelteklės	kaliaropės špinatai	salotos agurkai + cukinijos
2	salotos, agurkai + cukinijos	špinatai morkos	gelteklės	kaliaropės špinatai
3	kaliaropės špinatai	salotos  agurkai + cukinijos	špinatai morkos	gelteklės  .
4	gelteklės	kaliaropės špinatai cukinijos	salotos agurkai +  cukinija	špinatai morkos

galima suplanuoti 5, 7 arba 10 metų sėjomainą.

Penkiametė sėjomaina:

1 metai           pomidorai + salotos + šparaginės pupelės

2 metai           facelija (priešsėlis), salierai              

3 metai           žemaūgės šparaginės pupelės

4 metai           ridikėliai, salotos, agurkai + krapai, rugiai

5 metai           morkos + svogūnai, ridikėliai.

Dešimtmetė sėjomaina:

1 metai           gūžinės salotos + kaliaropė, sodo žemuogės (braškės),
                      sodintos l - 8 mėn.

2 metai           sodo žemuogės + svogūnai

3 metai           sodo žemuogės + svogūnai

4 metai           salierai + žiediniai kopūstai

5 metai           bulvės

6 metai           morkos + svogūnai

7 metai           pomidorai + kopūstai + porai

8 metai           vijoklinės pupelės + agurkai arba cukinijos

9 metai           burokėliai + gūžiniai kopūstai + porai

10 metai         bulvės.

                      galima sudaryti daržovių - lauko augalų sėjomainą (12 lentelė).

12 lentelė.   Daržo ir lauko kultūrų sėjomaina

Bendra schema	Sėjomaina A	Sėjomaina B
1	2	3
Pirmi metai: lapinės kopūstinės daržovės	salotos, vėlyvieji žiediniai kopūstai #	špinatai, vėlyvieji kopūstai
Antri metai: vasariniai javai su įsėliu	miežiai su liucernos įsėliu	vasariniai kviečiai su dobilų įsėliu
Treti metai: dirvos struktūrą gerinantys augalai	liucerna	dobilai
1	2	3
Ketvirti metai: svogūninės daržovės	svogūnai *	porai*
Penkti metai: šakniavaisinės daržovės	salierai	petražoles
Šešti metai: ankštinės ir žieminiai javai	šparaginės pupelės ir žieminiai kviečiai	žali žirneliai ir žieminiai miežiai
Septinti metai: žieminiai javai	žieminiai kviečiai	žieminiai miežiai

#- pilna komposto norma (40 t/ha),
* - pusė komposto normos (20 t/ha)

Daugelyje ūkių taikoma laisva augalų kaita. Tai nereiškia, kad augalų kalta yra visai neplanuojama. Žinant atskirų augalų rūšių poreikius, galima tinkamai ją nustatyti.

Skyrelyje panaudota e. prof. p. dr. Honorata Danilcenko (LZUU, Sodininkystes ir darzininkystes katedra) medžiaga