V. Naujienos iš žiniasklaidos (nuo 2005 m. spalio 27 d. - iki gruodžio 3 d.).

***

	Ekologinis ūkis skinasi kelią, tačiau juo norinčių eiti bitininkų nematyti, Ūkininko patarėjas, p. 13
	Autorius: Jurgis Pabrėža, data: 2005 12 03
	Žemės ūkio namuose vyko konferencija "Ekologinio ūkininkavimo plėtra ir perspektyvos specializuotoje žemės ūkio veikloje". Konferencijoje nagrinėtas ekologinės žemdirbystės plėtojimasis visos šalies mastu ir pažvelgta į konkrečias ekologinio judėjimo kryptis: nuo ekologinio ožkų auginimo iki ekologinio turizmo perspektyvų. Pastaruosius kelerius metus ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių skaičius sparčiai didėja - vidutiniškai 60 proc. per metus. Viena iš priežasčių - didelė Europos Sąjungos parama šiam sektoriui. Pagal sertifikuotų ūkių kiekį pirmauja Biržų r. (114 ūkių), Trakų r. (111 ūkių), Šalčininkų r. (92 ūkiai), Ukmergės r. (91 ūkis), Molėtų r. (83 ūkiai). Pagal sertifi kuo tos žemės plotą taip pat lyderis yra Biržų rajonas - 4 958 ha. Iš viso sertifikuota 1811 ūkių (vienam Šiaulių r. ūkiui atimtas sertifikatas antrinio patikrinimo metu nustačius, kad ūkyje buvo naudotos sintetinės trąšos). Šiemet javai sudaro 60 proc. deklaruotų ekologinių pasėlių, daugiametės žolės - 27 proc, pūdymas - 5 proc, uogynai - 4 proc, sodai - 2 proc, vaistažolės ir daržovės - po 1 proc. VšĮ direktorė Ona Kazlienė sakė, kad ekologiniai sertifikuoti pasėliai sudaro 2,7 proc. visų žemės ūkio naudmenų, o atskiruose rajonuose procentas daug didesnis (pavyzdžiui, Švenčionių rajone-net 16 proc). "Ekoagros" filialai kuriami Utenos ir Telšių apskrityse, visi ūkininkai raštu bus informuoti, kuriam filialui jie priskiriami. O. Kazlienė paragino prašymus ir anketas dėl ekologinės gamybos sertifikavimo siųsti nelaukiant paskutinės dienos (kovo 31 d.). Vėliau, iki gegužės 1 d., bus galima išsiųsti pasėlių ribų patikslinimo lenteles. ŽŪM Maisto saugos ir kokybės departamento direktorius Saulius Jasius pripažino, kad ekologinio judėjimo sektorius kasmet aktyvėja, o šiemet tai prasiveržė ir Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos įsteigimu. Pasak S. Jasiaus, pati asociacija turi labiau rūpintis savo narių ekonominiu gyvybingumu, nes kol kas didžioji dauguma produktų parduodama pavieniui. Alternatyvų turi ieškoti ir bitininkai, mat jiems nuo 2006 m. sausio 1 d. bus galima naudoti tik ekologišką cukrų. Tam, atrodo, pasirengę tik Skuodo r. bitininkai, kurie jau daugelį metų bendradarbiauja su kolegomis iš Danijos, keičiasi informacija, ugdo verslo partnerystę. Dėl savo iniciatyvų jie ne kartą buvo puolami Lietuvos bitininkavimo senolių. Nemažai ekologinės bitininkystės srityje pasiekę šiauliečiai Virginijus ir Roma Mačiai. Bitininkauti V. Mačys pradėjo 1989 m. Tai buvo pradedančio verslininko laisvalaikio pomėgis. Vėliau bitininkyste vyras "užkrėtė" ir savo žmoną bei šeimos narius. Šiuo metu Mačių šeimos ūkį sudaro 17 ha dirbamos žemės, 4,8 ha miško, beveik šimtas bičių šeimų. Daugelis šalies bitininkų teigia, jog medus yra ekologiškiausia žemės ūkio produkcija. Rusijos mokslininkų įrodyta, jog nuo gamtos taršos bitė žūva. Į avilį, juolab į medų. vašką, bičių duonelę nepatenka nei sunkieji metalai, nei kitos kenksmingos medžiagos, išskyrus tuos atvejus, kai bitininkas pats maitina savo augintines antibiotikais ar vaistais nuo įvairių ligų. Siekiant įregistruoti ekologinį bityną tenka nueiti ilgą kelią, kuris bitininkams mėgėjams - ne pagal kišenę ir išsilavinimą. Mačių bitynas ekologinio ūkio statuso pradėjo siekti 2000 m. Pirmaisiais metais sertifikuota 10 bičių šeimų, antraisiais - 35, vėliau - dar 6. Šiemet ekologišką medų nešė 51 bičių šeima. Viso bityno šeimos išdėstytos keliose vietovėse 30 km spinduliu nuo Šiaulių. Deja, rinkoje ekologiškas medus yra nepaklausus, kadangi jo gamyba yra gerokai brangesnė. Turguje pirkėjas renkasi pigesnę produkciją. Bičių produktų reklamos šalyje nėra ir dar ilgai nebus. Šią sritį vienijančios draugijos nariai stengiasi konkuruoti ne produkto kokybe, o žema kaina. Apie kokybę žyminčias banderoles, ekologiško medaus etiketes kalbama daugelį merų, tačiau tam priešinasi patys gamintojai. Išsamūs medaus tyrimai kainuoja kelis šimtus lirų, bitininkui mėgėjui (tokių šalyje apie 95 proc.) tai daryti nepelninga. Kooperacija kol kas svetimas žodis šalies bitininkams. Ekologinių bitynų veiklą lemia pajamos ne iš šio, o iš kito alternatyvaus ar kito pelningo verslo. Taip pat bitininkai kratosi ekologiniams ūkiams privalomos vesti buhalterijos, apskaitos, gausios dokumentacijos. Ne paslaptis, kad ir nuo praėjusios vasaros pradžios privalomus Bityno pasus kiekviename rajone įsigiję tik keli bitininkai. Molėtų rajono ekologinių ūkių bendruomenės pirmininkė Elena Grajauskienė apgailestavo, kad net ir jai dažnai ne iš karto pavyksta teisingai užpildyti visus reikalingus dokumentus. Pustrečių metų oficialiai gyvuojanti bendruomenė "Gojelis" vienija 94 sertifikuotus ekologinius ūkius. "Pernai mūsų buvo 102 ūkiai - ūkių sumažėjo dėl reikalavimų apsauginėms juostoms, mat siauruose ir ilguose rėžiniuose sklypuose, atmetus plačias apsaugines juostas, beveik ir neliko deklaruojamo ploto. Buvo ir tokių, kurie atsisakė ūkininkavimo dėl per arti buvusio šiukšlyno", - sakė E. Grajauskienė. Šiemet spalio 1 d. bendruomenė baigė įgyvendinti projektą "Ekologinių ūkių kooperacijos plėtra Rytų Lietuvos regione", kurio vertė - 218 tūkst. Lt. Iš projekto lėtų sumontuotos trys džiovyklos vaisiams, uogoms, vaistažolėms ir grybams, įrengtos daržovių rauginimo bei pieno perdirbimo patalpos; surengta daugiau nei pusantro šimto ūkininkų mokymų, bendruomenei nupirkta orgtechnika. Pasak E. Grajauskienės, sunkiausia tai, kad bendruomenės nariai išsisklaidę po visą rajoną, trūksta ryšio, o brangstant kurui vis sunkiau sukviesti žmones į susirinkimus ir mokymus. Ekologinio žemės ūkio ir agroaplinkosaugos specialistė Edita Karbauskienė tvirtino, kad ji nematanti kito kelio plėtoti ekologinę gamybą, kaip tik kooperacija. "Matau gilią prasmę dalyvauti bendruomeninėje veikloje. Ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų skaičius jau artėja prie 2 tūkst., labai gaila, kad jie vienas kito dažnai nepažįsta", -sakė E. Karbauskienė. Ir bitininkų šiose gretose - vos vienas kitas... Trumpas komentaras. Retai kada komentuojame straipsniukus. Ir šiuo atveju nebus komentaras, bet pastebėjimas. Pirma, nekelčiau didesnio triukšmo dėl ekologiško medaus. Pavyzdžiui, Tatulos programos ekologiškų gėrybių visose mugėse ekologiško medaus tikrai pakanka ir yra nemaža konkurencija tarp bitininkų (pavyzdžiui praėjusį šeštadienį mugėje prekiavo bent septyni ar aštuoni  bitininkai ir nemažai atsivežtos produkcijos parsivežė namo). Ir visiškai nepasiūlome ekologiškų pieno produktų, mėsos produktų, paukštienos, kiaušinių (vienas ūkininkas atsivežė keletą kiaušinių, bet juos tą pačią minutę ir išstvarstė. O kitą kartą kiaušinių pakaks tik tiems, kurie jų užsisakė iš anksto). Antra. Na nepadarykime to žodžio "kooperacija" tiesiog keiksmažodžio. Užtenka, kad kažkas 15 m. kalbėjo ir tarp kitko vargu ar apie kooperaciją (t.y. kalbama apie viską tik ne apie tikruosius kooperatyvus, t.y. ne apie realizavimo kooperatyvus. Pavyzdžiui daržovių realizavimo kooperatyvą, grūdinių kultūrų realizavimo kooperatyvą). Per tuos 15 m. daugiau pateikčiau pavyzdžių (Tatulos programos atveju), kai kuriama kooperacija yra tiesiog su pasimėgavimu draskoma, net tam (kooperacijos drąskymui) atitinkamai skiriant biudžeto lėšas. Tad gal atėjo metas, kai reikia tyliai tylutukai padaryti bent vieną realizavimo kooperatyvą (tam surandant lėšų), o tada jį parodyti žmonėms. Tik tiek galiu pridurti, kad Tatulos programa paprastai kalba tik apie tai, kas padaryta arba tik apie tai, kam daryti yra skiriame lėšas (kai reikia žmones telkti darbui).  Almonas Gutkauskas

***

Klimatas šiltėja. Kas toliau?

Šį gruodį  per pasaulį turėtų nusiristi grandiozinės demonstracijos – kaip atsakas į klimato kaitos problemų ignoravimą. Įdomu, ar Lietuvoje atsiras pritariančiųjų, klausia Indrė Kleinaitė

Įsivaizduokite plakatą su JAV prezidento G. Busho nuotrauka, po kuria yra štai toks prierašas: „Ieškomas už nusikaltimus prieš planetą“. Judėjimo prieš klimato kaitą aktyvistai kaltina JAV Kioto protokolo niurkdymu ir pasyvumu sprendžiant turbūt bene pačią opiausią planetos problemą – klimato kaitą. JAV yra atsakingos už ketvirtadalį visų šiltnamio dujų emisijos, nors sudaro tik 4 proc. pasaulio populiacijos. Daugiausia žalos daro turtingos šalys, o labiausiai kenčia neturtingosios, nors ateityje neigiamus padarinius pajus visi. Jau dabar žmonės žūva dėl klimato kaitos padarinių – dažnesnių nei įprasta potvynių, uraganų ir kitų gamtos stichijų.

Klimato kaitos problemos neigimas perėjo keturis etapus. Pradžioje buvo teigiama, jog klimato kaita yra mitas. Vėliau buvo sutikta, jog klimatas ištikrųjų keičiasi, tačiau buvo aktyviai peršama mintis, jog tai yra teigiamas poslinkis, nes galėsim pradėti auginti bananus Alaskoje. Po to buvo pripažinta, jog neigiami padariniai persveria teigiamus, tačiau spręsti šį klausimą yra per brangu, tad geriau jį ignoruoti. Dabar jau yra teigiama, jog pigiau yra imtis sprendimo priemonių, tačiau vis dėlto laikomasi nuomonės, jog jau yra per vėlu išvengti katastrofiškų padarinių. Ir tai yra pats įtikinamiausias klimato kaitos skeptikų argumentas.

Tačiau kai kurie ekspertai dar suteikia vilties, jog susigrizbus dabar galima išvengti skaudžiausių klimato kaitos padarinių mūsų planetos ekosistemai ir kartu žmonijos civilizacijai.

Istoriniai duomenys

O koks būtų tas skaudžiausias padarinys? Nebūtina fantazuoti ir spėlioti. Tiesiog pakanka remtis istoriniai geologiniais duomenimis. Prieš 250 mln.  metų planetą ištiko panašus reiškinys. Dėl staigių ir stiprių vulkanų išsiveržimų į atmosferą buvo išmestas didelis kiekis anglies dvideginio, ko pasekmėje klimatas atšilo. Pradėjus tirpti ledynams, išsiskyrė metano dujos, kurios daug stipriau nei anglies dvideginis lėmė klimato kaitą. Vidutinė temperatūra pakilo 6 laipsniais Celcijaus ir apie 90 proc. gyvybės formų Žemėje nustojo egzistuoti. Prireikė apie 150 mln. metų, kad bioįvairovė Žemėje būtų atkurta. Dabar dėl pramoninės veiklos vyksta toks pats procesas ir ekspertai prognozuoja 6 laipsniais Celcijaus aukštesnę vidutinę Žemės temperatūrą.

Kioto protokolo ribotumas

Ir nors Kioto protokole numatytos priemonės yra per menkos ir nenumato kokių veiksmų reiktų imtis, vis tik tai yra gera pradžia. Dokumentas siūlo turtingosioms šalims 5 proc. sumažinti emisiją, nors ekspertai perspėja, jog, norint išvengti rimtų padarinių emisijas reikėtų sumažinti 60 proc. iki šio šimtmečio vidurio, o išsivysčiusios šalys tai turėtų padaryti 90 proc. Kitas Kioto protokolo trūkumas yra tas, jog įpareigoja tik pramonines šalis, o besivystančios šalys tokios kaip Kinija ir Indija nėra įpareigotos laikytis Kioto protokolo susitarimų. Tad aktyvistai prieš klimato kaitą neapsiriboja ties Kioto protokolu kaip panacėja ir siūlo alternatyvius, t.y radikalesnius planetos gelbėjimo receptus.

Netolima ateitis

Įsivaizduokite netolimą ateitį. Jūs turite savo šiltnamio dujų emisijų kvotos kortelę. Jei mėnesio pabaigoje neišnaudojote visos kvotos, tai jūsų sąskaita pasipildė pinigų. Tikrais pinigų. Ir jei esate bedarbis, tais pinigais galite padengti savo minimalias reikmes. Jei jūs verslininkas, kuris daug keliauja, tai prašom nusipirkti daugiau emisijų kvotos ir keliauti be sąžinės graužimo, kad niokojasi planeta. Nes vyriausybės tarptautiniais susitarimais užtikrino bendro šiltnamio dujų emisijų kiekio ribą, kuri nedaro aplinkai katastrofiškos žalos. Tokį modelį „Kontrakcija ir Konvergencija“ (ang. Contraction & Convergence) pasiūlė Aubrey Meyer.  Jis teigia, jog tokio modelio taikymas padėtų išspręsti ne tik opiausią aplinkosauginę problemą – klimato kaitą, bet ir socialines skurdo ir bado problemas. Taip būtų pripažinta visų žmonių prigimtinė teisė į atmosferą.

Verslui prireikė vyriausybių įsikišimo

Kad problema išties yra opi, rodo verslo atstovų nauja pozicija. Kaip rašo dienraštis „The Guardian“, pasaulis apsivertė aukštyn kojom, kai korporacijos, visada siekusios kuo mažesnio vyriausybių kišimosi, dabar pradėjo reikalauti įstatymų, reglamentuojančių įmonių anglies dvideginio emisijas. Mat dabar, jei viena įmonė įdiegia aplinkai palankesnes technologijas, tai ji pralošia finansiškai prieš savo konkurentus. Jei žaidimo taisyklės būtų suvienodintos įstatymų pagalba, tai paspartintų naujų aplinkai palankių technologijų diegimą. Privatus sektorius, paprastai kalbąs už mažesnį vyriausybių vaidmenį, pakeitė savo nuomonę suvokęs realią klimato kaitos grėsmę.

Demonstracijos prieš klimato kaitą

Londonas, Edinburgas, JAV, Sidnėjus, Maskva, Bangladešas, Montrealis, Berlynas, Atėnai, Dublinas, Italija, Japonija, Rumunija, Stambulas - tai dalis tų miestų ir šalių, kur yra planuojamos masinės žmonių demonstracijos, skirtos paraginti pasaulio lyderius imtis konkrečių veiksmų, kad sumažinti neigiamus klimato kaitos padarinius. Tuo pat metu vyks tarptautinis viršūnių pasitarimas dėl klimato kaitos Monrealyje, tad demonstracijomis siekiama į šį klausimą atkreipti  daugiau dėmesio. Demonstracijas koordinuoja ir palaiko įvairios tarptautinės ir vietinės aplinkosauginės organizacijos.  Įdomu, ar Lietuvoje atsiras pritariančių tokiems raginimams?

Autorė yra ekonomistė ir Darnaus vystymosi specialistų asociacijos (Didžioji Britanija) narė

Savaitraštis „Atgimimas“ Nr. 41.

2005 m spalio 28-lapkričio 3d.

	Sveiko ūkininkavimo kasdienybė, Kauno diena, p. 19
	Autorius: Julius Lenčiauskas, data: 2005 12 02
	Ekologinė žemdirbystė Lietuvoje sudaro vos vieną procentą žemės ūkio naudmenų Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2000 sertifikuotų ekologinių ūkių, kurių vidutinis plotas - 38 hektarai. Tačiau sveikai produkcijai vis dar sunku surasti pirkėjų, todėl dalis ekologinės žaliavos papuola į "bendrą katilą", net sušeriama gyvuliams. Pastangos - pavėjui Pasaulyje ekologiniai ūkiai užima 23 milijonus hektarų, Europoje tokie plotai sudaro 5 milijonus. Tai - apie 2 procentus dirbamos žemės. Tačiau žmonės vis labiau ima vertinti sveiko maisto ir aplinkos naudą, todėl ekologinių produktų poreikis jau senokai viršija pasiūlą. Sveikai maitintis vis labiau norima ir Lietuvoje. Tokio ūkininkavimo dažniausiai imasi nederlingų žemių šeimininkai Biržų, Trakų, Šalčininkų, Ukmergės, Molėtų rajonuose, kur priskaičiuojama po 100 ir daugiau sertifikuotų ekologiškų ūkių. Žemės ūkio rūmuose įvyko ekologines problemas nagrinėjanti konferencija, kurioje dalyvavo ne tik darbui pasišventę ūkininkai, bet ' ir Žemės ūkio ministerijos, mokslo įstaigų atstovai. Žmonės atvirai klojo nuoskaudas, piktinosi nelogiškais valdžios sprendimais. Vilius Žiogas - ūkininkas iš Klaipėdos rajono, tvirtino, kad turi 153 ha ekologiškai tvarkomą ūkį. Jį plėtė, ėmė iš bankų paskolas, tikėjosi Europos Sąjungos išmokų, tačiau šio verslo ateities planai ima griūti. Pasirodo, kad ES fondų parama bus skiriama tik iki 100 ha dydžio ekologiniams ūkiams. "Visi tvirtina, kad smulkūs ūkiai - neperspektyvūs, iš jų sunku - surinkti didesnę produkcijos partiją, tai kodėl ekonominėmis priemonėmis ribojamas jų didinimas?" -piktinosi V.Žiogas. Ne tik ūkininką V.Žiogą piktina tai, kad geros pastangos nueina vėjais. UAB "Marijampolės pieno konservai" superka ekologišką pieną, už kilogramą moka centu brangiau. Žinoma, toks kainos "priedas" tarsi pasityčiojimas iš ūkininko, nes ekologinės žaliavos gamybos savikaina kur kas didesnė už chemizuoto ūkio produkciją. Tačiau •r, skaudžiausia ir pikčiausia, kad ekologiškas pienas supilamas į "bendrą katilą". Vadinasi, apie sveikos produkcijos gamybą perdirbėjai negalvoja. Kas suskaičiuos, kiek sveikai išaugintų daržovių, grūdų, vaisių sušeriama gyvuliams? Galima galvoti, kad galima gaminti ekologišką skerdieną. Tačiau Lietuvoje kol kas nėra nė vienos ekologiškos skerdyklos, todėl sveikesnė mėsa paskęsta bendroje rinkoje. Mūsų pramonė kol kas didesniais kiekiais gali iškepti tik ekologiškos duonos bei kitų gaminių iš miltų. Varžantys apribojimai Viešosios įstaigos "Ekoagros" direktorė Ona Kazlienė pabrėžė, kad ekologinis ūkis nėra natūrinis i kis, kaip kas paviršutiniškai galvoja. "Mes džiaugiamės, kad jau yra apie du tūkstančius sertifikuotų ūkių, bet imdamiesi tokio verslo ūkininkai užsikrauna didelę atsakomybę. Tokiame ūkyje negalima naudoti cheminių trąšų, kovos su augalų ligomis priemonių. Pagrindinė priemonė - mechaninis dirvos dirbimas. Tręšti laukus galima tik specialiomis trąšomis, kenkėjai naikinami tik biologiniu būdu. Jeigu šių griežtų sąlygų nesilaikysi, tai ne tik kad daugiau negausi išmokų, bet ir suteiktas privalėsi sugrąžinti. Taip atsitiko vienam Šiaulių rajono ūkininkui, kuris mėgino savo laukuose paslapčiomis naudoti chemines trąšas", -sakė sertifikavimo reikalus tvarkančios institucijos vadovė. Ūkininkai tvirtina, kad kasmet vis sudėtingiau tvarkyti ekologinio ūkio dokumentaciją. Tikrintojai sako, kad taip reikalaujama Europos Sąjungoje: kas moka pinigus, tas ir muziką užsako. Pavyzdžiui, dokumentais būtina įrodyti, kad pirkai sertifikuotą sėklą, kuri gana brangi. Užaugintos savo ūkyje sėti negalima. Pramoninių uogynų augintojų asociacijos atstovas Albertas Grigaliūnas pareiškė, kad sertifikuoto braškių ūkio savininkai tokio verslo atsisakė tik dėl pernelyg sudėtingo dokumentacijos tvarkymo. Netikėtai keičiami įstatymai Kiekvienas verslininkas planuoja savo veiklą, nori žinoti, kokios bus sąlygos ne tik šiais, bet ir ateinančiais metais. Tačiau žemės ūkyje taip dirbti nėra sąlygų. A.Grigaliūnas tvirtino, kad Lietuvoje yra apie 4000 ha serbentynų, iš kurių pusė - ekologiniai. Žmonės plėtė jų plotus, nes žinojo, kad ES galioja įstatymas, draudžiantis maisto pramonėje vartoti cheminius dažiklius. Dėl nesuprantamų priežasčių ES tokį sveikatą tausojantį įstatymą netikėtai atšaukė ir sodininkų produkcija tapo beveik nereikalinga. "Dar "gerai", kad šiemet uogos nušalo, tai bent kompensaciją dėl stichinės nelaimės gavome", - ironizavo A.Grigaliūnas. Sveiką ūkininkavimo būdą propaguojančius žmones nemaloniai nustebino planai mokėti išmokas ne už hektarus, bet už parduotos ekologinės produkcijos kiekį. Ekologinės žemdirbystės asociacijos valdybos narys prof. Antanas Svirskis priminė, kad dažniausiai ekologiškai ūkininkaujama smulkiuose ūkiuose, todėl sveikos produkcijos išauginama nedidelis kiekis, nuo kurio tenka atskirti dalį savo reikmėms, vaikams, gyvenantiems miestuose, taip pat ženkli dalis parduodama iš namų, mugėse. Kaip tokią produkciją tiksliai apskaičiuoti? Ji, kaip sakoma, liks "už borto", ūkininkas patirs finansinę skriaudą - negaus išmokų. Ūkininkus stebina reikalavimas permatuoti ekologiškus sklypus, o įkainiai už šias paslaugas kyla kaip ant mielių. Be to, pabrango degalai, didėja darbo užmokestis. "Tačiau lygiai taip pat brangsta trąšos ir kitos paslaugos ūkininkams. Kodėl į tai neatsižvelgiama?" - stebisi profesorius. Braunasi genetiškai modifikuota produkcija Chemizuotų ūkių savininkai ekonomiškai verčiasi lengviau, nes užaugina kur kas didesnį derlių, kuris faktiškai būna įkainotas beveik taip pat kaip ir ekologiškas. Todėl ES išmokos, anot prof. A.Svirskio, skiriamos ir dėl to, kad išgyventų smulkus ūkininkas, kurį reikia gerbti už kaime išlaikomą, bet sparčiai nykstantį gyvenimo būdą, senas tradicijas. Tokie sveiku maistu aprūpina save, kaimyną, pažįstamus. Tam pritaria ir Molėtų rajone ūkininkaujanti Elena Grajauskienė, kuri yra bendruomenės "Gojelis" pirmininkė. Ūkininkė priminė, kad senieji žmonės kaime jau baigia pasitraukti į nebūtį, nusinešdami kaimo dvasią, santykių tikrumą ir gerumą. Iki šiol labiausiai remiami stambūs ir dėl to ekonomiškai stiprūs ūkiai. Įsileidžiame net abejotinas naujoves, pavyzdžiui, genetiškai modifikuotus augalus. Tik dėl to, kad jie gajūs, greitai duoda ekonominės naudos. Šalininkai tvirtina, kad niekas neįrodė tokių augalų kenksmingumo. "Kažkada ir dustas (DDT) buvo plačiai naudojamas, nes taip pat ilgą laiką niekas nenorėjo įrodyti jo kenksmingumo", - replikuoja prof. A.Svirskis. Nuskriausti bičiuliai Roma Mačienė, bitininkė iš Šiaulių rajono, priminė, kad vis dar mažai žmonių susimąsto, ką valgo, kuo maitina savo atžalas. Sparčiai didėjantis alerginių susirgimų skaičius verčia ieškoti atsakymo, kodėl taip yra, kodėl tapome tokie neatsparūs? 'Tai mane paskatino pradėti ekologišką bitininkavimą. Dabar bičių ligoms naikinti jau seniai nenaudoju cheminių medžiagų, savo darbštuoles išvežu į švarią aplinką. Kita vertus, norisi išsaugoti švarią gamtą. Pasižvalgykime po senąją Europą. Ar kur pamatysi natūraliai augančias pakalnutes, pievose - dūzgiančias kamanes? Ten šito jau senokai nelikę, nes viską sunaikino chemija. Ir pas mus vaikystėje plačiai paplitusius augalus, dabar gali pamatyti tik Raudonojoje knygoje", - samprotavo R.Mačienė. Pastaruoju metu bitininkai neteko valstybės paramos, o stambieji prekybos centrai perka ekologišką medų tokiomis pat kainomis kaip ir iš chemizuotų stambių bitynų, su kuriais smulkiesiems niekada nesusilyginti. Gyvenimas verčia ir bitininkus jungtis į kooperatyvus, kuriuose būtų galima įsigyti vienodą pakuotę, firminį ženklą, įrangą, bet mūsų bičiuliai vis dar nėra bičiuliški, nes trūksta atsakomybės, nėra pasitikėjimo. R.Mačienė liūdnai prognozuoja, kad neišlaikę konkurencijos smulkūs ekologiniai bičių ūkiai sužlugs. Be to, medų bitininkai dažniausiai parduoda iš namų, mugėse, kuris nėra apskaitomas, todėl ir išmokos tarsi nepriklauso. Be to, kompensuojamos tik cheminės kovos su bičių ligomis priemonės, o biologinės, kurios sveikesnės, bet keleriopai brangesnės, jau lieka tik bitininkų rūpestis. Todėl Lietuvoje vis dar karaliauja ne tik gausiai iš rapsų surinkta, bet ir nesąžiningų verslininkų visaip "krikštyta" produkcija. Ekologiško turizmo užuomazgos Švariame bitininkystės ūkyje augintines žiemai reikia šerti ekologišku cukrumi, kurio Lietuvoje vis dar nėra, o ekologine žuvininkyste užsiimantys verslininkai vienu balsu šaukia: "Duokit ekologiškų pašarų". Vis dėlto ekologijos idėjos plinta ir į kitas ūkio šakas. Kaimo turizmo Lietuvoje pradininkė Regina Sirusienė paskelbė, kad ateinančiais metais jau turėtų būti sertifikuotą 12 ekologinio turizmo kaimo sodybų. Jų savininkams taip pat reikės numinti specifinių reikalavimų slenksčius: poilsiautojai turi gyventi iš ekologinių medžiagų pastatytuose namuose, vaikščioti po ekologišką mišką, vežti ekologišku transportu ir pan. Visa tai įgyvendinti nelengva, nes saugotinose teritorijose draudžiama net bet kokios trobos statyba. Anot R.Sirusienės, užsienyje galima išgyventi ir iš išmokų, kurios skiriamos už netektas pajamas. Ji ragina Lietuvoje sutvarkyti teisinę bazę. Kai kuriais atvejais įstatymai draudžia veiklą, bet dėl to kompensacijų nenumato. Visai neseniai pavyko panaikinti vieną iš absurdų - draudimą turizmo sodybose svečius vaišinti savo gamybos patiekalais. Dabar jau tikriausiai nereikės jų vežtis iš parduotuvių, kurios miestiečiams ir taip jau būna įgrisusios. Atvykstantys užsieniečiai trokšta pabūti natūralioje gamtoje, kvėpuoti tyru oru, gerti švarų vandenį, maudytis tyruose tvenkiniuose, maitintis egzotiškais, bet sveikais produktais. Visa tai mes kol kas turime, bet ne visada tinkamai įvertiname ir panaudojame.

EUROPOS POLITIKOS NAUJIENOS

ES pratęsia draudimą importuoti gyvus paukščius

Europos Komisija paskelbė, kad šalys narės Maisto grandies ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdyje priėmė sprendimą pratęsti draudimą į ES importuoti gyvus sugautus paukščius (išskyrus naminius paukščius) iki 2006 m. sausio 31 d. Taip pat bus patęstas griežtų sąlygų taikymas į ES įvežant paukščius, auginamus namuose.

Kaimo politikos formuotojai siekia užtikrinti finansavimą iš ES

Europos Komisijos siūloma ES kaimo plėtros strategija susilaukia pritarimo, tačiau Londone surengtos konferencijos apie kaimo plėtrą Europoje dalyviai kritikavo, kad kaimo vietovėms skiriama per mažai lėšų. Pranešėjai pažymėjo, kad teorinė dalis, pateikiama Europos Komisijos, yra gerai pagrįsta, tačiau reikia užtikrinti, kad nacionalinė valdžia galėtų parengti kaimo plėtros programas. Europos žemės savininkų organizacijos pirmininkas Mark Thomasin-Foster akcentavo, kad ,,BŽŪP antrojo ramsčio (kaimo plėtros) finansavimas nepakankamai išvystytas, ir nenustebčiau, jei finansavimas ir toliau nyktų“.

Derybų dėl ES biudžeto 2007-2013 metams eigoje aiškėja, kad kaimo plėtrai iš viso bus skirta apie 73-74 mlrd. EUR, kaip 2005 m. birželį yra siūlęs ES pirmininkaujantis Liuksemburgas. Europos Komisija savo ruožtu mano, kad kaimo plėtrai ateinančiais septyneriais metais turi būti skirta 88 mlrd. EUR. Pereitą mėnesį Europos Komisija pasiūlė, kad trūkumas būtų dengiamas moduliacijos būdu iš pirmojo ramsčio (rinkų parama ir tiesioginės išmokos) pervestomis lėšomis. Šiuo metu BŽŪP ramsčių finansavimo procentinis santykis: 85 proc. (I ramsčiui) ir 15 proc. (II ramsčiui).

Dėl ES biudžeto 2007-2013 metams bus siekiama susitarimo š. m. gruodžio 15 d. ES viršūnių taryboje, ES pirmininkaujant JK.

Perspėjimas dėl ES mažiau palankių ūkininkauti vietovių

Vokietijos institutas, kurio tyrimų sritis – mažiau palankios ūkininkauti (MPŪ) vietovės, perspėja, kad Europos Komisija neturėtų inicijuoti visiško politikos pakeitimo, kai planuoja 2008 m. naujai apibrėžti mažiau palankias ūkininkauti vietoves.

Šias vietoves Europos Komisija siekė naujai apibrėžti dar š. m. birželio mėnesio ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje, kaip naujojo reglamento kaimo plėtrai 2007-2013 m. dalį. Tačiau dėl MPŪ vietovių ES žemės ūkio ministrai nepasiekė susitarimo ir jos buvo išbrauktos iš kaimo plėtros reformų paketo. Europos Komisija pažadėjo šį klausimą peržiūrėti 2008 m. ir naująjį režimą taikyti nuo 2010 m.

ES Audito rūmai ir Europos Parlamentas ne sykį išreiškė susirūpinimą dėl dabartinių kriterijų MPŪ vietovių išskyrimui. Dėl to Europos Komisija buvo parengusi pasiūlymą, kuriame vietovės priskiriamos prie MPŪ pagal tokius kriterijus, kaip dirvožemio derlingumas ir klimatas, atsisakant socialinio ekonominio kriterijaus. Tačiau šis pasiūlymas nesusilaukė didelio populiarumo tarp ES narių, nes kai kurioms (ypač Prancūzijai, Vokietijai, Lenkijai ir Čekijai) grėsė netekti didelės dalies savo MPŪ vietovių. Tačiau dabartinę sistemą akivaizdžiai reikia atnaujinti.

Šiuo metu MPŪ vietovės ES sudaro 56 proc. žemės ūkio paskirties žemės.

Gyvūnų gerovės politika turėtų taikyti ,,nuo stalo iki ūkio“ principą

Lapkričio viduryje Briuselyje vykusioje konferencijoje apie gyvūnų gerovės kokybę mokslininkai ir ekspertai teigė, kad ES gyvūnų gerovės politika turėtų taikyti principą ,,nuo stalo iki ūkio“. Pagal principą, atvirkštinį tradiciniam ,,nuo ūkio iki stalo“, būtų įvertinti vartotojų poreikiai bei vėl susiejami su pradine grandimi, ūkyje gerinant gyvulininkystės praktikas. Turėtų būti žymiai labiau išplėtotos informacijos apie produktus sistemos (pvz., ženklinimo) ir praktiniai specifiniai metodai, gerinantys gyvulių gerovę.

Ši projektas, pavadintas Gerovės kokybės projektu, vykdomas visoje Europoje ir jame dalyvauja 150 mokslininkų iš 39 skirtingų tyrimų grupių. Projektą, kurio vertė 17 mln. EUR, bendrafinansuoja Europos Komisija, skyrusi 14,4 mln. EUR. Projektas pradėtas 2004 m. gegužės mėn. ir bus baigtas 2009 m. gegužės mėn.

Projekto koordinatorius Harry Blokhuis informuoja, kad gyvulių gerovės gerinimo taktika turi būti trijų pakopų. Visų pirma, reikia įvesti pagerinimų ūkyje bei transportuojant ir skerdžiant. Antra, vartotojus turi pasiekti informacija apie geras gyvulių gerovės praktikas. Trečia, ES reikia įvesti aukštesnius gyvulių gerovės standartus ir apsisaugoti nuo pigaus importo iš šalių, kuriuos šie standartai yra žemi. Taip pat pažymėta, kad gyvulių gerovės gerinimas nebūtinai reiškia didelius kaštus ūkininkams. Pavyzdžiui, viščiukų sveikatą galima žymiai pagerinti, leidžiant jiems žaisti su virvelėmis. Sveikesni gyvūnai gali atnešti geresnių pajamų.

Europos Komisija šiuo metu rengia ES gyvulių gerovės veiksmų planą, kuris ūkininkams numatys griežtesnes ir suvienodintas taisykles.

NACIONALINĖS NAUJIENOS

Airijoje mažės ūkininkaujančiųjų skaičius

Prognozuojama, kad iki 2025 m. dirbančiųjų žemės ūkyje skaičius Airijoje sumažės nuo 40 000 iki 10 000. Ūkininkaujančiųjų nepilną darbo dieną skaičius sumažės per pusę: iki 30 000.

Suplanuotas Ispanijos žemės ūkio biudžetas 2006 metams

Planuojama, kad 2006 m. Ispanijos žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriui iš viso bus skirta 7 771,7 mln. EUR. Iš šios sumos 6 827,1 mln. EUR bus gauta iš ES.

ES DARBO ORGANŲ SUSITIKIMAI

2005-11-29	Natūralaus pluošto/linų ir kanapių	T. Markelis	tautvilasm@nma.lt
2005-11-29	Vaisių ir daržovių (Bananai)	V. Ašmonas	vidmantasa@zum.lt
2005-11-29	Bananai	V. Ašmonas	vidmantasa@zum.lt
2005-11-30	Žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo	S. Zimanas	savelijus@zum.lt
2005-11-30	Nuolatinis ekologinės žemdirbystės	G. Almantas	gediminasa@zum.lt
2005-11-30	Žemės ūkio klausimų (kenksmingi organizmai)	E. Mokrevičius	vaated@vaat.lt
2005-12-01	Žuvininkystės produktų	R. Mickuvienė	ramunem@zum.lt
2005-12-01	Vidaus žvejybos politikos	V. Petkus	vaclovasp@zum.lt
2005-12-01	Išorės žvejybos politikos	A. Rusakevičius	algirdasr@zum.lt

Paruošti spausdinti

***

Specializuota spauda

	Graži tik paradinė ekologinio ūkininkavimo pusė, Ūkininko patarėjas, p. 1, 3
	Autorius: Rasa Jagaitė, data: 2005 11 29
	Pirmieji trys ekologiniai ūkiai Lietuvoje buvo serlifikuoti 1994 m. Per vienuolika metų jų skaičius labai išaugo ir šiemet jau turime 1811 ekologinių ir pereinamojo laikotarpio ūkių. Jų užimami plotai (69,43 tūkst. ha) sudaro 2,7 proc. visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų. Vidutinis ekologinis ūkis šalyje yra didesnis negu vidutinis įprastos gamybos ūkis ir sudaro 38 ha. Įdomu tai, kad Švenčionių r. ir Trakų r. sertifikuotos žemės plotai peržengė 10 proc. ribą ir atitinkamai siekia 16,41 proc. ir 14,03 proc. visų šiuose rajonuose deklaruotų žemės ūkio naudmenų. Tokie optimistiniai skaičiai galbūt leidžia tikėtis, kad iki 2010 m. pagal Vyriausybės numatytą šalies žemės ūkio strategijos planą bendras ekologinių ūkių plotas pasieks 15 proc. visų žemės ūkio naudmenų, o ekologiški produktai sudarys 7 proc. visų žemės ūkio produktų, tačiau iš tikrųjų graži tik paradinė ekologinio ūkininkavimo pusė. Ekologiškai ūkininkaujantieji kuo toliau, tuo dažniau susiduria su sudėtingomis problemomis, kurių vieni patys negali įveikti, joms spręsti būtina įvairiapusė, o pirmiausia -valstybės pagalba. Ūkininkavimo apribojimų vis daugiau Lietuvoje ekologiniai ūkiai tikrinami ir vertinami pagal Europos Sąjungos reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 ir Ekologinio žemės ūkio taisykles. Reikalavimai ekologiniam ūkininkavimui nuolat didėja. Pavyzdžiui, nuo šių metų sausio pradžios ekologiniai ūkiai gyvulius gali įsigyti tik iš tokių pat, t.y. ekologinių ūkių (jeigu nėra galimybių tai padaryti, tai gyvulių įsigijimas turi būti derinamas su sertifikavimo įstaiga "Ekoagros"). Nuo šių metų rugpjūčio 25 d. įsigaliojo apribojimai perkamiems neekologiškiems pašarams: iš įprastinės gamybos ūkių jų galima įsigyti ne daugiau nei 5 proc. viso pašarų kiekio. Kadangi ekologinių ūkių šalyje nėra labai daug, palyginti su visais kitais, tai tokie apribojimai dar labiau suvaržo jų plėtrą. Tačiau ne dėl šių reikalavimų labiausiai ūkininkai nerimauja. Nuo 2006 m. sausio 1 d. privalėsime vykdyti dar vieną, apie kurį jau seniai kalbama, bet ne itin gerai jam pasiruošta, t.y. kitais metais ekologiniuose ūkiuose bus draudžiama sėti įprastiniuose ūkiuose paruoštas sėklas. Kitaip tariant, visos naudojamos sėklos turės būti užaugintos tik ekologiškai. Labai abejotina, kad ateinantį pavasarį visi ekologiniai ūkiai turės savo paruoštų kokybiškų ekologiškų sėklų arba gaus iš kur jų įsigyti. Ekologiškų sėklinių javų, regis, šiek tiek bus, o vietinių ekologiškų daržovių sėklų tikrai trūks. Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stoties direktorė dr. Stanislava Maikštėnienė sako, kad patiems ūkiams užsiimti sėklininkyste labai sudėtinga, nes griežti šios srities ES reikalavimai. Be to, pavieniai sėklininkystės ūkiai neturi sutarčių su užsienio sėklininkystės kompanijomis ir negali gauti gerą veislių bei dauginti aukštų reprodukcijų jų sėklų. Jeigu vietinių ekologiškų sėklų neturėsime tiek, kiek reikia, būsime priversti pirkti atvežtas iš užsienio. O jos, suprantama, bus daug brangesnės. Žinant, kad ekologiniai ūkiai nėra patys turtingiausi, jie bus nepajėgūs brangių sėklų nusipirkti. Jei sės tai, ką patys turės, nukentės derlius, nes sėklų kokybė jam turi didelės įtakos. Nuo 2006 m. sausio 1 d. pasikeitimai laukia ir ekologinių bitynų šeimininkų: numatyta, kad kitais metais bitėms maitinti nebebus galima duoti paprasto cukraus, tik ekologišką. Kaip žinome, mūsų šalyje tokio produkto niekas negamina. Jį reikės importuoti. Galbūt tai padarys tokį cukrų savo fabrikuose gaminanti "Danisco Sugar". Tik ar ekologinių bitynų savininkai galės jį įpirkti? Teks brangiau mokėti už ūkių sertifikavimą Ekologinių ūkių šeimininkų laukia dar viena itin nemaloni naujiena - nors tikslių skaičių dar vengiama sakyti, bet jau užsimenama, kad kitais metais teks brangiau mokėti už ūkių tikrinimą ir vertinimą. Tenka girdėti, kad kai kurių sertifikavimo darbų įkainiai gali būti padidinti nuo kelių iki keliolikos kartų. Kaip vieną iš argumentų, kodėl reikia kelti įkainių tarifą, Žemės ūkio ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamento direktorius Saulius Jasius pateikia faktą, kad brangsta kuras, be to, ateinančiais metais viešoji sertifikavimo įstaiga "Ekoagros" steigs du teritorinius padalinius Telšiuose ir Utenoje. Tam reikės lėšų. Šiuo metu sertifikavimo įkainių dydis dar nėra galutinai patvirtintas. ŽŪM tai derina su socialiniais partneriais (Žemės ūkio rūmais, Ekologinio žemės ūkio asociacija ir kt.). Visai neseniai, berods prieš porą metų, sertifikavimo įkainiai jau brango. Tada argumentuota tuo, jog ekologiniai ūkininkai gaus dideles išmokas ir šios kompensuos padidėjusias sertifikavimo išlaidas. Iš tiesų išmokos už ekologinius plotus yra nemažos. Bėda tik ta, kad, pavyzdžiui, už praėjusius metus jas gali gauti (dar negavo) tik kas antras sertifikuotas ūkis (apie tai rašėme lapkričio 19 d. "Ūkininko patarėjuje"). Kiti ekologiškai ūkininkaujantieji dėl įvairių priežasčių negalėjo parengti visų išmokoms reikalingų dokumentų. Ekologinio pieno ir mėsos niekas negamina Kadangi ekologinis žemės ūkis mūsų šalyje atsirado gana neseniai, tai ir ekologiškų produktų rinka dar nėra visiškai susiformavusi. Vartotojai ir prekybininkai teigia, kad dar nedidelis lietuviškų ekologiškų produktų asortimentas, o ūkininkai savo ruožtu bėdoja, kad ekologiškos produkcijos nėra kur realizuoti. Blogiausia padėtis šioje srityje ekologiško pieno ir mėsos gamintojams. Vilius Žiogas, Klaipėdos r. turintis ekologinį pieno ūkį, sako, kad produkciją tenka parduoti kaip įprastinę. Pasak ūkininko, ekologiško pieno savikaina siekia 60-80 ct/kg, už jį supirkimo įmonė duoda vos vienu simboliniu centu daugiau negu už paprastą chemizuotų ūkių produkciją. Nors sakoma, kad yra sertifikuotos dvi pieno perdirbimo įmonės, kurios turi teisę supirkti ekologišką pieną ir iš jo gaminti ekologišką produkciją, kol kas Lietuvoje nė viena to nedaro. Taigi ekologišką pieną ūkininkai priversti parduoti kaip paprastą, įmonėse jis maišomas su tokiu ir gaunama įprasta produkcija. Kai kurie ūkininkai, norėdami parduoti ekologišką pieną, rengiasi įsirengti pasterizacijos cechelius ir juose patys ruošti produkciją. Dar blogesnė situacija ekologinės mėsos rinkoje. Mėsinius galvijus pradėję auginti ekologiniai ūkiai neturi kur jų parduoti, nes nėra nė vienos, sertifikuotos skerdyklos. Todėl penimus galvijus ekologiniai ūkiai gali parduoti tik kaip visus kitus, už tai negaudami jokio priedo. Tauragės r. ūkininkas Albertas Šiurna sako, kad įsigyti veislinių mėsinių galvijų ir plėsti jų bandą yra labai brangu. Gyvulį užauginti - ne vienos dienos darbas, pajamų galima tikėtis geriausiu atveju tik po dvejų metų, jau nekalbant apie pelną. Vartotojų apklausos rodo, kad jie pageidautų ekologiškos mėsos. Jos nori ir užsieniečiai. Pasak Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktoriaus prof. Česlovo Juknos, asociacija dažnai sulaukia klausimų, kur būtų galima įsigyti ekologiškos mėsos, už ją siūloma iki 40 proc. didesnė kaina negu už įprastinę produkciją. Deja, kol kas tokių užsakymų neįmanoma patenkinti. Pletrą stabdo darbo jėgos trūkumas Bene mažiausiai problemų kyla realizuojant ekologiškus grūdus, daržoves ir vaisius. Grūdų reikia kepykloms, ekologiniams žuvininkystės ūkiams. Daržoves, vaisius ūkininkai parduoda mugėse, turguose. Tačiau jie neturi kur dėti nestandartinės produkcijos, nes nėra nė vienos ekologiškų daržovių ir vaisių perdirbimo įmonės. Jonavoje buvo sertifikuota viena daržovių ir vaisių konservų įmonė, bet ir ta nebeveikia... Ekologiniai ūkiai, kurie, be daržų, dar laiko ir gyvulių, neišvaizdžias ir blogas daržoves sušeria jiems, kad nereikėtų išmesti. Kaip rodo duomenys, iš visų deklaruotų šalies serbentynų pusė yra ekologiški. Bet kas iš to? Ne tik ekologiškų, o ir įprastų serbentų uogų kainos tokios mažos, jog augintojus varo į neviltį. "Pernai juodųjų serbentų visai niekam nereikėjo, gerai, kad dalis uogynų nušalo ir derlius menkas užaugo. Šiais metais uogos irgi pigios, todėl uogynų likimas neaiškus", - sako Anykščių r. sodininkas Albertas Grigaliūnas. Ekologiškų daržovių paklausa yra, jų ūkininkai galėtų parduoti ir daugiau, tačiau negali daržų plėsti dėl darbo jėgos stygiaus. Jonavos r. ūkininkas Darius Gaigalas teigia, kad ekologinė daržininkystė labai imli rankų darbui: reikia daržus rankomis ravėti, derlių doroti, produkciją paruošti. Deja, kaime nebeįmanoma pasisamdyti normalių darbininkų, likę tik girtuokliai ir tinginiai. Vien dėl to net ir norėdami ekologiniai daržininkystės ūkiai negali plėstis. Nuo 2007 metu laukia permainos Šiuo metu šalyje svarstomas Kaimo plėtros plano 2007-2013 m. projektas. Kaip ir dabar, ekologiniai ūkiai galės dalyvauti įvairiose agroaplinkosaugos programose, tačiau dar negarantuojama, kad išliks tokie kaip dabar išmokų už ekologiškus plotus dydžiai. Ūkininkus labiausiai jaudina tai, kad pagal Ekologinio ūkininkavimo programą numatoma įvesti 100 ha ūkio ribą, už kuriuos būtų mokamos išmokos. Taip pat kalbama, kad išmokos gali būti susietos ne tik su plotais, bet ir su realizuotu ekologiškos produkcijos kiekiu, t.y. jas gautų tik už parduoda produkciją. Daugelis progresyviai mąstančių ūkininkų teigia, kad apribojimas mokėti išmokas tik ne daugiau nei už 100 ha yra visiška nesąmonė. Toks apribojimas tik stabdytų, o ne skatintų ekologinės žemdirbystės plėtrą. Vis dėlto yra manančiųjų ir priešingai, jeigu tokie skaičiai iš kažkur Kaimo plėtros plano 2007-2013 m. Agroaplinkosaugos projekte atsirado. Ekologinei bitininkystei išmokų nėra dabar ir nenumatoma ateityje. Bitininkams kyla pagrįstas klausimas ar bitininkystė nežemės ūkio šaka? "O jei ateityje išmokos bus mokamos tik už parduotos produkcijos kiekį, tai ekologiniams bitininkystės ūkiams, kurie neturi žemės, teks žlugti", - sako Šiaulių r. bitininkė Roma Mačienė. Projektą ekologines išmokas sieti su realizuota produkcija kritikuoja ir kiti ūkininkai. Juk pinigų ūkiui labiausiai reikia ne tada, kai jis jau pardavė derlių ar gyvulius, o tada, kai jie auginami, kai kitų pajamų nėra. "Uogynų, o juo labiau vaismedžių sodų per metus neužauginsi", -sako Anykščių r. sodininkas A. Grigaliūnas. "Gyvulio per metus irgi nenupenėsi", - antrina Tauragės r. ūkininkas A. Šiurna. Planuojama nuostata išmokas sieti su realizuota ekologiška produkcija jiems užkirstų kelia paramą gauti tada, kai jos labiausiai reikia. Nepamirškime ir to, kad ekologiniai ūkiai, kaip ir bet kokie kiti, norėdami išgyventi, turi galvoti apie perspektyvas, investuoti į sandėlius, techniką ir pan. Viso to be pinigų nepadarysi. Mėginant išmokas sieti su realizuota produkcija gali kilti įvairių nesklandumų. "Jei parama bus mokama pagal parduotą produkcijos kiekį, tai pagalvokite, kiek įprastinės produkcijos taps "ekologiška", - apie galimas manipuliacijas įspėja Jonavos r. ūkininkas D. Gaigalas. Žemės ūkio rūmų vyr. specialistė ekologiniam žemės ūkiui ir agroaplinkosaugai dr. Edita Karbauskienė teigia, kad pernai Lietuvos ūkininkai neišnaudojo visų agroaplinkosaugai numatytų paramos lėšų. Šiems metams skirtosios irgi ne visos panaudotos. Mažai ūkininkų sugebėjo dalyvauti dabar siūlomose agroaplinkosaugos programose. Jeigu ateityje atsiras dar daugiau sudėtingų apribojimų ūkiams pasinaudoti galima parama, tai ar yra prasmė dabar taip agituoti imtis ekologinio ūkininkavimo? Šios ir kitos ekologinio ūkininkavimo plėtros problemos bei perspektyvos buvo nagrinėjamos penktadienį Žemės ūkio rūmuose organizuotoje konferencijoje. Joje dalyvavo labai daug ekologinių_ ūkių šeimininkų, buvo atvykę ir ŽŪM, "Ekoagros" atstovai. Priimdami ūkininkams svarbius sprendimus galbūt jie atsižvelgs į jų pasiūlymus.

***

	Ekologiškai ūkininkaujant reikia atkaklumo, Omni.lt
	Autorius: OMNI naujienos, data: 2005 11 28
	Degaičių seniūnijos Jonauskių kaime kuriasi ūkininkas Ignas Dargis. Pradėjęs ūkininkauti daugiau kaip prieš dešimtmetį šį rudenį jis gavo ekologinio ūkio sertifikatą. Dalyvauja projektuose I.Dargis  pasakojo, kad jis vienas iš pirmųjų dirbdamas ūkyje pareiškė norą imtis savarankiškai ūkininkauti. Deja, tuomet jo prašymui imti žemės pagal tada galiojusį Valstiečio ūkio įstatymą nebuvo pritarta. Vis tik po dvejų metų jis gavo žemės. Dabar su nuomojama jis turi 133 hektarus, laiko 120 galvijų, iš kurių pusšimtis melžiamos karvės. Ūkininkas su šeima gyvena Degaičiuose ir kuriasi savo žemėje. Stato nedidelį gyvenamąjį namą ir erdvius ūkinius pastatus. Statyboms reikia pinigų. "Visuose įmanomuose projektuose dalyvauju", — prisipažino ūkininkas, nebijantis rizikuoti. Prieš porą metų įsigyti traktoriui ir šienavimo įrangai pusę sumos gavo iš Kaimo rėmimo fondo, o likusius pinigus skolinosi iš banko. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikęs paraišką pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę "Standartų laikymasis", "Pieno direktyvos" per dvejus metus turėtų gauti apie 160 tūkst. litų. Už tuos pinigus jis ketina įsirengti melžimo aikštelę, girdyklas ir gyvulių laikymo vietas. Pavasarį jis planuoja vėl pateikti paraišką naujai paramai gauti. Jei pasisektų gauti paramą pagal KPP "Standartų laikymasis" "Nitratų direktyvos", tuomet įsirengtų mėšlidę. Turi pagalbininkų I.Dargis ūkyje turi pakankamai organizacinio darbo. Ypač dabar, kai reikia statybomis pasirūpinti. Mokytoja dirbanti žmona taip pat retai ūkyje lankosi, todėl nusamdė pagalbininkus, ir gyvuliais rūpinasi šėrikas ir melžėja. Ūkininkas sakė, jog turint techniką pašarus galima paruošti per keletą dienų, talkina sūnūs Dainius ir Ramūnas. Dirvoms arti ar sėjai, kai pats nebespėja, samdo mechanizatorių. Perspektyvi šaka Zooinžinieriaus žinios, įgytos Lietuvos veterinarijos akademijoje, I.Dargiui praverčia ekologiniam ūkininkavimui. Jis įsitikinęs, kad ekologinis ūkininkavimas — perspektyvi šaka, ateityje tokie ūkiai bus pelningiausi. Tik Lietuvoje dar nedaug kas vertina ekologiškus produktus. Ekologišką pieną parduodantis AB "Žemaitijos pienas" jis kol kas neturi iš to naudos. Moka tiek pat, kiek ir kitiems pieno pardavėjams. Vis tik ūkininkas viliasi, kad atsiradus daugiau jo pasekėjų ir supirkėjai turės atsižvelgti ne tik į gamintojus, bet ir į vartotojus, norinčius pirkti ekologiškus maisto produktus. Ūkininkas savo žemėje planuoja išsiversti be cheminių augalų apsaugos priemonių ir mineralinių trąšų. Mėšlo, laikant tiek gyvulių, jis užteks dirvoms patręšti. Jo žemėje daugiausiai vietos skirta pievoms ir ganykloms. Šiemet 45 hektaruose augino mišinius ir visus juos panaudojo šienainiui ruošti. Be jų, augino avižas. Tiek mišiniams, tiek avižoms nereikia derlingų žemių, išsiverčiama ir be cheminių apsaugos priemonių. Danutė JACKUTĖ "Kalvotoji Žemaitija"

***

	Ekologiškai ūkininkaujant reikia atkaklumo, Kalvotoji Žemaitija, p. 4
	Autorius: Danutė Jackutė, data: 2005 11 24
	Degaičių seniūnijos Jonauskių kaime kuriasi ūkininkas Ignas Dargis. Pradėjęs ūkininkauti daugiau kaip prieš dešimtmetį šį rudenį jis gavo ekologinio ūkio sertifikatą. Dalyvauja projektuose I.Dargis pasakojo, kad jis vienas iš pirmųjų dirbdamas ūkyje pareiškė norą imtis savarankiškai ūkininkauti. Deja, tuomet jo prašymui imti žemės pagal tada galiojusį Valstiečio ūkio įstatymą nebuvo pritarta. Vis tik po dvejų metų jis gavo žemės. Dabar su nuomojama jis turi 133 hektarus, laiko 120 galvijų, iš kurių pusšimtis melžiamos karvės. Ūkininkas su šeima gyvena Degaičiuose ir kuriasi savo žemėje. Stato nedidelį gyvenamąjį namą ir erdvius ūkinius pastatus. Statyboms reikia pinigų. "Visuose įmanomuose projektuose dalyvauju", - prisipažino ūkininkas, nebijantis rizikuoti. Prieš porą metų įsigyti traktoriui ir šienavimo įrangai pusę sumos gavo iš Kaimo rėmimo fondo, o likusius pinigus skolinosi iš banko. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikęs paraišką pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę "Standartų laikymasis", "Pieno direktyvos" per dvejus metus turėtų gauti apie 160 tūkst. litų. Už tuos pinigus jis ketina įsirengti melžimo aikštelę, girdyklas ir gyvulių laikymo vietas. Pavasarį jis planuoja vėl pateikti paraišką naujai paramai gauti. Jei pasisektų gauti paramą pagal KPP "Standartų laikymasis" "Nitratų direktyvos", tuomet įsirengtų mėšlidę. Turi pagalbininkų I.Dargis ūkyje turi pakankamai organizacinio darbo. Ypač dabar, kai reikia statybomis pasirūpinti. Mokytoja dirbanti žmona taip pat retai ūkyje lankosi, todėl nusamdė pagalbininkus, ir gyvuliais rūpinasi šėrikas ir melžėja. Ūkininkas sakė, jog turint techniką pašarus galima paruošti per keletą dienų, talkina sūnūs Dainius ir Ramūnas. Dirvoms arti ar sėjai, kai pats nebespėja, samdo mechanizatorių. Perspektyvi šaka Zooinžinieriaus žinios, įgytos Lietuvos veterinarijos akademijoje, I.Dargiui praverčia ekologiniam ūkininkavimui. Jis įsitikinęs, kad ekologinis ūkininkavimas - perspektyvi šaka, ateityje tokie ūkiai bus pelningiausi. Tik Lietuvoje dar nedaug kas vertina ekologiškus produktus. Ekologišką pieną parduodantis AB "Žemaitijos pienas" jis kol kas neturi iš to naudos. Moka tiek pat, kiek ir kitiems pieno pardavėjams. Vis tik ūkininkas viliasi, kad atsiradus daugiau jo pasekėjų ir supirkėjai turės atsižvelgti ne tik į gamintojus, bet ir į vartotojus, norinčius pirkti ekologiškus maisto produktus. Ūkininkas savo žemėje planuoja išsiversti be cheminių augalų apsaugos priemonių ir mineralinių trąšų. Mėšlo, laikant tiek gyvulių, jis užteks dirvoms patręšti. Jo žemėje daugiausiai vietos skirta pievoms ir ganykloms. Šiemet 45 hektaruose augino mišinius ir visus juos panaudojo šienainiui ruošti. Be jų, augino avižas. Tiek mišiniams, tiek avižoms nereikia derlingų žemių, išsiverčiamą ir be cheminių apsaugos priemonių.

***

Atgimimas Nr. 45

2005 11 25

DARNI PLĖTRA

Ar prekybos tinklai turi ateitį?

Ūkininkų turgūs yra alternatyva augančiai prekybos tinklų galiai, teigia Indrė Kleinaitė

Šeštadienio rytas. Po rytinės kavos puodelio Londone gyvenantis australas Richard išskuba į ūkininkų turgų. Besisnekučiuodamas su ūkininkais apie orą, derlių bei ekologiško ūkininkavimo ypatumus,  jis nusiperka ekologiškai išaugintų daržovių, vaisių, išsirenka vištienos sekmadienio pietums, susiranda naminio sūrio bei retesnės rūšies vyno, ką tik iškeptos duonos bei dar spėja paskanauti visokiausių skanėstų. Kiekvienas ūkininkas išdidžiai kalba apie savo rankomis užaugintą ir pagamintą produkciją bei ragina pirkėjus ragauti. Pasidėjęs pilnus krepšius, Richard išgeria arbatos bei pasišnekučiuoja apie kulinarines plonybes su taip pat į turgų atskubėjusiu kolega.

Anksčiau Richard buvo užkietėjęs supermarketų lankytojas. Kiekvieną vakarą po darbo jis prisipirkdavo pusfabrikačių bei pasišildydavo mikrobanginėje. Jis nei žavėjosi, nei bodėjosi sterilia supermarketų aplinka, nuo monotoniško darbo pavargusiomis pardavėjomis, didelėmis kainomis bei įkyria reklama. Tuomet jis tiesiog nežinojo, jog gali būti kitaip. Kol jo kolega prancūzas neįtikino vieną šeštadienį palaikyti jam draugijos apsilankyti ūkininkų turguje. Richard buvo sužavėtas ir nuo tol kiekvieną šeštadienį lankosi turguje.  Kaip jis pats sako: „mano suvokimas apie maistą labai prasiplėtė“.

Richard nėra vienintelis atradęs ūkininkų turgų. Anglijoje bei visoje vakarų Europoje atgyja ir klesti tiesioginiai ūkininkų turgūs, kurie yra puiki alternatyva supermarketams. Kate de Selincourt savo knygoje apie globalią maisto sistemą  teigia, jog prekybos tinklai turi daug užslėptų aplinkosauginių ir socialinių  sąnaudų.

Prekybos tinklai, reikalaudami iš tiekėjų vienodos išvaizdos, ilgo galiojimo laiko, pigių, patraukliai supakuotų produktų iš viso pasaulio kampelių, skatina intensyvią monokultūromis pagrįstą žemdirbystę, sintetinių konservantų naudojimą, aplinkai žalingų pakuočių gamybą bei transportavimą. Visi šie veiksniai įtakoja pačių opiausių aplinkosauginių problemų didėjimą: prastėjanti dirvožemio kokybė, nykstanti bioįvairovė, prastėjanti žmonių sveikata dėl nepilnavertės mitybos, augantis gamtoje neyrančių atliekų skaičius, užterštumas ir klimato kaita.

Socialinę žalą įvertinti yra sudėtingiau, tačiau Kate de Selincourt atkreipia dėmesį į tai, jog konsoliduodami rinką, prekybos tinklai iš verslo išstumia smulkius ūkininkus, gamintojus ir mažas parduotuvėles, kurios tenkina nišinius rinkos poreikius. Taip yra žalojamas individualus verslumas bei kūrybiškumas. Vis didėjančios prekybos tinklų galios reiškia, kad ūkininkai – žaliavos tiekėjai -  gauna vis mažesnė dalį to, ką vartotojai išleidžia apsipirkdami supermarketuose. Taip yra skatinama regioninė nelygybė.

Kaip atsvara prekyboms tinklams bei jų daromai žalai yra tiesioginiai ūkininkų turgūs. Tokių turgų sėkmingumą rodo skaičiai. Pavyzdžiui, Anglijoje 1996 metais tokių turgų išviso nebuvo. Dabar yra skaičiuojama daugiau nei 420 ir pardavimai siekia 166mln svarų sterlingų. Kasmet 15 mln žmonių apsilanko ūkininkų turguose.

Pirkėjus vilioja ne tik mažesnės kainos, bet ir vertybės, kuriomis vadovaujantis yra organizuojami šie turgūs. Tai ne tas pats mūsiškis Kalvarijų turgus, kuriame dominuoja importuotų produktų perpardavinėtojai, o pavieniai ūkininkai yra nustumti į šoną ir ignoruojami. Tiesioginių turgų esmė yra ta, jog juose prekiauti gali tik ūkininkai ar smulkūs gamintojai, pirmenybė teikiama sezoniškumą atitinkančiai vietinei produkcijai. Taip yra išvengiama ilgų ‘maisto mylių’ ir dėl to didėjančio užterštumo. Tokia sistema neskatina kuo didesnio gamtoje neyrančių pakuočių bei cheminių konservantų naudojimo. Kol supermarketai išleidžia milijonines sumas stengdamiesi privilioti pirkėjus, tiesioginiai turgūs remiasi tik siūlomų produktų kokybe, todėl kainos yra mažesnės.

Tiesioginiai turgūs yra stiprus postūmis vietinei ekonomikai stiprinti. Pirkėjas nepermoka už produktus, o ūkininkams atitenka didesnė dalis kainos. Pinigai išleisti tokiuose turguose  pasilieka toje aplinkoje, skatina vietinius verslus, ir tai yra itin svarbus faktorius gaivinant kaimo gyventojų ekonominę gerovę. Taigi, siekiant spręsti aplinkosaugines ir socialines problemas, tiesioginiai turgūs yra puiki alternatyva dabartinei sistemai, kuri yra padiktuota stambiųjų prekybos tinklų. Akivaizdi nauda ne tik aplinkai, bet ir vartotojams bei vietinei ekonomikai.

Valstybės pajėgumai, nukreipti taisyti prekybos tinklų padiktuotos sistemos padarytai aplinkosauginei ir socialinei žalai, galėtų būti nukreipti skatinant tiesioginių ūkininkų turgų mezgimąsi ir plėtrą Lietuvoje. Centralizuotą prekybos tinklų įtaką nėra neįmanoma decentralizuoti ir užtikrinti darnesnę regioninę plėtrą. Populiarėjant darnios plėtros koncepcijai, prekybos tinklai turės iš esmės transformuotis norėdami išlikti ilgalaikėje perspektyvoje ir bent dalinai vadovautis atsakingo verslo principais. Vargu ar vartotojai, labiau informuoti apie aplinkosauginę ir socialinę prekybos tinklų žalą, liks ištikimi, ypač kai turės realią alternatyvą prekybos tinklams – tiesioginius ūkininkų turgus.

Autorė yra ekonomistė ir Darnaus vystymosi specialistų asociacijos (Didžioji Britanija) narė

***

NUOSTATAI     STRUKTŪRA     TEISĖS AKTAI     MINISTRO ĮSAKYMAI     ATSTOVAS SPAUDAI     RYŠIAI SU VISUOMENE     BENDRADARBIAVIMAS     KOKYBĖS POLITIKA     LICENCIJOS     REGISTRAI     ADRESAI, NUORODOS     UŽSAKYTI NAUJIENAS     KLAUSIMAI     ATSILIEPIMAI     PIRMASIS PUSLAPIS     STRUKTŪRA     MINISTERIJOS PRIIMAMASIS     PAIEŠKA      GRAFINĖ STRUKTŪRA     ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS STRATEGIJA     ĮSTATYMAI     ĮSTATYMŲ PROJEKTAI     2004-2006 m. PROGRAMINIAI DOKUMENTAI     KAIMO RĖMIMO PROGRAMA     SAPARD PROGRAMA 2000-2006 m.     IFORMACIJA EKSPORTUOTOJAMS     ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ VALSTYBINĖ EKSPERTIZĖ     DĖL PERTEKLINIŲ ATSARGŲ     MINISTRO ATSTOVAS SPAUDAI     ATSTOVO SPAUDAI PRANEŠIMAI     SPAUDOS BAZĖ     INFORMACIJA     RENGINIAI     INFORMACIJA IŠ LATVIJOS     VIEŠŲJŲ RYŠIŲ SKYRIUS     KLAUSTI     KLAUSIMAI-ATSAKYMAI      ENGLISH VERSION  ŽŪM struktūra Ministro įsakymai Atstovas spaudai Viešųjų ryšių skyrius Bendra paieška  Ieškoti  Pagalba

Grįžti į sąrašą 2005-11-21 Projekta vykdo LR žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir tarptautinių ryšių departamentas Tel. 2391360, 2391359 el. paštas e-zinios@zum.lt EUROPOS POLITIKOS NAUJIENOS   PPO pripažįsta, kad Honkonge nesitikima susitarimo dėl žemės ūkio Prekybos ministrai iš viso pasaulio pripažįsta, kad nėra tikimybės PPO ministrų susitikime, kurs įvyks š.m. gruodžio 13-18 d. Honkonge, pasiekti susitarimo dėl žemės ūkio modalumų. Tačiau pabrėžiama, kad ir toliau išlieka užsibrėžtas tikslas iki 2006 m. pabaigos susitarti dėl žemės ūkio ir pasiekti naujo pasaulinio prekybos susitarimo. ES Prekybos komisaras Peter Mandelson pažymi, kad ,,atotrūkis“ tarp derybų partnerių visose sektoriuose yra žymus. Tarp dalyvių trūksta sutarimo, kad galima būtų pasiekti ambicingo rezultato. P. Mandelson pažymėjo, kad iki PPO ministrų susitikimo Honkonge ES nepateiks naujų pasiūlymų dėl žemės ūkio rinkų atvėrimo. ,,Tiesiog tik reikalaujant vis daugiau iš žemės ūkio ir neturint deramos pusiausvyros tarp to bei kitų šalių įsipareigojimų ir žemės ūkyje, ir už jo ribų, nesuteikia deryboms rimties ar galimybės sudaryti sandėrį“, - pakomentavo ES komisaras. Cairns šalių grupė, kuriai pirmininkauja Australija, yra išplatinusi pranešimą, kuriame ES raginama ,,prisiimti vadovavimo įsipareigojimą“ ir pritarti, kad būtų mažinami žemės ūkio tarifiniai barjerai ir vidaus subsidijos žemės ūkiui. Kaip pranešime teigiama, ES turėtų prisiderinti prie JAV pasiūlymo muitų tarifus sumažinti 90 proc. ES savo ruožtu siūlo žemės ūkio tarifus mažinti 46 proc. Nepaisant visko, derybų partneriai siekia, kad būtų išvengta PPO Ministrų susitikimo, įvykusio prieš dvejus metus Kankune, nesėkmės. P. Mandelson tvirtinimas, kad ES nesiūlys nieko naujo žemės ūkio srityje iki gruodžio mėn., kelia rūpestį tiems, kurie nerimauja, kaip įvykiai klostysis po gruodžio. Prancūzija ir toliau grasina vetuosianti PPO susitarimą, jei ES pasiūlymas peržengs jiems priimtinas ribas. Techniškai Prancūzija neturi veto galios, nes mandatas, patikėtas Europos Komisijai, grindžiamas kvalifikuota balsų dauguma. Tačiau akivaizdu, kad ne vienintelė Prancūzija reiškia nepasitenkinimą, kaip Europos Komisija panaudoja jai patikėtą mandatą.   ES rengiasi sunkiai kovai ES Taryboje dėl cukraus reformos ES pirmininkaujanti Jungtinė Karalystė (JK) ir toliau įsitikinusi, kad ES narės pasieks susitarimo dėl ES cukraus režimo artimiausioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos sesijoje, kuri vyks š. m. lapkričio 22-24 d. Kompromiso variantas, su kuriuo šalių narių ministrai susipažins 23 d. ryte, manoma, nedaug kuo skirsis nuo pradinio pasiūlymo. Pakeitimai turėtų būti susiję su Restruktūrizavimo fondu ir galbūt pereinamuoju laikotarpiu. Pereito mėnesio ES Tarybos metu laiške, adresuotame ES Žemės ūkio komisarei Mariann Fischer Boel, 11 šalių narių reikalavo, kad Restruktūrizavimo fondu turi būti operuojama nacionaliniame lygmenyje, o ne europiniame, ir turėtų būti ilgesnis (dviejų metų) pereinamasis laikotarpis. Jei bus pastebima, kad šalys narės prie susitarimo nepriartėjo, ES pirmininkaujanti JK ir Europos Komisija galbūt bus pasirengusios dar didesniems pakeitimams, susijusiems su paramos išmokų atsiejamu nuo gamybos ir net su mažesniu kainų mažinimu. Minėtą laišką pasirašiusios šalys siūlo, kad paramos atsiejimo nuo gamybos lygį cukraus sektoriuje apspręstų nacionalinės vyriausybės. Jų manymu, didesnis lankstumas būtų naudingas cukraus gamintojams mažiau palankiose vietovėse. Lenkija, Ispanija, Italija ir Graikija vertinamos kaip galinčios balsuoti prieš reformą. Pagal ES Taryboje galiojančias kvalifikuotos balsų daugumo taisykles, šių keturių šalių pakanka, kad susidarytų blokuojančioji mažuma. Šiuo metu dėl cukraus reformos didžiausią triukšmą kelią Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalys bei mažiausiai išsivysčiusios šalys (MIŠ), norinčios didesnės finansinės paramos, kuri padėtų joms prisiderintį prie ES cukraus režimo pakeitimo. Oxfam duomenimis, ES cukraus sektoriuje dirbantiems ūkininkams ir perdirbėjams 2006 m. bus skirta 5 mlrd. EUR, kad jie prisiderintų prie pasikeitimų, tuo tarpu AKR šalims numatyta tik 40 mln. EUR, o MIŠ neskirta nieko. Pastarosios šalys pažymi, kad ,,kaip ES ūkininkams ir pramonei, mums reikia laiko ir paramos, kad mūsų pramonė prisitaikytų prie reformos“. Šios šalys taip pat norėtų ,,pagreitinti visų kokybių cukraus patekimą į ES rinką rentabiliomis kainomis“ Tačiau Europos Komisija nesutinka, kad su AKR šalimis ir MIŠ elgiamasi neteisingai, ir mano, kad reformos paketas yra subalansuotas, cukraus vidaus kainos bus sumažintos ,,pakankamai, kad savo rinkoje pasiektume balanso“, bet jos išliks ,,pakankamai aukštos, kad ir ES, ir AKR Cukraus Protokolo šalių produktyvūs gamintojai susilauktų pelno“.   ES baimės dėl Paukščių gripo atslūgsta Panašu, kad Europoje slūgsta baimės dėl Paukščių gripo pavojaus. Diskusijos, kaip įveikti ligą, įgyja globalesnį pobūdį. Europos Komisija yra pasirengusi 2006 m. Azijos šalims skirti 30 mln. EUR paramai, sprendžiant Paukščių gripo protrūkį. Pasaulio banko duomenimis, globalus kovos su Paukščių gripu planas trejiems metams atsieitų 1 mlrd. USD (848 mln. EUR). 2006 m. sausio 17-18 d. Kinijoje vyks tarptautinė konferencija, kurią Jungtinės Tautos, ES ir Pasaulio bankas vertina kaip galimybę, kad tarptautinė bendruomenė skirs lėšų daugiausiai žalos patiriančioms šalims bei toms, kurioms gresia didžiausia rizika.   RINKŲ NAUJIENOS   Trečdalis Čekijos žemės ūkio paskirties žemės įtraukta į agrarinės aplinkosaugos programas Maždaug trečdalis Čekijos žemės ūkio paskirties žemės užregistruota pagal vieną ar kitą agrarinės aplinkosaugos programą artimiausiems penkeriems metams. Paskutinis registracijos terminas buvo š. m. spalio 31 d. 2005 m. didžiulę paklausą tarp programų turėjo pievų tvarkymas, tuo tarpu mažesnio susidomėjimo susilaukė tos programos, pagal kurias skiriamos didesnės subsidijos už pasėlius ir daugiamečius augalus ekologinėje žemdirbystėje. Agrarinės aplinkosaugos programai įregistruota net 72 proc. Čekijos pievų žemės.   2004/05 m. Anglijos ūkių pajamos sumažėjo 28 proc. 2004/05 m. Anglijos ūkių bendrosios pajamos vidutiniškai sumažėjo 28 proc. ir siekė 21 200 ₤. Atsižvelgiant į tai, kad 2003/04 m. Anglijoje ūkių pajamos išaugo net 78 proc., dabartinis skaičius vis vien 28 proc. didesnis negu pajamos prieš dvejus metus.   ES DARBO ORGANŲ SUSITIKIMAI   2005-11-22 Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba Žemės ūkio ministrė K.D. Prunskienė ministras@zum.lt 2005-11-22 Tabako V. Ašmonas vidmantasa@zum.lt 2005-11-22 Iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų V. Ašmonas vidmantasa@zum.lt 2005-11-22 Šviežių vaisių ir daržovių V. Ašmonas vidmantasa@zum.lt 2005-11-23 Išorės žvejybos politikos A. Rusakevičius algirdasr@zum.lt 2005-11-24 Pieno ir pieno produktų O. Drūlia ovidijus@zum.lt 2005-11-24 Javų E. Zaleckienė eglez@zum.lt 2005-11-24 Cukraus I. Kubišin igoris@zum.lt 2005-11-25 Aliejaus ir riebalų R. Poznanskas remigijus@zum.lt     Parengta pagal 2005 m. lapkričio 11 d. ,,Agra Europe weekly” (Nr. 2182) Paruošti spausdinti

	Apie kryžminę kontrolę ir nepatogumus ūkininkams, Valstietis, p. 2
	Autorius: Vanda Vasiliauskaitė, data: 2005 11 19
	Žemės ūkio ir kaimo verslo registre įregistruota per 338 tūkst. valdų turėtojų. Kai kurioms šalies institucijoms siekiant disponuoti išsamesne informacija, valdų turėtojai privalo persiregistruoti ir pateikti išsamesnius duomenis apie save bei ūkius. Ne visi žemdirbiai tuo patenkinti. Jie privalo papildomai rūpintis įvairiomis pažymomis ir gaišti brangų laiką. Kai kurie ūkininkai teigia, jog ne visa prašoma informacija yra būtina ir sako maną, jog reikėtų labiau jais pasitikėti. Ne visi ūkininkai turi ir unikalius registro numerius, kuriuos išduoda Registrų centras. Taip yra todėl, kad ne visiems piliečiams atkurta nuosavybė į žemę, tad reikia pristatyti žemės nuomos sutarčių nuorašus. Abejotina, pasak sodiečių, ar reikalingas atestato, sutarčių su ūkio darbininkais nuorašai ir kt. Juolab kad kai kuri informacija apie ūkį ir jo šeimininką yra konfidenciali. Be to, seniūnijose dirbantys specialistai, kurie susiduria su konkrečiais duomenimis, niekur nepasirašo esą atsakingi už konfidencialumą. Tad nereikia stebėtis, jei svarbi informacija "nuteka" ne ten kur reikia ir patenka pas žemės supirkinėtojus ir kitokius suinteresuotus asmenis. Apie būtinybę valdų turėtojams persiregistruoti Žemės ūkio ir kaimo verslo registre tikslus pakomentuoti paprašėme VĮ "Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras" generalinio direktoriaus pavaduotoją Evaldą ČIJAUSKĄ. "Iki šiol Kaimo valdų ir verslo registre tebuvo tik privalomos valdos registravimo registre duomenų minimumas - asmens duomenys. Tuo tarpu kai Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) turi daryti taip vadinamą kryžminą patikrą, buvo reikalingi kai kurie papildomi duomenys, o mes jų neturėjome, dėl to buvo tam tikrų problemų. Kadangi šis registras visa informacija aprūpins NMA, iš naujo perregistravę ūkius, mes turėsime daug išsamesnės informacijos, pagal kurią, netrukdant žmonių, neieškant kokių nors papildomų pažymų, NMA per šį registrą galės gauti visus reikalingus duomenis apie konkretų ūkininką, kurie reikalingi pagal atskiras priemones. Persiregistravimas tebesitęsia. Aš visiškai sutinku su kai kurių žmonių pasipiktinimu, kad savotiškai žmones esame "prispaudę" su visokio-mis pažymomis, paaiškinimais ir t.t. Tai, suprantama, iššaukia tam tikrą žmonių nepasitenkinimą, tačiau, antra vertus, žmogus, užpildęs tokią paraišką kartą per metus, jau daugiau nebus trukdomas. Vadovaujamasi bendrais reikalavimais, kurie patvirtinti Vyriausybės nutarimu. Kartą per metus savo duomenis ūkininkas turi papildyti, o jeigu kas nors keitėsi (pardavė namus, ūkinius pastatus ar žemės sklypą, keitėsi ūkyje gyvulių skaičius), valdos turėtojas privalo per 10 d. apie tai informuoti registrą, nes duomenys turi būti nuolat aktualūs. Tarkime, kad rytoj reikės duomenų apie gyvulių tankį tad reikia ne tik duomenų apie registruotus, bet ir kitus gyvulius, nes norint nustatyti gyvulių tankį būtina informacija apie visus gyvulius toje valdoje. Duomenų patikslinimas vyks kasmet nuo sausio 1 d. iki liepos 1 d., tuo pat metu, kai vyksta pasėlių deklaravimas. Su Žemės ūkio ministerija baigiama susitarti, kad ateityje tai bus priedas prie žemės ūkio naudmenų bei pasėlių deklaravimo darbų. Vadinasi, žmogus, deklaruodamas pasėlius, taip pat deklaruos visą savo esamą padėtį ir jeigu jam reikės naudotis parama pagal gyvulius ar standartų laikymąsi ar ankstyvą pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos ir t.t., mes jau turėsime informaciją, kuri reikalinga NMA. Jeigu kas nors nesuspėjo patikslinti savo duomenų, tai gali padaryti tuojau pat - ateiti į rajono žemės ūkio skyrių ir užpildyti paraišką. Mes skatiname tą dalyką, kad pačiam žmogui būtų geriau, ne mums, nes kuo daugiau duomenų, tuo daugiau mums darbo ir atvirkščiai. Supraskime, kad kartais valstybė negali priimti sprendimų neturėdama reikalingos informacijos. Mes turime ne tik šį, bet daug registrų ir jie kontroliuojamai. Taip nėra, kad pilietis užpildė paraišką Žemės ūkio ir kaimo verslo registrui ir mes juo patikėjome. Tuos duomenis dar kartą tikriname Gyventojų registre, ar tikrai toks pilietis gyvena ten ir ten, ar ten registruotas. Nekilnojamojo turto kadastro registro centre patikriname, ar tikrai nuosavybės teise jis turi tam tikrus žemės sklypus ir juos yra įregistravęs ir pan. Juridinius asmenis mes patikriname Juridinių asmenų registro, kuris yra valstybės, pagalba. Tokiu atveju jis yra susijęs su visais kitais valstybiniais registrais, jie vienas su kitu susitikrina, t.y. iš tikrųjų taip vadinama kryžminė kontrolė. Norintieji gauti informacijos apie tai turėtų pasidomėti ne tiktai rajonų žemės ūkio skyriuose, bet ir pas seniūnijose dirbančius žemės ūkio specialistus, jie yra arčiau žmonių, tad vietoje galima užpildyti reikalingo pavyzdžio formą. Mūsų surinktais duomenimis naudojasi ne tik NMA. Be šios institucijos jau yra sudaroma sutartis su Statistikos departamentu prie LR Vyriausybės. Statistikos departamentas ruošiasi iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro imti (taip jau yra daugelyje Europos šalių) visą bloką informacijos apie tą patį ūkininką ar juridinį asmenį. Vadinasi, mes surinkome duomenis, suformavome tam tikrą informacijos bloką, kuris reikalingas Statistikos departamentui, ir pateikiame jiems. Einama prie to, kad žmogus būtų trukdomas pildant įvairiausias formas vieną ar du kartus per metus".

	Išmokos - tik kas antram ekologiniam ūkiui, Ūkininko patarėjas, p. 1, 7
	Autorius: Rasa Jagaitė, data: 2005 11 19
	Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, ekologiniams ūkiams skirta didelė parama (išmokos už pasėlius), tačiau dėl įvairių priežasčių ne visi sertifikuoti ekologiniai ūkiai į ą gaus. Nors tokių ūkių skaičius, palyginti su pernai metais, išaugo apie 65 proc. (šiemet sertifikuota 1811 ūkių, pernai buvo 1178 ekologiniai ir pereinamojo laikotarpio ūkiai), padavusiųjų paraiškas ir kitus reikalingus dokumentus dėl paramos, t.y. dalyvaujančių Ekologinio ūkininkavimo programoje, šiais metais mažiau. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ne visi ekologiškai ūkininkaujantieji veržiasi pasinaudoti numatoma svaria parama, t.y. išmokomis už pasėlius, o besitikintys jas gauti lieka, kaip sakoma, "ant ledo" dėl vienų ar kitų priežasčių. Ne visi gali kreiptis dėl paramos Paraiškos paramai pagal Kaimo plėtros priemonės "Agrarinė aplinkosauga" Ekologinio ūkininkavimo programą šiais metais buvo priimamos nuo balandžio 1 d. iki birželio 15 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenys rodo, kad per tą laiką 795 pretendentai pristatė dokumentus dėl išmokų. Spalio pradžioje ekologiškai ūkininkaujantieji sulaukė daugeliui netikėtos naujienos -buvo paskelbta, kad dar dvi savaites, t.y. nuo spalio 10 d. iki 24 d., bus papildomai priimamos paraiškos pagal minėtą programą. Per tą laiką dar 165 ūkiai, besitikintys gauti išmokas už ekologinius pasėlius, pateikė paraiškas NMA. Taigi šiais metais tik šiek tiek daugiau negu pusė (960 ūkių) ekologiškai ūkininkaujančiųjų pristatė prašymus ir kitus dokumentus dėl paramos. Šis skaičius net mažesnis už pernykštį, kai 1016 ekologinių ūkių buvo pateikę dokumentus išmokoms gauti. Daugelis ūkininkų ryžtasi pradėti ekologiškai ūkininkauti tik tada. kai žino, jog galės gauti paramą, kuri bus kaip startas imtis tokio ūkininkavimo būdo, nes be paramos tą daryti tikrai sunku. Edita Karbauskienė, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) specialistė ekologiniam žemės ūkiui ir agroaplinkosaugai bei Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos "Gaja" tarybos narė, "Ūkininko patarėjui" sakė, kad daugelis negalėjusių pretenduoti į išmokas už ekologinius pasėlius ūkininkų turi problemų dėl nesutvarkytų žemės nuosavybės dokumentų arba valstybinės žemės nuomos sutarčių (problematiška jas pratęsti daugiau negu vieneriems metams arba ūkininkams negarantuojama, kad jiems sutartis bus atnaujinama kitais metais). Ūkininkai, kurie turi tik žalienas, t.y. pievas ar ganyklas, bet neturi sertifikuotų gyvulių, taip pat negali gauti išmokų, nes pagal nustatytas taisykles vien už žalienas, jei ūkyje nėra tam tikro skaičiaus sertifikuotų gyvulių, jos nemokamos. "Kai kurie ūkininkai pakliuvo į savotiškas "pinkles": deklaruodami pasėlius jie visko neparodė, o už nedeklaruotus plotus ekologinės išmokos taip pat neskiriamos", - sakė E. Karbauskienė. Neremiama ekologinė bitininkystė, taigi dėl išmokų ekologinių bitynų savininkai taip pat negalėjo kreiptis. Ar iš tiesų nepakako informacijos? Nemaža dalis ūkininkų teigia, kad neturėjo reikiamos informacijos ar iš viso nežinojo, kada reikia pristatyti dokumentus išmokoms gauti, todėl tai padaryti pavėlavo. Vasarą aktyvesnieji net kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), prašydami, kad būtų pratęstas dokumentų pristatymo dėl išmokų terminas. "Visi, kurie žemės ūkio ministrės prašė pratęsti paraiškų pridavimo terminą, argumentavo, kad jie neturėjo reikiamos informacijos apie tai. Tačiau galiu užtikrinti, kad informacijos rajonuose tikrai užteko, nes buvo rengiama nemažai seminarų apie galimybes pasinaudoti parama. Be ŽŪR, seminarus šiais klausimais dar organizavo ir Konsultavimo tarnyba, rajonų žemės ūkio skyriai, kitos organizacijos. Žemdirbiškoje spaudoje taip pat buvo skelbiama, kada reikia priduoti dokumentus. Ir vis dėlto kai kurie žemdirbiai ministrei aiškino, kad jie dėl informacijos trūkumo nesuspėjo laiku pateikti dokumentų. Yra žemdirbių, kurie viską žino ir dėl savo ūkio viską padaro laiku, bet yra tokių, kurie niekada nieko nežino ir net varu atvaryti į seminarus ten nieko "negirdi", - kalbėjo E. Karbauskienė. Pasak jos, ŽŪR ir "Gaja", paraiškų pratęsimo terminui prieštaravo todėl, kad ruduo -per vėlus laikas tą daryti. Juk vasarą, kai pratęsti terminą prašė smulkieji ūkininkai, į juos nebuvo atsižvelgta. "Daugelis tokių ūkininkų po to net apsisprendė nepradėti ekologiškai ūkininkauti, t.y. šiemet nesertifikavo savo ūkių. Taigi sertifikatų neturintieji net ir vėliau pratęsus terminą nebegalėjo kreiptis dėl išmokų. O kai į ministeriją kreipėsi dvi stambios žemės ūkio bendrovės (viena iš Alytaus r., o kita iš Panevėžio r.), turinčios kelis šimtus hektarų, ministerija neatsilaikė. Atrodo, kad pratęstas paraiškų priėmimo terminas labiausiai buvo naudingas minėtoms žemės ūkio bendrovėms ir dar kai kuriems ekologiškai pradėjusiems ūkininkauti ūkininkams, kuriems iš pradžių buvo nesvarbu, gaus jie šiemet išmokas, ar ne", - sakė E. Karbauskienė. Jos nuomone, bemaž šimtas ūkių liko "ant ledo" dėl minėtų žaidimų su termino pratęsimais ir nežinios, bus tai padaryta ar ne. "Jei tai būtų buvę padaryta iš karto pasibaigus pirmam paraiškų priėmimo etapui, t.y. po birželio 15d., galbūt viskas būtų susiklostę geriau. Tokia praktika, mano nuomone, nepateisinama. Svarbu užtikrinti, kad žemdirbiai laiku gautų reikalingą informaciją, o ne žaisti, pratęsinėjant terminus, jei tai nėra iš anksto numatyta", - sakė E. Karbauskienė. Ji stebisi ir tuo, kad iki lapkričio vidurio NMA centras Vilniuje dar nebuvo gavęs iš savo apskričių skyrių visų paraiškų, ūkininkų paduotų spalio mėn. Kodėl tos paraiškos iki šiol nepakliuvusios į statistiką, neaišku? Kai kurie nepasirengę ekologiškai ūkininkauti ŽŪM Maisto saugos ir kokybės departamento Agrarinės aplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėjas Gediminas Almantas "Ūkininko patarėjui" sakė, kad paraiškų pridavimo terminą ministerija pratęsė, galvodama apie ūkininkus, kurie dėl įvairių priežasčių nepateikė laiku, t.y. iki birželio 15 d., paraiškų norint dalyvauti Ekologinio ūkininkavimo programoje. "Ateityje terminų pratęsimo neturėtų būti. Šiais metais pasiryžta taip pasielgti vien dėl to, kad mūsų ūkininkai dar neįpratę viską daryti laiku. Žinoma, taip elgiasi ne visi, o tik kai kurie. Tikėkimės, kad kiekvienais metais ekologiškai ūkininkaujantieji vis labiau rūpinsis savo verslu ir daugiau žiūrės tvarkos, seks terminus, klausys per spaudą ir kitus šaltinius pateikiamos informacijos ir pratinsis prie griežtos tvarkos. , Manau, kad ateityje, tokių pavėlavusiųjų bus labai mažai, ir terminų pratęsti nereikės", -kalbėjo G. Almantas. Kai kurie pirmus metus ekologiškai pradėję ūkininkauti žemdirbiai teigia, kad nelogiška paduoti paraiškas dėl paramos, dar nežinant, ar jų ūkis tikrai gaus sertifikatą (kaip minėta, paraiškas dėl išmokų reikia priduoti iki birželio 15 d., o ūkių sertifikatai paprastai išduodami po patikrinimų, t.y. rugsėjį). ŽŪM Agrarinės aplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėjas G. Almantas tokioje tvarkoje jokio nelogiškumo nemato. Pasak jo, jeigu žemdirbys apsisprendžia ekologiškai ūkininkauti, jis prieš tai turi būti išsamiai susipažinęs su tokio ūkininkavimo taisyklėmis, turi domėtis specialia literatūra ir visa tai įgyvendinti savo ūkyje. "Lietuvoje dar ne visi ūkininkai, kurie pradeda ekologiškai ūkininkauti, būna tam tikrai pasirengę. Su tokiais ūkininkais, kurie savo verslui skiria reikiamą dėmesį, vargo nebūna. Nemanyčiau, kad paraiškos dėl ūkio sertifikavimo ir paraiškos dėl paramos pridavimo terminai kuo nors prieštarautų vienas kitam". - teigė G. Almantas. Šiemet pinigų tikriausiai nesulauks Galima prognozuoti, kad dėl to, jog paskutinės paraiškos dėl išmokų buvo priimamos spalio mėn., ekologiškai ūkininkaujantieji išmokas taip pat gaus vėliau negu tikėtasi. Išmokos už pernykščius metus ekologiniams ūkiams irgi labai vėlavo dėl įvairių nesusipratimų, kilusių tarp ŽŪM ir sertifikavimo organizacijos "Ekoagros" - pakeitus kai kurias ekologinio ūkininkavimo taisykles, reikėjo tikslinti ūkio sertifikuotus plotus. Ona Šakalienė, NMA Aplinkos apsaugos programų skyriaus vedėja, "Ūkininko patarėjui" sakė, kad už pernai metus 920 pareiškėjų yra išmokėta 27,564 mln. Lt išmokų. Kiti pretenduojantys į paramą ūkiai buvo pripažinti netinkamais, kai kurie vėliau dėl jiems žinomų priežasčių paramos atsisakė. Pasak O. Šakalienės, yra likę keli dokumentus pristatę pareiškėjai, kurie dar negavo išmokų už 2004 m., bet, viską išsiaiškinusios turėtų būti pervestos. Šiemet pagal per pirmąjį etapą gautą paraiškų skaičių planuojamos išmokos už 2005 m. sudaro apie 41,836 mln. Lt (už 32,6 tūkst. ha). Pasak O. Šakalienės, tų pareiškėjų duomenys, kurie paraiškas dėl išmokų padavė spalio mėn., t.y. per papildomą surinkimo laikotarpį, dar nesuvesti. Taigi, kiek jiems dar papildomai reikės lėšų, nesuskaičiuota. O. Šakalienė sakė, kad pirmiausiai bus vertinamos paraiškos tų pareiškėjų, kurie Ekologinio ūkininkavimo programoje dalyvauja antrus metus, nedidina ekologinio ūkio. O. Šakalienės teigimu, iki gruodžio mėn., matyt, nebus spėta visų paraiškų įvertinti, taigi išmokų žemdirbiai gali tikėtis tik nuo kitų metų, t.y. sausio mėn. "Kiekvienam atskirai pinigų pervedinėti negalime, tai turi būti daroma iš karto", - aiškino O. Šakalienė. Be to, dar nebaigta ekologinių ūkių, pateikusių prašymus dėl paramos, patikra vietoje, t.y. pačiuose ūkiuose. Atrinkti ūkiai buvo pradėti tikrinti spalio pabaigoje. Patikra vyksta ir šį mėnesį. Kiek procentų pretenduojančiųjų į paramą bus patikrinta, NMA Kontrolės departamento direktorius Raimundas Spruntulis neatskleidė. Jis sakė, kad atliekant ekologinių ūkių patikrą didelių pažeidimų kol kas nerasta, o smulkių pasitaiko. Pavyzdžiui, rasta plotų neatitikimų, blogos agrarinės būklės naudmenų, tačiau iš visų iki šiol patikrintųjų nepasitaikė nė vieno, kuriam dėl kokių nors didelių pažeidimų parama būtų visiškai anuliuota. ŽŪM Maisto saugos ir kokybės departamento Agrarinės aplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėjas G. Almantas sako, kad ūkininkams šiemet tikrai buvo sudarytos visos sąlygos pateikti paraiškas dėl ekologinių išmokų. Kodėl apie pusė ūkininkų dėl paramos nesikreipė? ŽUM pareigūno nuomone, matyt, daugeliui tokių žemdirbių pasirodė, kad jiems tiesiog per sunku kasmet vykdyti visus Ekologinio ūkininkavimo programos reikalavimus (vienas iš tokių -įsipareigoti nemažinti ekologinių plotų 5 metus). Agrarinės aplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo reikalavimai griežti, ir ne kiekvienas jaučiasi galįs jų laikytis.

	Ar apsimoka Lietuvoje ekologiškai ūkininkauti?, Ūkininko patarėjas, p. 8
	Autorius: Vilma Živatkauskienė, Kristina Narvidienė, data: 2005 11 17
	Ekologiškai ūkininkauti mūsų šalyje pradėta dar visai neseniai - 1993 metais buvo įregistruoti pirmieji 9 ekologiniai ūkiai. Šiuo metu jau sertifikuota 1812 ekologinių ūkių, didžiausias iš jų - 710,03 ha, mažiausias - 0,033 ha. Vis daugiau žemdirbių suvokia, kad ekologiškai ūkininkauti apsimoka: nors tokiuose ūkiuose išauginami mažesni derliai, bet ūkininkams mokamos didesnės kompensacinės išmokos, o išaugintą ekologiškame ūkyje produkciją galima parduoti didesnėmis kainomis. Taigi verta rimtai pasvarstyti, kokį ūkininkavimo būdą pasirinkti, pasidomėti, kaip sekasi jau ne vienerius metus tokį verslą plėtojantiesiems, kokia valstybės rėmimo politika. Valstybė remia ekologiškai ūkininkaujančiuosius Kaimo plėtros plano priemonė "Agrarinė aplinkosauga" pradėta įgyvendinti dar pernai rugsėjo mėnesį. Ja buvo siekiama gerinti aplinką, apsaugoti paviršinius ir gruntinius vandenis nuo užteršimo, mažinti chemikalų naudojimą, atkurti arba išsaugoti tradicinį Lietuvos kaimo kraštovaizdį, ūkiuose laikyti ir auginti nykstančias naminių gyvulių vietines veisles, skatinti ekologiškų žemės ūkio produktų gamybą. Šią priemonę sudaro keturios atskiros programos: Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos įrengimas pievoje bei ariamoje žemėje ir apsauga nuo erozijos; Kraštovaizdžio tvarkymas; Ekologinis ūkininkavimas; Retų veislių gyvuliai ir paukščiai. "Agrarinės aplinkosaugos" priemonėje galėjo dalyvauti ūkininkai, fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nuosavybės teisę į žemę ar tą žemę nuomojantys. Jei žemė nuomojama ar valdoma panaudos sutarties pagrindu, žemės nuomos arba panaudos sutartis turi būti įregistruota Viešajame registre Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka ir paraiškos pateikimo dieną galioti ne trumpiau kaip iki priemonės programų įgyvendinimo pabaigos. Pareiškėjai turėjo būti įregistravę žemės ūkio valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, valdos dydis turėjo būti ne mažesnis nei 1 ha žemės ūkio naudmenų. Norintieji dalyvauti priemonėje galėjo pasirinkti savo ūkyje vieną ar daugiau minėtų programų, tačiau išmokas jie galėjo gauti už veiklą, atliekamą skirtinguose ūkio sklypuose, išskyrus Retų veislių gyvulių ir paukščių programą. 2004 m. paraiškos buvo priimamos pagal dvi programas: Ekologinis ūkininkavimas ir Retų veislių gyvuliai ir paukščiai. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) 2005 m. lapkričio 3 d. duomenimis, iš 2004 m. pateiktų paraiškų patvirtintos 1164. Šių metų lapkričio 3 d. NMA buvo gavusi 1051 paraišką dalyvauti "Agrarinės aplinkosaugos" priemonėje. Šiuo metu paraiškų priėmimas pagal šią priemonę baigtas. Dar norintiesiems pateikti paraiškas reikės laukti naujo etapo. Tačiau ir iki to laiko pa- teiktų paraiškų skaičius ne toks jau menkas. Tai rodo ūkininkų susidomėjimą šiuo netradiciniu ūkininkavimu. Juolab kad ir valstybės mokamos išmokos nemažos. Įgyvendinant Ekologinio ūkininkavimo programą, kompensacinių išmokų dydžiai yra tokie: už daugiametes žoles (kai vienam sąlyginiam gyvuliui tenka ne daugiau nei 3 ha, laikant ūkyje tik sertifikuotus gyvulius) mokama 407 Lt/ha, javus -1436 Lt/ha, daržoves, bulves - 1902 Lt/ha, vaistažoles - 1574 Lt/ha, uogynus - 2534 Lt/ha, sodus - 2596 Lt/ha. Kad ekologinis ūkis visiškai atliktų savo funkcijas, jis turi būti mišrus, t.y. jame turėtų būti ekologiškai auginami ir augalai, ir gyvūnai. Laikant gyvulius, sukaupiama organinių trąšų, tikslingiau panaudojami žemės plotai, išlaikomas ūkininkavimo sistemos balansas - sukuriama ir pataikoma dirvos ir augalo, augalo ir gyvulio bei gyvulio ir dirvos tarpusavio harmonija. Lietuvoje jau yra ūkių, kuriuose ekologiškai auginami ne tik žemės ūkio augalai, bet ir avys, galvijai, ožkos, arkliai, kiaulės, triušiai, asilai, stručiai, vištos ir žąsys, kalakutai, antys. Šiuo metu mūsų šalyje jau sertifikuoti 572 ekologinės gyvulininkystės ūkiai. Daugiausia tai pieno ūkiai, tačiau ne ką mažesnis ir mėsinius galvijus auginančiųjų ekologinių ūkių skaičius. Ekologiniuose ūkiuose gyvuliai turi augti sveiki ir duoti geros kokybės produkciją, todėl pirmenybė teikiama vietinėms, gerai prisitaikiusioms prie aplinkos sąlygų veislėms ir rūšims. Pasirinkusieji Retų veislių gyvulių ir paukščių programą gaus tokių dydžių kompensacines išmokas: už žemaitukų veislės arklį - 795 Lt, stambųjį žemaituką- 819 Lt, Lietuvos sunkųjį arklį -615 Lt, Lietuvos šėmąjį ir baltnugarį galviją - 621 Lt, Lietuvos juodmargį ir žaląjį galviją (senojo genotipo) -621 Lt, Lietuvos baltąją kiaulę (senojo genotipo) - 224 Lt, Lietuvos vietinę kiaulę - 224 Lt, Lietuvos šiurkščiavilnę avį - 97 Lt, Lietuvos juodgalvę avį (senojo genotipo) - 97 Lt, vištinę žąsį- 12 Lt. Nurodytos sumos paramos gavėjams bus išmokamos kartą per metus. Kaip sekasi ekologinių ūkių savininkams Norėdami pasidomėti, kaip sekasi ekologiškai ūkininkaujantiesiems vykdyti jiems keliamus reikalavimus, ir sužinoti, su kokiomis problemomis susiduria ūkininkai ir kuo jiems gali pagelbėti konsultantai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai nusprendė aplankyti keletą ekologinių gyvulininkystės ūkių. Lietuvoje nuo seno populiariausia gyvulininkystės šaka yra pieno gamyba, todėl tokių ūkių Lietuvoje daugiausia. Jaunieji ūkininkai Renata ir Ramūnas Mongirdai Raseinių rajone, Šiluvos seniūnijoje, ūkį pradėjo kurti daugiau nei prieš 10 metų, teturėdami dvi karves. Dabar ūkyje jau yra 70 melžiamų karvių bei daugiau kaip 40 prieauglio. Prieš dvejus metus pastatytas naujas tvartas ir ūkiniai pastatai, statomos naujos mėšlidės, ūkininkai dalyvauja KPP plano priemonėje "Standartų laikymasis". Gavę paramą, jie tikisi dar labiau pagerinti gaminamo pieno kokybę. Šeimininkė prasitarė, kad planuoja bandą padidinti iki 100 galvijų, o ateityje, jei ūkininkauti gerai seksis, statyti dar vieną tvartą. Ūkyje iš karvės primelžiama vidutiniškai 5200 kg pieno. Šeimininkai mano, kad, kaip ekologiniam ūkiui, tai visai neblogai. Juolab kad Šiluvos seniūnija yra vienintelė seniūnija Raseinių rajone, turinti "Mažiau palankių ūkininkauti vietovių" statusą. Ūkininkai prisipažino, kad sunku ekologiniame ūkyje kovoti su piktžolėmis, todėl jie stengiasi taikyti tinkamą sėj6mainą. Šiais metais ypač daug investavo į žolynų atnaujinimą- at-sėtas apie 100 ha plotas - ir tikisi iš naujų žolynų paruošti daugiau geresnės kokybės pašarų ir, be abejo, iš karvės primelžti daugiau pieno. Tik gaila, kad už šiame ūkyje pagamintą ekologišką pieną perdirbėjai moka kaip už paprastą, nes neturi atskiros linijos ekologiškam pienui perdirbti. Tokia ne vieno ekologinio pieno ūkio bėda. Malonu buvo aplankyti Larisos ir Dainiaus Tuominių ekologinį ūkį Pasvalio rajone. Nuo pat ūkininkavimo pradžios buvo stengtasi ūkininkauti ekologiškai, bet registruotas kaip ekologinis šis ūkis tik prieš trejus metus. Pernai sertifikuoti ūkyje laikomi galvijai, pradėtos auginti ekologiškos sėklos, na, o šiemet sertifikuotos ir kiaulės. Dabar ūkininkai valdo 180 ha žemės, augina įvairių javų, kurių dalį sunaudoja gyvuliams šerti, dalį parduoda. Ūkininkai džiaugiasi šiais metais įsigiję specialias akėčias, kurios ypač tinka ekologiškai ūkininkaujant, nes gerai naikina piktžoles. Be to, ūkininkai laiko 16 melžiamų karvių, tris karves žindenes, prieauglio ir 36 kiaules. Ūkininkai ypač švelniai elgiasi su ūkyje laikomais gyvuliais, kiekvieną karvytę, telyčią ar buliuką šaukia vardu, parinktu atsižvelgiant į gyvulio išvaizdą ir būdo bruožus, pavyzdžiui, Strakalas, Galiūnė, Gražuolė, Bruknelė, Plukė ir kiti. Labai svarbi ūkio šeimininkams ir gyvulių gerovė: jie jau planuoja, kaip po rekonstrukcijos atrodys senieji tvartai, kaip gerai ten jausis gyvuliai ir gera bus dirbti žmonėms. "Kol kas tai tik svajonės, bet mums sekasi, ir svajonės pildosi, - kalbėjo ūkininkė. - Nesuprantu tų žmonių, kurie atvažiavę į mūsų ūkį klausia, kaip nieko nedarant pasinaudoti ekologiniams ūkiams teikiama parama. Tokiems galime patarti net nepradėti ūkininkauti. Ekologinis ūkininkavimas turi tapti gyvenimo būdu ir atitikti žmonių mąstymą." Mokslų daktarės, buvusios Lietuvos veterinarijos dėstytojos, docentės Stefos Ambrozienės ūkis Jonavos rajone garsėja ekologiškai auginamomis ožkomis. Šiame ūkyje laikomasi principo nuo lauko iki stalo, nes čia ne tik auginamos 142 ožkos, iš kurių kas dieną primelžiama po 3-3,5 litro maždaug 3,7-3,8 proc. riebumo pieno, bet ir veikia pieno perdirbimo įmonė, kurioje pasterizuotas ožkų pienas išpilstomas, gaminami mišinėliai vaikams, ožkų pieno sūriai. Kadangi ūkio šeimininkė yra diplomuota mikrobiologe, visus įmonėje gaminamų produktų receptus yra sukūrusi pati. Ūkininkauti padeda visi šeimos nariai: vyras rūpinasi ūkio technika, dukra - gyvulių sveikata, rinkodara ūkyje, sūnus imasi poligrafijos darbų. Buvusi dėstytoja tiek pamilo savo smalsiąsias augintines, kad dabar neįsivaizduoja gyvenimo be jų. Vis daugiau ūkininkų Lietuvoje imasi auginti mėsinius galvijus. Jie ypač tinka ekologiniams ūkiams. Šie galvijai gerai prisitaiko gyventi įvairiomis klimato sąlygomis, nereiklūs laikymui ir šėrimui, sparčiai auga ir turi kitų privalumų. Mėsinius galvijus Lietuvoje galima auginti ir dėl pelno, ir dėl grožio. Geriausia, aišku, ūkyje dar auginti grūdus, vaisius ar daržoves ir iš jų gauti pagrindinę pelno dalį ar verstis pienine gyvulininkyste, o mėsinius galvijus laikyti tik papildomoms pajamoms gauti ar laisvalaikiui praleisti. Ekologiškai ūkininkaujantis Šilalės rajono ūkininkas Rimas Rimkus tikrai turi patirties auginant mėsinius galvijus, mat jau ne pirmus metus laiko net trijų veislių: šorthornų, aubrakų bei hailendų, galvijus ir įvairių veislių mišrūnus. Gyvuliai laikomi mūriniame tvarte pririšti bei šaltoje pašiūrėje ant pusiau gilaus kraiko palaidi, jiems įrengtos neužšąlančios girdyklos. Ūkininkas minėjo, kad karvės sėkmingai veršiuojasi ir veršeliai gerai auga net ir šaltomis oro sąlygomis. Laikant šaltai, svarbiausia, kad galvijas turėtų šiltą guoliavietę. Šis verslas ūkininkui tikrai pelningas, nes jis turi skerdyklą ir mėsos perdirbimo įmonę, taigi gali sėkmingai prekiauti skerdiena ir gauti pelną. Alma Jonikienė Plungės rajone ekologiškai augina aubrakų veislės galvijus. Šie gyvuliai prisitaikę prie skurdžios augmenijos, labai nereiklūs laikymo ir šėrimo sąlygoms. Karvės vislios, lengvai veršiuojasi, gan pieningos, todėl veršeliai gerai auga. Šiuos galvijus reikėtų rinktis mažiau derlingų žemių vietovėse ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams. Almos Jonikienės ūkyje galvijai laikomi rekonstruotame 21 m pločio 100 vietų tvarte, gali laisvai išeiti į mociono aikšteles. Prie tvarto įrengtos tvarkingos mėšlidės. Kad šiai ūkininkei auginti mėsinius galvijus apsimoka, rodo tai, jog šiais metais ūkyje pradėtas statyti dar vienas 200 vietų tvartas. Taigi nė vienas aplankytasis ekologinio ūkio savininkas per daug nedejavo ir nesiskundė. Tiesiog reikia įdėti nemažai triūso ir gausi rezultatą ne tik sau, bet ir žmonėms, vis labiau besidomintiesiems, ką valgo, geria ir kokioje aplinkoje gyvena. Šio verslo reikia išmokti Kad galėtum efektyviai dirbti, pirmiausia reikia darbą išmokti dirbti. Ekologinis ūkininkavimas nėra lengvas ir įprastas mūsų šalyje. Norint pereiti prie ekologinio ūkininkavimo, be kitų barjerų, reikia įveikti ir psichologines "užtvaras". Mat tokios produkcijos auginimas reikalauja kitokio mąstymo. Ekologiškus produktus, nors ir daug brangesnius, vartotojai užsienio šalyse gan noriai perka, bet mūsų šalyje įjuos dar ne visai patikliai žiūrima. Taigi ekologinio ūkininkavimo taip pat reikia mokytis. Tam tikslui 2004 m. spalio 1 d. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba kartu su partneriais: Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio mokslo ir technologijų parku, Lietuvos veterinarijos akademija, Kauno kolegija, Latvijos kaimo konsultavimo ir mokymo centru, Latvijos žemės ūkio universitetu, Estijos žemės ūkio universitetu. Estijos žemės ūkio konsultantų asociacija, Hohenheimo universitetu (Vokietija) bei Bishop Burton koledžu (Jungtinė Karalystė), pradėjo vykdyti Leonardo da Vinči bandomąjį projektą "Profesinio mokymo kompetencijos perdavimas Baltijos šalių ekologiniam agrariniam sektoriui" Nr. LT/04/ B/F/PP-171000. Šis projektas tęsis iki 2007 m. kovo 31 dienos. Konsultavimo tarnybai atstovauja 6 specialistai. Projekto įgyvendintojams iškeltas ne vienas tikslas. Svarbiausias iš jų -naujų efektyvių mokymo programų sudarymas agroaplinkosaugos, ekologinės augalininkystės ir sodininkystės, ekologinės gyvulininkystės, ekonomikos ir rinkodaros klausimais bei jų pritaikymas Estijos, Latvijos ir Lietuvos konsultantų darbe, kad pastarieji galėtų mokyti ūkininkus. Be to, numatyta organizuoti mokymus kiekvienos Baltijos šalies konsultantams ekologinio ūkininkavimo klausimais jų gimtosiomis kalbomis ir angliškai, parengti mokomąją medžiagą keturiomis kalbomis (vadovėlis ir kompaktinė plokštelė), skelbti informaciją ekologinio žemės ūkio klausimais internete kiekvienos Baltijos šalies gimtąja ir anglų kalbomis. Įgiję žinių šiais klausimais, konsultantai jas perteiks ūkininkams, kad pastarieji nebijotų žengti ekologinio ūkininkavimo keliu, taip tausodami save, savo vaikus, savo kraštą ir jo išteklius ateities kartoms.

	"Tatulos programa" kuria ir patentuoja Lietuvos ekologinio žemės ūkio ženklą, Ūkininko patarėjas, p. 3
	Autorius: Almonas Gutkauskas, data: 2005 11 08
	"Tatulos programa" kviečia prie apskritojo stalo, kuriame pristatysime Lietuvos ekologinio žemės ūkio ir ekologiškų maisto produktų ženklo koncepciją bei šio ženklo galimus variantus. 2000 m. kovo mėn. Europos Komisijos reglamentu (EC) No 331/2000 buvo įsteigtas logo. Jį galima naudoti tik tiems ekologiškiems produktams, kurie yra sertifikuoti pagal Europos Komisijos reglamentą (EEC) No 2092/ 91. Lietuvai įstojus į ES, šis ženklas taip pat įtvirtintas ir lietuvių kalba (ekologinis žemės ūkis). Tačiau ES senbuvės šiam naujam ženklui didesnės reikšmės neteikia, kadangi jos jau yra išsireklamavusios kitus atitikties ženklus ekologiniam žemės ūkiui ar ekologiškam produktui. Be to, kiekvienai šaliai yra labai svarbus ir nacionalinio išdidumo klausimas. Lietuvoje šiandien kita situacija. Lietuva ekologinio žemės ūkio ženklo dar nėra išpopuliarinusi. Todėl šiandien būtų klaidinga propaguoti vienos firmos ženklą kaip Lietuvos ekologinio ūkio ar kaip ekologiško produkto ženklą. Taip pat negalime pasikliauti vien minėtuoju ES ženklu. Pavyzdžiui, gali iškilti keblumų dėl jo naudojimo už Europos Sąjungos ribų, iš dalies prisitaikant prie tos šalies ekologinio žemės ūkio taisyklių, į kurią eksportuojami produktai. Minėtasis "Tatulos programos" apskritasis stalas (kuriame taip pat bus pateikti preliminarus minėto jos ženklo variantai) įvyks š.m. lapkričio 15 d. 10.00 val. Žemės ūkio ministerijoje (įėjimas į pastatą ir registracija iš Lelevelio g. 6). Paprastai ženklo (logo) gamybai ir propagavimui yra skiriamos išties didelės sumos. Štai vien dviem lietuviškoms degtinėms reklamuoti ("Vilniaus degtinė" ir "Vilniaus džinas") Europos Komisija bendrovei "Stumbras" skyrė 10 mln. Lt. Lietuvos žmones supažindinti su euru taip pat bus skiriama panaši suma. Sveikos gyvensenos, sveikos mitybos koncepcija jau 18 metų yra "Tatulos" krypties pagrindas. Tad "Tatulos programa" šiuo klausimu labdaringai dirbo ir dirba tol, kol pasieks, kad šiuo klausimu užsiimtų valstybės institucijos ir normalios pelno siekiančios organizacijos. "Tatulos programa" nuo pat savo veiklos pradžios aktyviai dalyvauja teisėkūroje. Mūsų užsakymu 1993 m. buvo parengtos pirmosios Lietuvos ekologinio žemės ūkio taisyklės ir inspektuoti pirmieji Lietuvoje ekologinės gamybos ūkiai. 2002 m. patvirtinome Tausojamojo žemės ūkio taisykles ir tokiam sertifikavimui visą reikalingų dokumentų paketą. O 2003 m. "Tatulos programa" patvirtino tausojamojo žemės ūkio sertifikavimo komisiją ir viena pirmųjų Europoje užpatentavo tausojamojo žemės ūkio ir jo maisto produktų ženklą (natūralus lietuviškas produktas).

	Šventežerio ūkininkas niekaip negali išgyventi be naujovių, Lietuvos rytas/Vartai, p. 12
	Autorius: Genovaitė Rafanavičienė, data: 2005 11 07
	Į aštuntąją dešimtį įkopusio Lazdijų rajono žemdirbio laukai tapo nuolatiniu eksperimentų poligonu Teko sunaikinti pasėlius Naujoves mėgstančių ūkininkų varžytuvėse vargu ar kam pavyktų nurungti Edmundą Jastramską iš Lazdijų rajono Šventežerio kaimo. Šį dzūką ne visuomet sugeba pavyti net ir kaimo plėtra besirūpinančios valdžios institucijos. Pavasarį jis turėjo aparti keturis hektarus dygminų iš septynių, sužinojęs, kad šis labai naudingas aliejinis augalas kol kas dar neįtrauktas į pasėlių klasifikatorių ir už jį negaus tiesioginių išmokų. Ūkininkas nutarė, kad eksperimentui pakaks ir trijų hektarų. Atkakliam dzūkui padeda net gamta. Šilumamėgiai dygminai tik rugsėjo pradžioje baigė žydėti, todėl vėluojančios šalnos netrukdė jiems subręsti. Dairosi to, kas neišmėginta Vienas pirmųjų ūkininkų Lazdijų rajone net nebesuskaičiuoja, kiek įvairiausių naujovių yra išbandęs savo ūkyje. Dygminai, sojos, burnočiai, vasariniai ir žieminiai, pašariniai ir maistiniai rapsai, lubinai, kukurūzai, žirniai, kmynai, tabakas, šilauogės, spanguolės - vienų jau nebeaugina, kitus dar tik pradeda. E.Jastramskas pernai pienines karves pakeitė mėsinėmis ir nusipirko tris limuzinų veislės telyčias, o jos jau atsivedė tris telyčaites. Jis nuolat bando vis naujas net ir tradicinių kviečių, miežių, grikių veisles. Kepėjai ypač susidomėjo jo pasiūlytais 'Spelta' veislės kviečiais, kurių grūdai ne visai gerai išlukštenami, bet duonai labai tinka. "Būtų nuobodu daug metų sėti tuos pačius javus, kad ir kokį pelną jie duotų. O naujovės padeda nepavargti ir nenuleisti rankų. Jei pirmasis derlius prastas, nekantriai laukiu kito. Ne iškart gali įvertinti, ar tinkamai pasirinkai", - sako Šventežerio kaime ūkininkaujantis H.Jastramskas. Labiausiai nusivylė kmynais Kelerius metus jis augino po 4-6 hektarus kmynų, bet juos laiko vienu nesėkmingiausių bandymų. Ūkininkas nerado veiksmingų priemonių apginti juos nuo kmyninių erkučių. Nuvylė ir grikių 'Vokiai' sėkla, už kurios kilogramą mokėjo po 4,5 lito. Ją pirko iš Žemdirbystės instituto Vokės filialo. "15 hektarų apsėjau, o prikūliau tik 2-3 tonas. Kai norėjau parduoti juos kaip sėklinius, už sutartį šis filialas paprašė sumokėti dar 1000 litų. Prastas verslas. Atsisakiau", - teigė E.Jastramskas. Sugundė ekologinis ūkis Septyniasdešimties metų sulaukęs dzūkas nenurimsta, jei kuriais nors metais savo 120 hektarų ūkyje nepabando užauginti ko nors nauja. Mažo našumo žemių šeimininkas nusprendė, kad jis niekaip nepavys derlingų žemių chemizuotų ūkių, ir pasirinko ekologinį ūkininkavimą. Dabar jo galva pramušta ekologišku rapsų aliejumi, nes tokio dar niekas Lietuvoje negamina. Net ir mokslininkai nepatarė jam ekologiškai auginti rapsų, nes tai labai rizikinga. Jis pirmas Lietuvoje pasiryžo tokiai rizikai. Šiam augalui reikia daug azoto, o jo žiedus be cheminių priemonių sunku apginti nuo kenkėjų - rapsinių žiedinukų. E.Jastramskas chemikalus pakeitė dvigubu pūdymu - papras- tu ir juodu. Dvejus metus iš eilės jam rapsai gerai užderėjo. Šiemet jie anksti pražydo, o pernai kenkėjams nepatiko prieš žydėjimą labai vėjuoti orai. Nusprendė spausti aliejų Iš 20 hektarų pernai prikūlęs maždaug 30 tonų rapsų, ūkininkas šiemet buvo apsėjęs jau 30 hektarų. Iš tonos rapsų pavyksta išspausti 250-300 litrų aliejaus. "Tikiuosi gauti sertifikatą gaminti ekologišką rapsų aliejų. Tam rimtai ruošiuosi. Nusipirkau iš Vokietijos sandarią 50 tonų talpos saugyklą. Presą aliejui spausti jau prieš keletą metų su žentu Algirdu Kreiza pasidarėme patys. Aš manau, pagalbiniam kaimo verslui bus keliami mažesni reikalavimai negu pramoninei aliejaus gamybai. Juo labiau kad Lietuvoje ekologiško aliejaus už prieinamą kainą neįmanoma nusipirkti", -sakė E.Jastramskas. Jau ne pirmus metus paties pagamintu aliejumi ūkininkas aprūpina savo šeimą, kaimynus, draugus. Jiems teko paragauti ne tiktai rapsų, bet ir dygminų, sojų, burnočių aliejaus. Laukai pakvimpa blynais Jis anksčiau rapsų aliejų savo ūkyje naudojo ir kaip priedą dyzeliniams degalams. Seni traktoriukai važiavo net ir vien aliejumi, bet greit užsikimšdavo filtrai. "Dabar jau retai jų įsipilu į baką. Nebent tada, kai vėl pasiilgstu blynais kvepiančių laukų", -juokavo ūkininkas. Laukdamas, kada jo rapsus valstybė pirks biodyzelinui, buvo jį pradėjęs gaminti ir pats. Šildosi irgi išradingai Žiemą E.Jastramskas namus šildosi paties pasigamintu durpių kuru, o nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens šeima naudoja karštą vandenį, kurį sušildo saulės kolektorius. Antro aukšto palangėje iš pietryčių pusės jis su žentu sukonstravo kolektorių, pritaikę plokščią radiatorių iš seno pieno šaldytuvo. Jį apšiltino ir nudažė juodai, kad geriau sugertų saulės spindulius. Dar prieš atsikraustydami į šį namą jie sutarė, kad įsirengs visus buities patogumus - dušą, vonią, tualetą, pirtį, skalbyklą ir židinį. Jų dviejų aukštų namas taip pat neįprastas, kaip sako E.Jastramskas, pastatytas pagal originalų "receptą". Sienoms naudotas ekologiškas cemento, kalkių, smėlio ir pjuvenų mišinys. Ši masė buvo pilama į sienų formas, padarytas iš nugriautos kolūkio fermos šiferio lakštų, sutvirtintų varžtais.

NUOSTATAI     STRUKTŪRA     TEISĖS AKTAI     MINISTRO ĮSAKYMAI     ATSTOVAS SPAUDAI     RYŠIAI SU VISUOMENE     BENDRADARBIAVIMAS     KOKYBĖS POLITIKA     LICENCIJOS     REGISTRAI     ADRESAI, NUORODOS     UŽSAKYTI NAUJIENAS     KLAUSIMAI     ATSILIEPIMAI     PIRMASIS PUSLAPIS     STRUKTŪRA     MINISTERIJOS PRIIMAMASIS     PAIEŠKA      GRAFINĖ STRUKTŪRA     ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS STRATEGIJA     ĮSTATYMAI     ĮSTATYMŲ PROJEKTAI     2004-2006 m. PROGRAMINIAI DOKUMENTAI     KAIMO RĖMIMO PROGRAMA     SAPARD PROGRAMA 2000-2006 m.     IFORMACIJA EKSPORTUOTOJAMS     ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ VALSTYBINĖ EKSPERTIZĖ     DĖL PERTEKLINIŲ ATSARGŲ     MINISTRO ATSTOVAS SPAUDAI     ATSTOVO SPAUDAI PRANEŠIMAI     SPAUDOS BAZĖ     INFORMACIJA     RENGINIAI     STATISTIKA     INFORMACIJA IŠ LATVIJOS     VIEŠŲJŲ RYŠIŲ SKYRIUS     KLAUSTI     KLAUSIMAI-ATSAKYMAI      ENGLISH VERSION  ŽŪM struktūra Ministro įsakymai Atstovas spaudai Viešųjų ryšių skyrius Bendra paieška  Ieškoti  Pagalba    ,,Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“     Paraiškų rinkimo laikotarpiai 2005 metams:(Patalpinta 2005-03-01)   „Žemės ūkio vandentvarka" Paraiškų rinkimo laikotarpis:     2005 m. kovo 1 d.– gegužės 16 d. Gairės pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2005 metams.  (Patalpinta 2005-11-04) Nauja Trumpas priemonės aprašymas  (Patalpinta 2005-11-03) Nauja Trumpas priemonės aprašymas (Patalpinta 2005-04-21) Informacija apie ministerijos sprendimą skirti paramą (Patalpinta 2005-05-03) Informacija apie Projektų atrankos komiteto sprendimus  (Patalpinta 2005-11-07) Nauja Gairės pareiškėjams ir paraiškos forma  Paraiškos forma   ,,Žemės sklypų perskirstymas“ Paraiškų rinkimo laikotarpis:      2005 m. rugpjūčio 1 d. – gruodžio 1 d. Trumpas priemonės aprašymas  (Patalpinta 2005-11-03) Nauja Trumpas priemonės aprašymas(Patalpinta 2005-04-21) Gairės pareiškėjams ir paraiškos forma   (Patalpinta 2005-08-01) Paraiškos forma  (Patalpinta 2005-08-03)   ,,Konsultavimo paslaugos ūkiams“ Paraiškų rinkimo laikotarpis:     2005 m. kovo 1 d.– gegužės 1 d.  Gairės pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2005 metams.  (Patalpinta 2005-11-04) Nauja Trumpas priemonės aprašymas  (Patalpinta 2005-11-03) Nauja Trumpas priemonės aprašymas(Patalpinta 2005-04-21) Informacija apie ministerijos sprendimą skirti paramą (Patalpinta 2005-03-31) Informacija apie Projektų atrankos komiteto sprendimus (Patalpinta 2005-03-31) Gairės pareiškėjams ir paraiškos forma  Sarašo forma Sutarties forma Akto forma   ,,Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių“ bei ,,Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ Paraiškų rinkimo laikotarpiai 2005 metams:     1) 2005 m. kovo 1 d.– gegužės 16 d.     2) 2005 m. rugsėjo 1 d. – gruodžio 1 d. Gairės pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2005 metams.  (Patalpinta 2005-11-04) Nauja Trumpas priemonės aprašymas  (Patalpinta 2005-11-03) Nauja Trumpas priemonės aprašymas(Patalpinta 2005-04-21) Informacija apie ministerijos sprendimą skirti paramą (Patalpinta 2005-08-17) Informacija apie Projektų atrankos komiteto sprendimus  (Patalpinta 2005-08-16) Gairės pareiškėjams ir paraiškos forma Paraiškos forma   Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės  Nr. 3D-421 2005 09 01 Dėl žemės ūkio ministro 2005 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 3D-64 „Dėl ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama 2005-2006 metais pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių“ pakeitimo (Papildyta) Nr. 3D-163 2005 03 24 Dėl žemės ūkio ministro 2005 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 3D-88 „Dėl gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2005 metais pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės ,,Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritis ,,Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių“ bei ,,Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ patvirtinimo“ pakeitimo   Paraiškų rinkimo laikotarpis 2004 metams: Leidinys spaudai>> (3 828 KB) ,Žemės ūkio vandentvarka“ Paraiškų rinkimo laikotarpis nuo 2004-08-10 iki 2004-12-10 Leidinys spaudai>>   (615 KB) Gairės pareiškėjams Paraiškos forma Nr. 3D-162 2005 03 24 Dėl žemės ūkio ministro 2005 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 3D-90 „Dėl gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2005 metais pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį ,,Žemės ūkio vandentvarka“ patvirtinimo“ pakeitimo   ,,Žemės sklypų perskirstymas“ Ši veiklos sritis bus pradėta įgyvendinti nuo 2005 m. Gairės pareiškėjams Paraiškos forma ,,Konsultavimo paslaugos ūkiams“ Paraiškų rinkimo laikotarpis nuo 2004-08-10 iki 2004-11-10 Akredituotų konsultavimo institucijų sąrašas Leidinys spaudai>>   (685 KB) Gairės pareiškėjams Paraiškos forma ,,Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių“ bei ,,Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ Paraiškų rinkimo laikotarpis nuo 2004-08-10 iki 2004-12-10   Gairės pareiškėjams Paraiškos forma Verslo ir veiklos planų rengimo rekomendacijos Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės Nr. 3D-177 2005 03 25 Dėl žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 3D-445 ,,Dėl gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti pagal lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės ,,Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritis ,,Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių“ bei ,,Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ patvirtinimo“ pakeitimo Nr. 3D-553 2004 10 11 Dėl žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 3D-445 ,,Dėl Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės ,,Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“veiklos sritis ,,Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių“ bei ,,Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ patvirtinimo“ pakeitimo Nr. 3D-550 2004 10 11 Dėl žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 3D-438 ,,Dėl Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės ,,Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį ,,Žemės ūkio vandentvarka“ patvirtinimo“ pakeitimo Nr. 3D-313 2004 05 20 Dėl žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimo bei alternatyvios žemės ūkiui veiklos sričių nustatymo Nr. 3D-312 2004 05 20 Dėl specializuoto ūkio apibrėžimo bei tradicinių žemės ūkio produktų sąrašo patvirtinimo  Nutarimas. Dėl tradicinių amatų ir verslų sąrašo patvirtinimo  Pažyma. Dėl paramos iš EŽŪOGF-o pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės kaimo turizmo ir amatų veiklai skatinti.   Paruošti spausdinti                                                         ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA                                                                Viešųjų ryšių skyrius                                               tel. (8~5) 239 10 16, faks.  (8~5) 239 12 12;                                              http://www.zum.lt/      el. paštas jurgap@zum.lt

Informacija                                                                                                                                             2005 11 04

Norima keisti verslo liudijimų išdavimo tvarką

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje įvyko darbo grupės šviežių vaisių ir daržovių rinkoje kylančioms problemoms analizuoti posėdis, kuriame dalyvavo Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų institucijų atstovai. Posėdžio metu buvo aptarti verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos keitimo klausimai.

Žemės ūkio ministerija, siekdama sustiprinti įvežamų į šalį augalinės kilmės krovinių  transportavimo, saugojimo, prekybos ir kokybės kontrolę, inicijavo šių prekių įvežimą kontroliuojančių institucijų atliekamas patikras. Nustatyta, kad daugiausia pažeidimų padarė prekiaujantys asmenys, turintys verslo liudijimus. Tai ir nelegali didmeninė prekyba šviežiais vaisiais ir daržovėmis, ir pigių augalų apsaugos produktų bei sodinamosios medžiagos įvežimas, nesilaikant keliamų fitosanitarinių reikalavimų. Valstybinė augalų apsaugos tarnyba kartu su Muitinės departamentu patikrino daugiau kaip 120 vežėjų, gabenusių 430 augalinės kilmės krovinių. Pasirodė, kad beveik 60 proc. visos patikrintos produkcijos įvežė smulkūs vežėjai, turintys verslo liudijimus.

Susitikimo metu akcentuota, kad piliečiai, pagal verslo liudijimus užsiimantys individualia veikla, negali verstis didmenine šviežių vaisių ir daržovių bei kitų maisto produktų prekyba, nes ji nėra įtraukta į  Vyriausybės patvirtintą individualios veiklos sąrašą. Be to, taip sudaromos nevienodos konkurencinės sąlygos su juridiniais asmenimis.

Daugelis verslo liudijimus turinčių asmenų šviežius vaisius ir daržoves realizuoja turgavietėse, nesilaikydami mažmeninės prekybos taisyklių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rugsėjo mėnesį patikrino 76 turgavietes, 370 prekiautojų. Patikrinimo metu  nustatyta, kad 86 proc. produkcijos neatitiko ženklinimo, 46 proc. - prekybos standartų reikalavimų. Daugiausia be įsigijimo dokumentų realizuojamos produkcijos rasta Kauno, Klaipėdos, Vilniaus turgavietėse.

„Fiziniai asmenys, turintys verslo liudijimus, nesilaiko daugelio privalomų reikalavimų, todėl visi šie atvejai verčia peržiūrėti liudijimų įsigijimo tvarką ir ją papildyti“, - sakė Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Petras Zablockis. Pasitarime dalyvavusios institucijos įgaliotos išnagrinėti ir pateikti visus galimus šios problemos sprendimo būdus po dviejų savaičių vyksiančiame darbo grupės posėdyje.  

                                                                             Žemės ūkio ministerijos informacija

Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti.

Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti.

***

	Agrorinkos apžvalga: Ekologinės gamybos ūkių skaičius Lietuvoje didėja, Ūkininko patarėjas, p. 7
	Autorius: Parengta pagal VĮ "Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras" leidinį "Agro RINKA" Nr. 19 ir RIS interneto informaciją, data: 2005 11 03
	Remiantis sertifikacijos įstaigos "Ekoagros" duomenimis, šiais metais apie 2 tūkst. ūkininkų buvo pateikę prašymus dėl ekologinės gamybos ūkio sertifikavimo. Iki rugsėjo 28 d. buvo sertifikuoti 1798 ūkiai. Dalis ūkių, įvertinę savo galimybes, atsisakė sertifikavimo, dalis negalėjo išpildyti ES Tarybos reglamento (EEB) 2092/91 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimų ir buvo nesertifikuoti. Pagal sertifikuotų ūkių skaičių lyderiai yra Trakų r. (117 ūkių), Biržų r. (114 ūkių), Šalčininkų r. (91 ūkis), Ukmergės r. (85 ūkiai), Molėtų r. (81 ūkis). Sertifikuotas ekologinių ūkių bendras plotas sudaro 68,596 tūkst. ha. Palyginti su 2004 m., jis padidėjo 25,641 tūkst. ha. Vidutinis ekologinės gamybos ūkis siekia 38 ha. Pagal sertifikuotos žemės plotą lyderiai yra Biržų r. (4,936 tūkst. ha), Švenčionių r. (4,181 tūkst. ha), Šalčininkų r. (3,704 tūkst. ha), Varėnos r. (3,661 tūkst. ha), Ukmergės r. (3,502 tūkst. ha). Didėjant ekologiškų produktų gamybai, keičiasi pasėlių struktūra. Varpiniai ir ankštiniai javai šiemet sudaro 61 proc, o pernai jie užėmė 48 proc. pasėlių. Daugiamečių žolių plotai pasėlių struktūroje mažėja - jos sudaro 26 proc. Šiemet padidėjo uogynų bei vaistažolių plotai.

Žemės ūkio ministerijos informacija (2005-10-28)

Bendros naujienos

Patirtis padeda tobulinti ES paramos teikimą plačiau >>

Su ministro įsakymais susijusios naujienos

Dėl žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 3D-17 „Dėl paraiškų pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės surinkimo 2005 metais grafiko patvirtinimo“ pakeitimo plačiau >>

Naujienos apie teisės aktus

Paraiškų pagal Lietuvos 2004–2006 metų BPD Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones surinkimo tvarkaraštis plačiau >>

Paramos pagal bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones kiti dokumentai plačiau >>

,,Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ plačiau >>

,,Miškų ūkis“ plačiau >>

,,Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas“ plačiau >>

,,Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ plačiau >>

„Investicijos į žemės ūkio valdas" plačiau >>

***

	Atsakomasis olandų ūkininkų vizitas, Panevėžio balsas, p. 7
	Autorius: Rajono Savivaldybės informacija, data: 2005 10 27
	Toliau tęsiant sėkmingą Panevėžio rajono ir Olandijos het Bildt savivaldybių bendradarbiavimą, spalio 20-25 dienomis rajone viešėjo 6 Olandijos ūkininkai iš Friesland regiono het Bildt savivaldybės. 2004 metais pasibaigus dvejų metų bendradarbiavimo programai, abiejų savivaldybių Tarybų nariai sutarė, jog po šio projekto bendradarbiavimas turėtų pereiti į kitokį lygmenį, savivaldybėms koordinuojant ir ieškant partnerių naujiems projektams. Buvo pasirinkta žemės ūkio sritis. Nors, pasak lydinčio olandus Oene Krist, bendradarbiavimas šioje srityje yra ypač sudėtingas. Jis prisipažino, jog išvažiuojant buvo paruošta simbolinė dovana Panevėžio rajono žemei - žieminių rugių sėkla, tačiau gamtinės sąlygos čia, skirtingai nei Olandijoje, nepalankios sėjai - per šalta. Šių metų vasarą Panevėžio rajono keturi ūkininkai dvi savaites viešėjo Olandijos ūkininkų šeimose, lankėsi ir sėmėsi patirties žemės ūkio srityje dirbančiose įmonėse. Dabar atsakomojo vizito metu Olandijos ūkininkai taip pat supažindinti su Panevėžio rajono situacija žemės ūkio srityje, aplankė kelis ūkius, dalyvavo kultūros renginiuose.

NUOSTATAI     STRUKTŪRA     TEISĖS AKTAI     MINISTRO ĮSAKYMAI     ATSTOVAS SPAUDAI     RYŠIAI SU VISUOMENE     BENDRADARBIAVIMAS     KOKYBĖS POLITIKA     LICENCIJOS     REGISTRAI     ADRESAI, NUORODOS     UŽSAKYTI NAUJIENAS     KLAUSIMAI     ATSILIEPIMAI     PIRMASIS PUSLAPIS     STRUKTŪRA     MINISTERIJOS PRIIMAMASIS     PAIEŠKA      GRAFINĖ STRUKTŪRA     ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS STRATEGIJA     ĮSTATYMAI     ĮSTATYMŲ PROJEKTAI     2004-2006 m. PROGRAMINIAI DOKUMENTAI     KAIMO RĖMIMO PROGRAMA     SAPARD PROGRAMA 2000-2006 m.     IFORMACIJA EKSPORTUOTOJAMS     ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ VALSTYBINĖ EKSPERTIZĖ     DĖL PERTEKLINIŲ ATSARGŲ     MINISTRO ATSTOVAS SPAUDAI     ATSTOVO SPAUDAI PRANEŠIMAI     SPAUDOS BAZĖ     INFORMACIJA     RENGINIAI     STATISTIKA     INFORMACIJA IŠ LATVIJOS     VIEŠŲJŲ RYŠIŲ SKYRIUS     KLAUSTI     KLAUSIMAI-ATSAKYMAI      ENGLISH VERSION  ŽŪM struktūra Ministro įsakymai Atstovas spaudai Viešųjų ryšių skyrius Bendra paieška  Ieškoti  Pagalba	Kaimo plėtros 2004-2006 m. planas(Pridedamas 2005-07-15 atnaujintas pdf dokumentas anglų kalba, kurį galite atsisiųsti) Paraiškos priimamos NMA regioniniuose skyriuose (adresai, telefonai) Konsultuoja LŽŪKT rajoniniai skyriai (adresai, telefonai)   Nustatyti 2005 metų paraiškų rinkimo laikotarpiai paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemones    ANKSTYVO PASITRAUKIMO IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS RĖMIMAS APP:      Paraiškų rinkimo laikotarpiai 2005 metams:            1) nuo 2005 04 01 iki 2005 06 01;            2) nuo 2005 09 01 iki 2005 11 01.      Trumpai apie priemonę>>      Leidinys spaudai>>           Paraiškos pavyzdys (pildo ūkio darbuotojas)  (Patalpinta 2005-03-30)        Paraiškos pavyzdys (pildo perleidėjas ir perėmėjas) (Patalpinta 2005-03-30)      Trumpas priemonės aprašymas(Patalpinta 2005-04-25) PUSIAU NATŪRINIŲ RESTRUKTŪRIZUOJAMŲ ŪKIŲ RĖMIMAS PNŪ:       Paraiškų rinkimo laikotarpiai 2005 metams:            1) nuo 2005 04 01 iki 2005 06 01;            2) nuo 2005 09 01 iki 2005 11 01.      Trumpai apie priemonę>>      Leidinys spaudai>>    Paraiškų formos>>   Atnaujinta       Trumpas priemonės aprašymas(Patalpinta 2005-04-25)     ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU ŽAM:      Paraiškų rinkimo laikotarpis 2005 metams nuo 2005 04 01 iki 2005 12 30.      Trumpai apie priemonę>>      Leidinys spaudai>>    Paraiškų formos>>      Trumpas priemonės aprašymas(Patalpinta 2005-04-25)   STANDARTŲ LAIKYMASIS ESS      Paraiškų rinkimo laikotarpiai 2005 metams:            1) nuo 2005 04 01 iki 2005 06 01;             2) nuo 2005 09 01 iki 2005 11 01.      Trumpai apie priemonę>>   Paraiškų formos>>      Trumpas priemonės aprašymas(Patalpinta 2005-04-25)   AGRARINĖ APLINKOSAUGA AGA      Paraiškų rinkimo laikotarpiai 2005 metams:            1) nuo 2005 04 01 iki 2005 06 15;            2) nuo 2005 09 01 iki 2005 11 01 (šiuo laikotarpiu paraiškos renkamos tik pagal Retų veislių gyvulių ir paukščių programą).      Trumpai apie priemonę>>     Leidinys spaudai>>   Paraiškų formos>>      Trumpas priemonės aprašymas(Patalpinta 2005-04-25)   MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS IR VIETOVĖS SU APLINKOSAUGOS APRIBOJIMAIS MPŪ:        Paraiškų rinkimo laikotarpis nuo 2005-03-01 iki 2005-05-31  (Ši data gali keistis pasikeitus Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2005 m. taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3D-598 (Žin., 2004, Nr.165-6047), nurodytam paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 m. gauti surinkimo laikotarpiui.)     Trumpai apie priemonę>>     Trumpas priemonės aprašymas(Patalpinta 2005-04-25)
	Paruošti spausdinti

***

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos

Pranešimas spaudai                                                                                                                                                           2005 10 28

IŠMOKOS UŽ DEKLARUOTUS PASĖLIUS IR MAŽIAU PALANKIAS ŪKININKAUTI VIETOVES ŪKININKUS PASIEKS SKIRTINGU METU

Nors žemdirbiai kartu pildo paraiškas tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal Kaimo plėtros plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosauginiais apribojimais“ gauti, paramos lėšos ūkininkus pasieks skirtingu metu.

Remiantis Europos Komisijos sprendimu, Žemės ūkio ministerija nutarė nuo spalio 20 d. avansu pradėti mokėti 50 proc. pagrindinių išmokų ir 50 proc. papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų. Tokį sprendimą lėmė tai, kad didelė dalis ūkininkų dėl nepalankių oro sąlygų prarado dalį pajamų.

Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) direktoriaus pavaduotojo Vito Lopinio, išmokos už deklaruotus pasėlius ir mažiau palankias ūkininkauti vietoves žemdirbiams mokamos atskirai, kadangi tai – skirtingos paramos kryptys, reglamentuojamos skirtingų teisės aktų.

„Paraiškas pagal šias skirtingas paramos kryptis ūkininkai kartu pildo tik dėl to, kad jiems būtų patogiau ir nereikėtų du kartus daryti to paties darbo. Deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius yra privaloma tiek siekiant gauti tiesiogines išmokas, tiek paramą už ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse“, – sako NMA direktoriaus pavaduotojas.

Agentūra už šiemet deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir pasėlius ūkininkams avansu jau išmokėjo 53 mln. litų.

Pirmieji tiesiogines išmokas gauna teisingai paraiškas užpildę ir tiksliai žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravę nuo stichinių nelaimių nukentėjusiuose rajonuose ūkininkaujantys žemdirbiai.

Visiems pareiškėjams likusios pagrindinės ir papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos bus mokamos bendra tvarka pagal Europos Sąjungos reglamentą – nuo gruodžio 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d.

Nuo gruodžio 1 d. NMA taip pat pradės mokėti kompensacijas už ūkininkavimą mažiau derlingose žemėse.

Iš nederlingose žemėse ūkininkaujančių žemdirbių NMA šiemet sulaukė daugiau kaip 110 tūkst. paraiškų. Šiais metais paraiškas pagal šią priemonę pateikusiems ūkininkams numatyta skirti daugiau kaip 160 mln. litų.

Tuo tarpu paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti NMA šiemet pateikė daugiau kaip 226 tūkst. žemdirbių. Tiesioginėms išmokoms iš ES ir Lietuvos nacionalinio biudžeto skirta apie 590 mln. litų.

Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti

***

Su ministro įsakymais susijusios naujienos

Dėl žemės ūkio ministro 2005 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 3D - 152 ,,Dėl paramos už augalų sertifikuotą dauginamąją medžiagą 2005 m. Teikimo“ pakeitimo plačiau >>

Naujienos apie teisės aktus

ŠVIEŽIŲ VAISIŲ IR DARŽOVIŲ KOKYBĖS KONTROLĖS REZULTATAI plačiau >>

KOKYBĖS POLITIKA plačiau >>