| |
***
III. Iš žiniasklaidos (nuo 2006 m. sausio 25 d.- iki balandžio 20 d.)
***
 |
Turgus populiarina lietuviškus ekologiškus produktus, Vakarų ekspresas, p. 6 |
| Autorius: Eglė Bugenytė, data: 2006 04 20 |
|
Klaipėdos senajame turguje praėjusį šeštadienį vėl šurmuliavo ekologiškai ūkininkaujančių Žemaitijos žemdirbių mugė "Ekologiškas maistas -sveika ir laiminga šeima".
Į mugę ūkininkai atvyko ne tik iš mūsų apskrities rajonų, bet ir iš Plungės, Telšių, Tauragės, Kelmės, Raseinių, Mažeikių.
Klevų ir beržų sula, naminiai sūriai, grietinė, varškė, medus, obuoliai, bulvės, vaistažolės, vištų ir žąsų kiaušiniai, įvairiausi margučiai, sultys ir kitos kaimiškos gėrybės sparčiai tirpo nuo lininėmis staltiesėmis papuoštų prekystalių.
Pirkėjai stebėjosi, kad ekologiški produktai ne tik labai skanūs, bet ir nebrangūs. Štai už burnoje tirpstantį didelį varškės sūrį telšiškės ūkininkės prašė tik kelių litų, sula, sultys - taip pat kainavo pigiai.
Klaipėdietė Elena džiaugėsi turguje nusipirkusi šviežios sulos, kuri, anot jos, ypač gerinanti kepenų veiklą. "Yra sulos ir parduotuvėje, bet ten ji kažkokia netikra", - sakė ponia Elena.
Daug kas ragavo plungiškių ūkininkių, vaistažolių rinkėjų, išvirtos karštos arbatos, kurią moterys pilstė nemokamai. Plungiškės yra susibūrusios į kooperatyvą, kuris verčiasi ekologiškai' švarių vaistažolių arbatos gamyba. Netrūko ir garsios žolininkės Jadvygos Balvočiūtės iš Mažeikių atvežtų vaistažolių mišinėlių nuo visų ligų pirkėjų. Didžiausio susidomėjimo sulaukė dviejų ūkininkių iš Telšių rajono atvežta produkcija, pagaminta pagal senovinius kaimo receptus: sūriai, varškė, įvairūs vaistažolių ir prieskonių mišinėliai, originalūs margučiai. Į klausimą, kada suspėjo šitiek skanėstų priruošti, telšiškės Aldona ir Zoselė atsakė su žemaitišku humoru: "Mudvi esame raganos, todėl visi mūsų klauso, ir šias vaišes padėjo paruošti visas kaimas". Šalia kaimiškų gardumynų pardavėjų įsitaisė ir amatininkai, kurie siūlė keraminių margučių, lininių staltiesių, kepurėlių, siuvinėtų krepšelių margučiams, bičių vaško žvakelių ir kitokių velykinių suvenyrų. "Iškart pavasariu pakvipo pamačius į turgų atvežtas gėrybes. Pirkau medaus, sūrio, margučių, ragavau arbatos. Nuotaika išties šventiška ir dar ta mugėje skambanti kaimiška muzika triskart ūpą pakėlė",- įspūdžiais apie mugę dalijosi klaipėdietis Kazimieras. Jam pritarė žmona Elzė: "Perkame mes visokius atvežtinius produktus, o mūsų ūkininkai sugeba triskart skanesnį ir švaresnį maistą užauginti. Todėl reikia kuo daugiau tokių mugių, kad populiarintų mūsų kaimą," šViestų žmones, jog tas ekologiškas maistas -ne tik maistas, bet ir vaistas".
"Kartu su Vėžaičių ekologiško ūkininkavimo centru jau ne pirmą kartą senajame turguje organizuojame ekologinių produktų muges. Akivaizdu, kad klaipėdiečiams tokios mugės reikalingos, nes produktai išperkami per kelias valandas. Organizuosime muges ir toliau, galvojame ir apie nuolatinę šių produktų pardavimo vietą, kad sveikų, be jokių chemikalų užaugintų maisto produktų senajame turguje būtų galima nusipirkti ne tik per muges",- sakė Savivaldybės įmonės "Senasis turgus" direktorė Ramutė Kubilienė. |
***
 |
Biotechnologiniai modifikuoti maisto produktai pavojingi vartotojui ir gamtinei aplinkai!, Lietuvos aidas, p. 8 |
| Autorius: Prof., habil. dr. Antanas Svirskis, data: 2006 04 20 |
|
Milžiniškų pasaulio biotechnologijų kompanijų sukurtos genetiškai modifikuotos (GM) veislės užkariauja vis didesnius plotus. GM augalai plačiai pradedami auginti Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Kinijoje. Jie pamažu skverbiasi ir į Europą, nors pastaroji tam įvairiais būdais priešinasi. Visatai galime vertinti kaip stambių selekcijos ir sėklininkystės bei pesticidų koncernų ir kompanijų kovą dėl rinkos.
Biotechnologinės kompanijos ir jų šalininkai teigia, kad GM maistas yra pigesnis, lengviau pagaminamas ir kokybiškesnis, nes:
GM augalai yra atsparesni ligoms bei kenkėjams, todėl juos auginant naudojama mažiau pesticidų;
GM kultūro geriau pakelia eks tremalias sąlygas (sausrą, šaltį, druskingą dirvožemį ir pan.), todėl gali būti auginamos nederlingame dirvožemyje;
GM maisto produktai atitinka aukštesnius maisto kokybės reikalavimus (geresnė prekinė išvaizda, transportabilumas, skonis, kvapas), išgelbės žmoniją nuo gręsiančio bado ir t.t.
Iki šiol nė vienas šių teiginių nepasitvirtino. Šiandien mes turime per mažai informacijos bei patikimų mokslinių įrodymų, kurie leistų teigti, kad GMO ir iš jų gaminamas maistas yra nepavojingas supančiai aplinkai, gyvūnams ir žmonėms. Tokio išbandymo nebuvo per visą žmonijos egzistavimą ir gali būti daug rimtesnė problema nei DDT ir kiti pesticidai bei paukščių gripas. Mes nežinome, kokių pasekmių GMO turės netolimoje ateityje, ir tuo labiau negalime nuspėti, kokią ateitį kuriame savo palikuonims. Nors daugumą mokslinių tyrimų apie GMO nekenksmingumą finansuoja, didžiulius pelnus gaunančių biotechnologijų kompanijų rykliai ir stabdo neigiamų išvadų sklaidą bei nutraukia sąžiningų mokslininkų finansavimą, vis dažniau girdimi aliarmo signalai, kad GMO gali padidinti natūralių toksinų ir alergenų kiekį maiste arba sukurti naujus. Prognozuojama, jog 2010 m. jau 60 proc. europiečių bus alergiški maisto produktams. Nustatytas padidėjęs infekcinių ligų sukėlėjų atsparumas antibiotikams, kenkėjų ir augalų sukėlėjų ir piktžolių atsparumas pesticidams, atsitiktinai į aplinką patekę genetiškai modifikuoti organizmai sukels negrįžtamus pokyčius laukinėje gamtoje, sukels didžiulę grėsmę bioįvairovei ir t.t...
Ypač grėsmingi duomenys gauti bandymuose maitinant žiurkes genetiškai modifikuotomis bulvėmis (A.Pusztai) ir sojomis (I.Ermakova), kai dėl kepenų ir virškinamojo trakto pažeidimų žuvo per 50 proc. gimusių žiurkiukų, o kiti buvo daug silpniau išsivystę nei šerti ne GM bulvėmis ar sojomis.
Lietuvoje 1998 - 2000 m. buvo atliekami GM cukrinių ir pašarinių runkelių veislių tyrimai. Biotechnologijos pramonės įmonės (hormonų, fermentų gamyba) savo darbe jau keletą metų naudoja GM mikroorganizmus.
2001 m. birželio 12 d. priimtas "Genetiškai modifikuotų organizmų" įstatymas, įsigaliojęs nuo 2002 m. gruodžio 31 d. Jis skirtas reglamentuoti veiklos, susijusios su GMO ir GM produktų naudojimu, valdymu, rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai įvertinimu, išleidimu į aplinką bei tiekimu į rinką.
GMO problemas kuruoja 3 ministerijos ir daugybė kitų smulkesnių organizacijų. Vis dėlto, motyvuojant, kad esame ES nariai ir turime paklusti Briuseliui, GM maisto produktais jau užversti didžiųjų prekybos centrų prekystaliai, o vartotojai apie juos beveik neinformuojami. Apklausos rodo, kad 70 proc. europiečių nenori vartoti GM produktų. O kiek tokių Lietuvoje? Dotnuvoje pradedamos manipuliacijos su žarnyno bakterijomis, Trakų Vokėje numatoma auginti GM bulves, kurios bus naudojamos psoriazei gydyti, nes šių bulvių nesutiko auginti kitos šalys. Šalies sėklininkystės ir pesticidų firmos bei kai kurios mokslinės laboratorijos su nekantrumu laukia pasiūlymų ir leidimų platinti ir kurti GMO veisles, nes tai dideli pinigai, o jie nekvepia...
Nepaisant patiriamo Europos
Komisijos spaudimo, kai kuriose ES šalyse daugėja regionų, kurie skelbiasi, jog yra laisvi nuo GMO. Jau 172 ES regionai ir 4500 smulkesnių zonų deklaravo buvimą laisvais nuo GMO, o Graikija, Austrija ir Lenkija (nuo 2006 02 01) pasiskelbė laisvomis nuo GMO šalimis. Lietuvoje labai nedrąsiai pradedama kalbėti apie GMO uždraudimą saugomose teritorijose. Kodėl gi nepasekti kaimynų lenkų pavyzdžiu? Kas gali paneigti, jog, išaiškėjus daugeliui GMO neigiamų pasekmių, genetiškai nemodifikuoti produktai taps tokie reti ir brangūs, kokia dabar yra ekologinės žemdirbystės produkcija? Ar pretenduosime į sveiko maisto gamybą sau ir į išrankių Vakarų vartotojų prekystalį ir puoselėsime savo žemę, savo bei kitų žmonių sveikatą bei darbo vietas? Ar bandysime įsitraukti į galingiausią konkurenciją dėl pigiausio maisto vartotojo - trečiojo pasaulio?
Lietuva - nedidelė žemės ūkio šalis, turinti senas sveiko maisto gamybos tradicijas. Neigiami demografiniai pokyčiai, didėjantis sergamumas ir bene trumpiausias iš visų ES šalių gyventojų amžius verčia atsisakyti abejotinų technologijų diegimo ir netapti bandomaisiais triušiais. Todėl susirūpinęs GMO ir jų produktų invazija į šalies laukus, rinką bei mūsų ir gyvulių skrandžius, kreipiuosi į Lietuvos Vyriausybę ir visuomenę ragindamas:
* sekant kaimynės Lenkijos pavyzdžiu, paskelbti Lietuvą laisva nuo GMO;
* pritarti Kipro Respublikos siūlymui GM maisto produktus prekybos centruose dėti ant atskirų lentynų ar net atskiruose nuo įprastinių maisto produktų skyriuose;
* pritarti daugelio ES šalių reikalavimams žymėti kiaušinius, mėsą ir pieną, kurie buvo pagaminti šeriant GM pašarais. Sustiprinti įvežamų pašarų (ypač sojų rupinių) kokybės kontrolę.
Genų inžinerija prieštarauja žmogaus prigimčiai ir nesuderinama su ekologinės žemdirbystės principais. Pagal IFOAM standartus, GM augalai negali būti auginami arčiau kaip 5 km nuo ekologinės žemdirbystės plotų ir atvirkščiai. Pagal šalies plėtojimo strategiją ekologinė žemdirbystė paskelbta prioritetine žemės ūkio šaka ir artimiausiais metais sudarys apie 10-15 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Įsileidus į šalį GM augalus, tokių atstumų išlaikyti bus neįmanoma ir tai gali sužlugdyti labai perspektyvios ekologinės žemdirbystės plėtrą ir visą žemės ūkio bei gamtinės aplinkos būklę.
Paskelbę moratoriumą GMO šalyje išvengtume daugelio problemų, sutaupytume lėšų ir būtume pavyzdžiu kitų šalių mąstantiems žmonėms.
Šis rašinys parašytas atsiliepiant į social. m. dr., Vartotojų asociacijos tarybos nario A.Bikuličiaus straipsnį (Lietuvos Aidas, 2006 04 10, Nr. 82). Autorius aprašo įspūdžius, patirtus dalyvaujant GMO dešimtmečiui skirtame seminare Vilniuje, kur atvykusi iš JAV profesorė ir jos šalininkai rožinėmis spalvomis nupiešė biotechnologijų ateitį.Nesileisdamas į ilgą diskusiją, pabrėžiu, kad ir pesticidų eros pradžioje sovietmečiu buvo kartojama, jog niekas neįrodė, kad pesticidai kenksmingi žmogui ir gamtai... Pateikiami duomenys, jog įdiegus GM augalus pesticidų sunaudojimas jau sumažėjo 40 000 tonų! Drįstu teigti, jog yra priešingai. Vien pradėjus auginti raundapui atsparias sojas šio preparato panaudojimas išaugo keliasdešimt tūkstančių tonų. Kitaip GM šalininkų neremtų pesticidų gamintojai. Prieš GMO panaudojimą maistui pasisako vis daugiau mąstančių žmonių visame pasaulyje. Net Afrikos šalys, neva dėl kurių badaujančių gyventojų ir sukurti GM augalai, atsisako įsileisti GM produkciją, nes nenori būti bandomaisiais triušiais. Š.m. balandžio 4-6 d. Vienoje Europos Komisija ir ES šiuo metu pirmininkaujanti Austrijos vyriausybė suorganizavo konferenciją "GM, chemizuotos ir organinės žemdirbystės koegzistencija - pasirinkimo laisvė". Joje dalyvavo per 800 dalyvių iš įvairiausių šalių ir visuomenės sluoksnių. Preliminariais duomenimis, nebuvo priimta bendro nutarimo ir palikta teisė spręsti šias problemas kiekvienai šaliai atskirai, nes vis kyla naujų problemų ir neaiškumų. Įdomu, kas atstovavo šioje konferencijoje Lietuvai? Kodėl nėra jokios informacijos? Pakvietimą dalyvauti turėjau ir aš, kaip ES IFOAM grupės narys. Deja, eilinį kartą nepavyko rasti rėmėjų, kurie padengtų kelionės išlaidas...
Lietuvai kol kas nėra jokios būtinybės skubėti tapti bandomaisiais triušiais. Ypač tuo turėtų būti suinteresuoti vartotojai, galvojantys apie savo vaikų bei vaikaičių sveikatą bei ateitį. Deja, vartotojai Lietuvoje labai mažai informuoti. Tą liudija ir jiems, tarp jų ir mane, atstovaujančio Taryboje A.Biku-ičiaus pozicija, kad GM produktai sveikesni, maistingesni ir šviežesni palyginti su tradicine gamyba... Matyt jis neragavo prekybos gigantuose parduodamų "guminių" pomidorų, užpernykščių vaisių. Minėtas vartotojų teisių "gynėjas" net gąsdina tuos, kurie pasisako prieš GM produktus ir genų inžineriją LR Baudžiamojo kodekso 148 str. Kam jis atstovauja? Atleisk jam Viešpatie, nes jis nežino ką daro. Stebina ir autoritetingos GM produktų priežiūros komisijos pozicija. Balsuojant už Kipro Respublikos pasiūlymą pritarti laikyti GM produktus atskirose lentynose, tik 4 nariai tam pritarė, o 8 balsavo prieš, motyvuodami, kad tai apsunkintų prekybininkus...
Greenpeace šalininkai jau surinko per milijoną parašų, kuriuos įteiks Europos Komisijai, reikalaudami žymėti kiaušinius, mėsą ir pieną, kurie pagaminti šeriant GM pašarais. Įdomu būtų sužinoti, kiek Lietuvos gyventojų dalyvavo šioje akcijoje, ar žino apie ją. Kas gali paneigti, jog dauguma stambesnėse šalies fermose išaugintos gyvulininkystės produkcijos yra išauginta panaudojant GM sojų rupinius?
Taigi GMO skverbiasi ir į mūsų kraštą ir kūnus. Tikriausiai apsiprasime ir su jais, kaip apsipratome su nitratų, pesticidų, hormonų, antibiotikų likučiais ir visokiausiais E tipo stabilizatoriais ir konservantais maiste. Duok dieve! Statistika juk negailestinga. Jau dabar daugelyje Lietuvos rajonų mirtingumas atskirais mėnesiais viršija gimstamumą beveik du kartus. Negi žengsime dar toliau? |
***
 |
Už apleistus laukus tiesioginės išmokos nebus mokamos, Ūkininko patarėjas, p. 1,3 |
| Autorius: Vanda Vasiliauskaitė, data: 2006 04 15 |
|
Šią savaitę prasidėjo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Tiesioginėms išmokoms už 2006 m. numatoma panaudoti beveik 900 mln. Lt. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pareigūnai teigia, jog šiais metais bus atidžiau tikrinama, kaip laikomasi geros agrarinės būklės reikalavimų, nes deklaravus neprižiūrimus plotus nepagrįstai mažėja išmokų dydžiai vienam hektarui.
"Ūkininko patarėjas" domėjosi, kaip šie darbai vyksta ir kokios sankcijos taikomos už neteisingą pasėlių deklaravimą Tauragės apskrityje.
NMA - ne baubas
Praėjusiais metais Jurbarko, Šilalės ir Tauragės rajonų bei Pagėgių savivaldybės žemdirbiai deklaravo beveik 200 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų ir pateikė beveik 18 tūkst. paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti.
Nemažai šalies piliečių nepatenkinti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos darbu vien todėl, kad laiku nesulaukia jiems priklausančių tiesioginių išmokų. Skaitytojų pretenzijas ne kartą spausdinome ir "Ūkininko patarėjuje", o į ūkininkų klausimus prašėme atsakyti NMA specialistų, kurie nurodydavo uždelsto išmokų išmokėjimo priežastis.
NMA Kontrolės departamento Tauragės skyriaus vedėjas Darius Markevičius sako, jog agentūra - ne baubas, o kontrolierių tikslas - ne kuo daugiau žemdirbių nubausti, bet patikros metu vietoje įsitikinti, kad plotai, už kuriuos prašoma išmokų, deklaruoti teisingai bei yra geros agrarinės būklės.
"Dažniausiai pasitaikančios klaidos - kai braižyti laukai neatitinka sklypų konfigūracijos natūroje, o patys savininkai net nežino konkrečių ribų su kaimynais. Pasitaiko, jog deklaruoti kaip geros agrarinės būklės plotai iš tiesų yra apleisti, netgi medžiais apaugę", - sako D.Markevičius.
"Ūkininko patarėjas" kartu su šiuo NMA pareigūnu pasidairė po Šilalės r. ūkininkų laukus.
Viename laukų, kurį pernai ūkininkas (pavardės sąmoningai nenurodome) deklaravo kaip geros agrarinės būklės pievas, NMA Kontrolės departamento darbuotojai vietoje rado stagarynus ir žmogaus ūgio alksniukus. Buvo taikytos sankcijos, ūkininkas už tai tiesioginių išmokų negavo, tačiau ir išvadų nepadarė. Įdomu, kaip šiemet bus deklaruojamas tas pats žemės sklypas.
Pievose ir ganyklose matėme nemažai užpelkėjusių duburėlių. Vandens apsemti plotai, kuriuose jau susiformavusi pelkinė žolė bei viksvos, ir gerokai pradžiūvus netaps geros agrarinės būklės naudmena, tikrintojai tokius plotus siūlo išbraukti iš deklaruojamo žemės ūkio naudmenų ploto ir priskaičiuoti plotams, už kuriuos nemokamos tiesioginės išmokos.
Už didesnius plotus – mažesnės išmokos
Žemės plotus tikrintojams atsitiktiniu būdu parenka kompiuteris, NMA Kontrolės departamento darbuotojai reaguoja ir į piliečių bei seniūnijų darbuotojų skundus, nes apleistas žemes kaip geros agrarinės būklės plotus deklaravusieji kenkia tvarkingai laukus prižiūrintiesiems žemdirbiams, o tiesioginėms išmokoms skirta pinigų suma atitinkamai paskirstoma deklaruotam plotui, tad ji proporcingai mažėja.
Pasigirdus kalboms, kad rengiamasi keisti tiesioginių išmokų mokėjimo tvarką, ŽUM pareigūnai užtikrino, kad jokių esminių pasikeitimų artimiausius trejus metus nebus. Tiesioginės išmokos skiriamos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kurie atitinka geros agrarinės būklės reikalavimus.
Tačiau naujovių yra ir šiemet. Siekiant paspartinti paramos administravimą, šiemet pirmą kartą žemdirbių pateiktų paraiškų duomenys yra suvedinėjami ne tik NMA teritoriniuose skyriuose, bet ir seniūnijose. Diegiant šią naujovę, seniūnijose buvo sukurtos kompiuterizuotos darbo vietos, buvo rengiami specialūs apmokymai čia dirbantiesiems žemės ūkio specialistams.
Pareiškėjo paraiška yra užpildoma kompiuteryje, duomenys suvedami į sistemą seniūnijoje ir . tik tada atspausdinama. Atsiradę netikslumai pataisomi kartu su pareiškėju. Be to, šiemet eksperimento tvarka penkiolikoje šalies seniūnijų vykdomas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų bei ribų elektroninio pildymo bandomasis projektas.
Už grūdinių kultūrų deklaruotus plotus šiemet numatoma mokėti po 367 Lt (2005 m. - po 334,75 Lt, 2004 m. - po 308,80 Lt). Už baltyminių augalų plotus - po 482 Lt (pernai - po 414,42 Lt), už pluoštinius linus - po 587 Lt (2005 m. - po 569,85 Lt, 2004 m. - po 576,12 Lt) už hektarą.
Kaip praneša ŽUM, šiemet išmokos bus didesnės negu pernai: jos sudarys 35 proc. senosiose ES šalyse mokamų išmokų dydžio (2004 m. jos sudarė tik 25 proc). Be to, bus mokamos, kaip ir anksčiau, papildomos išmokos iš mūsų valstybės biudžeto. Už pievas, ganyklas, sodus, uogynus, pūdymus, pašarinių augalų plotus bus mokama tik iš ES lėšų - 172 Lt/ha (2005m. ši išmoka siekė 139,95 Lt/ha, 2004 m. - 113 Lt/ha). Didesnės išmokos bus skaičiuojamos auginantiesiems grūdus, aliejines kultūras, žolių sėklas ir bulves krakmolo gamybai - šiemet bus mokama po 367 Lt/ha. Tiesioginių išmokų dydžiai paskaičiuoti pagal pernai deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą. Jeigu šiemet bus deklaruotas didesnis plotas, išmokos vienam hektarui sumažės.
Kontrolę žadama griežtinti
NMA specialistai teigia, jog šiais metais bus atidžiau tikrinama, kaip laikomasi geros agrarinės būklės reikalavimų. Už griežtesnę laukų priežiūros kontrolę pasisako ir Lietuvos ūkininkų sąjunga, ūkininkai skatinami laikytis aukštos žemdirbystės kultūros, į akciją įtraukiant ir gretimuose sklypuose ūkininkaujančius kaimynus. Pritariama minčiai, kad jeigu nustatyta, jog deklaruotame plote auga krūmai ir piktžolės, tiesioginių išmokų toks pretendentas neturėtų gauti.
Pasak D.Markevičiaus, jeigu patikros vietoje metu nustatoma, kad žemdirbys neįvykdė reikalavimų, kuriuos turėjo įvykdyti norėdamas gauti tiesioginių išmokų, pagal konkrečius pažeidimus jam taikomos sankcijos.
Jeigu patikros metu nustatytas didesnis nei 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, tokiu atveju išmokos pagrindinė dalis už žemės ūkio naudmenų plotą tais metais nemokama ir pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija.
Taikomos sankcijos ir nesilaikant geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės. Kai plotas, kuriame nustatytas bent vieno minėtų reikalavimų nesilaikymas, sudaro ne daugiau nei 10 proc. deklaruoto ploto, laikoma, kad tai netyčinis reikalavimų nesilaikymas ir išmokos pagrindinė dalis sumažinama 3 proc. Nustačius bet kurio geros agrarinės būklės reikalavimo nesilaikymo atvejį, ankstesniais metais taikyta sankcija padidinama tris kartus. Jei pažeidimų plotas viršija 50 proc. deklaruoto ploto ir nustatomas minėtų reikalavimų pakartotinis tyčinis nesilaikymas, pagrindinė išmokos dalis tais ir kitais kalendoriniais metais neskiriama.
Deklaravimo darbams pasirengta
Lankydamiesi pas seniūnijose dirbančius žemės ūkio specialistus įsitikinome, kad žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo darbams pasirengta, tačiau žemdirbiai kol kas neskuba to daryti. Prieš teikdami paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti, ūkininkai pirmiausiai kreipiasi į rajono žemėtvarkos skyriaus specialistus seniūnijose, kad šie ortofoto medžiagoje įbraižytų jų pasėlių laukus ir tik po to rengiasi pildyti deklaracijas.
Seniūnijose susitikęs su žemdirbiais, NMA Kontrolės departamento Tauragės skyriaus vedėjas D.Markevičius sulaukė ne vieno jiems rūpimo klausimo ir atsakė įjuos. Pareigūnas "Ūkininko patarėjui" sakė, kad darbų sėkmė labai priklauso nuo pačių žemdirbių, ir paragino juos nelaukti paskutinės pasėlių deklaravimo dienos, nes po birželio 15 d. už kiekvieną pavėluotą dieną bus taikomos nuoskaitos.
Paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2006 m. gauti duomenys bus naudojami ir paramai pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę "Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais" administruoti. |
***
Informacija 2006 04 14
Dėl paraiškų paramai bitininkystės sektoriuje gauti
Nustatytas paraiškų paramai bitininkystės sektoriuje gauti pateikimo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento teritoriniams skyriams terminas – nuo 2006 m. balandžio 6 d. iki 2006 m. gegužės 2 d. (įskaitytinai).
Paraiškos kartu su reikalaujamais dokumentais gali būti teikiamos asmeniškai arba pareiškėjo įgalioto asmens, siunčiamos registruotu laišku arba teikiamos per pašto kurjerį.
Siunčiant registruotu laišku arba teikiant per pašto kurjerį, reikalaujamų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos notaro arba teikiančio paraišką juridinio asmens anspaudu (jei antspaudą privalu turėti) ir vadovo ar jo įgalioto asmens parašu. Teikiant paraišką asmeniškai ar pareiškėjo įgaliotam asmeniui, būtina sutikrinimui pateikti ir reikalingų dokumentų originalus, o jų kopijas gali patvirtinti Agentūros teritoriniai skyriai, kurie paraiškas išsiunčia Agentūrai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bičių savininkai, norintys gauti paramą pagal priemonę ,,Varozės kontrolė“, turi kreiptis į savo rajono bitininkų draugiją, kuri teiks bendrą paraišką nuo visų rajono bičių savininkų. Paramą gali gauti visi bičių savininkai.
Daugiau informacijos apie bitininkystės sektoriaus paramą galima rasti ministerijos internetiniame tinklalapyje (www.zum.lt) Aktualijų skyriuje.
Žemės ūkio ministerijos informacija
|
Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti. |
|
Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti. |
***
Informacija 2006 04 14
Sprendžiamos bulvininkystės problemos
Žemės ūkio ministerijoje balandžio 11 d. ŽŪM pareigūnai, šalies mokslininkai, Valstybinės augalų apsaugos (VAAT), Valstybinės sėklos ir grūdų (VSGT) tarnybų, Valstybinio augalų veislių tyrimo centro vadovai ir specialistai, Lietuvos sėklininkystės asociacijos, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovai, sėklinių ir maistinių bulvių augintojai susirinko aptarti bulvių žiedinio puvinio sunaikinimo galimybių, meristeminės bulvių sėklininkystės atkūrimo, bulvių sėklos sertifikavimo ir nacionalinės paramos bulvių augintojams problemų.
Bulvių žiedinio puvinio sunaikinimo galimybės
Pasak ŽUM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojo Petro Zablockio, virusų pažeidimai bus nustatomi aprobacijos metu pagal tam tikrus pasėliuose užfiksuotus požymius. Palyginti su 2004 m. derliaus sėklinėmis bulvėmis, dabar šių pažeidimų sumažėjo beveik tris kartus, tačiau problemų dėl virusų vis dar pasitaiko. Norima pasiekti, kad per 3-4 metus sėklinių bulvių pasėliuose būtų pasiektas toks fitosanitarinis fonas, jog sėklą būtų galima realizuoti ES rinkose.
Pasak P. Zablockio, šiuo metu nemažai problemų kyla su maistinėmis bulvėmis. Daugelis augintojų turi realizacijos sutartis su prekybos centrais, nors, kaip nustatyta, 1 033 t maistinių bulvių yra užkrėstos žiediniu puviniu ir stiebiniais nematodais. Tokios bulvės turi būti sunaikintos. P. Zablockis pabrėžė, kad apie 400 t bulvių galėtų būti perdirbtos į krakmolą, o likusioji dalis - sunaikinta (bulves reikia supilti į gilesnę kaip metro duobę, užpilti tam tikromis cheminėmis medžiagomis ir užkasti). Sprendimą, kiek bulvių perdirbti, o kiek sunaikinti, pateiks VAAT.
P. Zablockis atkreipė dėmesį, kad šiemet maistinės bulvės, palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, pabrango beveik 80 proc. - nuo 430 iki 800 Lt/t. Pasak jo, pardavimui maistinių bulvių yra likę nedaug, apie 3 tūkst. t. Todėl tiems, kurių turimos maistinės bulvės yra užkrėstos ir turi būti sunaikintos, dalis nuostolių bus kompensuojama. P. Zablockis sakė manantis, kad patys augintojai turėtų pasiskaičiuoti, kas jiems naudingiau - bulves sunaikinti ar vežti į krakmolo fabriką, nes tuomet dar reikia įvertinti ir transporto išlaidas. Tiems, kurie augina bulves netoli nuo AB “Amrbraziškių krakmolas”, labiau apsimokėtų jas perdirbti į krakmolą.
Pagal 2003 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės nutarimą, sunaikinant bulves, kompensuojama 90 proc. normatyvinės jų kainos (normatyvinė kaina – 0,8 Lt/kg). Kaina nustatyta pagal 2006 m. kovo 20 d. Agro rinkos oficialų statistinį leidinį.
Meristeminės bulvių sėklininkystės sistemos atkūrimas
Pradinė bulvių sėklininkystė Lietuvoje nutrūko, kai 2001 m. bankrutavo vienintelė bulvių meristeminę sėklininkystę plėtojusi įstaiga UAB ,,Meristema“. Susidarius kritinei situacijai, Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą iš naujo pradėti meristeminių bulvių biotechnologinį dauginimą Žemdirbystės instituto Vokės filiale. Bulvių biotechnologijos laboratorija Vokės filiale veiklą pradėjo 2003 m. Ji augina pradinės grandies (superelitinės kategorijos) bulves, kurių veislės yra atsparesnės virusams negu ES šalių veislės.
Šiemet superelitinės (m2) kategorijos lietuviškų veislių ,,Goda“, ,,Venta“, ,,Rasa“, ,,Aista“ bulvių sėkla bus perduota dauginti ūkininkui P. Vasiliauskui (Klaipėdos r.), nes, pasak P. Zablockio, pajūrio zona yra tam tinkamiausia. Klaipėdiečio ūkyje, 5 ha plote, žadama išauginti apie 100 t superelitinių lietuviškų veislių sėklinių bulvių. Sėkliniams plotams būtina įrengti apsaugines zonas, kad kenkėjai nesugadintų augalų.
ŽŪM pareigūnas pabrėžė, kad artimiausiu metu bus siekiama atgaivinti virusų vystymosi stebėjimus, o sėklininkystės ūkius informuoti apie jų invazijas.
Pasak P. Zablockio, šiemet bus parengta šalies bulvininkystės plėtros programa. Programai skirtos lėšos atiteks sėklininkystės plėtrai ir meristeminėms sėklinėms bulvėms dauginti, kad šalyje netrūktų labai ankstyvų veislių sėklos.
Bulvių sėklos sertifikavimas
Remiantis statistikos duomenimis, 2005 m. bulvių plotas sudarė 66,9 tūkst. ha (deklaruotas plotas – 35,0 tūkst. ha), Pernai prikasta 817,0 tūkst. t bulvių, derlingumas - 12,2 t/ha. Šiuo metu Lietuvoje Valstybinė sėklų ir gūdų tarnyba yra atestavusi 9 sėklinių bulvių augintojus, aprobuota 148 ha sėklinių bulvių pasėlių.
Didžiausią pavojų bulvių sėklininkystei Lietuvoje kelia derliaus pažeidimai virusinėmis ligomis. Įvertinus virusų kiekį, nustatytą 2005 m. aprobacijos metu, elitinės ir sertifikuotos kategorijos sėklinių bulvių siuntas tiekti į rinką Lietuvos Respublikos teritorijoje leista iki 2006 m. birželio 1 d. (2006 m. balandžio 5 d. žemės ūkio ministro įsakymas, Nr. 3D-136).
Lietuvoje užaugintos sertifikuotos bulvių sėklos yra 3 500 tonų, dar apie 2 000 tonų numatyta įsigyti iš ES šalių. Šiuo metu sėklinių bulvių augintojai ir jomis prekiaujančios firmos dar turi apie 700 tonų iš Vokietijos ir Olandijos įvežtų sertifikuotų sėklinių bulvių rezervą.
Nacionalinė parama bulvių augintojams
Už įsigytą ir pasodintą sertifikuotą sėklą 2006 m. parama išlieka tokia pati, kaip ir pernai – už elitinės sėklos toną – 450 Lt/t, už sertifikuotos kategorijos pirmos reprodukcijos sėklą – 300 Lt/t. Tiesioginės išmokos už deklaruotus pasėlius 2006 m. – apie 174 Lt/h. ES remia tik krakmolo gamybai skirtas bulves.
Kenksmingų organizmų paieškai (bulvių virusų tyrimams) Valstybinei augalų apsaugos tarnybai 2006 m. iš biudžeto yra skirtos lėšos ir už virusų tyrimus patiems ūkininkams mokėti nereikės.
P. Zablockis patikino, kad tiesioginės išmokos už deklaruotus plotus išliks ir 2007 m.
Žemės ūkio ministerijos informacija
|
Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti. |
|
Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti. |
***
Informacija 2006 06 13
Mėsos sektorius ieško būdų konkurencingumui stiprinti
Žemės ūkio ministerijoje balandžio 10 d. vyko mėsos sektoriaus darbo grupės posėdis, kuriame žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, ŽŪM specialistai kartu su gyvulių augintojų organizacijų, mėsos perdirbimo pramonės ir prekybininkų atstovais tarėsi dėl optimaliausių būdų mėsos sektoriaus konkurencingumui stiprinti.
Sektoriaus padėtis
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pažymėjo, kad visų suinteresuotų grandžių bendradarbiavimas ir pastangos rasti sprendimus dėl vieno svarbiausių šalyje mėsos sektoriaus problemų intensyvėja. „Reikia visiems – augintojams, perdirbėjams ir prekybininkams girdėti vieniems kitus, aiškintis pozicijas, ieškoti suderinamumo, siekiant, kad mėsos sektorius būtų stiprus ir vidaus, ir išorės rinkose. Kartais geriau ieškoti galimybių kompromisams valstybės viduje negu pralaimėti konkurencijoje su kitų šalių gamintojais ir prekybininkais“, - pabrėžė ministrė.
ŽŪM bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis pastebėjo, kad sektoriaus problemos yra įvardytos, tačiau dėl jų sprendimo būdų tebediskutuojama. Pasak jo, mėsos kainos augimas sumažino jos vartojimą vidaus rinkoje, tačiau pasinaudojant ES eksporto subsidijomis į trečiąsias šalis, išaugo galvijienos eksportas. Praėjusiais metais buvo eksportuota apie 46 proc. visos šalyje pagamintos galvijienos. Per 2004-2005 m. galvijienos eksportas išaugo nuo 9,93 iki 21,73 tūkst. t arba 2,2 karto.
ŽŪIKVC duomenimis, per metus atvestų veršelių skaičius sparčiai auga – 11-14 proc., tačiau labai aktyvus išlieka ir jų eksportas. Per 2005 m., palyginti su 2004 m., iš Lietuvos išvežamų veršelių skaičius išaugo net 6 kartus. 2005 m. buvo išvežta 9 500 veršelių, o per tris šių metų mėnesius – net 12 800 veršelių. Šis procesas labai stabdo galvijų bandos augimą.
Augant eksporto apimtims, didėja galvijienos žaliavos, ypač kokybiškos, poreikis, ėmė stigti galvijų skerdimui. Tuo tarpu ūkių, norinčių specializuotis auginti prieauglį, nepakanka. Šalyje yra tik 117 specializuotų mėsinių galvijų ūkių. Dauguma galvijus auginančių ūkių tebėra smulkūs, tad ir mėsinių galvijų skaičiaus augimo tempai nėra adekvatūs perdirbimo įmonių pajėgumams.
R. Krasuckis, apibūdindamas sektoriaus padėtį, pastebėjo, kad stinga ekonominio stimulo verstis šia veikla, labai vangiai kuriasi mėsinių galvijų auginimo kooperatyvai. „Nors Lietuvos galvijų augintojams tiesioginė valstybės ir ES parama yra viena iš didžiausių tarp naujųjų šalių narių, tačiau spartesnės gyvulininkystės ūkių plėtros sunku tikėtis be stipraus ekonominio stimulo, kurį privalo suteikti pati mėsos perdirbimo pramonė, užtikrindama mėsinės galvijininkystės rentabilumą“, - kalbėjo R. Krasuckis.
Kita vertus, pasak R. Krasuckio, vidinę konkurenciją stiprina pačių perdirbimo įmonių kooperacijos ir konsolidacijos stoka. Nors skerdyklų ir perdirbimo įmonių skaičius mažėja (nuo 2000 m. iki 2006 m. kovo 1 d. skerdyklų sumažėjo nuo 359 iki 95 arba 3,8 karto, o mėsos perdirbimo įmonių – nuo 337 iki 152 įmonių arba 2,2 karto), tačiau bendras jų gamybinis pajėgumas dėl žaliavos stygiaus nėra išnaudojamas. Įmonės, pasinaudojusios SAPARD ir BPD parama, modernizavosi, įgyvendino ES veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus, tačiau dar daug išliko ir smulkių įmonių. Jos skatina ne visai sveiką konkurenciją ir sumažina galimybę užsitikrinti palankesnes produkcijos realizavimo sąlygas ne tik vidaus, bet ir užsienio rinkose. R. Krasuckis sakė manantis, kad jei įmonės jungtųsi į didesnius, pajėgesnius vienetus, būtų išvengta perdėtos prekių ženklų konkurencijos ir palengvėtų produkcijos realizacija bei apsirūpinimas žaliava.
R. Krasuckis įvardijo ir daugiau mėsos sektoriaus problemų: vis dar nepakankamai įgyvendinama galvijų kokybę skatinanti apmokėjimo už gyvulius pagal skerdenų raumeningumą ir svorį sistema; procesą stabdo netikslūs gyvulių registro duomenys (augintojai nesuinteresuoti tikslinti registro duomenų, trūksta VMVT kontrolės); nėra sąžiningas galutinio produkto kainos pasidalijimas tarp augintojų, perdirbėjų ir prekybininkų. „Kiaulienos kainų grandinėje augintojams tenkanti dalis išlieka stabili, tuo tarpu prekybininkų dalis pastebimai auga. Jautienos sektoriuje padėtis dar skaudesnė - supirkimo kainos, stingant žaliavų, turi tendenciją augti, tuo tarpu perdirbėjų dalis galutinėje kainos struktūroje labai sumažėjo, o prekybininkų - ryškiai išaugo. Prekybininkams 2005 m. atiteko 26,3 proc. kiaulienos kainos, perdirbimo įmonėms – 13,1 proc.; galvijienos kainos santykis dar nepalankesnis – prekybininkams teko 31 proc., o perdirbėjams – tik 6,8 proc. kainos“, - padėtį apibūdino R. Krasuckis.
UAB „Agrovet“ generalinis direktorius Augenijus Gudžiūnas sakė manantis, kad pagrindinė mėsos sektoriaus problemų priežastis – perdirbimo pramonės įmonių perteklius. „Kol ši priežastis nebus panaikinta, tol padėtis nepasikeis. Reikia mažinti skerdyklų skaičių arba daryti smūgines investicijas į žaliavų sektorių“, - sakė A. Gudžiūnas.
Kas daroma
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pabrėžė, kad gyvulininkystės sektorius pripažintas prioritetiniu, investiciniams galvijų auginimo projektams skiriama papildomų balų, tačiau sulaukti rezultatų reikia laiko. Pasak jos, gyvulininkystės aktyvi plėtra duos naudos ir augalininkystei, kuri gali atsidurti aklavietėje, jei nebus ugdomas pašarų poreikis. Kita priemonė, kaip sakė K. Prunskienė, tai siūlymas mažinti PVM mėsai ir jos produktams nuo 18 iki 5 proc. (įstatymo projektas derinamas su Finansų ministerija ir socialiniais partneriais). „Tai turėtų padėti subalansuoti galutinio produkto vertės pasiskirstymą. Taip būtų skatinamas vartojimas, suvienodinamos konkurencinės sąlygos su artimiausiomis kaimyninėmis valstybėmis“, – kalbėjo ministrė.
UAB „Utenos mėsa“ generalinis direktorius Virginijus Kantauskas sakė manantis, kad PVM mažinimas būtų labai tinkamas sprendimas, nes kai kaimyninėse šalyse PVM tarifas nulinis, o Lietuvoje jis siekia net 18 proc., tai padėtis tikrai nenormali, juo labiau, kad mėsos sektoriai (paukštiena su kiauliena ir galvijiena) labai aštriai konkuruoja tarpusavyje.
R. Krasuckis atkreipė dėmesį, kad skatinant auginti didesnio svorio galvijus, buvo diferencijuotos galvijų skerdimo ir specialiosios išmokos už bulius pagal skerdenų ir gyvąjį svorį, įdiegta ir toliau subsidijuojama gyvulių skerdenų klasifikavimo sistema. Įsigyjant mėsinių veislių galvijus, teikiama 50 proc. dydžio parama, Lietuvoje įdiegta su gamyba susieta tiesioginių išmokų sistema, skatinanti galvijininkystės plėtrą, ir tai suteikia sektoriui tam tikro konkurencinio pranašumo.
ŽŪM specialistai siūlo aktyvinti informacinę kampaniją, aiškinant žmonėms, kad užaugintus galvijus parduoti apsimoka kur kas labiau negu veršelius, didinti paramos mastą veisliniams mėsiniams galvijams įsigyti, skatinti galvijų ir kiaulių penėjimo ūkių ir kooperatyvų steigimą, reglamentuoti prekiautojų galvijais veiklą taip, kad jie būtų susieti su viena konkrečia įmone.
Manoma, kad Žemės ūkio rūmams ir gyvulių augintojų asociacijoms būtų naudinga skirti savo atstovus stebėti skerdenų vertinimo procesų į skerdyklose. „Atvirumas sukurtų pamatą pasitikėjimui skerdyklomis ir skerdenų klasifikavimo sistema, - sakė R. Krasuckis. – Kitas svarbus dalykas – tai ilgalaikės sutartys tarp augintojų ir perdirbėjų. Rinkos dalyviai, siekdami rinkos stabilumo, turėtų labiau įsipareigoti augintojams, teikti jiems konsultacijas bei paramą veislinei medžiagai, kokybiškiems pašarams įsigyti“.
Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) direktorė Danguolė Čukauskienė ir augintojus, ir perdirbėjus ragino pasinaudoti galimybe imti kreditus iš banko su fondo garantija, net jei šie neturi pakankamo užstato. ŽŪPGF direktorė paaiškino, kad yra pasikeitusi apskaitos tvarka ir dabar gyvuliai laikomi biologiniu turtu, todėl augintojams atsirado galimybė gauti ilgalaikį kreditą galvijams įsigyti. „Perdirbėjai su ŽŪPGF garantija gali gauti kreditų žaliavoms įsigyti, o tai leistų jiems sudaryti sutartis su augintojais“, - sakė D. Čukauskienė (išsamesnė informacija ŽŪPGF tinklalapyje – www.garfondas.lt).
Ūkio ministerijos Prekybos departamento direktorius Kęstutis Straigis pristatė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą. K. Straigis pažymėjo, kad Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) kreipėsi į Vyriausybę su prašymu pristabdyti šio įstatymo teikimą Seimui ir pasižadėjo parengti Geros verslo praktikos kodeksą. Pasak K. Straigio, jei LPĮA, vadovaudamasi kodeksu, prisiims tam tikrus įsipareigojimus apriboti savo turimą rinkos galią partnerių atžvilgiu, tuomet įstatymo gali ir neprireikti. „Jei pažadų laikomasi nebus, tuomet šis klausimas bus svarstomas toliau“, - pažadėjo departamento direktorius.
Žemės ūkio ministrė pažymėjo, kad galimybė vieniems ūkio subjektams pasinaudoti kitų subjektų sunkesne padėtimi yra labai laikinas reiškinys, nes tai stabdo viso sektoriaus plėtrą. Pasak K. Prunskienės, vien tik ministerija negali visų ūkio subjektų padaryti laimingų, visi jie turi būti aktyvūs ir patys galvoti apie kelius išlikti rinkoje. Kaip vieną iš išlikimo būdų toms nedidelėms perdirbimo įmonėms, kurios nėra investavusios didelių lėšų ir nėra įdiegusios ES standartų, ministrė paminėjo galimybę persiorientuoti į kitas veiklas ir imtis, tarkim, veršelių atpenėjimo verslo.
Žemės ūkio ministerijos informacija
|
Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti. |
|
Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti. |
***
 |
Ekologinis ūkis žada gerą ateitį, Galvė, p. 5 |
| Autorius: Jurgis Pekarskis, data: 2006 04 07 |
|
Pradžia - sunki
Ar galėtų šiandien Lietuvos ūkininkas išgyventi, o juolab įsitvirtinti rinkoje, negaudamas jokios paramos? Į šį klausimą net pats didžiausias optimistas atsakytų neigiamai.
Praėjusią savaitę Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos surengė išvyką į Liongino Suchocko, ūkininkaujančio Jurgionių kaime, ūkį. 45 metų ūkininkas gauna paramą pagal dvi Kaimo plėtros paramos (KPP) priemones - "Agrarinės aplinkosaugos" priemonės Ekologinio ūkininkavimo programą ir už "Standartų laikymosi" Pieno ir Nitratų direktyvų įgyvendinimą.
Lionginas ūkininkauti pradėjo prieš dešimt metų. Iki tol zootechniko specialybę turintis vyras vertėsi iš atsitiktinų uždarbių - gabendavo iš užsienio naudotus automobilius,. dirbo vairuotoju.
"Visą laiką norėjosi kažko savo", - pasakojo Lionginas apie pirmuosius žingsnius. "Nusižiūrėjome seną, apleistą sodybą Jurgionių kaime ir ją nusipirkome. Iš pradžių nieko neturėjome - mano tėvai padėjo padovanodami karvę."
Dabar Suchockai laiko 13 melžiamų karvių, 7 telyčias ir vieną bulių.
Pamažu brenda iš vargo
Ramunė ir Lionginas Suchockai ūkininkauti pradėjo turėdami 20 hektarų nuosavos žemės. Dabar su nuomojama žeme jie jau apdirba 34 hektarus. Jei būtų galimybė, nedvejodami pasididintų valdas, tačiau tai nėra paprasta, nes aplink laisvos žemės nėra daug, be to, jos kainos sparčiai auga. Žemės šiame krašte nėra derlingos, todėl ūkininkai nutarė užsiimti ekologine žemdirbyste ir sukurti pieno ūkį. Didžiąją jų žemės ūkio naudmenų dalį užima pievos. Jie taip pat augina grūdines kultūras, daržoves, pašarinius runkelius, bulves - savo reikmėms.
"Ilgą laiką vargome, nes stigo pinigų būtiniausiems dalykams, apie investicijas į ūkio plėtimą negalėjome nė pagalvoti", - pasakojo ūkininkas.
Sėkmė nusišypsojo praėjusių metų pabaigoje - už "Standartų laikymąsi" ūkininkas gavo 33 tūkst. litų. Investavęs dalį ir savo lėšų, jis įsigijo pieno aušinimo ir karvių melžimo įrangą, generatorių, mėšlo šalinimo įrangą, šalia tvarto įsirengė srutų rezervuarą. Dar labai trūksta vandentiekio -jį tvarte įrengti planuoja už šiais metais gautas lėšas.
Ūkininko kieme puikuojasi naujas, Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantis, traktorius. Jį įsigijo už iš banko pasiskolintus pinigus, pridėjęs dalį išmokų lėšų.
"Dabar jau ir bankai su mumis kalbasi, ir palūkanos žmoniškos", - džiaugiasi ūkininkas.
Ūkininkas pagal pirmąją pro-gramą išmokas gaus trejus metus, pagal antrąją- dvejus.
Įmanoma išgyventi
Lionginas savo ūkį vadina natūriniu, tačiau jo verslas nors ir pamažu, bet įsibėgėja. Tiesa, investuojant į ūkio modernizavimą, lieka mažai pinigų, o ir laiko tvarkyti sodybą. Šeima glaudžiasi nedideliame naujai pastatytame namelyje. Senasis namas dar neremontuotas. Eilės laukia ir senasis tvartas, jį reikės padidinti, nes ūkininkas tikisi pagausinti karvių bandą.
"Nors kol kas ir sunku, tačiau dirbant išgyventi galima. Už parduotą pieną vasaros laikotarpiu gauname apie 6 tūkst. litų pajamų, žiemos - apie 3 tūkst. Žodžiu, atlyginimus sau užsidirbame", - pasakojo ūkininkas. Ūkininkai perka tik pačius būtiniausius maisto produktus. Visa kita - pagaminta savo ūkyje.
"Per metus užauginame penkias kiaules, todėl mėsos pakanka", - neslėpė ūkininkas.
Tikisi, kad perims vaikai
Kalbantis su šiais darbščiais, optimizmo nestokojančiais ūkininkais, suprantama, teko paklausti, koks jų vaikų požiūris į sunkiai kuriamą tėvų ūkį.
Ernesta ir Osvaldas Suchockai - moksleiviai, mokosi Aukštadvario vidurinėje mokykloje. Pasak šeimos galvos, vaikai linkę prie žemės darbų, todėl jis tikisi, kad kuris nors iš jų ateityje perims ūkį.
Ūkininkas tik didžiųjų darbymečių - šienapjūtės ir bulviakasio
- metu kviečiasi talkininkus. Visus kitus darbus padeda nudirbti jų vaikai.
Daugėja paramos gavėjų
Pasak NMA direktoriaus pavaduotojo Vito Lopinio, vien praėjusiais metais susidomėjimas ES parama labai išaugo. Paraiškas ES paramai gauti pagal KPP paramos priemones NMA pradėjo rinkti 2004-ųjų metų rudenį. Per praėjusius pusantrų metų ūkininkams išmokėta daugiau kaip pusė milijardo litų. Manoma, jog ši suma dar labiau padidės, kai bus įvertintos praėjusiais metais gautos paraiškos.
Daugiausiai pareiškėjų prašo paramos už ūkininkavimą žemdirbystei nepalankiuose vietovėse.
Verta pasinaudoti
Balandį prasidėjo dar vienas paraiškų surinkimo pagal kaimo plėtros 2004 - 2006 metų plano (KPP) priemones etapas. Siekdama, kad mūsų šalies žemdirbiai dar efektyviau naudotųsi šia parama, NMA supaprastino sąlygas paramai gauti.
Naujas paraiškų surinkimo etapas ūkininkams taps viena paskutiniųjų galimybių pasinaudoti šia parama, kadangi sąlygos jiems jau gerai žinomos. Nuo kitų metų bus įgyvendinamas naujas 2007 - 2013 metų KPP planas. Šio finansinio periodo metu KPP priemonių sąrašas žymiai išsiplės - vietoj šiuo metų esančių šešių bus daugiau nei dvidešimt. Be to, keisis ir paramos gavimo sąlygos bei išmokų dydžiai.
Įsisavinamos paramos nauda akivaizdi - stiprėja ūkiai, gerėja žemės ūkio produkcijos kokybė, lengviau išlikti nuožmioje konkurencinėje kovoje. Tai liudija ir statistiniai duomenys - žemės ūkio sektoriaus pajamos iš visų ES valstybių 2005 metais labiausiai išaugo Lietuvoje. Paramos dėka žemdirbiai gavo daugiau pajamų. |
***
 |
Ekologinių ūkių kooperacijos plėtra - dar ne išaugtas rūbas ir ribos, Vilnis, p. 2, 3 |
| Autorius: "Vilnies " informacija, data: 2006 04 04 |
|
Rajono ekologinių ūkių bendrijos "Gojelis" dalyvavimas Jungtinių Tautų Vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo mažųjų projektų programoje atrišo rankas 2005 metais ir atvėrė darbų seką 2006-aisiais. Kovo 31 dieną Alantos technologijos ir verslo mokykloje susirinkusi darbinė grupė pasiskirstė konkrečiais uždaviniais, nes jų tikslas buvo numatyti kooperacijos plėtros ir rinkodaros gerinimo būdus. Vienas iš grupės narių Povilas Navikas įsipareigojo parengti internetinį puslapį, kuriame bus pateikiama ekologinių ūkininkų kooperatyvo "Padegsnys" ir bendrijos "Gojelis" veikla. Ūkininkas Tadas Masėnas, būdamas alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo šalininkas, ieškos, kaip pritaikyti biokurą "Padegsnio" kooperatyvo patalpoms šildyti, sukonstruoti ugniakurą. Nuolatinis mokymas ir mokymasis patikėtas Henrikai Navikienei, ekologinių produktų prezentacijos, ryšiai su vartotojais atiduoti į Petro Panavo rankas. Irena Rimydienė bus atsakinga, kad į išsikovotas Molėtų turgavietėje Amatų gatvėje kelias vietas reguliariai būtų pristatomos ekologiniuose ūkiuose išaugintos daržovės. Už finansų tvarkymą ir informacinių ženklų geriausių sprendimų paiešką atsakinga Aldonos ir Algimanto Kazakauskų šeima. "Gojelio" pirmininkei Elenai Grajauskienei teko šio projekto kuravimas, o "Padegsnio" kooperatyvo pirmininkui Juliui Grajauskui rūpėjo supažindinti visus su ekonominio, gamtosauginio poveikio problemomis. Kaip ir daugumai projektų, aktualus yra jų koofinansavimas. Žemės ūkio ministerija koofinansavimo kartelę iškėlė aukštai ir vis didina reikalavimus, o neišvengiantis augimo sunkumų kooperatyvas negali jų patenkinti.
Seminare dalyvavo ir grupė svečių: Jungtinių Tautų Vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo mažųjų projektų programos biuro darbuotojai -A. Sugintas, atsakingas už finansų sritį, asistentė I. Ringailaitė, rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas J. Vaitėnas ir savivaldybės vyr. specialistė investicijoms L. Stelbienė, pasiūliusi keletą sprendimų, kaip jau dabar pasirinkti tinkamą bendro ekologiniams ūkiams informacinio stendo logotipą ir juos pagaminti bei gerai parinktoje vietoje pastatyti. "Padegsnio" kooperatyvas yra įsipareigojęs į šį kooperacijos plėtros ir rinkodaros gerinimo projektą įnešti savo indėlį, bet bendru su biuro atstovais sutarimu nutarta, kad savo lėšomis atliktas pastato remontas, tolesnis jo tvarkymas ir bus įnašas natūra. |
***
MINISTRO ĮSAKYMAI
Grįžti į įsakymų sąrašą
Susiję įsakymai:
Nr. 3D-431 2004 07 16 Dėl geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų
 LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
Nr. 3D-135
Vilnius 2006 04 05
Dėl žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 3D-431 „Dėl geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų“ pakeitimo
P a k e i č i u Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr.3D-431 „Dėl Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų“ (Žin., 2004, Nr. 113-4253):
1. Išdėstau 1 punktą taip:
„1. Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimai (toliau – reikalavimai) nustato gerą ūkininkavimo praktiką įgyvendinant paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų, vandens telkinių apsaugos ir apsaugos nuo erozijos, sutartinių gyvulių tankio ūkyje sureguliavimo ir mėšlo tvarkymą, augalų apsaugos produktų naudojimą, dirvožemio kokybės apsaugos, bioįvairovės ir natūralių gamtos išteklių apsaugos, pievų tvarkymo reikalavimus, sodybų aplinkos tvarkymo principus, vandenų ir gyvūnų gerovės normas“.
2. Papildau 3 punktą nauja devintąja pastraipa (ankstesniąsias devintą - penkioliktą laikant dešimtąja – šešioliktąja):
„Gyvulys – arklys, asilas, galvijas, avis, ožka, kiaulė“.
3. Išdėstau 3 punkto dešimtąją pastraipą taip:
„Gyvulių ir naminių paukščių laikymo vieta – tvartas, ferma, statinys ar kita patalpa, dažniausiai su pagalbiniais pastatais ir aplinkine teritorija, kurioje nuolat ar laikinai laikomi gyvuliai ir naminiai paukščiai“.
4. Išdėstau 3 punkto vienuoliktąją pastraipą taip:
„Mėšlas – organinė trąša, susidedanti iš gyvulių arba naminių paukščių ekskrementų (išmatų ir šlapimo), pašarų likučių, kraiko ir vandens“.
5. Išdėstau 3 punkto penkioliktąją pastraipą taip:
„Sutartinis gyvulys (SG) – sutartinis vienetas, naudojamas mėšlo šaltinio dydžiui išreikšti (apibrėžti). Vienas SG atitinka mėšlo šaltinį, kurio per metus generuojamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto. SG atitikmuo skirtingų rūšių gyvūnams pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 92-3434) priede.“
6. Įrašau 5 punkte vietoj žodžių „į gruntinį“ žodžius „į požeminį“.
7. Išdėstau III skyriaus pavadinimą taip:
„III. SUTARTINIŲ GYVULIŲ TANKIS IR MĖŠLO TVARKYMAS“
8. Įrašau 6 punkte vietoj žodžių „sąlyginio gyvulio“ sutrumpinimą „SG“.
9. Įrašau 7-7.2 punktuose vietoj sutrumpinimo „SGV“ sutrumpinimą „SG“.
10. Išdėstau IX skyrių taip:
„IX. GYVŪNŲ GEROVĖ
17. Gyvuliai ir naminiai paukščiai turi būti laikomi taikant pagrindinius gyvūnų gerovės reikalavimus:
17.1. patalpose turi būti tinkamas apšvietimas, kad gyvulius ir naminius paukščius bet kuriuo metu būtų galima kruopščiai apžiūrėti;
17.2. gyvulių ir naminių paukščių judėjimo laisvė, atsižvelgiant į jų rūšį, neturi būti varžoma - ji turi atitikti fiziologines ir etologines reikmes;
17.3. gyvuliai ir naminiai paukščiai turi būti šeriami jų amžių ir rūšį atitinkančiais pašarais bei gauti pakankamai vandens. Pašarų ir vandens kiekis turi patenkinti gyvulių ir naminių paukščių mitybos reikmes.“
Žemės ūkio ministrė
Kazimira Danutė Prunskienė
Įsakymą parengė Maisto saugos ir kokybės departamento (direktorius Saulius Jasius, tel.239 11 46) Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus (vedėjas Gediminas Almantas, tel. 239 11 33) vyriausioji specialistė Rovena Budrevičiūtė, tel. 239 12 44
|
***
MINISTRO ĮSAKYMAI
Grįžti į įsakymų sąrašą
Susiję įsakymai:
Nr. 3D-482 2004 08 13 Dėl Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
Nr. 3D-133
Vilnius 2006 04 04
Dėl žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. 3D-482 „Dėl kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių“ pakeitimo
P a k e i č i u Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-482 „Dėl kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių“ (Žin., 2004, Nr. 129-4636; 2005, Nr. 42-1340; Nr. 55-1914):
1. Papildau 2 punktą antrąja pastraipa (ankstesniąsias antrą – devintą laikant trečiąja – dešimtąja):
„Kasmetinis prašymas – nustatytos formos dokumentas, kurį paramos gavėjas arba jo įgaliotas asmuo kiekvienais paramos gavimo metais turi pristatyti išmokoms už prarastas pajamas gauti“.
2. Papildau šiuo 4.5 punktu:
„ 4.5. dalyvaudamas priemonės programose veiklą vykdo tik žemės ūkio naudmenose“.
3. Išdėstau 5.3 punktą taip:
„5.3. kasmet deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius (išskyrus Retų veislių gyvulių ir paukščių programą)“.
4. Papildau šiuo 5.4 punktu:
„5.4. natūroje pažymėti kuoliukais plotą, kuriame bus atliekami agrarinės aplinkosaugos veiksmai“.
5. Papildau šiuo 14.8.5 punktu:
„14.8.5. „kasmet iki birželio 15 d. atsiųsti Agentūros Kontrolės departamento teritoriniams skyriams (toliau – KDTS) nustatytos formos Kasmetinį prašymą ir prašymą dėl ploto didinimo (jei einamaisiais metais plotas didinamas iki 2 ha). Jei nebus pateiktas Kasmetinis prašymas, pareiškėjas einamaisiais metais negali pateikti Mokėjimo prašymo“.
6. Papildau šiuo 15.5.9 punktu:
„15.5.9. „kasmet iki birželio 15 d. atsiųsti KDTS nustatytos formos Kasmetinį prašymą ir prašymą dėl ploto didinimo (jei einamaisiais metais plotas didinamas iki 2 ha). Jei nebus pateiktas Kasmetinis prašymas, pareiškėjas einamaisiais metais negali pateikti Mokėjimo prašymo“.
7. Išdėstau 16.3.2 punktą taip:
„16.3.2. nemažinti sertifikuoto paraiškoje nurodyto ekologinei gamybai skirto ploto. Jei pareiškėjas padidina plotą iki 2 ha, palyginti su paraiška, po ploto didinimo iki 2 ha likusį įsipareigojimų laikotarpį pareiškėjas negali mažinti sertifikuoto einamaisiais metais Kasmetiniame prašyme nurodyto ploto“.
8. Išdėstau 16.3.4 punktą taip:
„16.3.4. kasmet iki birželio 15 d. atsiųsti KDTS nustatytos formos Kasmetinį prašymą ir prašymą dėl ploto didinimo (jei einamaisiais metais plotas didinamas iki 2 ha), žemėlapį (žemės blokų žemėlapio fragmentą, kuriame įbraižyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių laukai) su pažymėtais plotais, kuriuose atliekami Agrarinės aplinkosaugos veiksmai. Jei nebus pateiktas Kasmetinis prašymas, pareiškėjas einamaisiais metais negali pateikti Mokėjimo prašymo“.
9. Išdėstau 21 punktą taip:
„21. KDTS:
21.1. informuoja paramos skyrimo klausimais;
21.2. priima paraiškas, kasmetinius prašymus ir kitus dokumentus, tikrina, ar pateikti visi privalomieji dokumentai. Paraiškas ir Kasmetinius prašymus registruoja nustatytos formos žurnale;
21.3. sudaro atskirą kiekvieno pareiškėjo dokumentų bylą;
21.4. paraiškos, kasmetinio prašymo duomenis suveda į Kaimo plėtros priemonių administravimo informacinę sistemą (toliau – informacinė sistema);
21.5. informuoja pareiškėjus apie paraiškų, kasmetinių prašymų ir kitų dokumentų priėmimą arba atmetimą;
21.6. atlieka patikrą vietoje;
21.7. sudaro ir perduoda dokumentų ir bylų siuntas Agentūros centriniam padaliniui“.
10. Išdėstau 22 punktą taip:
„22. Duomenų keitimas:
22.1. Pasikeitus duomenims po paraiškos pateikimo, pareiškėjas iki paraiškų surinkimo termino pabaigos gali pateikti KDTS prašymą pakeisti paraiškos duomenis. Pasibaigus paraiškų surinkimo terminui, pareiškėjas gali keisti tik tuos paraiškos duomenis, kurie nedaro įtakos paramos dydžiui (adresas, banko sąskaitos ir pan.); prašymas dėl tokių duomenų keitimo siunčiamas centriniam Agentūros padaliniui.
22.2. Pasikeitus duomenims po Kasmetinio prašymo pateikimo, pareiškėjas iki Kasmetinio prašymo surinkimo termino pabaigos gali pateikti KDTS pakeisti Kasmetinio prašymo duomenis. Pasibaigus Kasmetinio prašymo surinkimo terminui, pareiškėjas gali keisti tik tuos Kasmetinio prašymo duomenis, kurie nedaro įtakos paramos dydžiui (adresas, banko sąskaitos ir pan.); prašymas dėl tokių duomenų keitimo siunčiamas centriniam Agentūros padaliniui.
22.3. Pasikeitus duomenims po Mokėjimo prašymo pateikimo, pareiškėjas iki Mokėjimo prašymo surinkimo termino pabaigos gali pateikti KDTS arba centriniam Agentūros padaliniui prašymą pakeisti Mokėjimo prašymo duomenis. Pasibaigus Mokėjimo prašymo surinkimo terminui, pareiškėjas gali keisti tik tuos Mokėjimo prašymo duomenis, kurie nedaro įtakos paramos dydžiui (adresas, banko sąskaitos ir pan.); prašymas dėl tokių duomenų keitimo siunčiamas centriniam Agentūros padaliniui.
11. Papildau šiuo 30.4 punktu:
„30.4 jei pareiškėjui, dalyvaujančiam priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“, atlikus patikras ūkyje, taikomos sankcijos už neteisingai deklaruotą žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotą, arba jei jam taikomos sankcijos už neteisingai deklaruotą plotą dalyvaujant priemonėje „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“, tai jam sankcijos taikomos ir pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga“.
12. Išdėstau 32 punktą taip:
„32. Jei nesilaikoma šiose taisyklėse nustatytų terminų, einamaisiais metais parama nemokama. Nusižengus pakartotinai, parama nutraukiama, pareiškėjas netenka teisės pateikti paraišką pagal priemonę vienerius ateinančius metus“.
13. Išdėstau 33 punktą taip:
„33. Jei naudojami veiksmai, kurių šios taisyklės neleidžia, einamaisiais metais parama nemokama. Nusižengus pakartotinai, parama nutraukiama, pareiškėjas netenka teisės pateikti paraišką pagal priemonę vienerius ateinančius metus“.
14. Išdėstau 41 punktą taip:
„41. Jei sumažinamas sertifikuotas ekologinės produkcijos gamybai naudojamas žemės ūkio naudmenų plotas, palyginti su paraiška, parama einamaisiais metais nemokama. Nusižengus pakartotinai, parama nutraukiama, pareiškėjas netenka teisės teikti paraišką pagal priemonę vienerius ateinančius metus“.
15. Išdėstau 1-6 priedus nauja redakcija (pridedama).
16. Papildau 7-10 priedais (pridedama).
Žemės ūkio ministrė
Kazimira Danutė Prunskienė
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos
2006-04 -04 raštu Nr. (1.16-0203)-5K-0608611-
-6K-0603574
Įsakymą parengė Maisto saugos ir kokybės departamento (direktorius Saulius Jasius, tel.239 11 46) Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus (vedėjas Gediminas Almantas, tel. 239 11 33) vyriausioji specialistė Rovena Budrevičiūtė, tel. 239 12 44
|
***
Informacija 2006 03 28
Tiesioginės išmokos augalininkystės sektoriui didėja
Pasak Žemės ūkio ministerijos bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio, pagal Stojimo į Europos Sąjungą nuostatas Lietuva, kaip ir kitos naujosios ES narės, 2004 m. paramai tiesioginėmis išmokomis (TI) galėjo panaudoti tik 25 proc. senosiose ES šalyse mokamų išmokų dydžio ES biudžeto lėšų sumos. TI, mokamos iš ES biudžeto kasmet (iki 2007 m.) didėja po 5 proc., taigi šiemet jos sudaro 35 proc. ES išmokų dydžio. Nuo 2007 m. TI didės po 10 proc. ir 2013 m. ES biudžeto lėšomis finansuojama parama pasieks 100 proc. ES paramos lygį.
Pagal išsiderėtas stojimo į ES sąlygas, kiekviena naujoji ES šalis narė prie išmokų, skiriamų iš ES biudžeto, pagal savo galimybes kasmet gali papildomai mokėti dar iki 30 proc. ES paramos lygio vadinamųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų.
Tiesioginės išmokos už 2006 metus
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pabrėžė, kad ministerija siekė maksimalių TI dydžių už 2006 metus, tai yra, kad iš nacionalinio biudžeto galėtų mokėti visus ES leidžiamus 30 proc. papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų. Tam, pasak jos, iš nacionalinio biudžeto reikėtų skirti 446,89 mln. Lt.
LR Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas, atsižvelgdamas į valstybės biudžeto galimybes, priėmė kompromisinį sprendimą - papildomas nacionalines išmokas už šiuos metus mokėti tokiu pat lygiu, kaip ir 2005 m. Vyriausybės nutarimu papildomoms nacionalinėms išmokoms iš valstybės biudžeto už 2006 m. bus skirta 330,74 mln. Lt. Pasak ministrės K. Prunskienės, šios lėšos užtikrins didesnį paramos lygį augalininkystės sektoriuje.
Finansavimo šaltiniai
R. Krasuckis priminė, kad už pievas, ganyklas, sodus, uogynus, pūdymus, pievas, ganyklas, pašarinių augalų pasėlius ir kitas papildomomis nacionalinėmis TI neremiamas žemės ūkio naudmenas mokama tik pagrindinė išmokos dalis iš ES lėšų (Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo - EŽŪOGF). „Šiemet pagrindinė TI dalis sudaro 35 proc. ES taikomos paramos lygio ir siekia 172 Lt/ha. Praėjusiais metais pagrindinė išmoka buvo 139,95 Lt/ha, 2004 m. - 113 Lt/ha. Taigi kasmetinis realus paramos didėjimas yra 23-24 proc.“, - pažymėjo R. Krasuckis.
Už intensyviai auginamus ir ES remiamus augalus: grūdus, aliejinius (rapsus, saulėgrąžas, sojas, sėmeninius linus), ankštinius (lęšius, vikius), žolių sėklas ir bulves, skirtas krakmolo gamybai, šiemet tiesioginės išmokos sieks 367 Lt/ha, baltymingus augalus – 482 Lt/ha, pluoštinius linus – 587 Lt/ha. Kasmetinis paramos didėjimas siekia 8-10 proc.
R. Krasuckis paaiškino, kad už pasėlius, remiamus dar ir papildomomis nacionalinėmis išmokomis, TI mokamos iš trijų šaltinių:
•pagrindinė dalis (35 proc. ES lygio), mokama iš ES lėšų (EŽŪOGF), šiemet siekia 443,8 mln. Lt;
•papildomoji dalis (25 proc.) mokama iš Kaimo plėtros plano (KPP) priemonėms finansuoti skirtų ES lėšų – 115,3 mln. Lt (iš jų 23,06 mln. Lt yra KPP bendrojo finansavimo (nacionalinės) lėšos) ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų papildomoms nacionalinėms TI augalininkystės sektoriui – 116, 325 mln. Lt.
„Iš viso augalininkystės sektoriui už 2006 m. tiesioginėmis išmokomis bus išmokėta 675,425 mln. Lt parama“, - sakė R. Krasuckis. Tiesioginių išmokų dydžiai 1 ha paskaičiuoti pagal pernai deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą – 2,574 mln. ha. „Jei šiemet bus tinkamai deklaruotas didesnis žemės ūkio naudmenų plotas, tiesioginės išmokos 1 ha bus atitinkamai mažesnės, nes bendra tiesioginių išmokų suma lieka ta pati“, - paaiškino R. Krasuckis. Šiemet deklaruojamas plotas visiškai paaiškės pasibaigus deklaravimui. Tuomet ir bus patikslintas naujas pagrindinės išmokos dalies įkainis.
Iš viso tiesioginėms išmokoms už 2006 metus (pasėlius, gyvulius ir pieną) numatoma panaudoti 889,85 mln. Lt, tai yra 100 mln. Lt daugiau negu pernai.
Tikrinimas ir kontrolė
Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojo Vito Lopinio, šiais metais bus dar atidžiau tikrinama, kaip laikomasi geros agrarinės būklės reikalavimų. Patikros vietoje nustačius, kad deklaruotame plote auga medžiai, krūmai, piktžolės ir nevykdoma jokia žemės ūkio veikla, laikoma, kad plotas neatitinka reikalavimų paramai gauti. Nacionalinė mokėjimo agentūra, nustatydama konkrečiam pareiškėjui taikytiną sankcijų dydį, atsižvelgs į tai, ar pažeidimai sunkūs, ar jie kartojasi ir pan. Jeigu nustatoma, kad reikalavimų nesilaikoma tyčia, pareiškėjas praranda teisę į išmoką
Žemės ūkio ministrė sakė mananti, kad jei žmogus nėra žemdirbys ir neturi sąlygų palaikyti žemę geros agrarinės būklės, jis turėtų ją išnuomoti tiems, kurie ūkininkauja, arba pasinaudoti ES parama ir apsodinti ją mišku, arba siekti kitų pajamų šaltinių.
Mokėjimo tvarka
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pabrėžė, kad pagal ES reglamentą TI yra mokamos nuo einamųjų metų gruodžio 1 d. iki kitų metų birželio 30 d. Pasak K.Prunskienės, pernai didžioji tiesioginių išmokų dalis buvo išmokėta jau iki kovo 31 d., o balandį buvo dirbama tik su probleminėmis paraiškomis, kurias reikėjo papildyti ar patikslinti. Panašiai tiesiogines išmokas už 2005 metus ketinama užbaigti mokėti ir šiemet. Tokių pat terminų bus stengiamasi laikytis ir mokant TI už 2006 metus.
R. Krasuckis akcentavo, kad paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2006 m. duomenys bus naudojami ir paramai pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ administruoti. Šios paramos priemonės yra skirtingos, administruojamos pagal atskiras taisykles, tačiau išmokos už nenašias žemes mokamos kartu su tiesioginėmis išmokomis. Už 2006 m. deklaruotas nenašias žemes numatoma išmokėti apie 180 mln. Lt, už 2005 m. bus išmokėta 165,734 mln. Lt, už 2004 m. buvo išmokėta 162,281 mln. Lt. Pagal KPP priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ 2004-2006 m. iš viso skirta 507,215 mln. Lt.
Pasak ministrės K. Prunskienės, ES reglamentas leidžia tiesiogines išmokas mokėti iki pat birželio pabaigos. Lietuva šį procesą baigia iki balandžio 30 d., net dviem mėnesiais anksčiau nustatyto termino.
Žemės ūkio ministrė K. Prunskienė pažymėjo, kad 2005 m. gauta apie 226 tūkst. paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti, 2004 m. – per 238 tūkst. paraiškų (išmokėta 488 mln. Lt tiesioginių išmokų), dar apie 110 tūkst. paraiškų gauta išmokoms už mažiau palankias ūkininkauti žemes (tokiomis pripažinta apie 43 proc. žemių), taigi iš viso Žemės ūkio ministerijai per Nacionalinę mokėjimo agentūrą tenka administruoti apie 570 tūkst. paraiškų. „Tai šimteriopai daugiau paraiškų negu tenka administruoti visoms kitoms Lietuvos ministerijoms kartu paėmus, todėl visiškai nerealu, kad patikrinti visas paraiškas ir išmokėti visas išmokas būtų galima iki Naujųjų metų, kaip žmonės kartais nepagrįstai tikisi “, – pabrėžė K. Prunskienė. Ministrė pastebėjo, jog mokant išmokas, stengiamasi laikytis tolygumo principo, kad skirtingų rajonų žemdirbius pasiektų panaši TI dalis ir jie nesijaustų skriaudžiami.
K. Prunskienė taip pat atkreipė dėmesį, kad visuomeninėms organizacijoms, savivaldybių taryboms, žemdirbių asociacijoms leidžiama kreiptis į ministeriją ar Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir ypatingos ūkinės svarbos atveju prašyti paankstinti TI mokėjimus. Pasak ministrės, į tokius prašymus atsižvelgiama, suprantant į išskirtines aplinkybes patekusių žemės ūkio sektoriaus subjektų poreikius.
Tiesioginių išmokų mokėjimo sistema išlieka nepakitusi
ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis paneigė visuomenėje pasklidusį gandą, jog tiesiogines išmokas galėsią gauti tik žemės savininkai. R. Krasuckis patikino, kad nei 2006 m., 2007 m. ar 2008 m. tiesioginių išmokų sistemos esminės nuostatos nesikeičia ir teisę gauti TI, kaip ir iki šiol, turės ūkininkaujantys ir žemę dirbantys asmenys. „Šiuo atžvilgiu žemės nuosavybės klausimai visai nėra svarstomi, ūkininkai gali dirbti ir savo, ir nuomojamą žemę. Žinoma, jei žemės savininkas pats ir dirba savo plotuose, tuomet jam TI priklauso kaip ir visiems kitiems ūkininkams“, - paaiškino R. Krasuckis.
Žemės ūkio ministerijos informacija
|
Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti. |
|
Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti. |
***
Informacija 2006 03 29
Parama augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos naudotojams
Atsižvelgiant į didelę dauginamosios medžiagos kokybės reikšmę žemės ūkio augalų derlingumui bei produkcijos konkurencingumui, šios medžiagos išauginimo sudėtingumą, augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos naudotojai remiami iš Specialiosios Kaimo rėmimo programos lėšų.
2006 m. kovo 24 d. žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės įsakymu Nr. 3D-109 buvo patvirtintos Paramos už augalų sertifikuotą dauginamąją medžiagą 2006 m. teikimo taisyklės.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento Augalininkystės skyriaus vyriausiosios specialistės Birutės Gujienės, parama teikiama žemės ūkio veiklos subjektams - augalų sertifikuotos sėklos ar sertifikuotų sodo augalų pirkėjams, įsigijusiems augalų sertifikuotą sėklą ar sertifikuotus sodo augalus iš atestuotų augalų dauginamosios medžiagos tiekėjų, bei medelynams už sau išaugintą sertifikuotą obelų vaismedžių su vegetatyviniais poskiepiais dauginamąją medžiagą. Parama taip pat teikiama ir už iš Europos Sąjungos valstybių narių tiekėjų įsigytą sertifikuotą dauginamąją medžiagą.
Parama gali būti teikiama tik už veislių, kurios įrašytos į Nacionalinį augalų veislių 2006 m. sąrašą, sertifikuotą dauginamąją medžiagą. Parama taip pat teikiama už tas veisles, kurios neįtrauktos į šį sąrašą, bet buvo sertifikuota jų dauginamoji medžiaga ir tiekiama į Lietuvos rinką iki trečiųjų metų birželio 30 d. po augalo veislės išbraukimo iš minėto sąrašo.
Už paraiškų priėmimą, teisingą jų patikrą bei reikalingų paramai išmokėti duomenų atitikimą ir pateikimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri perves pinigus į paramos gavėjų sąskaitas, atsako Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba. Ji turi teisę tikrinti sertifikuotos dauginamosios medžiagos įsigijimą ir naudojimą pagal paskirtį, verslinių sodų, įveistų įsigijus serifikuotus sodo augalus, būklę.
2005 m. už 22,4 tūkst. t. sertifikuotos sėklos ir 2 mln. sodo augalų sodinamosios medžiagos įsigijimą išmokėta 5,6 mln. Lt parama. 2006 m. numatoma skirti 6 mln. Lt paramą.
Daugiau informacijos pasiteirauti Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento Augalininkystės skyriaus vyriausiosios specialistės Birutės Gujienės, tel. (8~5) 239 11 34
Žemės ūkio ministerijos informacija
|
Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti. |
|
Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti. |
***
|
Kodėl delsiama išmokėti pinigus už ekologinius pasėlius?, Ūkininko patarėjas, p. 3 |
| Autorius: Nenurodytas, data: 2006 03 28 |
|
Praėjusių metų lapkričio 19 d. "Ūkininko patarėjo" laikraštyje buvo išspausdintas straipsnis "Išmokos - tik kas antram ekologiniam ūkiui". Jame, be kita ko, rašoma: "O. Šakalienės (Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojos -"ŪP" past.) teigimu, iki gruodžio mėn., matyt, nebus spėta visų paraiškų įvertinti, taigi išmokų žemdirbiai gali tikėtis tik nuo kitų metų, t.y. sausio mėn." Pagal žodelį "matyt", išeitų, kad sausio mėn. tikrinimas turėtų būti pasibaigęs. Tačiau praėjo sausis, vasaris, baigiasi kovas, o išmokų kaip nėra, taip nėra. Nejaugi kartojamas praėjusių metų scenarijus?
Pernai vėluojančių išmokų ekologiniams ūkiams priežastis buvo pasikeitusios taisyklės. Kažin, kokią priežastį NMA valdininkai sugalvos šiemet? Priežasčių išmokoms vėluoti nėra. Juk pernai paraiškų buvo net mažiau nei užpernai, tad ir darbo turėtų būti mažiau. Bet ir vėl kažkodėl "tempiama guma". Paskambinę į NMA, išgirstame lakonišką atsakymą, kad terminas yra iki balandžio 30 d.
Terminai, terminais... Tačiau kodėl būtina laukti paskutinės dienos? Pikti liežuviai mala, kad taip daroma tam, jog pinigai kuo ilgiau pabūtų valstybės sąskaitoje banke. Juk nuo jų "priauga" gana nemažos palūkanos, kurios dingsta nežinia kur, greičiausiai - valdininkų išlaidavimui finansuoti. Kad pinigų verkiant reikia ūkininkui, valdininkams nė motais. Juk turbūt mažai kas pagalvoja, kad dėl tokių dalykų ūkininkai savo išmokas priversti dalytis su bankais, mokėdami jiems palūkanas už paskolas ar net delspinigius, su tiekėjais dėl atidėjimų už ūkiui paimtą kurą, ekologiškas trąšas ir kt.
Todėl labai būtų malonu, kad gerbiamoji redakcija O. Šakalienės ir vėl paklaustų, kokioje situacijoje dabar yra paraiškos pagal programą "Ekologinis ūkininkavimas", kada bus išmokėtos išmokos, kodėl delsiama? Įdomu, kokią priežastį valdininkai sugalvos šiemet?
Su pagarba,
ekologiškai ūkininkaujantis Molėtų r. ūkininkas |
***
 |
Tūkstančiai ūkininkų, laukę ES paramos, pasijuto apiplėšti, Lietuvos žinios, p. 1, 5 |
| Autorius: Daiva Norkienė, data: 2006 03 28 |
|
Žemės ūkio ministerija Lietuvos žemdirbius tyčia ar netyčia surūšiavo į dvi kastas: vieniems Europos fondų pinigai mokami pagal turimų gyvulių skaičių, kitiems - pagal planuojamą. Tarp pirmųjų patekęs ir dėl to 50 tūkst. litų negavęs Noriūnų kaimo ūkininkas Jonas Norvaišas veltui stengėsi prisiskambinti žemės ūkio ministrei.
Kupiškio rajono ūkininkas, norėjęs su pačia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadove išsiaiškinti, kodėl nuvertinamas jo darbas, spėja, kad skambučius ministrei Kazimierai Prunskienei ministerijoje "kažkas blokuodavo". Užtat žmogus prisibeldė į Europos Parlamento nario Aloyzo Sakalo biurą. Įžvelgęs galimos korupcijos šešėlį politikas kreipėsi į Seimo kontrolieriaus įstaigą ir STT.
Pirmieji pralaimi
Lietuvos žemdirbiams prieš pusantrų metų sušvito viltis gauti lėšų modernizuoti savo ūkius. Europos žemės ūkio orientavimo garantijų fondo ir Lietuvos biudžeto išmokų galėjo tikėtis ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvai. Tereikėjo parengti veiklos planą, numatyti, kaip įgyvendins "pieno standartų" ir "kovos su nitratais" direktyvas, o planuojamas investicijas pagrįsti. Vieni planavo įsigyti šiuolaikiškus mėšlo šalinimo transporterius, kiti - sumontuoti pieno melžimo bei šaldymo įrangą, kad jų produkcija ne tik formaliai atitiktų ES reikalavimus, bet ir mums, vartotojams, būtų sveika.
Tačiau tūkstančiai pačių aktyviausių, sąmoningiausių Lietuvos žemdirbių pateko į savotiškus spąstus. Mat visi, kurie skubėjo modernizuoti ūkius ir laiku užpildyti paraiškas, už savo uolumą liko nuskriausti. Žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis 2004 metų rugpjūčio 27 dieną pasirašė įsakymą "Dėl Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės "Standartų laikymasis" administravimo taisyklių".
Jose numatyta, kad išmokos žemdirbiams bus apskaičiuojamos ir mokamos atsižvelgiant į TUO METU TURIMŲ GYVULIŲ SKAIČIŲ.
Kupiškio rajono Noriūnų kaimo ūkininkai Elena ir Jonas Norvaišai paraišką pateikė 2004 metų lapkritį, per pirmąjį paraiškų rinkimo etapą. Jie deklaravo 21 karvę. Pasak Norvaišo, pagal "nitratų programą" už kiekvieną gyvulį skirta po 960 litų išmokų metams; išmokos mokamos trejus metus. Pagal "pieno standartų" programą už kiekvieną karvę kasmet skiriama po 1212 litų; išmokos mokamos dvejus metus. Tačiau jau dabar noriūniškis turi 30 karvių ir planuoja 2007 metų sausį jų laikyti 35.
Jei Norvaišas būtų deklaravęs 35 planuojamas karves, išmokų gautų 50 tūkst. litų daugiau.
2005 metų kovą ministerija išmokų taisykles pakeitė ir pradėjo jų dydį skaičiuoti pagal 2007 sausio 1 dieną PLANUOJAMĄ GYVULIŲ SKAIČIŲ. Tačiau pirmiesiems ūkininkams neleista pataisyti savo pirminių paraiškų.
Kreipėsi į STT
Ūkininkai mano, kad taisyklės buvo pakeistos sąmoningai, kad per pirmąjį etapą paraiškas pateikę ūkininkai gautų mažesnes išmokas. Spėliojama, kad kažkas apie būsimą taisyklių pakeitimą įspėjo tik "reikalingus" ar "savus" žemdirbius. Todėl gavęs Norvaišo skundą Europos Parlamento narys Sakalas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Seimo kontrolieriaus įstaigą, kad šie ištirtų "galimą korupcijos atvejį".
Sakalas minėtų institucijų prašė "nustatyti, ar teisėtai 2004 metais ministro įsakymas apribojo galimybę ūkininkams koreguoti per pirmąjį etapą pateiktas paraiškas", ar "ministerijos valdininkai, inicijavę Kaimo plėtros plano 2004-2006 administravimo taisykles ir jų pakeitimą, nėra korumpuoti"?
Korupcijos neįžvelgia
Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius Vidmantas Kanopa ūkininkui Norvaišui ir politikui Sakalui parašė, kad pateikusieji paraiškas 2004 metais išmokas gaus pagal pirminį taisyklių variantą. Pasak Kanopos, pareiškėjas negali taisyti paraiškos. Leidžiama pakeisti adresą ar banko sąskaitos numerį, tai yra duomenis, kurie neturi įtakos paramos dydžiui.
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir struktūrinės paramos koordinavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Mindaugas Palionis LŽ tvirtino ministerijoje negalįs įžvelgti "jokių korupcijos apraiškų".
"Pirminį, pagrindinį, dokumentą - Kaimo plėtros planą - rengėme mes. Aš asmeniškai prie jo (plano - red.) dirbau, -"Lietuvos žinioms" sakė Palionis. - Pirminiame plano variante nenumatėme galimybės mokėti "į priekį", tai yra už planuojamus gyvulius. Norvaišas pateikė paraišką, kai galiojo pirminės taisyklės... Sutinku, kad 2004 metais rašiusieji paraiškas buvo nuskriausti. Taisykles 2005 metais pakeitėme, nes sužinojome, kad lenkai moka išmokas už planuojamą gyvulių skaičių. Kai derinome šį taisyklių pakeitimą su Europos Komisija, jų teisininkai neoficialiai patarė, kad taisyklių pakeitimai neturėtų galioti atgal, todėl jie pirmiesiems netaikomi".
Palionis neigė, kad taip galėjo būti proteguojama "savų žmonių" grupė, iš anksto žinojusi apie būsimus pakeitimus ir pateikusi paraiškas vėliau.
Nuo Kupiškio iki Vilniaus
"Lietuvos žinios" paklausė ūkininko Norvaišo, kokį kelią jis nuėjo, ieškodamas teisybės, kol kreipėsi į Aloyzo Sakalo biurą.
- Teisybės ieškojau Kupiškio konsultacinėje tarnyboje, paskui atsidūriau Panevėžio nacionalinėje mokėjimo agentūroje, galiausiai patekau į Žemės ūkio ministeriją, - pasakojo ūkininkas. - Visur išgirdau tą patį: tokių kaip aš, padavusių paraiškas 2004 metais, yra dauguma. Tai daugumai pinigai negrąžinamai paramai gauti buvo skaičiuoti pagal turimą gyvulių skaičių. O tiems, kurie pateikė paraiškas 2005 metais, piniginės išmokos skaičiuojamos pagal būsimą gyvulių skaičių 2007 metų sausio 1 dieną, taigi šie žmonės gali tikėtis iki 30 proc. didesnių išmokų. Ir niekas niekuo negali padėti.
- Ar vis dėlto gavote iš Žemės ūkio ministerijos bent kokį paaiškinimą, kodėl taip atsitiko?
- Iš ministerijos gavau Vytauto Grušausko (ministerijos sekretoriaus - red.) pasirašytą raštą.
Deja, jis tik dar kartą patvirtino faktą, kad ūkininkai "surūšiuoti" į dvi kategorijas: vieniems - tarp jų ir man - mokama pagal turimą gyvulių skaičių, o kitiems, laimingiesiems, - pagal būsimą arba planuojamą.
Telefoninė blokada
Vis dar negalėdamas patikėti tokia nelygybe, Noriūnų ūkininkas nusprendė kreiptis į aukščiausią valdžią. Vyriškis pasakojo: "Panorau paaiškinimą išgirsti iš ministrės Prunskienės lūpų. Sekretoriate mandagiai paaiškino, kad ministrė labai užsiėmusi. Dar po keleto atkaklių prašymų telefono ragelio niekas nebekeldavo. Nuo tokių interesantų kaip aš ministerijos klerkai moka apsiginti - užblokuoja savo telefonus: kad nei pats vargčiau, nei juos varginčiau,
Bet aš gudrus - paskambinau iš Kupiškio savivaldybės. Telefonas atsiliepė. Balsas išsiaiškino, kas trukdo, paprašė paskambinti vėliau. Kai vėl paskambinau iš namų, telefono ragelio niekas nebekėlė".
Blogiau nei banditai
Ūkininkas svarstė, ar verta kreiptis į teismą, bet nutarė, kad nieko nelaimės, nes valdžia priėmė jam nepalankų sprendimą, prilygstantį įstatymui.
- Patekau į nelaimėlių rūšį "pagal pirmą taisyklių redakciją", todėl gaunu ES pinigų 50 tūkst. litų mažiau, negu man priklausytų pagal antrą taisyklių redakciją, - konstatavo padėtį noriūniškis. - Joks banditas manęs net teoriškai taip neapiplėštų, kaip apiplėšė valdžia, nes tiek pinigų neturėjau ir neturiu. Nustėręs savęs klausiu, kokios reikėtų banditų gaujos, kad galėtų apiplėšti tūkstančius vos galą su galu suduriančių Lietuvos ūkininkų, kurie iš viso dėl tokios valdžios negavo dešimčių milijonų litų? Man skaudžiausia suprasti, kad su visomis savo konstitucinėmis teisėmis prieš valdžios galybę esu beteisis".
Jau baustas
- Pasiklausius jūsų galima įtarti, kad tai ne vienintelė iš valdžios patirta skriauda.
- Prieš kelerius metus Žemės ūkio ministerija parašė įsakymą, verčiantį ūkininkus šienauti melioracijos griovius. Tai reiškė, kad ūkininkai buvo verčiami teikti priverstines nemokamas paslaugas, už kurių nevykdymą buvo skiriamos baudos. Dėl savo pažeistų konstitucinių teisių kreipiausi į prezidentą - mūsų konstitucijos garantą. Viskas baigėsi taip: prezidento klerkas atsiuntė mandagų užuojautos raštą, o teisėjas pagal tą minėtą įstatymą skyrė 250 litų baudą. Šiandien to
įstatymo jau nėra.
Kitas pavyzdys. ŽŪM leidžia informacinį leidinį "Artojas", kuriame informuoja apie ES paramą. Pernai jį atnešė paštininkė - paskutinį spalio penktadienį. Ten buvo nurodyta data, iki kurios galima kreiptis dėl ES paramos. Skaičiau ir savo akimis netikėjau - kreiptis galima tik iki lapkričio pirmosios. Žodžiu, gavau bilietą į išvažiavusį traukinį... O paskui kaltinami ūkininkai, kad nenoriai formina dokumentus ES paramai gauti. |
|
Atgal į turinį |
|
Perdėti reikalavimai stekena bulvių sėklininkystę, Ūkininko patarėjas, p. 1, 5 |
| Autorius: Vanda Baronytė, data: 2006 03 28 |
|
2005 m. buvo deklaruota 33152,51 ha maistinių ir sėklinių, 1399,02 ha pašarinių bei 102,82 ha skirtų krakmolui gaminti bulvių pasėlių. Iš viso šio ploto aprobuota tik 148 ha sėklinių bulvių. Iš bendro derliaus, daugiau nei 817 tūkst. t, sertifikuota sėkla sudarys apie 3,5 tūkst. t. Kaip sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Petras Zablockis, jau dabar šalies rinkoje maistinių bulvių trūksta ir jų kaina, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo beveik 23 proc. Sėklinių bulvių poreikis irgi bus dvigubai didesnis nei kasmet, nes pagal ES direktyvas, stambesnieji maistinių ir perdirbti skirtų bulvių augintojai privalo sodinti tik sertifikuota sėklą.
Kovo pabaiga, tačiau dar neaišku, kokius kiekius ir kokių reprodukcijų sertifikuotos sėklos turi bulvių sėklininkystės ūkiai. Tik dabar Valstybinė augalų apsaugos tarnyba (VAAT) bei Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba (VSGT) Žemės ūkio ministerijoje sukruto ginčytis dėl sėklinių bulvių kokybės vertinimo kriterijų, ir geriausiu atveju sertifikatai bus išduodami bulviasodžio pradžioje.
Sėklinių bulvių užauginta tik pusė reikiamo kiekio
VAAT Augalų karantino skyriaus vedėja Lidija Nečiajeva dar rudenį "ŪP" sakė, kad Lietuvai tapus ES nare, jie įpareigoti laikytis visų privalomųjų sėklinėms bulvėms numatytų kokybinių reikalavimų ir įsigiję tinkamos laboratorijos įrangos gali nustatyti ir nustatė žiedinio puvinio bei pavojingų virusų židinius. "Jų pažeidimų simptomų paprasta akimi nepamatysi, tačiau infekcija sparčiai plinta laukuose ir sandėliuose, tad dirvai būtinas trejų metų karantininis laikotarpis," - tuomet teigė ji ir patvirtino, jog po dvejų metų nustatyta, kad žiediniu puviniu užkrėstų bulvių plotų dvigubai mažiau. Tačiau sėklinių bulvių augintojai teigia, jog plotai sumažėjo ne tik dėl žiedinio puvinio židinių, bet ir dėl pirmą kartą dideliais kiekiais išbrokuotų, neva žalingais virusais apkrėstų sėklinių bulvių. Mat iš 25 bulvėms itin kenksmingi 6 virusai, kurie trukdys prekiauti maistinėmis ir sėklinėmis bulvėmis ES šalyse.
Taigi užkratų sumažėjo per pusę, o sėklininkystės ūkių -beveik keturis kartus. Sėklininkystės asociacijos direktoriaus Juliaus Grašio nuomone, šalyje užaugintų beveik 3,5 tūkst. t sėklinių bulvių tikrai neužteks ir apie 2,5-3 tūkst. t teks pirkti Vokietijoje bei Olandijoje. "Tikslų sėklos poreikį sunku numatyti, tad kasmet apie 15-20 proc. pirktos sėklos skiriame rezervui, -aiškino jis. -Nesunku suprasti, kad tokia įvežtinių sėklinių bulvių apyvarta nenaudinga nei sėklininkystės ūkiams, nei augintojams, nes sėkla gerokai pabrangsta, be to, ji įvežama su tokiais pačiais virusų užkratais, dėl kurių Lietuvoje užaugintos sėklinės bulvės brokuojamos. Visi suprantame, kad sėklinių bulvių kokybę tikrinti būtina, tačiau per greitai ir per skrupulingai pradėta reikalauti europietiškų standartų." Kita bėda, pasak jo, kad sėklinių bulvių augintojai, mokėdami didelius pinigus už žemės analizes, bakteriologinius, virusologinius tyrimus, jų rezultatus ir sertifikatus gauna labai vėlai.
Virusomanija
UAB "Solanika" (Kaunas) bene labiausiai yra nukentėjusi nuo tariamai pavojingų bulvėms virusų. Jeigu 2004 m. sėklinės bulvės augo 100 ha, tai pernai jomis buvo apsodinta tik 30 ha, šiemet galbūt sodins apie 45 ha. Anot direktoriaus Andrejaus Amfimovo, VAAT surado dar vieną būdą, kaip kontroliuoti sėklininkystės ūkius, ir pusė su manimi pagal sutartis dirbančių ūkininkų neberizikavo užsiimti šiuo verslu. Šiemet bendrovė realizuos aštuonių veislių 4001 sėklinių bulvių, užaugintų šalyje, ir apie 260 t pirks Vokietijoje. "2004 m. net šešiuose sklypuose pasodinau super elitinių sėklinių bulvių ir planavau 2005 m. elitine sėkla apsodinti per 70 ha. Augalų apsaugos tarnyba, radusi "PVS" virusų, išbrokavo beveik visas veisles, o elitinę sėklą įvertino daug žemesne reprodukcija. Aš sutinku, kad mūsų šalyje fitopatologinis fonas prastas, ir savų pasėlių neįmanoma apsaugoti nuo kaimyniniuose sklypuose esančių užkratų, - sako jis. -Tačiau ne pirmus metus bendrauju su Vokietijos sėklininkystės ūkiais ir tikrai žinau, kad jie kokybinių virusų nesureikšmina, reprodukcijų nemažina ir jeigu nėra vizualių pažeidimų pasėliuose, jų net netiria. Vokiečiai iš mums keliamų reikalavimų juokiasi, o mes verkiame, nes VAAT Augalų karantino skyriaus darbuotojai turi tik vieną atsakymą - sėklines bulves kontroliuojame pagal ES pateiktas instrukcijas."
Panašiai kalba ir Edas Sasnauskas iš Šiaulių r. "Visas turimas sėklinių bulvių kiekis jau užsakytas, tačiau parduoti negaliu, nes neturiu VAAT tyrimų duomenų, o be jų VSGT neišduoda sertifikatų. Todėl visi darbai vėluoja, - sako jis.- Virusai kelia siaubą ne man vienam, nes nuspręsta kontroliuoti visus stambesnius bulvių augintojus, todėl sėklinių bulvių poreikis tikrai didės. Užauginčiau dvigubai daugiau ir kokybiškesnės sėklos, jeigu bulvininkystės plėtrai būtų galima pasinaudoti struktūriniais ES fondais."
Vietoj paramos - tik kontrolė
Šiandien šalyje geriausiu sėklinių bulvių augintoju laikomas Petras Vasiliauskas (Klaipėdos r.) specializuotame ūkyje šiuo verslu užsiima jau 15 metų, yra įdiegęs naujas auginimo technologijas, turi tinkamos technikos ir naujų pastatų. Šiemet žada realizuoti apie 1,7 tūkst. t sertifikuotų 12 veislių maistinių ir 3 veislių traškučiams skirtų bulvių sėklos, daugiausiai pirmos reprodukcijos. "Po praėjusią vasarą inspektorių ir kontrolierių apsilankymų pasijutau bulvininkystėje nieko nebeišmanąs. Suprantama, po rugpjūčio liūčių negalėjau laiku bulvienojų nupurkšti nuo antros kartos infekuotų amarų antplūdžio, tad derliuje rado per didelius "PVS" viruso kiekius. Nors kai kurie privalomieji reikalavimai sėklinėms bulvėms ir pakeisti, tačiau dėl virusų daugelio veislių sėkla bus įvertinta žemesne reprodukcija, - "ŪP" pasakoja P. Vasiliauskas. - Mano ūkis pajūryje, čia amarų tikrai nedaug, be to, dėl šių virusų ES šalies sėklininkystės ūkiai nepanikuoja, tad man kyla įtarimas, kad inspektorių tikslas - sužlugdyti augintojus". Pasak sėklinių bulvių augintojo, visame pasaulyje sveikoms sėklinėms bulvėms užauginti skiriamos zonos, kur laikomasi atitinkamų taisyklių, tačiau mums jokių išlygų niekas netaiko, o ir mokslininkai šiuo klausimu siūlymų neteikia.
Trejų metų krizė
UAB "Šaka" (Šakių r.), išgyvenusi trejų metų krizę, šiemet 30 ha vėl sodins sėklines bulves. Per tą laiką jiems buvo leista auginti maistui ir traškučiams skirtas bulves tik iš sertifikuotos sėklos ir tik žiedinio puvinio neužkrėstuose plotuose, liepta griežtai laikytis sėjomainų, skrupulingai dezinfekuoti sandėlius ir techniką. "Per šį laikotarpį griežtai ir daugybę kartų mus tikrino, tačiau žiedinio puvinio pasekmių nematėme ir nežinome, kaip atrodo pažeisti augalai ir gumbai laukuose ar sandėliuose, - sako bendrovės agronomas Jonas Valaitis. - Pats esu perpjovęs dešimtį tūkstančių gumbų, bet jokių ligos požymių nemačiau. Faktas tik tas, kad nauja VAAT laboratorija gali nustatyti šios ligos sukėlėjus." Jis pasakoja, kad dabar sėklinių bulvių plotai bus atskirti nuo bendrų plotų, joms įrengtos atskiros saugyklos ir skirta atskira technika. Į "ŪP" klausimą apie "PVS" viruso žalingumą bulvėms, J. Valaitis atsakė, jog į šį bei daugelį kitų virusų Vakaruose bulvių augintojai nekreipia dėmesio, nes jie neturi įtakos nei derliui, nei jo kokybei, nors ir įtraukti į tyrimų sąrašus. "Pas mus šis virusas išvedė sėklininkystės ūkius iš rikiuotės, ir jeigu nebus išlygų, VAAT turės galimybių uždrausti sėklininkystės plėtrą ne vienam ūkiui," - sako jis.
Virusų tyrimai - pasipelnymas?
Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo direktorius dr. Almantas Ražukas teigia, kad jie atgaivina lietuviškų bulvių veislių sėklininkystę ir pernai išaugino M 1 kategorijos, dviejų lietuviškų veislių, registruotų ES šalių tinkamiausių augalų veislių sąrašuose, gumbelius, kuriuos šiemet jau reikėtų sodinti lauke. Užderės super elitiniai gumbai M2, o iš jų užaugs elitinė sėkla. Šiuos darbus turėtų vykdyti P. Vasiliauskas, tačiau pastarasis "ŪP" sakė, kad dar nežinąs, ar pasirašys sutartį su Vokės filialu, jeigu bus palikti tokie patys reikalavimai virusų kiekiams ir karantininėms ligoms. "Bulvėse veisiasi per 20 karantininių objektų ir VAAT reikalavimus, nurodytus europiniuose standartuose, reikia vykdyti. Meristeminiams augalams pavojingi tik virusai, tačiau tolimesnėse grandyse augalų infekcija didėja, atsiranda nekarantininių virusų ir dėl jų kiekių sėklininkystės ūkiams neišduodami kokybės sertifikatai, - kalba A. Ražukas, daugelį metų dirbantis bulvių selekcijoje ir sėklininkystėje. - Kokybinių virusų niekur ES šalyse netiria, o jei ir tiria, tai į sėklinių bulvių reprodukcijos vertinimo kriterijus neįtraukia. Šie tyrimai labai brangūs, už juos moka valstybė ir susidaro įspūdis, kad tai daroma tik dėl pinigų." Direktoriaus tvirtinimu, VAAT vasarą virusų ieško bulvių pasėliuose, o rudenį- gumbuose. Be reikalo atliekami dvigubi tyrimai, kurie užsitęsia iki vėlyvo pavasario, nes visiškai pakanka pasėlių analizių duomenų. Tikra nesąmonė, kai dėl kokybinių virusų sunaikinamas kelerių metų darbas. "Šalia meristeminės laboratorijos esančiuose šiltnamiuose per vasarą augo kelios dešimtys tūkstančių augalų, kiekvieną augalą ir ne vieną kartą tikrino VAAT specialistai. Jei už tyrimus mokėtume mes patys, žlugtume, nes jie gerokai brangesni, nei bulvių išauginimas iš meristeminių audinių," - įsitikinęs A. Ražukas.
Dėl valstybės pinigų sielotis neverta
VAAT viršininkas Edmundas Morkevičius "ŪP" teigė, kad per pastarąjį laikotarpį fitopatologinis fonas bulvių pasėliuose pagerėjo, bet virusus jie sistemingai kontroliuoja tik antri metai. "Tai ne mūsų išmonė, o europiniai privalomieji sėklininkystės reikalavimai, - sako jis. - Juos tikrina visur, tik gal ne visur vertina, tad praėjusią savaitę tarėmės su ŽŪM ir VSGT specialistais dėl kai kurių pakeitimų. Bus atsižvelgta į tyrimų duomenis, gautus aprobacijos metu." E. Morkevičius žada palengvinti augintojų dalią, ateityje tirti visus virusus, bet vertinant sėklos reprodukcijas atsižvelgti tik į dviejų virusų kiekius. Pakeitimus žada sutvarkyti greitai ir operatyviai, maždaug per dvi savaites.
Į klausimą, kodėl taip vėluoja tyrimų atsakymai, jis paaiškino, kad gumbai turi išbūti atitinkamą ramybės periodą ir tik sausį sodinami į šiltnamius ir laukiama vegetacijos pradžios. Peršasi nuomonė, jog jei dabar sėklinės bulvės bus vertinamos pagal pasėliuose atliktų aprobacijos aktų duomenis, tai iš tikrųjų, kam reikalingi dvigubi tyrimai?
E. Morkevičių nustebino ir kitas klausimas dėl itin aukštų tyrimų įkainių. Pasak jo, ūkininkų tai neturėtų jaudinti, nes už viską moka valstybė. Taip yra šiemet, galbūt taip bus ir kitąmet.
Pasak P. Zablockio, šiemet subsidijoms už sertifikuotą žemės ūkio augalų sėklą, tarp jų ir bulvių, skirta per 6 mln. Lt. Už VAAT tyrimus apmoka valstybė ir daroma viskas, kad sėklinių bulvių augintojai kuo greičiau įveiktų kritinį tašką ir pradėtų judėti pirmyn. |
***
|
"Ekoagros" Telšių filialas klientų antplūdžio laukia kovo pabaigoje, Ūkininko patarėjas, p. 5 |
| Autorius: Nenurodytas, data: 2006 03 21 |
|
Viešosios įstaigos "Ekoagros" filialas neseniai įsikūrė Telšiuose. Žemaitijos ūkininkams, norintiems įregistruoti ekologinius ūkius, dabar nereikės vykti į Kauną, visus formalumus galės atlikti arčiau namų. Apie pirmuosius naujos įstaigos žingsnius su filialo direktoriumi Dariumi ŠIONU kalbasi "ŪP" korespondentas Juozas SKRIPKAUSKAS.
- Kokiu tikslu sukurtas naujas "Ekoagros" teritorinis padalinys ir kokių rajonų žmones aptarnauja?
- Telšių filialas pradėjo veikti vasario mėn. Nurodyčiau dvi svarbiausias jo atsiradimo priežastis. Pirma, jis padės efektyviau vykdyti ekologinių ūkių, esančių šiame krašte, kontrolę, atlikti kasmečius ir papildomus tikrinimus. Kita vertus, pareiškėjų, pageidaujančių sertifikuoti ūkius, skaičius nuolat auga. Kad jiems būtų patogiau, įsikūrėme arčiau, tad galėsime konsultuoti sertifikavimo, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir ES Tarybos reglamento Nr. 2092/91 klausimais. Telšių filialas aptarnauja Klaipėdos, Telšių, Šiaulių apskričių, dalies Tauragės apskrities ūkininkus, iš viso 16 savivaldybių. Žmonės atvyksta patys, skambina telefonu.
- Kas ūkininkus labiausiai domina?
- Žmonių srautas įvairiomis dienomis svyruoja, bet manome, kad kovo pabaigoje, baigiantis paraiškų priėmimui, jų labai padaugės. Taip, jau yra, kad lietuviai reikalus dažniausiai tvarko paskutinę dieną. Bent jau kovo mėn. svarbiausi klausimai yra, kaip įregistruoti ekologinį ūkį ir kokią dauginamąją medžiagą (sėklas) galima naudoti registruojantiesiems arba turintiesiems ekologinį ūkį. Norintieji įregistruoti ekologinį ūkį turi susipažinti su Ekologinio žemės ūkio taisyklių, ES Tarybos minėto reglamento reikalavimais, sumokėti 35 Lt registracijos mokestį, užpildyti įvairius dokumentus. Be atskiro leidimo ekologinės gamybos ūkiuose galima naudoti tik tokią augalų dauginamąją medžiagą, kuri pirkta iš atestuotų sėklininkystės ūkių, jei jie sertifikuoti ekologinės gamybos ūkiai. Taip pat galima naudoti savo ūkyje, jeigu jis sertifikuotas kaip ekologinės gamybos ar pereinamojo laikotarpio ūkis, išaugintą augalų dauginamąją medžiagą. Kurie negali gauti norimos rūšies, veislės ir kategorijos ekologiškų sėklų, turėtų rašyti mūsų įstaigai nustatytos formos prašymą. Patikrinus duomenis apie pageidaujamos dauginamosios medžiagos atsargas vidaus rinkoje ir nustačius, kad jos nėra, ūkininkui išduodamas leidimas įsigyti įprastinių A, B, C kategorijų sėklų.
- Filialo veikla pagrįsta griežtu teritoriniu principu?
- Visi pareiškėjai pernai gruodžio mėn. gavo laiškus, kuriuose buvo informuoti, jog jie priskiriami tam ar kitam filialui. Taip pat buvo nurodyta, kad jeigu jie pateiks prašymą ir nurodys motyvą, dėl kurio turėtų pasilikti Kaune, o ne persikelti į Telšių filialą, galės bendradarbiauti su Kauno specialistais. Tokių prašymų yra. Vienas pagrindinių motyvų - kad jie gyvena Kaune arba netoli jo, o Telšių zonoje yra tik jų žemė.
- Kiek ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų yra Telšių filialo aptarnaujamame krašte? Ar šis skaičius keičiasi?
- Iš 1811 tokių ūkių Lietuvoje apie 300 yra Telšių krašte. Iš šiandienių dokumentų pateikimo tendencijų tikimės, kad šis skaičius padvigubės. Žemaitijoje jam didėti yra priežasčių, nes kol kas tik Telšių r. turi apie pusšimtį ekologinių ūkių, kituose rajonuose jų yra vos po keletą ar keliolika.
- Kokios šio netolygumo priežastys?
- Svarbus faktorius - švietėjiška veikla, savivaldybių žemės ūkio skyrių, konsultavimo tarnybų požiūris. Telšių r. įregistruota ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų draugija, jos nariai intensyviai dalijasi informacija, skleidžia ją tarp kitų. Kitas svarbus faktorius - žemės našumas. Didesnė pareiškėjų grupė yra iš mažesnio palankumo žemių, kuriose, kad ir kiek betręštum mineralinėmis trąšomis, naudotum kitas pažangias technologijas, geresnių derlių sulaukt sudėtinga. Praktika rodo, jog mažiau derlinguose rajonuose ekologinių ūkių skaičius yra didesnis.
- Kokius ekologinius ūkius dažniausiai registruoja dabar į jus besikreipiantys ūkininkai?
- Beveik pusę ūkių sudaro mišrūs, kadangi ekologinės gamybos būdas paremtas uždaro maisto medžiagų apytakos ciklo principu. Yra ir tokių, kurie sertifikuoja tik augalininkystę, pieno gamybos ūkiai sudaro apie 40 proc.
- Kokie specialistai filiale dirba? Kokios jų funkcijos?
- VšĮ "Ekoagros" Telšių filiale dirba aukštąjį universitetinį išsimokslinimą ir darbo žemės ūkyje patirtį turintys specialistai. Didesnės dalies šių darbuotojų darbo patirtis yra 15 metų, dirba ir tokie, kurių darbo patirtis 27 metai. Visi jie baigę žemės ūkio mokslus, įgiję agronomų, zooinžinierių, ekologų specialybes. Jie tikrina, kaip pareiškėjai laikosi nustatytų reikalavimų, rengia ir teikia informacinę medžiagą ūkiams ir įmonėms, ekspertai analizuoja dokumentus ir priima sprendimus, susipažįsta su tikrintojų pateiktais dokumentais ir kt. Skundų dar nesulaukėme. Atvirkščiai, žmonės džiaugiasi, kad gali atvykti pas mus, pasikalbėti, pasikonsultuoti ir tam sugaišta mažiau laiko, mažesnės kuro išlaidos kelionei. |
***
|
Kazimiera Prunskienė ragina kurti subalansuotą agrarinį sektorių, Ūkininko patarėjas, p. 2 |
| Autorius: Laima Stankevičiūtė, data: 2006 03 18 |
|
Alytuje, miesto teatro salėje, vyko Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) organizuotas seminaras "Aktualūs 2006 m. žemės ūkio ir kaimo plėtros klausimai", į kurį atvyko žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, šios ministerijos tarnautojai, daugiau nei 200 Dzūkijos ūkininkų, Alytaus apskrities viršininko administracijos ir savivaldybių tarnautojų bei su žemės ūkiu susijusių įstaigų darbuotojų. Pirmajai seminaro daliai nuotaikingai vadovavęs I. e. p. Alytaus apskrities viršininkas Artūras Juškauskas ragino dzūkus būti drąsiems, ministrės prašyti pinigų ir ji tikrai neatsakysianti neigiamai. Vis tik K. Prunskienės pranešimo esmė buvo ne ką nors žadėti, bet įrodyti, kad reikia kurti stiprų, konkurencingą, subalansuotą visą žemės ūkio sektorių, o ne vienomis sritimis rūpintis daugiau, kitomis - mažiau.
Žemės ūkio ministrė pranešimo pradžioje nusistebėjo, jog dzūkai nelabai aktyviai dalyvauja seminare, nes kitose apskrityse į tokius renginius suvažiuoja bent tris kartus daugiau dalyvių nei Alytuje. Ji iš karto pasakė, jog suprantanti šio krašto, kur daug nederlingų, nenašių žemių, problemas, kur vyrauja smulkūs ūkiai, jų vidutinis plotas - tik 9 ha, bet pasidžiaugė Dzūkijos gamtos, aplinkos, kurioje gyvena žmonės, grožiu.
Ministrės pranešimas buvo optimistiškas ir labai dalykiškas, ji priminė, kad šiemet išmokos žemdirbiams padidėjo 26 proc, ir Lietuva šioje srityje yra lyderė tarp Europos Sąjungos šalių. Alytaus apskrities žemdirbiams už 2005 m. jau išmokėta 22 mln. Lt tiesioginių išmokų, dar apie 3 mln. Lt bus sumokėta. Alytaus r. jų teko 11 mln. Lt, Lazdijų - 7 mln. Lt, Varėnos r. - 3 mln. Lt, Druskininkų sav. - 730 tūkst. Lt. Ūkininkai dar sulauks ir kompensacijų už mažiau palankias ūkininkauti žemes - 14 mln. Lt, iš kurių po 6 mln. Lt teks Lazdijų ir Varėnos.r., o likusioji suma -Alytaus r. ir Druskininkų sav. K. Prunskienė prašė Europos Sąjungos politikos nevadinti keista, nesuprantančia rinkos ekonomikos, nes ES kuria ir skatina ne laukinę, o socialinę rinką. Visoje grandyje nuo lauko iki vartotojo žemdirbiai yra silpniausia grandis, jie ir sulaukia paramos.
Nemažą pranešimo dalį ministrė skyrė klausimams apie išmokų mokėjimo terminus ir prisipažino, jog vos jai atvykus į seminarą ūkininkai iš karto klausė, kodėl vieniems pinigai išmokami vienu metu, o kitiems - kitu. K. Prunskienė paaiškino, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) per metus gauna 230 tūkst. paraiškų, kurias jos darbuotojai privalo įvertinti. Šiuo metu įvertinta 92 proc. pernykščių paraiškų, ir 95 proc. jas pateikusių ūkininkų išmokas jau gavo. Jas galima mokėti nuo gruodžio 1 d. iki birželio 30 d., t. y. septynis mėnesius, o Lietuvoje šiais metais jos bus išmokėtos per 4 mėn. tiems, kurių paraiškos užpildytos be klaidų. Balandžio mėn. NMA vertins problemines paraiškas, todėl ministrė paprašė negyventi iliuzijomis, o įsigilinti į situaciją. Resursų, ypač energetikos, kainos didėja visose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, juk viskas brango ir tuomet, kai išmokų nebuvo, tad kaip geriau - kai jos yra ar kai nėra? Pasak K. Prunskienės, išmokų mokėjimo procesas visuose rajonuose turi vykti vienodai. Ji priminė, kad esant ypač svarbiems atvejams ūkininkas, gavęs savivaldybės vadovų rekomendaciją, gali prašyti, jog pinigus gautų anksčiau. Kai kurios savivaldybės į ministeriją atsiunčia po 10 ar daugiau prašymų, kai kurios - nė vieno.
Žemės ūkio ministrė taip pat kalbėjo apie ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos, žemės, ypač apleistos, apželdinimo miškais, žaliavų -daugiausia pieno ir mėsos - stygių, kuriuo labai skundžiasi perdirbėjai, mažiau palankių ūkininkauti žemių vertinimo kriterijus, socialinio lygio skirtumų tarp atskirų Lietuvos regionų mažinimo politiką, ES standartų įgyvendinimo direktyvas, jaunųjų ūkininkų įsikūrimo problemas. Taip pat ji trumpai pristatė svarbiausius Kaimo plėtros plano 2007-2013 m. pasikeitimus, kuomet liks tik vienas Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (Kaimo plėtros fondas) bei ramino ūkininkus, kurių projektams šiemet neužteko pinigų. Juos NMA įvertins, o kitais metais bus pasirašytos sutartys ir išmokėti pinigai.
Po žemės ūkio ministrės K. Prunskienės pranešimo dzūkai galėjo jai teikti klausimų, diskutuoti. Ūkininkas Stasys Kieras iš Urkionių k. (Varėnos r.) paprašė, kad ji mėsos perdirbėjams perduotų, jog žemdirbiai gyvulių jiems už dyką neaugins, ir paragino nesistebėti, kodėl kaimo žmonės juos parduoda supirkėjams iš užsienio.
Į tokias pastabas ministrė K. Prunskienė atsakė, jog supirkimo kainos išaugo 30 proc. ir įtikinėjo, jog daliai perdirbėjų, ypač smulkesniems, bankrutavus, žaliavų tiekėjams tikrai geriau nebus.
Punios k. (Alytaus r.) ūkininkas Albertas Jusas paprašė paaiškinti, kodėl vis raginama dalyvauti įvairiuose projektuose, o kai reikia vykdyti jų sąlygas, stambieji ūkininkai negauna pieno kvotų. Šio ūkininko manymu, tiems, kurie sėkmingai dalyvauja konkursuose ir laimi pinigus, turėjo būti paliktas pieno kvotų rezervas.
A. Jusas ir kiti stambių pieno ūkių savininkai nieko labai paguodžiančio neišgirdo nei iš ministrės, nei vėliau apie šią problemą kalbėjusio ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio. Jau išnaudota 92 proc. pieno kvotos, smulkių ūkių prašymų ribojimai panaikinti, kol kas lieka tik viena išeitis - perskirstyti kvotas, kol pradės veikti jų pardavimo ir pirkimo sistema. Šiuo metu lyg ir rengiamasi taip padaryti.
Užubalių k. (Alytaus r.) ūkininkė, šio kaimo bendruomenės pirmininkė Alina Palevičienė prašė paaiškinti, kodėl didelės mokymams, švietimui skirtos lėšos atitenka tik švietimo įstaigoms, o ūkininkų dažniausiai nepasiekia. Ji siūlė steigti kažką panašaus į mokinio krepšelį. K. Prunskienė nesutiko su siūlymu įvesti pinigų krepšelį, bet pažadėjo šiemet labiau pasidomėti šia problema ir įvertinti konsultavimo ir mokymo prasmingumą.
Lazdijų ir Varėnos ūkininkus domino, kada jie sulauks kompensacijų už pernai per vėtrą ir liūtį patirtus nuostolius. Atsakymas buvo toks - dokumentai išvežti į Briuselį, ten byla laukia savo eilės. Pasak K. Prunskienės, tam numatyti 11 mln. Lt niekur nedings, gavus sutikimą, jie bus išmokėti.
Lazdijiškiai susirūpinę klausė, kodėl už žemių apželdinimą mišku rengiamasi kompensuoti ne 100 proc, o tik 70 proc. išlaidų. Ministrė atsakė mananti, jog 70 proc. yra labai didelė išlaidų dalis, juk Smetonos laikais lietuviai irgi sodino miškus, galvodami apie savo vaikų ateitį, ir tikrai nemanydavo, kad kažkas tai gali 100 proc. finansuoti.
Po diskusijos ministrei išvykus į Vyriausybės posėdį Vilniuje, seminaras tęsėsi toliau. ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius R. Krasuckis pristatė paraiškų tiesioginėms išmokoms priėmimo ir paramos skyrimo administravimo naujoves, kalbėjo apie intervencinius pirkimus, privatų saugojimą, eksporto subsidijas ir .pieno kvotų administravimo sistemos pasikeitimus. ŽŪM Maisto saugos ir kokybės departamento direktorius Saulius Jasius supažindino su papildomomis šių metų nacionalinių tiesioginių išmokų už karves žindenes, telyčias ir ėriavedes taisyklėmis, parama bitininkystės sektoriui, aplinkosaugos programų ir Nitratų direktyvos įgyvendinimu. ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Virginija Žostautienė kalbėjo apie Kaimo 2004-2006 m. plano įgyvendinimo aktualijas, paramą kaimo bendruomenėms ir pristatė 2007-2013 m. Kaimo plėtros planą. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas supažindino su dažniausiai pasitaikančiomis registruoti pateiktų dokumentų klaidomis. Į seminaro dalyvių klausimus, kurių daugiausia sulaukta dėl pieno kvotų, žemės deklaravimo ir paramos ekologinei žemdirbystei, atsakė ir seminare kalbėję lektoriai, ir NMA Nacionalinės paramos sk. vyr. specialistė Laima Sviderskienė, Tiesioginės paramos sk. vyr. specialistė Renata Latvėnienė bei Kaimo plėtros sk. vedėjas Tomas Jackūnas. |
***
 |
Vilniuje pagerbta Šukionių kaimo šviesuolė, Biržiečių žodis, p. 1 |
| Autorius: Janina Bagdonienė, data: 2006 03 14 |
|
Ketvirtadienį visa Šukionių kaimo bendruomenės taryba į Vilnių lydėjo savo bendruomenės pirmininkę Nijolę Šatienę. Kartu važiavo ir Biržų rajono savivaldybės meras Regimantas Ramonas su žmona. Važiavo ir šių eilučių autorė. Į sostinės Kongresų rūmuose vyksiančią šventę "Biržiečių žodį" kvietė Žemės ūkio ministerija.
Pirmą sykį ministrės Kazimieros Prunskienės iniciatyva buvo surengti kaimo šviesuolių rinkimai "Lietuvos kaimo spindulys 2005", o po du mėnesius trukusių rinkimų komisija iš beveik 600 pasiūlytųjų (kandidatus siūlė atskiri žmonės, kaimų bendruomenės) išrinko 21 nominacijos laimėtoją. Šukionių kaimo bendruomenės pirmininkė Nijolė Šatienė tapo nominacijos "Kaimo šviesuolė" nugalėtoja.
Prieš apdovanojimų iškilmes žurnalistai buvo pakviesti į spaudos konferenciją, kurioje apie šį konkursą pasakojo, į žurnalistų klausimus atsakinėjo ministrė Kazimiera Prunskienė, Vilniaus arkikatedros klebonas Ričardas Doveika ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė. Kalbėjusieji gyrė patį konkursą ir šalies žmonių aktyvų dalyvavimą jame. Gražiausiai konkursą apibūdino kunigas R. Doveika: "Konkursas leido prisiliesti prie šimtų gražiausių Lietuvos žmonių gyvenimų, priminti lietuviškos savigarbos vertę, atskleidė ne vartotojų Lietuvos, o kuriančio tautiečio paveikslą. Jie - vilties spindulys mūsų šalies gyvenime, o ši popietė Kongresų rūmuose yra tikrų vertybių susitikimas".
Didžiulėje Kongresų rūmų salėje vos tilpo nugalėtojų gerbėjai, sveikintojai, ministrai, Seimo nariai. Jaudinosi apdovanotieji (prieš renginį ponia Nijolė juokavo dvi naktis iš jaudulio negalėjusi užmigti), jaudinosi tie, kas norėjo pagerbtiesiems deramai padėkoti.
Šventę puošė jos vedėja aktorė Nijolė Narmontaitė, Klaipėdos "Žuvėdros" šokiai, popscenos atlikėjų dainos ir kiti smagumai. Kiekvienas nominantas buvo pristatomas ir ekrane rodomu trumpu filmuku apie jį. Kiekvieną nuoširdžiai sveikino ministrė K. Prunskienė, apdovanojo įvairios firmos. Kai ant scenos buvo pakviesta Nijolė Šatienė, prie scenos išsirikiavo sveikintojų eilutė su Seimo nariu Viktoru Rinkevičiumi ir rajono meru Regimantu Ramonu priekyje. Poniai Nijolei specialią dovaną įteikė "Agaro" savininkas Petras Vainoras. Nuoširdžių linkėjimų ir gėlių negailėjo ir kiti sveikintojai.
Po iškilmingos sveikinimo ceremonijos konkurso nugalėtojų ir jiems artimų žmonių laukė vaišės Kongresų rūmų fojė. |
***
|
Gerb. "Ūkininko patarėjo" redakcija,, Ūkininko patarėjas, p. 14 |
| Autorius: Ūkininkė Marija Talačkienė, Klaipėdos r., data: 2006 03 16 |
|
Jums rašo ūkininkė, kuri augina galvijus mėsai. Perskaitau visus Jūsų laikraščio straipsnius apie galvijų auginimą, jų veisles. Kadangi nesu veislininkystės specialistė, nusprendžiau auginti mišrūnus mėsinius galvijus. Anksčiau galvojau pirkti mažus veršelius ir parduoti jau užaugintus. Tačiau pastebėjau, kad vis sunkiau veršelį nusipirkti, o ir kaina labai išaugo, tai tenka didinti savo mišrūnių žindenių bandą, kad užtektų savų veršelių.
Paskutiniu metu Jūsų laikraščiuose daug skaitau apie mėsos perdirbėjų aimanas, kad jie bankrutuos. Štai čia ir kyla klausimas, kas dėl to kaltas, ar ne jie patys, kai nežiūrėdami į augintojų beviltišką padėtį mokėjo jiems kelis litus, o patys tuo metu vis plėtė savo valdas galvodami, kad visada taip bus, bet, deja... O ir dabar jie nepasimokė iš dabartinės situacijos, o reikalauja, kad valdžia jiems padėtų, visai savęs nekaltindami.
Noriu išsakyti savo nuomonę apie jų darbą. 2005 m. gruodžio mėn. reikėjo parduoti iš bandos išbrokuotą karvę. Karvė buvo nesena, 5 metų, pieninga, vidutinio įmitimo. Kadangi domiuosi galvijų svoriais, veislėmis ir kiek būna skerdenos, apsvarsčiusi visus pliusus ir minusus, spėjau, kad skerdenos turėtų būti apie 43-44 proc. Išsirinkau skerdyklą "Vilkė". Darbuotojai gyvulį pasvėrė, su- rašė visus dokumentus ir išsivežė gyvulį. Kadangi tai buvo pirmasis gyvulys, parduotas pagal skerdenas, nežinant kiek už jį gausi, jausmas buvo klaikus. Ryte paskambinau į skerdyklą ir paklausiau apie gyvulio svorį. Buvau labai nustebusi jų sąžiningumu, nes karvės skerdena kieme pasverto svorio sudarė 45 proc, gyvojo svorio skerdykloje - 47 proc, o kaina tokia, kokią buvome sutarę, kategorijos aukštesnės nei P nesitikėjau, nes karvė pieninė. Apie šią įmonę susidariau labai gerą nuomonę, nes jie su manimi kalbėjo kultūringai ir vykdė visas sutarties sąlygas.
O štai šių metų vasario mėn. nutarėme parduoti buliukus, kad tikrai įsitikintumėme, ar perdirbėjai visi tokie sąžiningi. Pasirinkome įmonę "Krekenavos mėsa", nes pasiūlė didžiausią kainą už skerdeną. Parinkome tris buliukus: vieną - pieningos karvės, kergtos su paprastu buliumi - antrą- pieningos karvės, apsėklintos mėsinio buliaus sėkla, bet buliukas buvo labiau panašus į pieningą, trečią - pieningos karvės, apsėklintos mėsinio buliaus sėklą - buliukas panašus į "mėsinuką" - plačia nugara, avaliais kumpiais, tikrai visi trys skirtingi. Kai atvažiavęs supirkėjas pasvėrė, paskaičiavau jų svorį ir apsidžiaugiau, kad jie buvo 980-1000 g. Amžius jų- 19,22 ir 23 mėn. Pagalvojau, kad buliukų amžius geras, svoris - neblogas tad ir skerdenos turėtų būti. Tik pagalvojau, kad mėsos kategorija skirtinga. Kitą rytą paskambinau į skerdyklą paklausti, kiek yra skerdenos. Buvo labai nemaloniai atsakyta, kad sugedo kompiuteris ir paskambinčiau vėliau, po trijų valandų paskambinu vėl, atsakymo sulaukiau to paties. Po trijų valandų - tas pats. Tada pradėjau pykti ir po kelių piktų žodžių greitai buvo pasakyti skaičiai, kurie mane pritrenkė. Buliukų skerdeną sudarė kieme pasverto gyvojo svorio 48 ir 49 proc, o mėsinuko - 50 proc. gyvojo svorio skerdykloje 50-51,5 proc, visų trijų kategorija O3, o kaina vietoj žadėtos O3 paskaičiuota P3. Bandžiau aiškintis, kodėl taip yra, "nepriklausomas" ekspertas atsakė, kad gana nebloga skerdenos išeiga, jog būna ir blogiau, galbūt ir būna, kai paros svoris -600 g ar mažiau. Dėl kainos tik pasijuokė, kad mane apgavo supirkėjas, bet jis yra šios įmonės darbuotojas. Kur įmonės prestižas? Kas atsako už įmonės darbuotojus? Manęs klausia, ko aš dar noriu, jeigu gavau daugiau, negu būčiau pardavusi pagal gyvąjį svorį. Bet kalbama apie skerdenos išeigą, tai kam tada gerinti veisles, jeigu perdirbėjų toks supratimas? Ir šiandien man niekas jau neįrodys, kad skerdyklos dirba sąžiningai, nes mano eksperimentas man yra įrodymas.
Išeitis iš šios padėties, kuri dabar susidarė tarp augintojų ir perdirbėjų, yra tik viena - tai mano nuomonė. Valdžia turi išleisti visus savo nepriklausomus ekspertus bent dviem mėnesiams nemokamų atostogų, o į jų vietą pasamdyti iš senbuvių ES narių ekspertus, kurie nesuprastų, kas yra "vokelis", nesuvoktų mūsų suktybių, o pažinotų tik skaičius ir kategorijas. Tada po dviejų mėnesių mes visi žinotume, kas buvo teisūs ir kokios kokybės mūsų galvijų mėsa. Apie kokią galime kalbėti mėsos kokybę, kai galvijai, pakrauti į mašiną, ten griuvinėja, slidinėja, šokinėja vienas ant kito ir t.t.? Kol nuvažiuoja iki skerdyklos, jis turbūt būna visas sudaužytas, o skerdeną būna su didelėm kraujosrūvom. Ar ne todėl paskui randama tiek mažai skerdenos, kad tas kraujosrūvas reikia pašalinti? Bet ar čia augintojo kaltė? O augintojams noriu pasakyti, kad pažadėta didesnė kaina - tai ne galutinis rezultatas.
Todėl manau, kad nereikia aimanuoti, o tvarką pradėti daryti savo kieme ir galvoti apie įmonės prestižą, jeigu esi tikras verslininkas ir galvoji savo verslą palikti ateities kartoms. |
***
 |
Kaimo bendruomenės šviesuolės titulas atiteko šukioniškei, Šiaurės rytai, p. 1, 6 |
| Autorius: Jurga Bagamolovienė, data: 2006 03 14 |
|
Kovo 9 d. Vilniaus Kongresų rūmuose įvyko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos organizuoto konkurso "Lietuvos kaimo spindulys 2005" laureatų apdovanojimo ceremonija.
Žemės ūkio ministerijos paskelbtame konkurse "Lietuvos kaimo spindulys 2005" dalyvavo Lietuvos kaimų ir miestelių žmonės, kuriuos specialiose anketose pristatė kaimynai, draugai, bendruomenės ar organizacijos.
Biržų rajono savivaldybė "Lietuvos kaimo spindulio 2005" nominacijai pristatė Nijolę Šatienę.
Konkurso komisiją sudarė įvairių organizacijų atstovai ir kiti visuomenei žinomi žmonės. Buvo įsteigta 21 nominacija: "Gyvenimas, paskirtas kaimui", "Išradingas sodietis", "Kaimo mokytojas" ir kt. Konkurse buvo atsižvelgiama į kandidatų nuopelnų svarbą per pastaruosius 10 metų, įvertinant jų visuomeninę ir profesinę veiklą kaimo ir kaimo bendruomenių labui. LNK televizija sukūrė 21 video pasakojimą apie komisijos atrinktus kandidatus. Nijolė tapo "Kaimo bendruomenės šviesuolės" nominacijos laureate.
Nijolė Šatienė - Biržų kultūros centro Šukionių filialo meno vadovė, Seimo nario Viktoro Rinkevičiaus padėjėja - sekretorė, Biržų rajono savivaldybės tarybos narė, Šukionių kaimo bendruomenės pirmininkė, Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos tarybos narė, Lietuvos ūkininkių draugijos tarybos narė, Biržų rajono žemdirbių asociacijos tarybos narė.
Biržų rajone įregistruotos 38 kaimo bendruomenės. Jos didžiąja dalimi N. Šatienės dėka Lietuvoje įsikūrė vienos pirmųjų. Visos jos yra susijungusios į Biržų kaimo bendruomenių sąjungą, kuri savo ruožtu yra Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos narė.
Bendruomenės veikia kaip patikimas informacijos šaltinis seniūnijų ir savivaldybės administracijos socialiniams darbuotojams. Jų dėka daug greičiau sužinoma apie socialines problemas, daug lengviau ir efektyviau pritaikomos prevencinės priemonės socialinės rizikos šeimose, labdara ir kita parama sunkiai besiverčiantiems gyventojams pasiekia būtent tuos, kuriems jos labiausiai reikia..
Kaimo bendruomenės aktyviai dalyvauja kultūriniame rajono gyvenime, rengia įvairius seminarus, konferencijas, propaguoja netradicinius amatus, ekologinę žemdirbystę.
N. Šatienės vadovaujama Šukionių kaimo bendruomenė įsikūrė 1997 m.
Bendruomenė jungia Šukionių ir aplinkinių kaimų gyventojus (416 žmonių), turi 107 narius.
Bendruomenė savo jėgomis įsirengė Bendruomenės namus, pastatė Kryžių, pasodino sveikatingumo ir poilsio parką (500 medelių). 2002 m. bendruomenė atidarė Šukionių etnografinį muziejų, kuriame šiuo metu yra daugiau nei 550 eksponatų. Kaimas turi savo kapelą, kuri per metus surengia iki 50 koncertų ne tik Šukionyse, bet ir aplinkiniuose rajonuose. Kapela du kartus dalyvavo Tčevo (Lenkija) miesto, su kuriuo Biržų rajono savivaldybė yra pasirašiusi draugystės ir bendradarbiavimo sutartį, tarptautiniame Šeimų muzikos festivalyje.
Kanados ambasada bendruomenei skyrė 10 tūkst. litų, už kuriuos Šukionyse buvo įkurtas informacijos ir užimtumo centras, sutvarkytas muziejus.
Bendruomenė aktyviai dalyvauja įvairiuose Lietuvos ir užsienio šalių organizacijų remiamuose projektuose, rašo programas lėšoms iš Biržų rajono savivaldybės gauti. Jau treti metai Šukionys dalyvauja tarptautiniame projekte "Vanduo ir sveikata Lietuvos kaime", kurį remia Anglijos nevyriausybinė organizacija "Powerful information". Kartu su Austrijos ir Vokietijos kaimų bendruomenėmis dalyvauja projekte "Europos miškai 2005".
Šukionių kaimo bendruomenė yra pasirašiusi draugystės ir bendradarbiavimo sutartis su 20 Panevėžio apskrities kaimo bendruomenių.
Būdama viena seniausių ir labiausiai patyrusių kaimo bendruomenių Lietuvoje, N. Šatienės vadovaujama Šukionių kaimo bendruomenė aktyviai ir noriai konsultuoja kitų rajonų ir apskričių kolegas bendruomenių kūrimo klausimais. |
***
|
Kaimo elitui - pagarba ir prašymas nepamiršti savo misijos, Ūkininko patarėjas, p. 1, 4 |
| Autorius: Gertrūda Rinkūnienė, data: 2006 03 14 |
|
Žemės ūkio ministerijos pirmąkart inicijuotu konkursu "Lietuvos kaimo spindulys 2005 m." ir laureatų apdovanojimo iškilmėmis Vilniaus Kongresų rūmuose siekta pagerbti žmones, labiausiai nusipelniusius savo bendruomenėms, paskatinti šviesuolius ir toliau puoselėti tradicijas, kaimo moralę ir etiką, akcentuoti ir saugoti žmogiškąsias vertybes, kurios epochų kaitoje išsaugojo gyvybingumą ir per šimtmečius formavo Lietuvos identitetą.
Norėjo išaukštinti nepelnytai nuvertintuosius
"Esame nustebinti - niekada nepagalvojome, kad paprastas mažas žmogelis, ariantis juodą žemę, kada nors bus taip pagerbtas. Mums labai brangūs visi sveikinimai ir gražūs žodžiai. Bus lengviau gyventi ir dirbti žinant, kad esame matomi, suprasti ir reikalingi savo kraštui. "Kaimo spindulys" tuo įtikino, todėl esam labai dėkingi šio konkurso organizatoriams", - baigiantis konkurso "Lietuvos kaimo spindulys 2005" laureatų apdovanojimo ceremonijai Vilniaus Kongresų rūmuose sakė Ignalinos r., Mikalavo k. ūkininkas Egidijus Šiaudinis.
Geriausias Ignalinos r. praėjusių metų ūkininkas kalbėjo visų iškilių kaimo žmonių, pelniusių 21 skirtingą nominaciją, vardu. Jo žodžiai patvirtino konkurso idėjos autorės - žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės mintį, jog "kaimas pastaruoju metu buvo nepelnytai nuvertintas". Pasak jos, norėta visai šaliai parodyti, kiek daug Lietuvoje šviesių žmonių, nuo paprasto žemdirbio, kaimo mokytojo, dvasininko, gydyto- jo, etnokultūros puoselėtojo iki profesoriaus mokslininko ir kitų, pasiaukojančiai dirbančių ne tik kaimo, bet visos valstybės labui.
Konkursas susilaukė didelio dėmesio ir per keletą mėnesių buvo pasiūlyta net 300 kandidatų. Konkurso komisija, vadovaujama žemės ūkio ministrės K. Prunskienės, sudaryta iš žemdirbių savivaldos, kaimo bendruomenių, žemės ūkio mokyklų atstovų, atsakingų ministerijos pareigūnų ir visuomenės veikėjų, atrinko 21 labiausiai nusipelniusį žmogų. Kaip sakė komisijos narė, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė, šiemet nominuotieji - tik maža dalelė visų, šiandien puošiančių savo kaimą ir visą šalį.
"Pagarba žemei lietuvio tapatumo ženklas"
Kaimo šviesuolius, kuriuos "spinduliais" įvardijo kaimynai, bendradarbiai, bendruomenės ar organizacijos, sveikino ir ministras pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas, Seimo nariai, aukšti valstybės pareigūnai, rajonų merai, artimieji.
Konkurso nugalėtojai apdovanoti Žemės ūkio ministerijos įsteigtais diplomais ir Angelo statulėlėmis, sukurtomis vilkaviškiečio tautodailininko Zenono Stinčio bei konkurso rėmėjų prizais. Renginį vedė aktorė ir dainininkė Nijolė Narmontaitė, koncertavo pasaulio šokių čempionatų laureatas - šokių kolektyvas "Žuvėdra", šokių grupė "Gama", choras "Jauna muzika", Lietuvos karo akademijos choras "Kariūnas", Egidijus Sipavičius, Deivis, Geltona, Rasa Bubulytė, pasiutpolkes, anot vakaro vedėjos, griežė "Sadūnai".
Emocine pakilaus vakaro kulminacija tapo Vilniaus Arkikatedros Bazilikos administratoriaus Ričardo Doveikos kalba. "Kartais mes liūdime dėl savo tėvynės, kartais mes ją paliekame, tačiau šiandien aš, kaip valstybės pilietis, didžiuojuosi, kad esu lietuvis, nes turiu progą didžiuotis kuriančiais, darbščiais tautiečiais. Pagarba žemei - tai lietuvio tapatumo ženklas. Pagerbdami kaimo žmones, mes pagerbiame savo šaknis. Čia -sveikatingumo vakaras, per kurį išrauname susvetimėjimo piktžolės daigus, gydome įtrūkį tarp valdžios ir paprasto žmogaus. Noriu palinkėti, kad Dievas laimintų visus Jūsų darbus ir patys šviesiausi angelai saugotų kiekvieną jūsų gyvenimo dieną", - kalbėjo kunigas, konkurso komisijos narys.
Žemės ūkio ministrė K. Prunskienė sakė tikinti, kad šis konkursas ne paskutinis. Pasak jos, toks kaimo šviesuolių pagerbimas -galėtų tapti tradicija, nebent ateitų toks laikas, kad aktyviausi kaimo žmonės taip pat dažnai būtų matomi televizijų ekranuose ar spaudos puslapiuose, kaip šiandien matomi politikai ar valstybės veikėjai. "Tačiau, belaukiant tokio laiko, mums dar visiems teks gerokai pasidarbuoti. Manau, kad sunkiai dirbantys Lietuvos kaimo žmonės seniai nusipelnė mūsų visų pagarbos ir dėmesio. Šiuo konkursu siekiame ne tik pagerbti šviesiausius Lietuvos kaimo žmones, bet ir paskatinti viltingai sutikti ateitį, kuri žada geras ir sparčias permainas Lietuvos kaimams bei miesteliams,"- sakė idėjos autorė ir konkurso komisijos pirmininkė žemės ūkio ministrė, profesorė, habil. dr. Kazimiera Prunskienė, sveikindama kaimo šviesuolius ir kviesdama juos bendrai fotografijai, kuri, kaip ir LNK televizijos reportažai apie konkurso laureatus, bus įteikta visiems nominantams.
Konkurso "Lietuvos kaimo spindulys 2005" vertinimo komisijos patvirtinti nominacijų laimėtojai
Sveikinti pirmojo "kaimo spindulio" - prof. Antano STANCEVIČIAUS iš Kauno, gavusio nominaciją Gyvenimas, skirtas kaimui, į sceną pakilo šalies Premjeras. Žmogui, "kuris daugiau nei pusę šimtmečio siejo savo gyvenimą su ne vieną reformą išgyvenusiu kaimu ir nuolat akcentavo žemės ūkio kooperacijos naudą", ministras pirmininkas įteikė asmeninę dovaną. Žemės ūkio rūmų garbės pirmininkas prof. Antanas Stancevičius 53 metus dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dab. LŽŪU), vadovavo Žemės ūkio rūmams 1991-2000 m. Prof. A. Stancevičius yra daugybės tarptautinių mokslinių organizacijų narys, 1998 m. apdovanotas DLK Gedimino V laipsnio ordinu.
Nominaciją Gyvybinga kaimo šeima pelnė Sigutė ir Andriejus STANČIKAI (Plungės r.). Šeimos galva - modernaus pieno ūkio savininkas, ŽŪK "Pieno gėlė" vadovas, Plungės r. tarybos narys, Žemdirbių asociacijos skyriaus pirmininkas. Abu su žmona augina 11 vaikų - 7 sūnus ir 4 dukras. Trys jų - jau studentai. Sigutės Stančikienės žodžiais, viską užsidirbusi savo rankomis, šeima gyvena vis geriau ir gražiau. Stančikai laisvalaikiu mėgsta piešti, o vyriausioji jų dukra pasirinko dailę. Meninių gabumų turi ir kiti vaikai.
Mokslo naujovių skleidėja nominuota ekologinio ūkininkavimo idėjos pradininkė - profesorė, habil. dr., LŽŪU dėstytoja Vanda ŽEKONIENĖ. Profesorė 36 metus dirbo Lietuvos žemdirbystės institute Trakų Vokėje, 8 metus dirba Lietuvos žemės ūkio universitete, vadovauja ekologiniam susivienijimui "Gaja".
Etninės kultūros puoselėto-ja nominuota Palmira KRIVICKIENĖ iš Švenčionių r. Lazdinių - Adutiškio folkloro ansamblio vadovė, propaguoja senovines apeigas, kaimo papročius, folklorą ir rūpinasi, kad šį paveldą perimtų jaunimas. Išskirtinį rytų dzūkų kraštui savitą folklorą atliekančiam ansambliui P.Krivickienė vadovauja nuo 1969 m. Ansambliečių dėka ir šiandien galima gyvai pamatyti bei išgirsti šiame krašte ilgiausiai išsaugotas visų kalendorinių, šeimos švenčių dainas, apeigas ir papročius.
Išradingu sodiečiu paskelbtas alantiškis Tadas MASĖNAS (Molėtų r.). Kaip teigta vakaro metu, technikos mokslų daktaras, netekęs darbo mieste, persikraustė į žmonos tėviškę, kur įsteigė ekologinį ūkį, įrengė ekologinių kruopų gamybos malūną ir yra bene vienintelis šalyje ūkininkas, turintis nuosavą hidroelektrinę, kurioje gaminamos elektros energijos užtenka ne tik jo ūkiui, bet ir kaimynams.
Kaimo dvasininko nominacija atiteko Ričardui RUTKAUSKUI. Pakruojo dekanas - katalikiško darželio-mokyklėlės steigėjas, buvusioje klebonijoje įkūręs šeimos centrą, Pamūšyje - vaikų namus, Akmenėlių ir. rengiasi restauruoti dvaro pastatą, kuriame įrengs lentpjūvę. Ypatingą dėmesį skiria socialiai remtiniems vaikams, renka labdarą stokojantiesiems paremti, organizuoja katalikiškas keliones.
Kaimo aplinkos grąžintoju paskelbtas Sigutis OBELEVIČIUS (Anykščių r.). Mokytojas - ekspertas, Lietuvos Prezidento V.Adamkaus premijos laureatas, Anykščių r. vicemeras, buvęs ilgametis Anykščių r. Traupio pagalbinės mokyklos direktorius S. Obelevičius ir šiuo metu mokiniams dėsto biologiją, yra išleidęs 4 knygas dar šešių knygų bendraautoris. Prie mokyklos įkūrė botanikos sodą, kuriame augina apie 5 tūkst. augalų rūšių iš viso pasaulio. Jis - Gamtinės įvairovės išsaugojimo draugijos pirmininkas. "Žmogui turinčiam tokią gražią pavardę, sunku būtų imtis kitokios nei su gamta susijusios veiklos", - šmaikštavo N.Narmontaitė, pasipuošusi įspūdinga "gamtiška" suknele, siuvinėta Pasaulio medžiais ir paukštukais.
Kaimo amatų meistru nominuotas Utenos krašto puodžius ir keramikas Vytautas VALIUŠIS, turintis Lietuvos puodžių karaliaus titulą. Meistras nuo 1980 m. dalyvauja įvairaus masto parodose, keramikų simpoziumuose. Yra surengęs per 20 personalinių parodų. Leliūnų miestelyje (Utenos r.) įkūrė muziejų ir pats surinko didžiąją dalį eksponatų.
Kaimo bendruomenės šviesuole, kaip jau rašėme, tapo Biržų r., Šukionių k. gyventoja Nijolė ŠATIENĖ. Nominantė yra Biržų r. savivaldybės tarybos narė, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos tarybos, Lietuvos ūkininkių draugijos tarybos, Biržų r. žemdirbių asociacijos tarybos narė. Jos vadovaujama Šukionių k. bendruomenė įsikūrė 1997 m., savo jėgomis įsirengė bendruomenės namus, pastatė kryžių, pasodino sveikatingumo ir poilsio parką, atidarė Šukionių etnografinį muziejų, aktyviai dalyvauja įvairiuose Lietuvos ir užsienio šalių organizacijų remiamuose projektuose. Jau treti metai Šukionys dalyvauja tarptautiniame projekte "Vanduo ir sveikata Lietuvos kaime", kurį remia Anglijos nevyriausybinė organizacija "Powerful information". Kartu su Austrijos ir Vokietijos kaimų bendruomenėmis dalyvauja projekte "Europos miškai 2005".
Kaimo medike išrinkta ilgametė Rietavo r. felčerė Onutė KONČIUVIENĖ. Šiuo metu jau treti metai be jokio atlyginimo ji dirba Labardžių k. bendruomenės slaugytoja. Kaimo "daktarytė" ir seniūnaitė yra ne tik kūno, bet ir žmonių dvasios gydytoja, matanti kiekvieną žmogų, jo problemas. Vykdant laimėtus projektus "Kūrybingas jaunimas - sveikas kaimas" ir "Žinau - noriu - galiu" ji subūrė didelį būrį jaunimo, kuris sugebėjo išreikšti save ne tik savame kaime, bet ir bendraujant su Šilalės r. Laukuvos krašto bei Pajūralio k. jaunimu.
Kaimo menininke nominuota Anelė Klevutė VERBICKIENĖ iš Marijampolės r. - agronome, Gudelių miestelio bendruomenės įkūrėja, subūrusi Gudelių moterų klubą "Vaivorykštė" ir aktyviai dalyvaujanti jo veikloje. Ji įkūrė ir respublikinės organizacijos "Bočiai" Marijampolės skyrių. Išleido 6 eilėraščių ir humoreskų knygas. Mezga kilimus, gamina lėles ir papuošalus, piešia paveikslus ant senų baldų, medienos, surengė 15 personalinių parodų.
Kaimo mokytojas - Antanas ŽEMGULIS iš Klaipėdos r., - buvęs ilgametis Endriejavo vid. mokyklos direktorius. Tai Endriejavo bendruomenės autoritetas, gamtos mylėtojas, istorijos žinovas, fotografas, parašęs ir išleidęs tris knygas. Apdovanotas Gargždų miesto atminimo ženklu.
Kaimo šviesuolių šeima paskelbti Audronė ir Zenonas ANUŠAUSKAI iš Alytaus r. Eičiūnų k. bendruomenės lyderis, inžinierius Z.Anušauskas yra vienas Lietuvos ūkininkų sąjungos steigėjų, jos tarybos narys. 1996 m. inicijavo Eičiūnų kultūros namų perstatymą į bažnyčią. Įsteigė Alytaus kredito uniją ir regioninę Dzūkijos kaimo plėtros asociaciją. Savo idėjoms įgyvendinti darbštus ir kūrybingas žmogus gavo paramą iš beveik visų šalyje egzistuojančių fondų. Anušauskų šeima yra "Ūkininko patarėjo" skaitytojai nuo pat pirmųjų 1989 m. atkurto laikraščio numerių, sakė "ŪP" administratorius Rolandas Adomavičius , įteikęs Eičiūnų k. šviesuoliams specialų prizą už ištikimybę.
Kaimo švietėjas - Vladas PUSVAŠKIS, Molėtų r., Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktorius nuo 1985 m. Aktyvus žemdirbių švietėjas, tęstinio mokymo organizatorius, žemės ūkiui ir kaimui reikalingų specialistų rengėjas.
Kultūros paveldo sergėtoja - Birutė PAŠKŪNAITĖ iš Radviliškio r. Diplomuota agronome, kraštotyrininkė, prikėlusi Daugėlaičių apylinkių istoriją ir paskatinusi kaimą ją saugoti ateities kartoms. Nominantė yra įkūrusi Daugėlaičių k. muziejų, surinkusi medžiagą apie išnykusius šio krašto kaimus, sudariusi jų vietovardžių žemėlapį.
Visiems "ŪP" skaitytojams pažįstama aukščiausios kategorijos provizorė-farmakognostė Jadvyga BALVOČIŪTĖ - nominuota Liaudies medicinos skleidėja. Mažeikių r. žolininkė verčiasi savarankiška vaistininko praktika, ekologiškų maisto papildų - arbatų gamyba ir prekyba, vadovauja farmacinei veiklai. Jos 12,85 ha dydžio ūkiui suteiktas ekologinės gamybos ūkio statusas, o produkcija plačiai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir užjos ribų.
Gamtos puoselėtojo nominaciją pelnė Petras DABRIŠIUS - Telšių urėdijos eigulys, prieš penketą metų su bendraminčiais įkūręs "žvėrinčių", kur laisvai gyvena vilkai, danieliai, šernai, o nuo šių metų pradžios - net ir meška. Eigulys atlieka stebėjimus ir selekcinius darbus. Daug prisidėjo tvarkant Eigirdžių seniūnijos aplinką. Globoja jaunuosius ūkininkus ir miškininkus. Telšių miškų urėdijoje dirba 14 metų
Ūkininkais iš pašaukimo nominuoti Reda ir Vidmantas DONIELOS iš Skuodo r. Pradėję ūkininkauti 1989 m., šiuo metu valdo 650 ha žemės. Ūkio specializacija - augalininkystė ir uogininkystė, o tvarkomasi taip, kad būtų išlaikyta gamtos, kraštovaizdžio ir žmogaus veiklos pusiausvyra, pernai ūkis dalyvavo ES struktūrinių fondų priemonėje "Investicijos į ''žemes ūkio valdas" ir įgyvendino projektą "Grūdų ūkio modernizavimas". V.Doniela daug dėmesio skiria visuomeninei veiklai: išrinktas Ylakių sen. kaimų bendruomenės tarybos nariu, rajono žemdirbių asociacijos pirmininku. Yra ŽŪR prezidiumo narys, konkurso "Metų ūkis" nugalėtojas. 2003 m. pripažintas europietiškiau-siu Skuodo r. žmogumi.
Veiklaus seniūno nominacija įteikta Zenonui SABALIAUSKUI iš Lazdijų r., dirbančiam Veisiejų seniūnu jau 15 metų. Nominantas gerbiamas už etnokultūros, kalvininkystės amato puoselėjimą, kasmetinių tautodailininkų plenerų organizavimą. Z.Sabaliauskas - vienas "Ūkininko patarė-jo" respublikinių arimo arkliais varžybų organizatorių Veisiejuose. Seniūnas parūpina pinigų seniūnijai iš įvairių fondų, jo rūpesčiu puikiai tvarkoma miestelio ir seniūnijos aplinka. Veisiejų bendruomenė labai stipri, nes ir pats seniūnas - aktyvus saviveiklininkas bei sportininkas.
Garbingą Žemdirbio - vadybininko nominaciją pelnė Vladislovas KAZAKEVIČIUS, vienos stipriausių šalyje - Panevėžio r. Žibartonių žemės ūkio bendrovės vadovas nuo 1992 m. Bendrovės sėkmę lėmė tai, kad po privatizacijos ūkis liko neišdraskytas ir susitelkęs darbui. V.Kazakevičius yra vienas LŽŪBA steigėjų, nuo pat jos įsikūrimo išrinktas asociacijos viceprezidentu. Panevėžio r. tarybos narys gerbiamas už paramą atkuriant Dotnuvos vienuolyną, gražinant Tėvo Stanislovo buveinę Paberžėje. Nominantą nuoširdžiai pasveikino buvęs Panevėžio r. meras, Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas, tą pačią dieną, kaip paskelbė N.Narmontaitė, šventęs savo gimtadienį. Salė paplojo politikui, kovo 9-ąją sulaukusiam 58 metų. |
***
 |
Laukuviškiai Ežerskiai džiaugiasi ekologiniu ūkininkavimu, Šilo aidas, p. 4 |
| Autorius: Pranas Žukauskas, data: 2006 03 09 |
|
Laukuvoje gyvenančių ūkininkų Jono ir Grasildos - Albinos Ežerskių ūkis nedidelis: 21 ha žemės, melžia aštuonias karves ir dar augina porą telyčių. Turi porą kiaulių, kad_ nereikėtų kasdien bėgioti į parduotuvę mėsos. Ūkis yra įregistruotas Jono vardu. Ežerskiai džiaugiasi, kad jų ūkis yra ekologiškas.
Laukuviškiai Ežerskiai nesitikėjo, kad jų gyvenimo saulėlydyje dar teks ūkininkauti. Juk sovietmečiu apie tokius dalykus net svajoti nebuvo galima. Nors širdies gilumoje virpėjo nuojauta, kad kažkas Lietuvoje turėtų pasikeisti. A.Ežerskienė nuo vaikystės svajojo būti mokytoja. Ja tapo baigusi tuometinę Klaipėdos pedagoginę mokyklą. Iš pradžių pagal paskyrimą tris metus mokytojavo Šilutės rajone. Iš ten atvažiavo į Šilalės rajoną. Penkis metus mokytojavo Kikoniuose, vienus metus - Severėnuose ir nuo 1966 m. iki pat išėjimo į užtarnautą poilsį - Laukuvoje dirbo pradinių klasių mokytoja. Iš viso net 40 metų teko valgyti mokytojos duoną. Ponia Albina visą laiką buvo stropi, pareiginga ir labai gerai paruošianti vaikus. Jai dirbant Laukuvoje, tėvai norėdavo, kad jų vaikus mokytų būtent mokytoja A.Ežerskienė. Todėl jos klasė mokinių skaičiumi būdavo pati didžiausia.
"Kartais man net nepatogu būdavo prieš kitas koleges, kad taip mane vertina tėvai, pasitiki mano pedagoginiu darbu,"- prisimena ponia Albina.
Ne iš kelmo spirtas ir Albinos vyras Jonas. Jis sovietmečiu yra baigęs tuometinį Panevėžio hidromelioracijos technikumą, buvo santūrus, doras, mėgo skaityti knygas. Iš pradžių dirbo ekskavatorininku Šilutės rajone, po to - buvusiame Šilalės MSV Su Jonu susipažino mokytojaudama Severėnuose. Užsimezgė draugystė. Galiausiai vienas kitą pamilo. Mat Jonui patiko Albinos kruopštumas, tvarkingumas, o Albinai - Jono vyriškumas, jo darbštumas. Šių metų liepos 9 d. jie švęs bendro vedybinio gyvenimo 40 - mėtį. Nors abu jau pensinio amžiaus, bet savo vedybinio gyvenimo sukaktį žada linksmai atšvęsti.
Laukuviškiai Ežerskiai užaugino, išmokslino ir išleido į gyvenimą dvi dukras: Rimą ir Liną. Rima dirba Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninėje ir dar šveicarų firmoje "Roche". Ji yra reanimacijos gydytoja. Kita dukra Lina turi net keturis diplomus, pradedant pedagogės išsilavinimu ir baigiant finansų mokslais. Dabar ji stažuojasi JAV ir kartu dirba, norėdama įgyti praktinių žinių. Kai baigsis stažuotė - sugrįš į Lietuvą. "Mes ir mūsų dukros labai mylime Lietuvą, todėl niekas neketina dėl uždarbio išvykti į užsienį arba jame pasilikti. Kas turi išsilavinimą ir netingi dirbti - tam ir Lietuvoje darbo ir duonos pilnai pakanka,"- įsitikinusi ponia Albina.
Darbštūs yra abu Ežerskiai. Netgi jau būdami pensininkai nesėdi sudėję rankų, o griebėsi ūkininkavimo. Ir ne bet kokio - ekologinio. "Esame jau pagyvenę, todėl nors senatvėje norime sveikai maitintis. Tuo pačiu norisi, kad ir kiti sveikai maitintųsi, todėl ir nutarėme padaryti savo ūkį ekologišką," - išdėstė tokio ūkininkavimo tikslą ponia Albina.
Laukuvos miestelyje gyvenantys ūkininkai Ežerskiai melžia aštuonias karves, augina dvi telyčias ir peni porą kiaulių kumpiams, dešroms, kaimiškiems rūkytiems lašiniams A. ir J.Ežerskiai pirmieji Šilalės pasigaminti. Pernai tik iš šešių turėtų karvių primelžė 23,5 t pieno. Pritrūko netgi pieno kvotų. Pieną parduoda Laukuvoje "Sodžiaus" pieno kooperatyvui, o jis - "Žemaitijos pienui". Žiemą gyvulius laiko prie namų. Turi du tvartus, du garažus. Tiesa, žemė yra tolokai: dalis - už dviejų kilometrų, o kita dalis - maždaug už septynių kilometrų. Vasarą galvijus gano elektriniu piemeniu. Dar turi truputį miško kurui pasigaminti. Pasisėja rugių, vasarinių kultūrų, dobilų. Jokių cheminių trąšų rajone užregistravo ekologinį nenaudoja. Sausą pašarą presuoja. Turi beveik visą reikalingą žemės ūkio techniką, išskyrus kombainą, todėl patys viską pasidaro, nieko nesamdo. Nors ūkis yra įregistruotas Jono vardu, bet jo apskaitą tvarko Albina. Dalyvauja Pusiau natūrinių ūkių programoje. Jau gavo už vienus metus 3452 Lt. Iš tų pinigų už 3 900 Lt nusipirko kultivatorių - lėkštes, bet dar teko ir savo pridėti.
Ūkininkai Ežerskiai yra patenkinti, kad pasirinko ekologinį ūkininkavimą, nes jiems patiems sveika maitintis ekologiška produkcija. "Gerdami su Jonu pieną, mes žinome, kad jis sveikas, be jokių cheminių teršalų. Netgi suraugintas pienas arba grietinė būna žymiai skanesnė. Bulvės, kai išverdu, būna baltos, skanios. Išvirus bulves, užaugintas neekologiškai - jos pamėlsta, kažkokios lyg vandeningos pasidaro,"-būdama gera šeimininkė vaizdžiai nusakė ponia Albina ekologiškos produkcijos pranašumus prieš tą, kuri yra auginama neekologiškame ūkyje. |
***
Informacija 2006 03 09
Bendri veiksmai dėl paukščių gripo
Žemės ūkio ministrės prof. habl. dr. Kazimieros Prunskienės iniciatyva kovo 8 d. val. Žemės ūkio ministerijoje buvo sukviestas pasitarimas, kaip koordinuoti veiksmus dėl paukščių gripo prevencijos, pasekmių stebėsenos ir likvidavimo. Pasitarime dalyvavo žemės ūkio, sveikatos apsaugos, aplinkos, finansų, vidaus reikalų ministrai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Krizių valdymo centro prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai.
Pasekmes būtina įvertinti
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė atkreipė pasitarimo dalyvių dėmesį, kad reikia konsoliduoti visų atsakingų žinybų jėgas ir parengti bei pateikti Vyriausybei susistemintą paukščių gripo prevencijos, ligos reiškinių likvidavimo, pasekmių įvertinimo ir likvidavimo priemonių planą, įvertinti psichologines, socialines pasekmes įvairiems šalies gyventojų sluoksniams, taip pat ekonomines pasekmes ne tik šiam sektoriui, bet ir visai maisto produktų rinkai. Ministrė pažymėjo, kad labai svarbu prognozuoti galimą šios ligos realios grėsmės ar baimių dėl grėsmės poveikį rinkai ir informuoti ūkio subjektus, ar jiems verta įgyvendinti investicinius projektus. „Mūsų ministerijos misija šioje situacijoje tikrai svarbi, mes turime vertinti padėtį valstybės strategijos lygmeniu“, - sakė žemės ūkio ministrė. Pasak K. Prunskienės, Žemės ūkio ministerijai, kaip šį sektorių kuruojančiai institucijai, tenka prisiimti atsakomybę, kad būtų įvertinti paukščių augintojų ir kitų šio sektoriaus ūkio subjektų nuostoliai, jeigu paukščių gripas pasireikštų. Rengiama schema, kaip kompensuoti nuostolius, jeigu tektų sunaikinti paukščius, pašarus, paukštieną, kiaušinius. K. Prunskienė pabrėžė, jog ekonominė pagalba reikalinga tam, kad su ligos pasekmėmis būtų tvarkomasi efektyviai, kad augintojai neslėptų paukščių ir laiku praneštų apie ūkyje pasireiškusią ligą.
Liga artėja
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas informavo, kad paukščių gripas Lietuvą gali pasiekti per 10 dienų, nes jau kovo 1 d. prasidėjo laukinių paukščių migracija. Pasak jo, Europos Sąjunga reikalauja, kad visos šalys būtų parengusios neatidėliotinų priemonių planą paukščių gripo prevencijai ir pasekmėms likviduoti. Paukščių gripo virusas jau nustatytas dvidešimtyje Europos valstybių: Lenkijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Bulgarijoje, Moldavijoje, Graikijoje, Italijoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje, Bosnijoje, Hercegovinoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Turkijoje.
Galimi nuostoliai
ES valstybės ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias laukinių paukščių gripu užsikrėsti naminiams paukščiams – priimtas sprendimas įpareigoti paukščių augintojus laikyti naminius paukščius uždarose patalpose. Specialistų nuomone, užsikrėsti patalpose laikomiems paukščiams rizika maža, tačiau lauke laikomi paukščiai gali užsikrėsti ne tik per tiesioginį kontaktą su laukiniais paukščiais, bet ir per aplinką, lesalus ir pan.
Lietuvoje yra 174 260 paukščių laikytojų, auginančių 9 088 243 paukščių, iš jų 6,95 mln. paukščių auginama paukštininkystės įmonėse, 2,1 mln. – ūkininkų ūkiuose. Pasireiškus paukščių gripui, paukščių laikytojams iki 100 proc. numatoma kompensuoti nuostolius už dėl ligos nugaišusius paukščius, už vykdant skubias veterinarijos priemones paskerstus ar numarintus paukščius, sunaikintą paukštieną, kiaušinius, pašarus, lesalus, pašarų žaliavas, jeigu jų nebus įmanoma dezinfekuoti, už sunaikintą įrangą, darbo priemones, už ūkyje atliktą patalpų valymą, dezinsekciją ir dezinfekciją. Iš viso nuostoliams atlyginti reikėtų apie 98,97 mln. Lt.
Finansų ministerijos sekretorius Edmundas Žilevičius sakė manantis, jog labai svarbi šios ligos prevencija ir visapusiška bei visiems prieinama informacija, kad žmonės žinotų, kaip jie turi elgtis, kokių reikalavimų privalo laikytis, kad nuostolių būtų išvengta.
Sveikatos apsaugos viceministras Rimantas Šadžius pažymėjo, kad paukščių gripas yra ne žmonių, o gyvūnų liga, kuria žmonės gali užsikrėsti tik ypatingais atvejais, tačiau liga pavojinga, todėl reikia dėti visas pastangas, kad žmonės jos išvengtų.
Žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės siūlymu nutarta per savaitę parengti bendrą visų atsakingų institucijų veiksmų planą ir teikti jį tvirtinti Vyriausybei.
Žemės ūkio ministerijos informacija
|
Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti. |
|
Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti. |
***
| Atgimimo" straipsniai |
 |
|
|
Indrė Kleinaitė [Nuomonė]
Genų loterija. Be pralaimėjimų?
Ar verta toleruoti genetiškai modifikuotus maisto produktus.
Genetiškai modifikuoti produktai – jau ne naujiena. Po šiokių tokių diskusijų ir Lietuva sutiko įsileisti genetiškai modifikuotus maisto produktus į savo rinką. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba laikosi nuostatos, jog „pats vartotojas turi apsispręsti, kokius produktus jis renkasi – genetiškai modifikuotus ar natūralius” (V.Jarošienė, 2005 m. lapkričio 4 d., ELTA). Tuo pat metu tame pačiame pranešime buvo teigiama, jog „kol kas nėra nustatyta, kad genetiškai modifikuoti produktai turėtų neigiamos įtakos žmonių sveikatai”.
Negalėjau patikėti savo akimis! Tai institucija, tiesiogiai atsakinga už mūsų maisto saugumą, o rizika dėl kontroversiško genetiškai modifikuoto maisto yra permetama menkai informuotų vartotojų rūpesčiui. Na, tai dar galima būtų toleruoti, jei tik ši institucija pateiktų išsamią ir įvairiapusę informaciją apie visas subtilybes, susijusias su genetiškai modifikuotu maistu. Tačiau yra pateikiama labai abstrakti ir net, drįstu sakyti, klaidinanti informacija, tokia kaip „kol kas nėra nustatyta, kad genetiškai modifikuoti produktai turėtų neigiamos įtakos žmonių sveikatai”. Jei žmogus yra patiklus ir nenori sau kvaršinti galvos genų inžinerijos užkulisiais, tai jis tuo ir patikės. Jei vienoje iš „Maximos” parduotuvių nusipirkęs pigaus genetiškai modifikuoto sojų aliejaus kitą dieną liks gyvas, tai greičiausiai padarys išvadą, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba buvo teisi ir galima pasitikėti šios institucijos teikiama informacija apie genetiškai modifikuoto maisto saugumą.
Globalinis genetiškai modifikuotų produktų orkestras
Aišku, be reikalo puolu šią instituciją. Propaganda dėl genetiškai modifikuoto maisto saugumo yra visuotinio masto, todėl beviltiška būtų tikėtis iš mūsiškės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kruopščiai patikrintų faktų ir radikalios, visuomenės interesą ginančios pozicijos. Ši institucija užima tik labai menką vietą visame globaliniame informacijos apie genetiškai modifikuotus produktus parade, kurį orkestruoja didžiosios korporacijos, tokios kaip „Monsanto”, „Syngenta”, „Aventis” ir „DuPont”. Šį informacijos paradą ir vertėtų patyrinėti atidžiau, nes dauguma skleidžiamų argumentų yra ne tik moksliškai nepagrįsti, bet ir klaidingi bei melagingi. Šios kompanijos sugeba modifikuoti ne tik gyvuosius organizmus, bet ir iškreipti informaciją apie šią sritį joms palankiu aspektu. Netikite? Internete gausu informacijos apie tikruosius genetiškai modifikuotų produktų pavojus bei kokiais nedemokratiškais triukais siekiama užteršti ne tik mūsų aplinką ir maistą iki galo neištirtais genetiškai modifikuotais organizmais, bet ir supainioti mūsų nuomones manipuliuojant faktais ir žiniomis. Speciali organizacija „GM Watch”, sukurta stebėti, kas vyksta biotechnologijų arenoje, pateikia daug įdomių faktų apie tai, kaip yra orkestruojama genetiškai modifikuotų produktų propaganda, kaip yra užgniaužiami visuomeniniai debatai, kaip yra finansuojami „nepriklausomi” moksliniai tyrimai genetiškai modifikuotų produktų naudai ir kas būtent dalyvauja šiame informacijos parade. „GM Watch” įkūrėjai George’as Monbiot ir Jonathanas Matthews, gindami visuomenės teisę į skaidrią informaciją, atskleidė ne vieną biotechnologijų kompanijų viešųjų ryšių triukų ir apgavysčių, siekiant įgyti visuomenės palankumą genetiškai modifikuotam maistui.
Klausimai be atsakymų
Genų inžinerija yra pateikiama kaip pažangiausia mokslo sritis. Yra formuojama nuomonė, kad genetiškai modifikuotas maistas išgelbės pasaulį nuo bado. Klausimams vietos nepaliekama. Bet klausimų kyla. Tokių kaip: kodėl yra taip skubinamas praktinis genetinės inžinerijos taikymas tuomet, kai genų mokslas turi daugybę neatsakytų klausimų ir nėra rimtų diskusijų su visuomene? kam naudinga genetiškai modifikuotų produktų rinkos plėtra? koks yra genetiškai modifikuotų kultūrų poveikis aplinkai? kaip genetiškai modifikuotų sėklų patentavimas lemia finansinę ir socialinę pasaulio būklę? koks yra genetiškai modifikuoto maisto poveikis žmogaus sveikatai? Galima – ir reikia – suabejoti genetiškai modifikuoto maisto būtinumu ir įvertinti keliamą riziką. Nes ant svarstyklių lėkštelės padėta pernelyg daug: mūsų maisto natūralumas ir saugumas, darni ekologinė pusiausvyra bei socialinė pasaulio padėtis.
Genetiškai modifikuotų produktų mokslinis pagrindas
Iš tiesų genetinė inžinerija remiasi gerokai pasenusia genų dogma, kuri yra pagrįsta prielaida, jog individualūs genai lemia tam tikras organizmo savybes. Nuo to laiko, kai buvo suformuota ši dogma, mokslas gerokai pažengė į priekį ir paneigė tokią teoriją, nes buvo įsitikinta, jog genų tarpusavio ryšiai vaidina svarbų vaidmenį lemiant organizmo savybes. Tradicinė genų teorija yra paremta redukcine mąstysena, o pažangus mokslas yra labiau linkęs remtis holistiniu mąstymu ir pripažinti, jog organizmo savybes ir funkcijas lemia daugybė aplinkos veiksnių bei tarpusavio sąsajos tarp atskirų organizmo elementų. Apie genų inžinerijos mokslinį infantiliškumą ir nepagrįstumą daug rašo Frijot Capra savo knygoje „Hidden Connections” (Nematomos sąsajos), o dr. Mae–Van Ho iš Mokslo visuomenei instituto (Institute of Science in Society) teigia, jog „biotechnologijos imperijai yra lemta subyrėti, nes ji remiasi neteisinga genų teorija”. | |
***
|
Ieškoma būdų, kaip išvengti klaidų siekiant ES paramos, Lietuvos aidas/Naujausios Žinios, p. 2 |
| Autorius: LA, BNS, data: 2006 03 03 |
|
Žemdirbių interesus vienijančios organizacijos paramą kaimo plėtrai administruojančiai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) siūlo labiau supaprastinti paramos administravimo procedūras, nes tai lemia nemažą klaidų kieki ūkininku pateiktose paraiškose. Kaip būtų galima sumažinti dažniausiai pasikartojančių klaidų kieki, NMA kartu su socialiniais partneriais svarstė praėjusią savaite surengtoje apvalaus stalo diskusijoje.
Pasak NMA Kaimo plėtros programų departamento direktoriaus pavaduotojos Erikos Viltrakienes, ūkininkų pateikiamose paraiškose, kasmetiniuose prašymuose ir mokėjimo prašymuose daugiausia klaidų pasitaiko pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano (KPP) priemonę "Agrarine aplinkosauga", todėl praėjusią savaitę su socialiniais partneriais diskutuota būtent apie šios priemones problemas. Diskusijoje "KPP priemonė "Agrarinė aplinkosauga" - problemos ir jų sprendimo būdai" socialiniai partneriai pateikė ne tik konkrečius pasiūlymus, kaip supaprastinti paraiškų teikimo ir vertinimo procedūras, bet ir pasiūlė teikti daugiau informacijos įvairiais su paramos administravimu susijusiais klausimais, nes pareiškėjai, dalyvaudami ne vienoje paramos programoje, pasimeta ir neretai praleidžia kai kuriuos dokumentų pateikimo terminus.
"Socialiniai partneriai yra arčiau paramos gavėju, geriau žino jų problemas, todėl tikimės, kad diskusijoje išsakyti pasiūlymai padės išvengti įvairių paramos administravimo nesklandumų. Paramos lėšų skirstymą ypač lėtina dokumentuose pasitaikančios klaidos ir netikslumai, jų taisymas neretai užsitęsia net keletą mėnesių. Dėl to ūkininkai laiku negauna suplanuotų pinigų arba dėl įsipareigojimų nevykdymo jiems pradedamos taikyti ir sankcijos" - pabrėžė E. Viltrakienė.
NMA Kaimo plėtros programų departamento direktoriaus pavaduotojos teigimu, visus diskusijoje socialinių partnerių pateiktus pasiūlymus NMA planuoja išnagrinėti artimiausiu metu. Kai kurių pasiūlymų pagrindu agentūra taip pat inicijuos ir paramos administravimo pakeitimus.
NMA surengta apvalaus stalo diskusija " KPP priemone "Agrarine aplinkosauga" - problemos ir jų sprendimo būdai" šiemet buvo pirmoji. Diskusijos su socialiniais partneriais įvairiais paramos administravimo klausimais NMA iniciatyva buvo pradėtos organizuoti pernai rudeni. Pirmojoje šių metų apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo Žemes ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės ūkio tarnybos, Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos, taip pat Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos "Gaja", Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos bei viešųjų įstaigų "Ekoagros" bei "Tatulos programa" atstovai.
2004 ir 2005 m. paraiškas pagal KPP priemonę "Agrarinė aplinkosauga" pateikė 2600 ūkininkų, šiuo metu išmokėta paramos suma - daugiau nei 31 mln. litų. |
***
Informacija 2006 03 02
Kaip įgyvendinama Bendroji žemės ūkio politikos reforma Suomijoje
Kovo 9 d. 9 val. Žemės ūkio ministerijos kolegijos posėdžių salėje vyks seminaras ,,Bendrosios žemės ūkio politikos reformos įgyvendinimas Suomijoje: iššūkiai, sprendimai, esamos situacijos apžvalga”, kurį ves Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės Dvynių projekto „Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pasirengimas Bendrosios žemes ūkio politikos reformai“ ekspertai - Suomijos žemės ūkio ministerijos Informacijos centro atstovai.
Seminaro metu bus aptartos šios aktualios temos: Bendrosios žemės ūkio politikos reformos modelis, teisės į išmokas ir jų registras, paramos susiejimo reikalavimai.
Seminaras vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą. Trukmė - 2 valandos.
Maloniai kviečiame dalyvauti.
Išsamesnės informacijos teirautis ES reikalų ir tarptautinių ryšių departamento Tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės Vitalijos Fokienės, tel. (8~5) 239 13 88.
Žemės ūkio ministerijos informacija
|
Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti. |
|
Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti. |
***
Informacija 2006 03 02
Paramą reikėtų diferencijuoti pagal regionų išsivystymo lygį
Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje įvyko aštuntasis SAPARD ir antrasis Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priežiūros komitetų jungtinis posėdis, kuriame dalyvavo Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato, LR Vyriausybės, ministerijų, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio bendrovių asociacijos ir kitų organizacijų atstovai. Posėdžio pirmininkė - žemės ūkio ministrė prof. habl. dr. Kazimiera Prunskienė.
SAPARD programa buvo skirta šalims, kurios ruošėsi tapti ES narėmis, o įstojus į ES, pradėtos vykdyti kitos paramos programos - Kaimo plėtros planas ir Bendrasis programavimo dokumentas.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, iš viso buvo pateiktos 1222 paraiškos SAPARD paramai gauti, pasirašytos ir patvirtintos 870 sutartys už 608,3 mln. litų. Daugiausia paraiškų gauta ir sutarčių pasirašyta pagal priemonę „Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą“, mažiausiai – „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ir miškų infrastruktūros tobulinimas“. Aktyviausiai SAPARD parama pasinaudojo Kėdainių, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, vangiausi buvo Zarasų, Molėtų, Šalčininkų, Akmenės rajonų pareiškėjai.
Paramos gavėjams iš viso jau išmokėta 563,5 mln. litų, 100 proc. SAPARD skirtų asignavimų planuojama išmokėti iki 2006 m. kovo mėnesio. SAPARD perviršiui (prognozuojamas trūkumas -13,4 mln. Lt) dengti, sudarius sąrašą projektų, bus panaudotos Kaimo plėtros plano lėšos.
Pasak žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės, SAPARD programa buvo geras startas, pradedant įsisavinti ES paramą žemės ir maisto ūkiui, kaimo plėtrai, spartinant inovacinius, investicinius procesus, o 98 proc. jau panaudotų lėšų – puikus rodiklis.
Ministrė atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį į tai, kad paramos įsisavinimo mastas šalies regionuose labai skiriasi. Aiškiai matyti, kad regionai, kurių centruose yra stambūs miestai, buvo lyderiai. „Žiūrint į perspektyvą, turim kelti konkrečius tikslus ir uždavinius – kaip per ES ir nacionalinės paramos įsisavinimą prisidėti prie tolygios regionų plėtros. Paramą būtina diferencijuoti pagal regionų ekonominio ir socialinio išsivystymo lygį“, - sakė posėdžio pirmininkė, pabrėždama dar vieną svarbų momentą - paramos pasiskirstymą tarp sektorių, investicijas į pirminę gamybą ir į perdirbimo sektorių.
Pasak Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovės Z.Peppiette, Lietuvoje SAPARD parama panaudojama tikrai sėkmingai, gerai pasirengta kitų ES struktūrinių fondų administravimui.
Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis prisiminė, kaip buvo nuogąstaujama, kad žemdirbiai ir kiti ūkio subjektai nesugebės ES lėšų įsisavinti, tačiau taip neatsitiko. Jis padėkojo visiems socialiniams partneriams už bendrą darbą, kuris davė žemdirbiams naudos.
Kitoje posėdžio dalyje įvyko antrasis Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priežiūros komiteto posėdis, kuriame apžvelgta plano įgyvendinimo eiga ir jo pakeitimai.
2004 metais iš viso gauta 121 711 paraiškų (išmokėta 312 369 tūkst. Lt), 2005 m. – 123 027 paraiškos (išmokėta 76 223 tūkst. Lt). Iš viso 2004-2005 metais išmokėta 388 592 tūkst. Lt paramos lėšų. Vidutinis paraiškų skaičius vienai savivaldybei – 2 340, vidutinis paramos dydis vienai savivaldybei – 6 011 722 Lt. Daugiausia paraiškų gauta Šilutės, Anykščių, Šalčininkų rajonuose, mažiausiai – Visagino, Birštono, Kalvarijos miestuose. Pati populiariausia 2004-2005 Kaimo plėtros plano priemonė buvo „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su agroaplinkosaugos apribojimais“.
Praėjusiais metais Kaimo plėtros 2004-2006 metų planas buvo du kartus pakeistas. Vienas svarbiausių pakeitimų padarytas priemonėje „Standartų laikymasis“ – numatyta galimybė skaičiuoti išmokas, įvertinant planuojamą bandos padidėjimą projekto vykdymo pabaigoje. Tai lėmė, kad padaugėjo susidomėjusių šia priemone. Ketinančius dalyvauti priemonėje „Ankstyvas pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ nudžiugino žinia, kad ūkį gali perimti ir juridiniai asmenys. Priemonėje „Agrarinė aplinkosauga ir mažiau palankios ūkininkauti vietovės bei vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ buvo numatyta, kad pareiškėjas negali vienu metu gauti išmokas Natura 2000 vietovėse ir paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų įrengimo pievoje bei ariamoje žemėje ir apsaugos nuo erozijos programoje.
„Dabar mes kaupiam patirtį, strategiškai žiūrim į perspektyvą, galvodami apie 2007-2013 metų laikotarpį“, - kalbėdama apie lėšų perskirstymą tarp priemonių sakė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė. Štai „Standartų laikymasis“ yra viena iš pažangiausių priemonių, orientuota į konkurencingumo didinimą, ES reikalavimų vykdymą, jai norėtųsi skirti daugiau lėšų. Lėšų perskirstymas nėra tokia jau paprasta procedūra - reikia kreiptis į ES. „Tačiau grėsmių dėl Kaimo plėtros plano priemonėms skirtų lėšų įsisavinimo mes nematome“, - užtikrino žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė.
Žemės ūkio ministerijos informacija
|
Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti. |
|
Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti. |
***
|
Veterinaras: apie vištų areštą, pasiutligę ir gaišenas, Biržiečių žodis, p. 3 |
| Autorius: Feliksas Grunskis, data: 2006 02 25 |
|
Įvyko žemdirbių pasitarimas. Jį organizavo Žemės ūkio rūmai bei Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius. Susirinkime kalbėjo įvairių sričių specialistai, tarp jų - Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Adolfas Rinkūnas. Jis papasakojo žemdirbiams svarbesnes naujienas, atsakė į klausimus.
VIŠTŲ - NEIŠLEISIME, KREGŽDŽIŲ - NEĮLEISIME
Sodiečiams buvo išdalinti lankstinukai - "10 klausimų apie paukščių gripą", o Adolfas Rinkūnas pateikė dar įdomesnių faktų apie šią ligą, patarė, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Pasak A. Rinkūno, daugiau kaip prieš šimtmetį -1878 metais - Italijoje buvo užfiksuotas paukščių maras, kurio sukėlėjas dabar siejamas su paukščių gripo H5N1 virusu. Dėl pastarojo viruso 1983 metais JAV buvo sunaikinta 17 mln., o 2004 metais Pietų Azijoje - 100 mln. paukščių.
- Dabar apie šią paukščių platinamą ligą daug pasakojama žiniasklaidoje, net "Dviračio žiniose". Liga pavojinga ne tik paukščiams, nuo jos jau miršta žmonės, - sakė veterinarijos specialistas. -Nors Lietuvoje paukščių gripo atvejų nėra užfiksuota, tačiau reikia paisyti nurodymų, laikytis visų atsargumo priemonių.
A. Rinkūnas priminė jog Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu iki gegužės 20 dienos yra uždrausta naminius paukščius išleisti iš patalpų. Iki šiol juos buvo galima išleisti į aptvarus. Dabar jau ne, mat iš šiltųjų kraštų parskrendantis gandras ar kitas paukštis virš vištų aptvaro gali tėkštelėti mėšlo ir užkrėsti teritoriją virusu. Ir kregždžių perėti į tvartus reikia nebeįleisti.
- Įsakymas griežtas, bet teisingas. Gal paukščiai kokį mėnesį ir jausis nukriausti, tačiau bus didesnė nelaimė, jeigu paukščiai ims gaišti, - sakė veterinarijos specialistas ir prisipažino sodiečius gerai suprantąs, nes pats savo ūkyje turi penkias vištas, gaidį ir dvi patarškas. - Nė vienas nenorime, kad mūsų sodyba taptų paukščių gripo židiniu. Tada visa Europa apie saugiai paukščių nelaikiusį žmogų sužinotų.
O kas žmonėms atlygins nuostolius, jei paukščiai ims gaišti?
- Yra rajone komisija, ji suskaičiuos nuostolius ir per 90 dienų valstybė iš rezervo fondo žmogui rinkos kainomis už paukščius sumokės, - atsakė veterinaras. - Patiems nereikia liesti paukščių gaišenų, išsikviesti specialistus. Nors nereikia persistengti, nepanikuoti kiekvienu atveju - gal višta nudvėsė dėl suplėkusių pašarų ar nuo senatvės.
O kodėl paukščiai, grįždami iš tolimų kraštų, pakeliui nenugaišta, jeigu ligos inkubacinis periodas yra vos 3-5 dienos?
Pasak specialisto, spėjama, jog paukščiai ligą gali platinti grandinėle - vieni gaišta, bet užkrečia sveikus, kurie skrenda toliau - taip virusas ir nunešamas tūkstančius kilometrų.
A. Rinkūnas vadovauja rajono Užkrečiamų ligų kontrolės centrui. Šio centro specialistai jau parengė modelį: kas atsitiktų, kaip reikėtų veikti, jeigu Kratiškių kaimo N. ūkininkės sodyboje iš 52 vištų staiga nugaištų 34. Suvažiuotų specialistai, vištas skrostų, tirtų, siųstų mėginius į Vilnių, gal ir į Londoną. Uždraustų bet kam iš sodybos judėti, kiemą aptvertų juostomis ir šlagbaumais. Jeigu pasitvirtinu paukščių gripas, 3 km spinduliu būtų įvesta griežta apsauga, o šioje zonoje sodiečiai laiko daugiau nei pusę tūkstančio paukščių. Ko gero, sparnuočiai būtų naikinami ir laidojami nustatytose vietose. Būtų nustatyta dar viena - 10 km spinduliu - zona, kur grėsmė kiltų sodyboms, kuriose laikoma daugiau nei 10 tūkst. paukščių. Teritorija būtų saugoma, įvažiuojama ir išvažiuojama su specialiais leidimais... Vos ne karinė padėtis!
- Tikėkimės, kad mus tokios nelaimės aplenks, - nedramatizavo padėties A. Rinkūnas ir priminė, jog tebegalioja ir kiti būtini veterinariniai nurodymai.
GAIŠENAS - IŠVEŽTI, GYVŪNUS - SKIEPYTI
Maisto ir veterinarijos specialistai pernai patikrino apie 400 galvijų laikytojų ūkių. Keliose dešimtyse sodybų nustatė ženklinimo, registracijos, kitų galvijų laikymo instrukcijų pažeidimų. Apie šiemet rastus pažeidimus jau bus pranešama Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri gali taikyti sankcijas -nemokėti kaimiečiui išmokų.
- Jeigu krito galvijas, vyresnis nei 24 mėnesių, tuoj reikia pranešti mūsų tarnybai. Atvyks specialistai, paims galvijo smegenis, kurios bus ištirtos dėl kempinligės, - sakė Veterinarijos tarnybos vadovas ir priminė, jog galvijų gaišenas draudžiama užkasti ūkyje -jos turi būti išvežtos į Rietavo utilizavimo įmonę.
Šios įmonės darbuotojai kiekvieną antradienį ir penktadienį atvyksta į mūsų rajoną. Jeigu sodyboje yra gaišena, 3hS»- reikia skambinti į Rietavą telefonu 8 448 70249. Darbuotojai atvyks pas valstietį, patys stipeną pasikraus ir išveš, už paslaugą mokėti nereikės.
A. Trinkūnas priminė, jog rajone sparčiai plinta pasiutligė - šiemet jau nustatyta 14 atvejų. Kovo mėnesį bus pradėta laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija, bet sodiečiai visus šunis, kates, veršius, karves kviečiami skiepyti nuo pasiutligės. Šuns ir katės skiepijimas kainuoja 3, o karvės ar vyresnio nei 3 mėnesių amžiaus veršio - 5 litus.
O jeigu veterinaras prašo mokėti daugiau?
- Nemokėkite, o skambinkite man telefonu 8-686 73828, - atsakė veterinarų vadovas, tačiau padarė išlygą: kaina gali būti didesnė, kai specialistas gyvulių skiepyti važiuoja į atokesnį vienkiemį. Tada reikia atskirai su veterinaru derėtis dėl kainos, nes jis važinėja nuosavu automobiliu. - O dėl gyvulių gydymo galite tartis su bet kuriuo privačiu veterinarijos gydytoju -jų rajone yra 22. |
***
 |
Žemaitijos žolininkė patarimų nešykšti kiekvienam, Būdas žemaičių, p. 3 |
| Autorius: Sigutė Vaišnienė, data: 2006 02 27 |
|
Jadvygos Balvočiūtės ekologinis ūkis įsikūręs nedideliame Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijos Gyvolių kaime. Pati ūkininkė toli gražu neatitinka mumyse susiklosčiusio ūkininko stereotipo, mat ji pirmiausia mokslo žmogus - vaistininkė farmakognostė, daugelio straipsnių autorė, mokslinių leidinių bendraautorė. Tad ir jos veiklos sritis artima jos, botanikės, provizorės, pasiruošimui - vaistingieji augalai. Tačiau apie viską iš pradžių.
Padėjo užsispyrimas
Jadvygos vaikystė, mokykliniai metai prabėgo gamtos apsuptyje, stebint augmenijos pasaulį. Tada dar žmonės dėl kiekvieno negalavimo nesigriebdavo tabletės. Vaistų susirasdavo Virvytės pakrantėse, sodriose pievose. Bebraidant po vešlius žolynus gimęs potraukis giliau pažinti augmenijos pasaulį, atrasti naujas žmogaus sveikatą puoselėjančias priemones ir nuvedė Jadvygą į Kauno medicinos institutą, kuriame ji baigė farmacijos studijas.
Penketą metų padirbėjus Kauno vaistinėje provizore, pasitaikė proga dar labiau priartėti prie savo svajonės: įsidarbino Mokslų akademijos Kauno Botanikos instituto botanikos sodo vaistinių augalų laboratorijoje. Čia studijuojant, eksperimentuojant, sukantis akademinėje aplinkoje atėjo 1990 metai.
Nepriklausomos Lietuvos valdžiai nutarus tikriesiems savininkams sugrąžinti žemes, Jadvyga nusprendė grįžti į gimtuosius namus. Įsidarbinusi biologe botanike Kamanų rezervate, tuo pat metu ėmėsi nuniokotos sodybos atstatymo. Išpjausčiusi nudžiūvusias obelų šakas, užtvėrusi naujas tvoras, pasiremontavusi apgriuvusią trobą, įsiveisė avių ir ėmėsi "prisijaukinti" žemę. Pirmiausia skubėjo atsodinti sovietiniais laikais arimu paverstą pievą. Šiandien moteris džiaugiasi, jog pasitelkusi melioratorius, sėdama priešdėlį ir žoles, atkūrė salpinę pievą, kuri maždaug po 25-erių metų virs natūralia.
Nelengva buvo vienai spręsti visus ūkio reikalus: teko ir pačiai sėsti prie traktoriaus vairo, ir dalgiu pamosuoti, ir kaimiečių pašaipius žvilgsnius nukęsti, tačiau radosi ir suprantančių žmonių. Padėjo žemaitiškas užsispyrimas ir šiandien Jadvygos Balvočiūtės veikla jau plačiai žinoma Lietuvoje.
Gaisras pridarė nuostolių
Pastaraisiais metais J.Balvočiūtė savo ūkyje augina per 60 rūšių augalų, o augančiųjų natūraliai renka per 100 rūšių. Praėjusių metų derlius - per 4 tonas. Derliaus nuėmime ir apdorojime talkino Darbo biržos, seniūnijos skirti arba šiaip geros valios žmonės. Technika pritaikyta iš senų mašinų: sena akselinė mašina pjausto žoles, pasigaminta mašina šaknims pjaustyti, iš panaikintos Šiaulių vaistažolių vaistinės nupirktas būgnas mišiniams maišyti. Maždaug 85 proc. darbų ūkyje atliekama rankomis. Džiovinama žaliava daugiausia natūraliu būdu, orams atšalus šiek tiek pakūrenama.
Rudenį gaisro metu sudegė turėta elektrinė džiovinimo spinta. Nelaimės metu žuvo dalis žaliavos, sudegė medinis pastatėlis. Bėdos pridaryta už 40000 litų, o iš draudimo pavyko atgauti tik 7 tūkstančius.
Taip ir gyvena žolininkė, guldama ir keldamasi tarp žolių maišų, čia pat priiminėdama lankytoją ir svečią, nes daržinės bei klėtelės toli gražu neužtenka saugiai laikyti taip sunkiai užaugintų ir surinktų žolynų. Moteris sakė pernai teikusi paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai, tikėdamasi pinigų naujam pastatui, džiovyklai, tačiau paraiška buvo atmesta. Paaiškinta, jog netinkamai užpildyti dokumentai. Tačiau ūkininkė mano, kad tai buvo tik pretekstas neskirti išmokos.
Keletą metų J.Balvočiūtės ūkis buvo stebimas viešosios įstaigos "Ekoargos". Šiandien jau keturi sertifikatai byloja apie išsikovotą statusą: ekologinės gamybos ūkio (5,93 ha daugiamečių žolių, 6,51 ha vaistažolių, aromatinių ir prieskoninių augalų, 0,35 ha sodų), ekologiškos laukinės augmenijos (įvairių vaistinių ir prieskoninių augalų) iš 6943 ha nustatytų plotų, ekologiškų produktų perdirbimo įmonės ir kulinarijos paveldo. Sertifikatai nurodo, kad produkcija pagaminta pagal Europos Sąjungos Tarybos reglamentą ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus. Tačiau ūkininkę neramina ateitis, mat naujosios sertifikavimo taisyklės palankios dideliame plote vieną kultūrą auginantiems ūkininkams, o jai, nedideliame plote auginančiai ir renkančiai šimtus rūšių, tampa finansiškai nuostolinga įsigyti naujus sertifikatus. "Nauji įkainiai - norinčiųjų dirbti laikymas už skvernų", - guodžiasi moteris. Ji apgailestauja, jog valstybė mažai remia ekologinius vaistažolių ūkius. Net kasmetinės išmokos mokamos už plotą, o tai neatitinka minėtų ūkių specifikos.
Nepalanki situacija
Geru žodžiu J.Balvočiūtė mini Akmenės ir Mažeikių Darbo biržų vadovus, nes geranoriška jų pagalba padėjo laimėti projektą, už kurio lėšas galėjo įsigyti būtiniausių daiktų bei įkurti Viekšnių pirmojoje vaistinėje savo vaistažolių vaistinę (beje, tai vienintelė jos gauta rimtesnė finansinė parama per visus ūkininkavimo metus).
Vaistinėje prekiaujama per 50 pavadinimų vaistingųjų augalų mišiniais ir pavienėmis žolėmis, užėjęs lankytojas pavaišinamas aromatingos arbatos puodeliu. Tačiau, pasak darbuotojų, vietiniai gyventojai mažai perka vaistingųjų arbatų, pagyvėjimas pajuntamas apsilankius ekskursijoms ar miestelio svečiams. Ūkininkė apgailestauja, jog jos produkcijai nepalanki dabartinė įstatyminė bazė: mat vaistiniai augalai nėra registruoti nei mitybos centre, nei farmacinę veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, tad ji savo vaistines žoles gali parduoti tik kaip ūkininko kiemo produktą. Įvairių miestų vaistinių darbuotojai prisipažįsta, kad žmonės teiraujasi J.Balvočiūtės žolelių, tačiau įstatymas yra įstatymas. Taigi lieka mugės, sveiko maisto skyriai parduotuvėse, Šiaulių "Valerijono" vaistinė, grožio centrai, įvairūs renginiai.
Garsas apie žolininkės arbatų sveikatingumą plačiai po Lietuvą pasklidęs, tad žmonės iš tolimiausių rajonų atvažiuoja norėdami su farmakognostė pasikonsultuoti, pagal savo individualias bėdas užsisakyti mišinio. Tris dienas per savaitę, o dažnai ir sekmadienį paaukodama vaistingųjų augalų žinovė bendrauja su lankytojais. O kur dar patarimai telefonu, elektroniniu paštu.
J.Balvočiūtė yra sukūrusi mišinius maždaug nuo 50 dažniausiai pasikartojančių negalavimų. Tų, kurie sudaromi pagal kiekvieno bėdą, ir suskaičiuoti nebeįmanoma. Prasitarė, jog daugelį receptų buvo parodžiusi profesorei Eugenijai Šimkūnaitei, išklausiusi jos patarimų, pataisymų. Augalų žinovė apgailestauja, kad gydytojai ir medicinos studentai šiandien nėra mokomi fitoterapijos, tad medikai dar tinkamai neįvertina vaistingųjų augalų naudos. Ponia Jadvyga džiaugiasi bendradarbiavimu su alternatyviais gydymo būdais besidominčia Viekšnių daktaro A.Biržiškos sveikatos namų gydytoja A.Gurauskaite. |
***
 |
Į pagalbą ūkininkams - naujausios technologijos, Ekstra, p. 43 |
| Autorius: Tadas Arbačiauskas, data: 2006 02 27 |
|
Paramos siekiantys ūkininkai nuo šiol didžiąją dalį reikalų galės susitvarkyti seniūnijose. Jose dirbantys žemės ūkio specialistai šiemet perims dalį Europos Sąjungos (ES) kaimo plėtrai skirtos paramos administravimo funkcijų.
Paraiškas teiks seniūnijose
Seniūnijose jau pradėtos kurti kompiuterizuotos darbo vietos: čia į informacinę sistemą bus suvedami duomenys, reikalingi paramai pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano (KPP) priemonę "Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosauginiais apribojimais" bei tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų bei pasėlių plotus gauti.
Iki šiol paraiškos pagal šias paramos kryptis buvo priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniuose skyriuose.
"Seniūnijose įdiegta moderni informacinė sistema paspartins paramos panaudojimo procesus bei garantuos geresnį informacijos prieinamumą. Pakeista paramos administravimo sistema palies daugiau kaip 200 tūkst. žemdirbių. Neabejoju, kad jie pokyčius įvertins teigiamai", - sako žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė.
Tiesiogines išmokas už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus kasmet gauna apie 230 tūkst. ūkininkų.
Pernai NMA paraiškas pagal KPP priemonę "Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosauginiais apribojimais" pateikė daugiau kaip 110 tūkst. žemdirbių. Ši KPP priemonė populiariausia tarp ūkininkų, jai KPP biudžete skirta didžiausia lėšų dalis: per 2004-2006 metus žemdirbiams numatoma išmokėti daugiau kaip 500 mln. litų.
Vieno langelio principas
Seniūnijose sukurtos kompiuterizuotos darbo vietos padės išvengti duomenų suvedimo klaidų, o jei vis dėlto klaidų įsivels - jos bus nustatomos iš karto, paraiškos teikimo metu. Paraiškas teikiantys ūkininkai iš karto sužinos ir apie paraiškos priėmimo ar atmetimo faktą bei vietoje galės ištaisyti paraiškoje padarytas kai kurias klaidas, pavyzdžiui, klaidingai užrašytą asmens kodą, bloko numerį ir pan.
Žemės ūkio specialistai dirbs visose šalies seniūnijose, tad paramos administravimas tiesiogine prasme bus arčiau ūkininkų. Be to, seniūnijų specialistai ne tik priims paraiškas, bet ir teiks konsultacijas ūkininkams visais su ES parama kaimo plėtrai susijusiais klausimais.
"Siekiame, kad seniūnijose pradėtų veikti vieno langelio principas, t.y. kad ūkininkai visus atsakymus į jiems rūpimus klausimus galėtų išgirsti vienoje įstaigoje", -teigia žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė.
Informacija - internetu
Be to, šiais metais numatoma sukurti ir interneto portalą, kuriame žemdirbiai galės rasti visą informaciją apie jų gautą paramą. Portalo informacinę sistemą kuria paramą kaimo plėtrai administruojanti NMA.
Pasak NMA direktoriaus pavaduotojo Vito Lopinio, naujoji sistema leis operatyviai gauti informaciją apie kiekvieną paramos gavėją, jo pateiktas paraiškas, šių paraiškų būklę, atliktas patikras, jų rezultatus, apskaičiuotą ar preliminariai apskaičiuotą mokėtiną paramos sumą.
Prie šios sistemos duomenų bazių galės prisijungti ir žemdirbiai. Pradėjus veikti portalui, ūkininkai visą informaciją galės gauti internetu.
Anot V.Lopinio, pareiškėjams tereikės atlikti nesudėtingą tapatybės nustatymo procedūrą ir jie galės prisijungti prie NMA duomenų bazių. Jose žemdirbiai galės sužinoti apie savo pateiktų paraiškų administravimo būklę, skirtą ir jau išmokėtą paramą, atliktas patikras ir jų rezultatus, kitus duomenis.
Numatoma, kad portalas bus sukurtas iki šių metų vidurio. |
|
Atgal į turinį |
 |
Pinigai tirpdo ūkininkų įtarumą, Lietuvos rytas, p. 4 |
| Autorius: Valdas Bartasevičius, data: 2006 02 27 |
|
Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi Europos Komisijos pareigūnų delegacija, kuri aiškinosi, kaip mūsų šalis baigia naudoti kaimo plėtrai numatytas SAPARD programos lėšas. Dabar Lietuvos kaimui bus teikiama daug didesnė finansinė parama nei išmokos pagal SAPARD programą. Didžiąją dalį ES paramos Lietuvos kaimui administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Ar ES parama pasiekia šalies ūkininkus? Apie tai - "Lietuvos ryto" pokalbis su Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovu Sauliumi Silicku.
* * *
- ES parama Lietuvos kaimui gerokai didės. Ar mūsų šalis sugebės pasiimti ir efektyviai panaudoti visus šiuos pinigus?
- Lietuva išlaikė pirmąjį egzaminą. SAPARD paramos skirstymo ataskaitoje mūsų šalis vertinama teigiamai. Tai lėšos, kurias Briuselis skyrė pasirengti narystei ES. Dabar Lietuva jau gauna paramą kaip visateisė ES narė. Tai - tiesioginės išmokos, kompensacijos, struktūrinės paramos lėšos. Per metus mūsų agentūrai pateikiama apie pusę milijono paraiškų paramai gauti. Kasmet išmokame apie 1,5 mlrd. litų paramos.
Pagal paraiškų gausą skaičiuojant 1000 gyventojų Lietuva tiesiog neturi sau lygių ES. Mat mūsų šalyje dar daug smulkių ūkių. Reikia pasakyti, jog ši aplinkybė labai apsunkina ES paramos administravimą.
- Tuo pat metu kaimo žmonės skundžiasi, kad ES paramą sunku gauti ir reikia įveikti daugybę biurokratinių pinklių. Gal Briuselyje dirba per daug biurokratų?
- ES šalys donorės turi teisę reikalauti, kad jų pinigai būtų naudojami efektyviai ir skaidriai. Tai įmanoma tik laikantis nustatytų taisyklių. O jų iš tiesų labai daug. ES paramos kaimui skirstymą reglamentuoja apie 800 teisės aktų, kurių tekstai sudaro maždaug 8 tūkstančius puslapių.
- Ar nebūtų įmanoma supaprastinti procedūrų?
- Iš tiesų taisyklės griežtos. Be to, kartais galima įvairiai jas aiškinti. Dėl to kyla ir ginčų. Mūsų agentūrai tenka derinti skirtingus interesus. Viena vertus, ūkininkai nori gauti pinigų kuo greičiau ir kuo paprastesniu būdu. Tai savaime suprantamas ir teisėtas noras. Kita vertus, mūsų veiklą kontroliuojančios ES ir Lietuvos institucijos siekia, kad pinigai būtų skiriami griežtai laikantis reglamento ir paramos skyrimo nuostatų.
- Ar tai reiškia, kad agentūra privalo tiksliai laikytis kiekvienos Briuselio nustatytos taisyklės ir patys nieko negalite keisti?
- Ne, kai kuriais atvejais ir patys galime spręsti, kaip traktuoti vieną ar kitą teisės aktą.
Galime keisti mūsų agentūros darbo tvarką. Todėl ir pradėjome rengti vadinamąsias apskritojo stalo diskusijas, kuriose dalyvauja žemės ūkio plėtra ir kaimo gyvenimo reikalais suinteresuotos organizacijos. Tai mums padeda sužinoti, kokios problemos kelia nerimą paramos gavėjams. Išgirstame, kad vienas ar kitas reikalavimas per griežtas, kad viena ar kita procedūra nėra logiška.
- Tačiau ką jūs galite pakeisti, jei tai sugalvota Briuselyje? Nebent paguosti?
- Nesame tokie bejėgiai. Tarkime, supaprastiname paraiškų formas. Beje, žmonės skundžiasi ne tiek tuo, kad ilgai trunka paramos gavimo procedūros. Dažniau išgirstame tokią nuomonę: "Mums ne taip svarbu, kaip ilgai jūs vertinate paraiškas. Kur kas blogiau yra tai, kad mes konkrečiai nežinome, kaip ilgai teks laukti atsakymo". Todėl agentūra nustatė paraiškų vertinimo terminus. Dabar paramos prašytojas jau žino, per kiek laiko bus įvertinta jo pateikta paraiška. Mūsų apklausos rodo, kad apie 60 procentų paraiškų teikėjų beveik nesusidūrė su biurokratizmu agentūroje. Vadinasi, einame teisinga kryptimi.
- Bet ar galite pasiginčyti su Briuselio pareigūnais ir įtikinti juos, kad vertėtų iš viso atsisakyti vieno ar kito reikalavimo?
- Vyksta diskusijos ir su Europos Komisija. Kai reikia, nevengiame ginčų. Taip kuriama nauja ES paramos administravimo praktika.
- Žinome, kokie korupcijos mastai Lietuvoje. Sakoma, kad 10 ar net 20 proc. ES paramos tenka atiduoti skirstytojams. Ar kaimo žmonės dažnai skundžiasi, kad norint gauti paramą tenka ja dalytis?
- Įkūrėme rizikų vertinimo ir valdymo skyrių, kuris įvertina paraiškų riziką ir atsako, kad paramos gavėjai ją naudotų pagal paskirtį. Tikriname, ar pareiškėjas nebuvo teistas, ar nebuvo įsipainiojęs į kokias nors neaiškias istorijas.
- Taip galite apsisaugoti tik nuo nepatikimų klientų. O kaip apsaugote patikimus klientus, tikrus ūkininkus, nuo galimų nesąžiningų jūsų darbuotojų veiksmų?
- Neapsimesiu, kad tokie dalykai nėra įmanomi. Bet įvertiname ne tik paramos prašytojų patikimumą. Domimės ir mūsų vidaus rizika - kontroliuojame, ar kvalifikuotai vertinami projektai, tikriname priimtus sprendimus. Praėjusių metų pabaigoje įdiegėme nemokamą pasitikėjimo telefono liniją. Ja gali bet kas paskambinti bei pranešti ir apie apgaulingus paramos naudojimo atvejus, ir apie nesąžiningą agentūros darbuotojų elgesį. Tokie pranešimai fiksuojami kompiuterio atmintyje, jų neįmanoma ištrinti. Informacija analizuojama, tikrinama, daromos išvados.
- Ar sulaukėte pranešimų, paskatinusių vienam kitam darbuotojui parodyti ir agentūros duris?
- Pasitikėjimo telefono linija veikia tik tris mėnesius, bet jau yra atvejų, kuriuos atidžiai tiriame.
Iš darbo dar niekas neatleistas. Beje, dažniausiai žmonės piktinasi, kad paramos gavėjai neteisėtai valdo kokį nors žemės plotą, prašo kompensacijų daugiau nei priklausytų. Siunčiame tikrintojus.
Paaiškėjo, kad apie pusę skambinusiųjų mums skundžia visiškai nepagrįstai.
- Vadinasi, suveikia lietuviškas pavydas savo kaimynui?
- Nesiaiškiname, ar skambina kaimynai. Nė nežinome, kas skambina. Iš viso susidaro įspūdis, kad žmonėms labiausiai trūksta informacijos. Todėl jau pusę metų vykdome informavimo kampaniją. Tai padeda - paraiškų daugėja, o klaidų jose mažėja. Dabar mes kuriame programinę įrangą, leisiančią paraiškų teikėjams, atlikus nesudėtingą tapatybės nustatymo procedūrą, internetu sužinoti, kaip administruojama jo paraiška, kokios jam apskaičiuotos išmokos.
- Daugėjant paraiškų tikriausiai didėja ir agentūroje dirbančių biurokratų skaičius?
- Kai įstaiga plečiama, gali kilti pavojus, kad daugės ir popierizmo. Auditoriai norėtų, kad būtų daugiau tikrintojų, o paramos gavėjai - kad juos kuo mažiau tikrintų. Stengiamės išlaikyti pusiausvyrą tarp šių norų. Tobuliname darbą, bet nedidiname biurokratijos. Dabar mūsų agentūroje dirba per 700 darbuotojų. Vienam darbuotojui tenkantis paraiškų skaičius - vienas didžiausių ES.
Iš kiekvieno paramos euro Lietuva administravimui išleidžia maždaug 3-4 centus. Tai - taip pat vienas geriausių rodiklių ES.
- Euroskeptikai, nors jų šalyje ir buvo labai nedaug, bandė gąsdinti kaimo žmones, kad Lietuvai įstojus į ES jų gyvenimas taps tik sunkesnis. Jūsų nuomone, ar gyvenimas kaime pablogėjo, ar, priešingai, ES pinigai veikia raminamai?
- Per ketverius pasirengimo narystei ES metus mums buvo pateikta apie tūkstantį paraiškų finansuoti investicinius projektus kaime. Įstojus į ES, vien per pirmuosius metus sulaukėme dviejų tūkstančių paraiškų. Kaimo žmonės jau daug geriau suvokia, kokios naudos galima sulaukti iš ES fondų, ir žino, kaip jos siekti. Atmetama tik labai maža dalis projektų - vos 5-7 procentai.
- Šiuolaikinis ūkis neatsiejamas nuo žinių visuomenės. Ar ES pinigai nenukeliauja vien greitai senstančiai technikai ir technologijoms pirkti?
- Už ES pinigus perkama ne tik traktoriai ar sėjamosios. Perkama ir programinė įranga. Beje, modernūs traktoriai yra su kompiuteriais, leidžiančiais apskaičiuoti, kiek užsėjamam plotui tikslinga naudoti sėklų ar trąšų. Reikia mokėti dirbti šia įranga, todėl kaimo žmonės noriai mokosi. ES pinigais finansuojamos ir žemdirbių mokymo programos. Pamažu keičiasi ir pats kaimo žmonių mąstymas. Pastebėjome, kad kasmet ūkininkų klausimai mūsų agentūros darbuotojams tampa vis konkretesni. Žmonės ėmė daug geriau išmanyti finansinius reikalus, žino, kaip siekti savo tikslų.
Tad žinių visuomenės pamatai kuriami ir kaime. |
|
Atgal į turinį |
|
Paryžių užvaldė nauja mada - metų abonementas daržovėms, Lietuvos rytas/Vartai, p. 10 |
| Autorius: Edita Urmonaitė, data: 2006 02 27 |
|
Ūkininkui sumoka iš anksto
Prancūzijoje galima įsigyti abonementą ne vien į kino teatrą arba baseiną. Vis daugiau miestiečių prancūzų jį perka ir norėdami įsigyti vaisių, daržovių, pieno produktų arba mėsos. Provino kaime 80 kilometrų į pietvakarius nuo Paryžiaus įsikūręs Xavier Dandois taip parduoda visas savo užauginamas daržoves bei vaisius. 35 hektarus žemės turintis ūkininkas vaismedžiams bei nešildomiems, lašeline sistema drėkinamiems šiltnamiams skiria pusę turimo ploto. Kiekvieną trečiadienio popietę į savo nedidelį krovininį automobilį sukrovęs ekologiškai išaugintų bulvių, morkų, kopūstų, porų ir ropių dėžes, X.Dandois traukia sostinės link. Vasarą šį sąrašą pakeičia kur kas įvairesnis daržovių, vaisių ir uogų asortimentas.
Valgo, kas tuo metu auga
"Dabar - pats nepalankiausias metas. Žiemos daržovės artėja į pabaigą, o pavasarinė produkcija dar neišaugo", -jaukios Paryžiaus kavinės "La Passerelle" kampe sverdama X.Dandois atvežtas morkas atsidūsta trisdešimtmetė Samia.
Pomidorų ar paprikų skonį ji jau spėjo pamiršti. Nedidelio restorano Paryžiuje savininkė ir dviejų vaikų motina -viena 11-ojo Paryžiaus rajono vartotojų asociacijos "St.Maur", kuri iš anksto visiems metams užsisako X.Dandois produkcijos, įkūrėjų. Kiekvieną trečiadienį asociacijos nariai ateina į kavinę atsiimti 15 eurų (52 litus) kainuojančios savos pintinės. Šį kartą joje - bulvės, morkos, porai, dvi nedidelės kopūstų galvos ir 3 burokėliai.
Įsipareigojimas nevaržo
Ūkininko sudaromos pintinės turinys ir įvairovė priklauso nuo metų laiko, tačiau 2-3 asmenų šeimai savaitinės porcijos paprastai pakanka. Viengungiai gali įsigyti abonementą pirkti pusę pintinės. Bet kuriuo atveju savąją daržovių dalį būtina atsiimti kas savaitę arba susitarti, kad kas nors kitas ją paimtų.
Išvykę atostogų asociacijos nariai abonementą dažnai parduoda mieste likusiems draugams. "Dideliam jų džiaugsmui", - šypsosi informatikas Vincent'as, kitas asociacijos "St.Maur" įkūrėjas.
"Būtinybė ateiti nustatytu laiku manęs nė kiek nevaržo. Paprasčiausiai susiplanuoju laiką. Čia apsilankyti ir kartu susitikti su pažįstamais man atrodo kur kas mieliau nei eiti į prekybos centrą žiemą pirkti beskonių braškių ar pomidorų", - aiškina trisdešimtmetė scenografe Sidone ir prisipažįsta, kad pirmųjų ūkininko ridikėlių jau labai laukia.
Šiuo metu Sidone organizuoja kitą vartotojų asociaciją, kuri tiesiogiai iš ūkininko užsisakinės mėsą-ėrieną, jautieną, kiaulieną bei veršieną - tuo pačiu metinio abonemento principu.
Stulbinantis pasisekimas
Su smulkiuoju žemdirbiu metinę sutartį sudarę vartotojų kolektyvai, vadinamieji AMAP (asociacijos smulkiesiems žemdirbiams palaikyti), Paryžiuje ir visoje Prancūzijoje dygsta lyg grybai po lietaus. Sostinėje jau veikia 15 asociacijų, kuriama dar apie 20 naujų.
Pirmosios iš žemdirbio produkciją tiesiogiai perkančios vartotojų asociacijos Prancūzijoje atsirado 2001-aisiais.
Idėja buvo perimta iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Bet panašūs vartotojų kolektyvai jau senokai gyvuoja ir Šveicarijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Japonijoje bei Kanadoje. Prieš porą metų per AMAP sistemą daržovėmis ir vaisiais apsirūpindavo vos 600 prancūzų, o šiandien -jau 24 tūkstančiai, jų skaičius toliau auga.
Pilietiška piniginė
"Šios daržovės man atrodo daug tikresnės nei tos, kurias pirkčiau parduotuvėje. Žinau, kas, kur ir kaip jas užaugino. Paryžiuje mes turime turgus, kur taip pat galima įsigyti kokybiškos ir šviežios produkcijos.
Bet daržovėmis apsirūpinti per AMAP man atrodo svarbu ir dėl solidarumo su ūkininku. Man patinka įsipareigoti ir bendrai vartoti kitaip, atsižvelgiant į metų laikus, gerbiant gamtą ir mažiau teršiant", -entuziastingai aiškina Samia, reziumuodama bendrą AMAI' asociacijų filosofiją.
Panašiai mąsto ne vien AMAP nariai, bet ir vis daugiau prancūzų, kurie savo pilietinei pozicijai reikšti surado naują priemonę - piniginę.
Vartotojai vis labiau nusisuka nuo intensyvios, pesticidų prikimštos ir aplinkos negerbiančios žemdirbystės, iš kitų pasaulio šalių atgabentų, bet skonį praradusių vaisių ir daržovių. Ekologiškai švarių produktų paklausa Prancūzijoje šiuo metu kyla neregėtu greičiu. AMAP asociacijos miestiečiams taip pat padeda visiškai neprarasti ryšio su kaimu. Vartotojai bent kartą per metus svečiuojasi pas ūkininką, nerotai talkininkauja nuimant derlių, o savo vaikams gali pirštu parodyti, kad bulvės ant medžių neauga.
"Keli asociacijos nariai stebėjosi, kodėl šitaip brangiai kainuoja avietės. O kai atvyko pas mane padėti jų rinkti, viską ir be aiškinimų suprato", - šypsosi X.Dandois.
Gali planuoti biudžetą
Prie "Passerelle" kavinės kampe sukrautų daržovių dėžių sukiojasi vis nauji žmonės. Kiekvienas savaitės normą pasiima ir pasisveria pats, niekieno nekontroliuojamas. Šalia stovinčios dvi merginos tariasi, kaip išradingiau paruošti kopūstus. Receptais keičiamasi dažnai, ypač žiemą, kai pintinės turinys nesikeičia ištisas savaites. Kai kurios asociacijos receptus savo nariams pateikia ir biuletenyje.
"Tiesiogiai su vartotojais pradėjau dirbti prieš dvejus metus ir tikrai nesigailiu. Jaučiuosi ramus, nes žinau, kad visas mano derlius bus parduotas. Galiu daug lengviau planuoti savo biudžetą", - stebėdamas, kaip krepšeliuose prapuola jo užaugintos daržovės, džiaugiasi X.Dandois.
Savo produkciją ūkininkas galėtų pardavinėti ir Paryžiaus turguose. Bet AMAP jam atrodo kur kas patogiau: "Turguje nežinai, kiek turėsi klientų. Juos, pavyzdžiui, išvaiko lietus. Liepą ir rugpjūtį, kai pats derlingiausias metas, paryžiečiai išvažiuoja atostogų. O čia iš manęs produkciją paima reguliariai ir patys pasirūpina, kam ją atiduoti išvykus".
Paklausa nustelbia pasiūlą
Prancūzijoje per AMAP asociacijas vartotojus šiuo metu tiesiogiai aprūpina per 200 nedidelių ūkininkų, besiverčiančių ekologiškai švaria ar bent jau vadinamąja nuosaikia, gamtosaugos paisančia žemdirbyste. II de Franso regione aplink Paryžių tokių ūkininkų rasti nelengva net 100 kilometrų spinduliu, nors paklausa itin didelė.
"II de Franse daug didelių, javus auginančių bendrovių. Jų savininkus domina tiktai kaip iš Briuselio gauti subsidijas žemės ūkiui plėtoti. Auginti daržoves jiems neapsimokėtų, būtų tik papildomų rūpesčių", - svarsto X.Dandois.
Iš viso šis ūkininkas vaisiais ir daržovėmis aprūpina apie 80 paryžiečių šeimų, savo produkciją sostinėje tą pačią dieną pristatydamas dviem skirtingoms asociacijoms. Abonementų sistemos sėkmė X.Dandois skatina vaismedžiais bei daržovėmis apsodinti naujus, grūdinėms kultūroms skirtus plotus.
Nuo šio pavasario prancūzas jau planuoja aprūpinti 100 paryžiečių šeimų, o vėliau gal ir pasisamdyti papildomos darbo jėgos. |
***
|
|
|
|
|
|
| -- 2006 m. vasario 17-23 d. Nr. 7 (880) |
|
| "Atgimimo" straipsniai |
|
|
|
Indrė Kleinaitė [Nuomonė]
Geros naujienos – žmonės keičiasi
Apie tai, kaip keičiasi Anglijoje gyvenančių žmonių suvokimas apie darnią raidą.
Paskutinį kartą Londone lankiausi lygiai prieš metus. Tuomet atrodė, kad tokios temos kaip darni raida, socialinė verslo atsakomybė, etiškas vartojimas ir sveika gyvensena vyrauja pogrindyje bei siauruose akademikų, specialistų ir radikalų sluoksniuose. Neabejotina, tai buvo madinga, tačiau plačios visuomenės nedomino ekologinės morkos ar iš kanapių pluošto pagaminti drabužiai. Tokios temos kaip klimato kaita atrodė baisiai nuobodžios, palyginti su tuo, kokio garsaus dizainerio drabužius vilki Victoria Beckham. Plačią visuomenę pasiekianti žiniasklaida neskyrė daug dėmesio darnios raidos klausimams.
Dabar viskas atrodo kitaip. Dar traukinių stotyje mano akis patraukė laikraščių stendas. Tai buvo „Evening Standard” priedas, skirtas žaliajai revoliucijai, su Stellos McCartney nuotrauka. Pasirodo, jog Paulo ir Lindos McCartney dukra, būdama drabužių dizainerė, daug dėmesio skiria ekologijai. Tai atspindi ne tik jos gyvenimo būdas, bet ir profesija. Garsenybių gyvenimo būdas visada yra įkvėpimo šaltinis masėms, tad nenuostabu, kad „Evening Standard” šiame priede pristatė garsius žmones, kurie aktyviai kovoja už ekologiją. Tarp 10 aktyviausių kovotojų puikuojasi tokie vardai kaip Jude Law, Leonardo di Caprio, Mickas Jaggeris, princas Williamas, Harrisonas Fordas, George Clooney ir kiti. Nesvarbu, kad jų konkretūs darbai galbūt apsiriboja tik vegetarizmu, medžių sodinimu, važinėjimu aplinkai palankesne mašina, tokia kaip „Toyota Prius”. Ar paprasčiausia jie dėvi gamtoje irstančius apatinius. Skeptikai gali pasakyti, kad jie turtingi, tad gali sau leisti tokią prabangą kaip naujausios ekologiškos mašinos ar medžių sodinimo finansavimas. Vis dėlto negalima nuvertinti dėmesio išlepintų garsenybių indėlio į darnios raidos populiarinimą. Protingas mokslininkas gali parašyti traktatą apie darnią raidą, bet bėda ta, kad jo darbas sunkiai skinsis kelią į plačiosios publikos akiratį. Tačiau tokiam garsiam dainininkui kaip Chrisas Martinas iš „Cold Play“ užtenka tik pasiūlyti pirkti „socialiai atsakingai pagamintą šokoladą”, ir tokia svarbi žinia daug stipriau užsifiksuoja žmonių galvose. Ypač jei tai yra transliuojama per dažnai žiūrimą televizijos naujienų laidą.
Būtent televizijos naujienų laidos mane ir labiausiai nustebino. Klimato kaita, prevencinė medicina ir „etiškai pagaminti” drabužiai buvo karščiausios tų dienų naujienos.
Buvo parodyti tirpstantys ledynai ir paaiškinta, jog tai gali kilstelti vandens lygį tiek, kad tokios vietos kaip Florida tiesiog paners po vandeniu. Naujienose buvo pristatyta nauja NHS (National Health Service) programa – per ją daugiau dėmesio bus skirta prevencinei medicinai ir sveiko gyvenimo būdo propagavimui. „Mark&Spencer” pristatė naujus drabužius, kurie yra gaminami iš ekologiškai išaugintos medvilnės bei neišnaudojant trečiojo pasaulio žmonių.
Buvo neįprasta girdėti iš naujienų vedėjos tokių nepatogių klausimų aviacijos industrijos atstovui kaip: „Taigi, kaip jūs jaučiatės žinodami, kad aviacijos verslas niokoja planetą? Ką jūs darote, kad tai sustabdytumėte?” Toje pačioje naujienų dalyje buvo apklausiami žmonės, siekiant išsiaiškinti, ar jie žino, kokį poveikį aplinkai daro jų atostogos šiltuosiuose kraštuose, juolab kad į juos reikia skristi lėktuvu. Pagrindinė CNN naujiena buvo JAV prezidento G.Busho (Dž.Bušo) deklaracija, jog bus skiriama daugiau pinigų alternatyvios energijos technologijų tyrimams. Savo kalboje jis teigė, kad JAV yra priklausomos nuo naftos ir kad tik naujos energijos technologijos gali pakeisti nusistovėjusią situaciją. Vis dėlto nevyriausybinė „Friends of Earth” (Žemės draugai) organizacija sukritikavo G.Busho kalbą, atkreipdama dėmesį tai, jog laikas imtis konkrečių veiksmų, o ne vien tik apsiriboti tyrimais.
Važinėdama metro, kuriame gausu reklamos, negalėjau neatkreipti dėmesio į „British Petroleum” (BP) reklamą: „Mes ieškome kelių į žalesnę ateitį”. Kaip BP ieško tų kelių ir ar gana atkakliai ieško, aš nesidomėjau, tačiau vien tai, kad tokia reklama pateko į metro, kur praeina žmonių masės, yra gerai, nes galbūt ne vienam žmogui tai buvo pirmasis signalas, kad vėjo, saulės ir vandenilio energija yra ateities energija.
Populiarioje „Borders” knygų parduotuvėje vartydama kokią nors knygą apie sveikatą ar kulinariją atkreipdavau dėmesį į visur šmėžuojančius patarimus: „Rinkitės tik ekologiškai išaugintas daržoves, nes įprastose gausu pesticidų ir chemikalų likučių, kurie yra žalingi jūsų sveikatai”.
Tikrai, ekologiškų produktų parduotuvėse, tokiose kaip „Fresh&Wild”, visuomet turėdavai atstovėti netrumpą eilę. Nenuostabu, kad didžiausias pasaulyje ekologiškų produktų prekybos centrų tinklas „Whole Foods”, įkėlęs koją į Didžiąją Britaniją, nebesismulkina mažomis parduotuvėmis ir jau pradėjo įrenginėti didelį prekybos centrą Londono High Street Kensington.
Gurkšnodama morkų sultis „Quiet Revolution” (Tyli revoliucija) kavinėje nugirdau, kaip šalia sėdinčios moterys aptarinėjo, jog rengiamas planas uždrausti reklamą vaikams tų maisto produktų, kurių sudėtyje yra daug cukraus. Penkių žvaigždučių viešbutyje „Grove” gėlės buvo pamerktos stiklainiuose. Turbūt viešbutis laikosi aplinkosauginės politikos ir kaip sugeba, taip prisideda prie išteklių tausojimo. Naktiniame klube tipiškai korporatyviai atrodantis vyras, kuris prisistatė kaip verslo konsultantas, garsiai pareiškė, kad pats laikas būtų žemės ūkyje taikyti šamaniškus ritualus, kad karvės būtų laimingesnės ir jų mėsa geresnė. Nekomentuosiu tokių pareiškimų, tiesiog neįtikėtina, kaip greitai viskas verčiasi aukštyn kojomis.
Autorė yra ekonomistė ir Darnaus vystymosi specialistų asociacijos (Didžioji Britanija) narė | | |
***
|
Kaip išsigelbėti nuo energetikos krizės?, Lietuvos žinios, p. 22 |
| Autorius: Algis Avižienis, data: 2006 02 17 |
|
Nuo 1996 metų naftos kaina pasaulio rinkose patrigubėjo. Brango ir kitos energijos rūšys. Mažesnes pajamas gaunantys lietuviai jau patyrė skaudžias šio proceso pasekmes - vis daugiau mokama už transportą ir maistą. Kas bus toliau?
Lietuvos didžiųjų bankų analitikai bei valdžios atstovai išlieka optimistai ir toliau prognozuoja didėjančias pajamas. Neatrodo, kad būtų galvojama, kaip sumažinti šalies priklausomybę nuo brangstančios, importuotos energijos.
Baugūs veiksniai
Kitų šalių energetikos rinkos stebėtojai įspėja, kad naftos kaina dar padvigubėtų, jei prasidėtų karo veiksmai su Iranu dėl jo branduolinės energijos plėtros. Išlieka galimybė, kad neramumai Nigerijoje, didėjanti įtampa tarp JAV ir Venesuelos, tebesitęsiantys išpuoliai Irake taip pat sutrikdytų naftos tiekimą ir dar kilstelėtų kainas.
Yra ir kitų trumpalaikių veiksnių, galinčių smarkiai padidinti naftos kainą. Pernai uraganai suparalyžiavo JAV naftos ir dujų gavybą Meksikos įlankoje, dėl to pasaulio rinkose energija brango iki rekordinių aukštumų.
Ilgalaikės tendencijos kelia ne mažesnių abejonių: specialistai baiminasi, kad pasaulinė naftos gavyba artėja prie viršūnės. Toliau bus neįmanoma patenkinti augančios paklausos ir energijos kainos taps nekontroliuojamos. Karštai diskutuojama, kada tai įvyks. Pavieniai žinovai teigia, kad jau įvyko, bet daugiau ekspertų prognozuoja, kad tai atsitiks maždaug po 5-25 metų. Pasaulinė paklausa, pasiekusi 85 mln. barelių per dieną, toliau nenumaldomai didėja. Kasmet sudeginama 1-1,5 mln. naftos barelių daugiau nei prieš metus. Pasak JAV Energijos departamento, tokie tempai lemtų, kad po 20 metų kasdien būtų suvartojama iki 111 mln. barelių. Bet vargu ar pavyktų tiek padidinti gavybos apimtį.
Naftos vis mažiau
Naftos paieškos ir gavybos technologijos tobulėja, bet naujų ir didelių telkinių randama vis rečiau. Pasaulio naftos atsargų liūto dalis atrasta dar prieš 40 metų. Didžiausi pasaulyje telkiniai Saudo Arabijoje, Kuveite ir Meksikoje intensyviai eksploatuojami jau dešimtmečius, kai kuriais atvejais net ir 50 metų. Naujausi naftos telkiniai aptinkami sunkiai pasiekiamose vietovėse - giliai po jūros dugnu arba atšiauraus klimato zonose.
Naujai išgaunamos naftos kokybė vis prastesnė. Kai kurie ekspertai mano, kad šviesios, lengvos naftos, tinkamos automobilių degalams gaminti, gavyba jau smunka. Todėl vis daugiau investuojama į naftos perdirbimo įmones, pajėgias apdoroti sunkesnes, sieringesnes naftos rūšis. Neseniai padaugėjo investicijų į naftos gavybą tolimoje Kanados Albertos provincijoje, kur naftininkai kasa ir perdirba vadinamuosius smalingo smėlio telkinius. Nors šis procesas yra kenksmingas aplinkai ir kainuoja tris kartus daugiau nei įprastinis skystos naftos siurbimas, jis apsimoka dėl didėjančių naftos kainų. Šiuo metu iš smalingo smėlio išgaunama 1 mln. barelių naftos kasdien. Vėliau tikimasi produkcijos gauti iki 3 mln. barelių per dieną.
Priklausomybė
Niekas negali pasakyti, kiek nafta ar gamtinės dujos kainuos po kelerių metų, tačiau nestabilumo požymių energijos rinkoje pakanka jau dabar. Tai verčia kai kurių šalių politikus radikaliai keisti požiūrį į energetiką, ieškoti būdų, kaip sumažinti priklausomybę nuo importuotos energijos.
JAV prezidentas George'as W. Bushas, ilgai tvirtinęs, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas intensyvesnei naujų naftos telkinių paieškai, dabar prabilo apie būtinybę skatinti alternatyvios energijos plėtrą. Skaitydamas metinį pranešimą sausio 31 dieną jis pareiškė, kad JAV kenčia nuo "priklausomybės nuo naftos". Bushas paskelbė tikslą -iki 2025 metų sumažinti naftos importą iš Artimųjų Rytų 75 proc. O 22 proc. bus padidintos išlaidas švarios energijos tyrimams, tarp jų ir etanolio gamybai iš biomasės (medžio skiedrų, žolių ir kitų augalų).
Švedija ruošiasi gyventi be naftos
Dar radikalesnį kursą paskelbė Švedijos vyriausybė. Vasario 7 dieną subalansuotos plėtros ministrė M.Sahlin pareiškė, kad per 15 metų Švedija iš viso liausis vartojusi naftą tiek šilumos ūkyje, tiek transporto sistemoje. Švedai siekia pakeisti iškasamą kurą atsinaujinančia energija, kol klimato pokyčiai nepadarė nepataisomos žalos planetai. Švedijos vyriausybė pabrėžė: "Mes norime būti psichologiškai ir techniškai pasiruošę gyventi pasaulyje be naftos".
Jau dabar Švedija pagamina 26 proc. energijos iš atsinaujinančių šaltinių, o ES šalių vidurkis - 6 proc. Lietuva tik planuoja pasiekti 7 proc. rodiklį iki 2010 metų. Švedijoje toliau bus plėtojama biokuro, vėjo bei vandens energijos gamyba, atsisakant branduolinių jėgainių statybos.
ES paieškos
Vasario 8 dieną Europos Komisija pristatė ES Biokuro strategiją, siekiančią naujo postūmio plėtoti biokuro gamybą. Deja, 2003 metais priimta Biokuro direktyva tikslo nepasiekė. ES žemės ūkio komisarė Mariann Fischer Boel pažymėjo, kad naftos kainos verčia vėl prisiminti biokuro pranašumus, o ši gamyba sukurtų daug naujų galimybių Europos ūkininkams.
Tikėtina, kad Europos Taryba kovo 23-24 dienomis aptars bendrą ES energetikos politiką. ES Komisija dar šiemet gali pasiūlyti Biokuro direktyvos pataisą, numatančią privalomas biokuro gamybos normas šalims narėms.
Kokiu keliu eis Lietuva?
Jeigu ES nustatys privalomas biokuro gamybos normas, mūsų Vyriausybė uoliai padarys tai, kas nuo jos priklauso. Ar verta ko nors daugiau tikėtis iš mūsų valdžios? Siekti. įgyvendinti ES reikalavimus - reikštų siekti minimumo, jei palygintume minėtus Švedijos (26 proc.) ir ES (6 proc.) rodiklius dėl atsinaujinančios energijos dalies bendrame energetikos balanse. Kokį kelią derėtų rinktis Lietuvai: radikalųjį švedišką ar atsargųjį ES?
Šildymas ir biokuras
Ar Lietuva turi išteklių padidinti biokuro gamybą? Vandens (sraunių upių), vėjo bei miškų resursų turime mažiau nei Švedija. Bet ariamos žemės Lietuvoje yra maždaug tiek, kiek ir Švedijoje - 3 mln. hektarų. Iš šio kiekio net 700 000 hektarų plotas (tikslus skaičius netrukus bus nustatytas Žemės ūkio ministerijoje) yra apleistas. Sąlygos auginti biokurą pas mus kur kas palankesnės nei tankiai apgyventose Vakarų Europos šalyse.
Ūkininkas, pasodinęs Švedijoje veistus greitai augančius gluosnius, po 4 metų sulauktų pirmo derliaus - šiek tiek mažiau nei 80 tonų medienos iš kiekvieno hektaro. Subrendusi gluosnių plantacija duotų vidutiniškai 20 tonų medienos žaliavos prieaugio kasmet; derlius būtų nuimamas kas 3 metus. Gluosnių metinis prieaugis iš vieno hektaro leistų pagaminti maždaug 40 MWh šilumos. Šis biokuro kiekis duotų augintojui vidutiniškai apie 1000 litų metinių pajamų iš kiekvieno hektaro. Jeigu šiais greitai augančiais medžiais būtų apsodinti 10 000 hektarų nenaudojamų plotų, šalies ūkininkai galėtų tikėtis 10 milijonų litų papildomų metinių pajamų. Išplėtus gluosnių plantacijų plotą iki 500 000 hektarų, pajamos siektų 500 mln. litų.
Palyginkime: 10 MW galingumo biokatilinei (ji pajėgi apšildyti maždaug Šilutės dydžio miestą) per žiemą reikėtų 18 000 tonų gluosnių skiedrų. Tokiam kuro kiekiui užauginti kasmet reikėtų 1000 ha gluosnių plantacijų. Turint 500 000 hektarų plantacijų plotą, šiluma galima aprūpinti 25 Šilutės dydžio Lietuvos miestus, arba maždaug pusę milijono gyventojų.
Biokuras šilumai gaminti Lietuvoje jau populiarus. Šiuo metu medžio atliekomis, pjuvenomis, miško kirtimo atliekomis šalyje kūrenami du šimtai katilinių. Medžio kuru yra visiškai arba didele dalimi šildomi tokie rajonų centrai kaip Šilutė, Ignalina, Utena, Švenčionys, Molėtai ir Varėna. Šalyje veikia per 70 didesnių mediena kūrenamų katilinių, jų bendras pajėgumas siekia 400 MW. Šį pavasarį turėtų pradėti darbą 60 MW biokuro katilinė Vilniuje. Jau dabar Lietuvoje maždaug 11 proc. centralizuotai teikiamos šilumos yra pagaminta iš biokuro. Apleistus žemės plotus pavertus energetinių augalų plantacijomis, biokuro įnašas į šalies šilumos sistemą būtų įspūdingas.
Gluosnių verslas
Lietuvoje gluosnių auginimo verslas prasidėjo tik 2003 metais, kai UAB "Jūsų sodui" pasodino pirmą komercinę 4 ha plantaciją Varėnos rajone. Šį pavasarį numatyta įveisti du šimtus ha, iš kurių nemaža dalis bus mechanizuotai apsodinta UAB "Jūsų sodui" naujai įsigyta sodinamąja. Metų gale bendras Lietuvoje plantacijų plotas turėtų siekti 300 ha. Žemės savininkai bei ūkininkai po truputį kreipiasi dėl struktūrinių fondų paramos pagal programą Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, ir dabar galima prognozuoti, kad 2007 metais plantacijos išsiplės dar keliais šimtais ha.
Vis dėlto abejotina, ar tokie plėtros tempai padės apčiuopiamai sumažinti valstybės priklausomybę nuo importuotos energijos. Jeigu Vyriausybė pati nesiims iniciatyvos, ir toliau remsis vien ES struktūrinių fondų teikiama parama, šioje srityje greitų permainų nesulauksime.
Augintojus tikrai paskatintų metinės, maždaug 150 litų vienam ha, išmokos energetiniams augalams, mat įveisus gluosnių plantaciją pirmųjų pajamų augintojams tenka laukti 4 metus.
Įmanoma ir Lietuvoje
Vyriausybė pati galėtų ryžtingiau mažinti šalies pažeidžiamumą nuo nepalankių išorės pokyčių energetikos srityje. Viena tokių priemonių galėtų būti greitai augančių gluosnių parodomojo projekto rėmimas. Vyriausybė galėtų skirti 1000 ha žemės plotą valstybės biokuro ištekliams gausinti ir paremti plantacijos įveisimo išlaidas (maždaug 6 mln. litų, įskaičiuojant ir technikos įsigijimą). Toks projektas parodytų, kad ne tik Švedijoje, bet ir Lietuvoje įmanoma pagaminti apčiuopiamą kiekį bioenergijos.
Moderni, pačių švedų sukonstruota technika efektyviausiai dirba, kai reikia apžiūrėti bent 1000 ha plantaciją. Jei dabar nesulauksime iš Vyriausybės jokios iniciatyvos, galbūt teks laukti dar 2-3 metus, kol atsirastų 1000 ha plotas plantacijai ir moderni technika.
Turime puikias sąlygas užauginti biokuro šilumos ūkiui. Ar išdrįsime eiti drąsesniu Švedijos keliu? Paskutinė pasaulinė energijos krizė prieš maždaug 30 metų lėmė didelį nedarbą ir stagnaciją, užtrukusią beveik dešimtmetį ir privertusią taupiau bei efektyviau naudoti energiją. |
***
|
Ekologiškų produktų kooperatyvas: vizija ir realybė, Ūkininko patarėjas, p. 13 |
| Autorius: Juozas Skripkauskas, data: 2006 02 14 |
|
Daugiausia ekologinių ūkių Žemaitijoje yra Telšių r. - 46, kituose. - gerokai mažiau. Iš minėtų telšiškių ūkių 18 yra pienininkystės. Si juos siejanti aplinkybė paskatino ūkininkus permąstyti veiklą ir bandyti kaip nors įprasminti savo padėtį. Iki šiol pieno perdirbimo įmonės už ekologišką pieno produkciją jokių priedų nemokėjo, motyvuodamos tuo, kad pernelyg maži tokios produkcijos kiekiai jai atskirai perdirbti. Telšių r. ūkininkai nusprendė šiuos kiekius kaip nors sujungti į vieną.
Steigia kooperatyvą
Žemės ūkio rūmų atstovas Telšių r. Andrius Norkūnas "Ūkininko patarėjui" pasakojo, kad apie kooperatyvą rajono ūkininkai kalbėjo jau ir praėjusiais metais, tačiau po nuviliančių pieno perdirbėjų pažadų nuleido rankas. Pernai daugiau kaip į dvi dešimtis pieno perdirbimo įmonių buvo išsiuntinėta informacija apie galimybę parduoti ekologišką pieną. Atsiliepė keturios, iš jų tik dvi -su konkrečiais siūlymais. AB "Žemaitijos pienas" žadėjo prie esamos kainos primokėti 2 et, o viena įmonė Aukštaitijoje pirktų po litą už kilogramą, tačiau pieno kiekis turėtų būti ne mažesnis nei 8-10 t per dieną.
ŽŪR atstovo teigimu, "Žemaitijos pieno" atsakymas ūkininkų netenkina, o surinkti didesnį pieno kiekį pabandyti galima. Juo labiau kad Telšių r. nusimato ekologiškų pieno ūkių skaičiaus didėjimas, yra jų ir aplinkiniuose rajonuose.
Gavę šiokias tokias išmokas už ekologinį ūkininkavimą, šiais metais telšiškiai jau aktyviau ėmėsi kooperatyvo steigimo, visiškai baigiami tvarkyti dokumentai. A.Norkūnas išrinktas valdybos pirmininku, administratore dirbs Aldona Čiuteikienė, vadovaujanti ir rajono ekologinių ūkių plėtros draugijai. Abiejų vadovų šeimos turi įkūrę ekologinius ūkius.
Pieno kiekiai didės
A.Norkūnas mano, kad pirmasis svarbiausias kooperatyvo uždavinys - surinkti tokį pieno kiekį, kurio pakaktą kuriai nors pieno perdirbimo įmonei ekologiškai produkcijai gaminti. Kadangi vien iš Telšių r. tokio pieno akivaizdžiai neužteks, ketinama žvalgytis į kaimyninius rajonus. Manoma, kad sutarus su pirkėjais dėl geresnės negu įprasta kainos, ekologinių ūkių savininkai iš kitų rajonų susivilios ir savo pieną patikės kooperatyvui.
Paklaustas, kokia turėtų būti ekologiško pieno kaina, kad ji sudomintų ūkininkus, A.Norkūnas sakė:
- Ji turėtų būti maksimali, kokia šiandien yra Lietuvoje. Galėtume šnekėti apie 80-90 et už kg, kažkas tokią kainą moka. Nesvarbu, kad ekologiško pieno pas ūkininką tik 50 1, jis vis vien turėtų gauti tokią kainą. Tai, žinoma, tik mano nuomonė.
Jau šiemet numatomas ekologiško pieno kiekio rajone didėjimas, o kitais metais - dar daugiau, kadangi daug ūkininkų yra pareiškę norą ūkininkauti ekologiškai. Ir iš minėtų 46 ūkių ne visi dėl vienų ar kitų priežasčių yra sertifikavę savo gyvulius. Be to, plečiasi dabar ekologiškai ūkininkaujantys pieno ūkiai.
- Taip sparčiai, kaip mes galvojame, tie ūkiai gal ir nedidės, nes karvių bandą plėsti reikia pagal tam tikrus reikalavimus, negali iš kitos bandos be adaptacijos pervesti gyvulį. Jei karvę atvedei į ekologinį ūkį, tai dar nereiškia, kad ji jau ir duoda ekologinį pieną. Taip nebūna, yra pereinamasis laikotarpis, - samprotavo A.Norkūnas.
Barjerai
Padidėjus ekologiško pieno kiekiams ir pasiekus rajone bent jau 5 t per dieną, kooperatyvas ne tik surinktų pieną, bet ir bandytų jį perdirbti. Pirmiausia jį pilstytų, galbūt gamintų varškę, grietinę ir kitos paprastos ekologiškos produkcijos. A.Norkūnas mano, kad poreikis ekologiškiems pieno produktams būtų, ir pirmiausia mažų vaikų maistelio gamybai, alergiškiems žmonėms, ligoniams. Kol kas tai, aišku, tik tolimos, bet įgyvendinamos svajonės.
Didžiuosiuose prekybos centruose prekiauti ekologiška produkcija yra tas pats, kas eiti su šake prieš traukinį, mano pašnekovas. Gausybėje prekių keli produktėliai paskęstų, jų niekas nerastų, neįvertintų, taip stovėdami jie ir pasentų. Reikalingos specializuotos parduotuvės, kuriose būtų didesnis ekologiškų prekių pasirinkimas. A.Norkūnas sakė, kad jų kooperatyvo tikslas nėra vien pieną vežioti. Savo veikloje kooperatyvas yra nurodęs prekybą ir kita ekologiška produkcija.
Paklaustas, kiek daugiau už įprastą parduotuvėje kainuotų ekologiška produkcija, A.Norkūnas sakė, kad jos kaina turėtų būti 15-30 proc. didesnė. O šiaip kainą nulemia rinka ir produkto paklausa.
Kuriant kooperatyvą teko susidurti su įvairiais sunkumais. Negana, kad nėra lengva rasti bendraminčių, kartais ir valdžios pozicija kooperatyvų klausimu nesuprantama.
- Be perstojo visi šnekėjo, kad reikia puoselėti kooperaciją, kad valstybė ją rems. Tuo tarpu susikooperavus keliems žmonėms, prasideda visokiausios išlaidos, - piktinosi ŽŪR atstovas. - Ką ten kalbėti apie mokesčių nuolaidas - registruodami kooperatyvą jau turime nurodyti bent pusę finansininko, administratoriaus etatus.
Perspėjimai apie būsimus sunkumus
Telšių r. veikia ne vienas žemės ūkio kooperatyvas, tiesa, su ekologija jie nesusiję. "Ūkininko patarėjas" kalbino kitą pieno supirkimu užsiimantį kooperatyvą, bandydamas išsiaiškinti, ar taip jau paprasta buvo pradėti veiklą ir su kokiais sunkumais susidūrė.
ŽŪK "Rešketėnai", jau šeštus metus iš ūkininkų superkančio pieną, valdybos pirmininkas Algirdas Leščiauskas pasakojo:
- Galbūt ekologiniam kooperatyvui bus lengviau patekti į rinką. Šiaip pieno rinka yra perpildyta ir į ją įeiti labai sunku, ypač turint mažą pieno kiekį. Ir bendraminčių rasti nėra lengva. Reikia įvykdyti daug veterinarinių reikalavimų, besisteigiantis kooperatyvas, norėdamas turėti savo supirkimo punktą, privalės Nacionalinėje mokėjimo agentūroje užsiregistruoti kaip supirkėjas ir pasirašyti vadinamąjį garantinį raštą. Priklausomai nuo per metus superkamo pieno kiekio, jis turės užstatyti atitinkamą pinigų sumą, kuri galės būti naudojama, kooperatyvui tapus nemokiam. Mes mokėjome 20 tūkst. Lt ir tai buvo vienas skausmingiausių dalykų, stabdžiusių kooperaciją. (Dabar naujai besiregistruojantis pieno supirkėjas turi pateikti garantiją 2500 Lt - aut. past.) Aišku, supirkėjas turės būti atestuotas, išklausęs kursus LVA melžimo mokymo centre.
A.Leščiauskas mano, kad teks atlaikyti ir didžiųjų perdirbėjų spaudimą, nes jie visomis priemonėmis stengsis, kad naujam kooperatyvui nepasisektų, ir tuo tikslu naudosis dabar veikiančių kontroliuojančių tarnybų pagalba. "Rešketėnų" kooperatyvas dabar priklauso asociacijai ir per dieną visi jos nariai surenka 3001 pieno. Tai gerokai palengvina darbą, nes asociacija derasi su perdirbėjais dėl kainų, įmonės, nenorėdamos prarasti didelio pieno kiekio, priverstos taikytis prie asociacijos pateiktų sąlygų.
Laiko išbandymus atlaikiusio kooperatyvo vadovas mano, kad kooperacija ūkininkams davė naudos. Dabartiniai "Rešketėnų" kooperatyvo nariai daugiausia yra smulkūs ir vidutiniai gamintojai. Parduodantys iki 100 kg pieno per dieną, už kilogramą gauna 48-50 et, jeigu jie nebūtų kooperatyvo nariai, pieno įmonės jiems pasiūlytų daugiausiai 40 et. Taigi kooperatyvo steigimas buvo prasmingas. |
***
|
Puodui košės - viena kruopa, Ūkininko patarėjas, p. 1, 7 |
| Autorius: Rasa Jagaitė, data: 2006 02 09 |
|
Regis, jau visiems ekologinių ūkių savininkams "įkalta" į galvą, kad pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus nuo šių metų sausio 1 d. visi privalo naudoti tik ekologiškai išaugintas sėklas ar kitą augalų dauginamąją medžiagą. Bene prieš trejus ar dvejus metus pradėta kurti ekologinės sėklininkystės sistema, sėklų duomenų bazė. Tačiau atėjus numatytai datai aiškėja, kad ekologinių sėklų šį pavasarį turėsime labai mažai, palyginti su tuo kiekiu, kokio reikia visiems sertifikuotiems ekologinių ūkių pasėliams apsėti.
Tuo tarpu ekologiškas sėklas auginantys ūkininkai nežino jų paklausos ir nėra garantuoti, ar paruoštas sėklas galės parduoti. Jie stebisi ir dėl to, jog iš pradžių žemdirbiai buvo labai griežtai įspėjami, kad nuo šių metų ekologiniuose ūkiuose privalės sėti tik ekologiškas sėklas, o dabar jau šnekama apie suteikiamas išlygas, jei tokių sėklų šalyje nebūsią.
Reikia tūkstančių tonu
Pernai Lietuvoje buvo sertifikuota 1811 ekologinių ūkių, kurie užima beveik 70 tūkst. ha. Iš jų ekologiniai varpinių javų ir ankštinių augalų pasėliai sudarė beveik 40 tūkst. ha, daugiametės žolės - daugiau nei 17 tūkst. ha. Palyginti su 2004 m., ekologinių ūkių skaičius padidėjo apie 60 proc. Šiais metais, suprantama, be jau esamų ūkių, ir daugiau žemdirbių pradės ūkininkauti ekologiškai. Vadinasi, visi jie privalės savo laukus apsėti ekologinėmis sėklomis.
Kiek iš tiesų jų reikės, nė vienas ekologinio ūkininkavimo specialistas nedrįsta pasakyti. Galime tik patys paskaičiuoti teoriškai. Pavyzdžiui, apytikriai imant, kad į hektarą sėjama 200 kg javų, pernai sertifikuotiems 40 tūkst. ha reikėtų 8 tūkst. t sėklų. O kur dar ganyklos, kurioms atnaujinti irgi reikia žolių sėklų, daržai, bulvės?
Apie tūkstančius tonų sertifikuotų sėklų šiais metais negali būti nė kalbos. Jų kiekį galėtume palyginti su viena kruopa, iš kurios bandytume išvirti puodą košės. Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos (VSGT) duomenys rodo, kad pernai šalyje buvo aprobuota 284,5 ha ekologinių sėklinių pasėlių, kuriuos turėjo 14 atestuotų augalų dauginamosios medžiagos tiekėjų (ekologinių ūkių ir kitų augintojų). VSGT duomenimis, šiemet numatoma sertifikuoti tuose pasėliuose gautas maždaug 346 t sėklų. "Tiesa, kol kas dar neaišku, ar visos šios sėklos atitiks keliamus reikalavimus, ar joms bus išduoti sertifikatai. Sėklininkystės ūkiai tik dabar jas pradeda ruošti. Todėl visi šie duomenys yra preliminarūs", - "Ūkininko patarėjui" sakė VSGT Sėklų skyriaus vedėja Marija Alechnovič ir pridūrė, kad daugelis augintojų visų sėklų nepardavinės, nes jos yra aukštesnių reprodukcijų ir skirtos toliau dauginti.
Pasak M. Alechnovič, atskirų reikalavimų ekologinių sėklų augintojams bei pačioms ekologinėms sėkloms nėra, galioja tokie pat, kaip ir visiems kitiems šalyje esantiems augalų dauginamosios medžiagos tiekėjams bei jų platinamoms sėkloms. Žinoma, ekologinės sėklos, be VSGT išduoto sertifikato, dar turi turėti ir VšĮ "Ekoagros" išduotą sertifikatą, kuris ir patvirtina jų ekologiškumą.
Duomenų bazėje - trys tiekėjai
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (RIS) Ekologiškos augalų dauginamosios medžiagos duomenų bazėje nurodoma, kad sausio mėn. ekologiškų sėklų turėjo trys tiekėjai: ūkininkas Edmundas Jastramskas, Lietuvos žemdirbystės institutas (LŽI) ir šio instituto Joniškėlio bandymų stotis.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Vidaus rinkos informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Asta Ramaškevičienė "Ūkininko patarėjui" sakė, kad kol kas mažai respondentų pateikė informaciją apie turimas ekologiškas sėklas. Daugelis augintojų jas dar tik valo, rūšiuoja ir tvarko sertifikavimo reikalus. Todėl sausio mėn. jie dar negalėjo pasakyti, kokį kiekį sėklų pavasario sezonui turės. Pagal žemės ūkio ministro patvirtintas ekologiškų sėklų tiekimo taisykles, duomenys apie sėklas RIS turi būti teikiami kiekvieno mėnesio 15 d. Tikimasi, kad vasario 15 d. bus žinomas didesnis rinkai siūlomų ekologiškų sėklų kiekis. Nė vienas ūkininkas dar nepatvirtino, kiek sėklų šį pavasarį jis turės. Todėl dabar ką nors tikslesnio pasakyti neįmanoma. Vis dėlto A. Ramaškevičienė mano, kad ekologiškų sėklų duomenų bazė turėtų veikti ir ten pateikiamą informaciją ekologinių ūkių savininkai lengvai pasieks.
Tuo tarpu ekologiškų sėklų ieškantys ūkininkai į ŽŪIKVC skambina kiekvieną dieną ir domisi, ar bus jiems reikalingų sėklų. Pasak A. Ramaškevičienės, ieškoma visokių pavasarį sėjamų javų, žolių, ankštinių augalų, daržovių ir kitų sėklų.
Sėkliniai plotai riboti
LŽI Joniškėlio bandymų stoties direktorės pavaduotojas gamybai Donatas Klinga "Ūkininko patarėjui" patvirtino, kad ekologinių ūkių šeimininkai sėklomis labai domisi: "Beveik visos sėklos, kurias šių metų pavasario sezonui mūsų bandymų stotis užaugino, jau dabar yra užsakytos. Paruošėme 3,4 t miežių Auksiniai (C] kategorijos), apie 3 t avižų Migla (B ir C,), 1 t žirnių Eiffel (CJ. Ekologiškų sėklų galėjome užauginti nelabai daug, kadangi turime tik 5 ha ekologinės, sėkliniams pasėliams skirtos žemės. Mes esame biudžetinė įstaiga, todėl sėklų kainos tikrai palyginti nėra didelės, nekomercinės. Tona C( kategorijos miežių sėklų kainuoja apie 650 Lt. B kategorijos avižų tona parduodama maždaug už 900 Lt, o C, - už 700 Lt. Sėklinius C2 kategorijos žirnius nutarta parduoti maždaug po 550 Lt/t". D. Klinga "Ūkininko patarėjui" sakė, kad jie ekologiškas javų sėklas parduoda maždaug 10 proc. brangiau negu įprastines, nes tokias sėklas užauginti ir paruošti sudėtingiau , reikia daugiau priežiūros. Žinoma, ekologiškų, kaip ir bet kokių kitų sėklų kainas lemia ir jų reprodukcija, licencinis daugintojams mokamas mokestis ir pan. Aukštesnės reprodukcijos sėklos yra brangesnės.
Šių metų pavasarį LŽI Joniškėlio bandymų stotis ekologiškų sėklų plotų nenumato plėsti, kadangi, kaip ir pernai, jiems teturi 5 ha sertifikuoto žemės ploto, o pasėlius didinti nėra galimybių. Kaip bus ateityje, nežinia. Gal po šių metų sezono bent kiek bus aiškesnis ekologiškų sėklų poreikis.
RIS duomenų bazėje skelbiama, kad LŽI turi 1,1 t miežių Aidas B kategorijos ekologiškų sėklų. Pasak LŽI Bandymų skyriaus vedėjos Almos Salinienės, iki vasario pradžios jomis žemdirbiai nesidomėjo ir nė kilogramo nebuvo nupirkę. Kadangi šios sėklos yra aukštos reprodukcijos, t.y. B kategorijos, tai jų netikslinga sėti iš karto į gamybinius pasėlius. Šios kategorijos sėklas sėklininkystės ūkiai paprastai naudoja tolesniam dauginimui. Tona B kategorijos miežių sėklų pernai LŽI kainavo šiek tiek daugiau nei 1200 Lt (be PVM).
LŽI turi 8 ha, skirtus žieminių ir vasarinių javų, daugiamečių žolių ekologinėms sėkloms auginti. "Plotas ribotas, plėstis nėra galimybių, todėl visų sėklų poreikio mes tikrai neišpildysime. Kiek galimybių turėsime, tiek ir paruošime", - sakė A. Salinienė.
LŽI Bandymų skyriaus vedėja A. Salinienė iškėlė dar vieną ekologinės sėklininkystės sistemos kūrimosi nesklandumą - iš pradžių buvo neaišku, iš kur reikia įsigyti pradinę ekologinių sėklų dauginimo medžiagą, t.y._ aukštų reprodukcijų sėklų. LŽI atlieka įvairių augalų veislių pradinį dauginimą, tad gautas aukštų kategorijų sėklas gali dauginti toliau. Tačiau kur dauginimui skirtų aukštų kategorijų sėklų gaus ekologiniai sėklininkystės ūkiai, dar nėra visiškai aišku.
Dar neturi seklų sertifikatų
Lazdijų r. ūkininkas E. Jastramskas ekologines sėklas auginti rengėsi iš anksto, nes ir seniau jis užsiėmė sėklininkyste, turi sandėlių, sėklų tvarkymo įrangos. Šiuo metu ūkyje jis pradėjo ruošti ekologiškus sėklinius žirnius Kiblukai. Pasak ūkininko, gal susidarys iki 10 t C, kategorijos sėklų. Tiek pat turėtų būti ir B kategorijos miežių Ula sėklų.
E. Jastramskas dar neturi sėklinių žirnių ir miežių sertifikatų, nes dar nebaigė jų paruošti, sutaruoti. Tik kai tai padarys, galės kviesti VSGT specialistus, kad paimtų pavyzdžius, patikrintų kokybę ir, jei viskas atitinka reikalavimus, išduotų sertifikatus.
Vasario pradžioje ūkininkas E. Jastramskas dar nežinojo, kokiomis kainomis ekologiškus sėklinius žirnius ir miežius jis pardavinės. Sako, reikia pasitarti visiems sėklų augintojams, kad vienas brangiau, o kitas pigiau "nepaleistų". E. Jastramskas teigė nemažai turėsiąs ir trečiojo atsėlio ekologiškų vasarinių kviečių. Nors jiems jau neišduodami sertifikatai, bet žemdirbiai, matyt, ir tokius pirks kaip ūkinę sėklą.
Ekologinį sėklininkystės ūkį pernai įkūrė ir Pasvalio r. ūkininkas Dainius Tuominis. Užsiimti ekologine sėklininkyste ūkininkas pradėjo rengtis ir tam reikalingus dokumentus tvarkyti prieš trejus metus. Pradinę aukštų kategorijų dauginamąją medžiagą pagal sudarytas sutartis jis pirks iš LŽI ir vienos stambios sėklininkystės firmos. Už tai ūkis jiems mokės nustatytus licencinius mokesčius. Pernai sėkliniai pasėliai užėmė apie 40 ha. O iš viso ūkio ekologinis plotas sudaro 180 ha.
D. Tuominis "Ūkininko patarėjui" sakė, kad šiuo metu sėklų dar nėra pardavęs, nes jos nebaigtos ruošti ir dar neišduoti sėklų sertifikatai. Pavasario sezonui ūkininkas turės apie 20 t miežių Ula C, ir maždaug 5 t B kategorijos avižų Migla. Ūkininkas dar nežino, už kiek ekologiškas sėklas realizuos. Jis mano, kad jų kainos neturėtų per daug skirtis nuo įprastų sėklų kainų. "Jeigu bus didelė ekologiškų sėklų paklausa, tai kainos gali ir pakilti. Bet kol kas jas prognozuoti tikrai sunku", - sakė D. Tuominis.
Leis naudoti įprastas sėklas
Ekologinius ūkius tikrinanti ir šertifikuojanti VšĮ "Ekoagros" ūkininkus informuoja, kad šiais metais sėklas bei kitą augalų dauginamąją medžiagą galima įsigyti iš VSGT atestuotų ekologiškų sėklų tiekėjų; iš ekologinės gamybos ūkių, kuriuose išaugintą produkciją galima naudoti kaip sėklas; naudoti savo ekologinėje ūkio dalyje išaugintą reprodukciją; importuoti norimas veisles ar rūšis iš užsienio šalių ekologinių ūkių. Visai įsigytai sėklai ar dauginamajai medžiagai privaloma turėti kilmę patvirtinančius dokumentus. "Sėklos, visas augalas ar vegetatyvinė augalo dalis yra ekologiški, jei nėra genetiškai modifikuoti, o sėklos auginamos ekologinės gamybos ūkyje vieną generaciją (vienmečių augalų - vienerius metus, daugiamečių - dvejus metus). Dauginamoji medžiaga gali būti apdorojama tik Ekologinio žemės ūkio taisyklėse nurodytomis priemonėmis", - įspėjami ūkininkai "Ekoagros" interneto svetainėje. Ką daryti ūkininkams, kurie negaus nusipirkti norimos veislės ekologiškų sėklų ir patys savo ūkyje jų neturės? "Jei Lietuvoje nebus norimos veislės, reprodukcijos ekologiškų sėklų, bus taikomos išimtys ir leista naudoti įprastą sėklą. Pareiškėjas su nustatytos formos prašymu galės kreiptis į sertifikacijos įstaigą "Ekoagros", nurodydamas reprodukcinę sėklą, veislę, įsigijimo šaltinį", - "Ūkininko patarėjui" sakė "Ekoagros" direktorė Ona Kazlienė. Negavusiems nusipirkti ekologiškų sėklų ūkiams nedraudžiama sėti ir savo laukuose užsiaugintus javus ar kitas sėklas. Bet tik tuo atveju, jei šie ūkiai pernai buvo ekologiniai ar pereinamojo laikotarpio. Turimus grūdus, žoles ar pan., net jei jie ir neturi VSTG išduoto sertifikato, ekologiniai ūkiai gali parduoti vieni kitiems ir naudoti kaip sėklas. Tai nėra uždrausta. Tiesa, pasėjus paprastus grūdus, kurių net kokybė neaiški, vargiai galima tikėtis labai gero derliaus. O. Kazlienė sakė, jog apie tai, kokias sėklas galima naudoti ekologiniuose ūkiuose, jų savininkai yra informuojami. "Išimtys padarytos dėl to, kad kol kas tiek ekologinių sertifikuotų sėklų, kiek reikėtų visiems ūkių pasėliams apsėti, tikrai nėra. Siūlomas ekologinių sėklų asortimentas - labai menkas", - sakė O. Kazlienė.
Kiek importuota ekologiškų sėklų iš kitų ES šalių, informacijos taip pat nėra. Kadangi Lietuvoje galioja ir kitų ES šalių išduoti sėklų sertifikatai, jas bet kuri firma gali laisvai įvežti ir prekiauti. Jeigu kas nors susigundys prekiauti importinėmis, iš Vakarų Europos įvežtomis ekologiškomis sėklomis, suprantama, jos bus gerokai brangesnės negu vietinės ir vargu ar ūkininkai galės tokias įpirkti. |
***
|
Ekologinis ūkininkavimas Vengrijoje, Ūkininko patarėjas, p. 7 |
| Autorius: Parengta pagal VĮ "Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras" leidinį "Agro RINKA" ir RIS interneto informaciją, data: 2006 02 09 |
|
Ekologinis ūkininkavimas Vengrijoje prasidėjo 1980 m. 2004 m. buvo sertifikuoti 1420 ūkiai, o sertifikuotas plotas siekė 128,69 tūkst. ha. Ekologinės gamybos plotas 2004 m. sudarė 2 proc. žemės ūkio naudmenų.
Apie 90 proc. ekologiškų produktų Vengrijoje yra eksportuojama. Iki 1990 m. ekologiški produktai buvo eksportuojami į Olandiją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Skandinavijos šalis, o nuo 2003 m. - į Vokietiją, Austriją, Šveicariją, Olandiją.
Daugiausia išvežama grūdų. Bendra eksporto apyvarta 2001 m. siekė 35 mln. EUR. Sumažėjus eksporto galimybėms ir augant vartotojų susidomėjimui ekologiškais produktais, padidėjo jų perdirbimo apimtys. 2003 m. buvo sertifikuota 215 ekologiškų produktų perdirbimo įmonių. Palyginti su 1998 m., ekologiškų produktų perdirbimo įmonių skaičius padidėjo 12 kartų.
1999 m. ekologiškais produktais prekiavo 20 sveiko maisto parduotuvių Budapešte. Jose buvo galima įsigyti bakalėjos produktų, kurių 80- 90 proc. buvo importuoti. Ūkininkai šviežius ekologiškus produktus parduodavo tiesiogiai iš ūkių arba mugėse, kurios vyko kartą per savaitę Budapešte. Vėliau ekologiškų produktų atsirado ir mažmeninės prekybos centruose. 2000 m. 50-60 proc. ekologiškų produktų buvo parduota prekybos centruose, 35-40 proc. - ekologiškų produktų ir sveiko maisto parduotuvėse, 1-5 proc. - mugėse bei tiesiogiai iš ūkių.
Apklausų rezultatai rodo, kad Vengrijoje vartotojai perka ekologiškus produktus dėl susirūpinimo savo sveikata bei aplinkos apsauga. Pirkėjai nurodė, kad ekologiškų produktų neperka ar perka juos retai dėl didelės jų kainos, informacijos trūkumo, neranda ekologiškų produktų prekybos vietų. Apklausa parodė, kad vartotojai nežino, kaip atpažinti ekologiškus produktus. Tik 11,7 proc. respondentų gali tiksliai apibūdinti terminus "Ekologinis ūkininkavimas" ir "Ekologiškas produktas". |
***
 |
Ekologinė produkcija reikalinga saviems, Verslo žinios, p. 14 |
| Autorius: Arūnas Milašius, data: 2006 02 09 |
|
Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas siūlo Žemės ūkio ministerijai keisti ekologinių ūkių rėmimo tvarką, nes šiuo metu žemdirbiai masiškai registruoja tokius ūkius ir gauna išmokas, nors pasitaiko atvejų, jog rudenį pasėliai paprasčiausiai apariami - pakanka vien finansinės paramos, o imti derlių ir mėginti jį parduoti jau nebeverta.
Tikimasi, kad pasaulinė sertifikuotos ekologiškos produkcijos rinka ir toliau augs, artimiausioje ateityje - 10-20% per metus. 2010 metais ši rinka galėtų sudaryti nuo 3,5% iki 5% pasaulinės maisto rinkos. Lietuvoje ekologiniai ūkiai kol kas užima tik 2,5% visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų.
"Išmokos skaičiuojamos, kad būtų kompensuotas derliaus praradimas, palyginti su tradiciniu ūkininkavimu, tačiau jos nėra skirtos tam, jog apsimokėtų iš viso neauginti. Siūlome keletą variantų, kad išmokos būtų labiau kontroliuojamos. Viena iš mūsų siūlomų išeičių - išmokas susieti su produkcija.
Tada atsiribotume nuo ūkininkų, kurie nieko negamina, tik gauna pinigus. Parama turi veikti kaip katalizatorius, o ne kaip valstybinis pirkimas. Reikia griežtinti pinigų skyrimo schemas", - teigia dr. Romualdas Zemeckis, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Žemės ūkio politikos skyriaus vedėjas.
Mokslininkas prisipažįsta, jog taip gadinama ir žemdirbių psichologija, nes jie gauna pinigus už tai, kad nieko neveiktų.
"Kita bėda, jog produkcijos yra, tačiau į rinką ją pateikti sunku, nes tam nepasirengę perdirbėjai. Parama buvo skiriama tik ūkininkams, o rinkodarai ir perdirbimui beveik nieko neduodama, ir jau matyti, jog tai silpnosios vietos. Dabar produkciją gaminti skatinama, o jos lyg ir niekam nereikia. Produkcija parduodama ne kaip ekologinė arba, blogiausiu atveju, užariama", - pripažįsta p. Zemeckis.
Pakeitimų nežada
AEI atlikto tyrimo duomenimis, jei būtų nutraukta dabartinė paramos programa, 52% ekologiškai ūkininkaujančių subjektų atsakė, kad toliau vystytų tokį gamybos būdą, tačiau ketvirtadalis iš jų mažintų apimtis.
"Diskusijos dėl išmokų pakeitimo tvarkos vyksta, tačiau vokiečiai, pavyzdžiui, tokios tvarkos atsisakė. Iš dalies išmokos jau susietos su produkcija. Be to, dar nežinome, kiek pinigų bus skirta 2007-2013 m. laikotarpiui", - pasakoja Šarūnas Laužadis, Žemės ūkio ministerijos Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyriausiasis specialistas.
Ponas Laužadis kol kas nenuogąstauja dėl kilusio ekologinių ūkių registravimo bumo.
"Kartais žmonės ateina registruoti ūkio net neskaitę taisyklių ir tik klausia, kur čia duoda pinigus. Šiais metais tikriausiai nebus tokio šuolio kaip pernai - vargu ar bus daugiau nei 2.500 ūkių. Lietuvoje galėtų būti 4.000-5.000 ekologinių ūkių. Normalu iki 10-15% visų naudmenų. Vėliau gali kilti problemų", - tvirtina specialistas.
Kai kurie žemdirbiai, neįvertinę savo sugebėjimų, atsisako savo planų arba neįvykdo reikalavimų.
Pernai buvo paduota per 2.000 paraiškų, sertifikuota 1.811.
Grūdai tik naminukei
"Blogiausia, jog nėra kur realizuoti produkcijos. Nors ir nenaudoju trąšų, tačiau prikūliau beveik 3 tonas rugių iš ha. Jei grūdus nuveži supirkėjams, iš tavęs tik pasijuokia. Nors ekologiniai sveikesni, tačiau neatitinka maistiniams grūdams, augintiems su chemikalais, keliamų kokybės reikalavimų.
Vienintelis kelias - juos parduoti tuo užsiimančiom firmom, tačiau man iš Lazdijų juos tektų vežti į Pasvalį. Finansiškai tai neapsimoka", - pasakoja dr. Juozapas Šeštakauskas, Lazdijų rajone ekologiškai dirbantis 8 ha.
Ūkininkas neslepia, jog pernai derlių už tinkamą kainą pardavė naminės gamintojams, nes oficialioms firmoms jo produkcija nebuvo įdomi. Ponas Šeštakauskas įsitikinęs, jog gaunant išmokas ekologinis ūkininkavimas labai perspektyvus mažų ūkių savininkams, kurie trąšų ir chemikalų vis tiek neturi už ką nusipirkti.
"Kai pradėjo mokėti išmokas, į ekologinį ūkininkavimą patraukė ir stambesni augintojai, tačiau keliuose šimtuose hektarų be chemikalų pelningai dirbti vargu ar pavyks", - įsitikinęs daktaras. |
***
Informacija 2006 02 09
Daugėja naujų augalų veislių
Vasario 8 d. Žemės ūkio ministerijoje įvyko Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos posėdis. Jo metu buvo aptarti augalų veislių tyrimo stotyse 2003-2005 metais atliktų Lietuvos ir užsienio valstybių selekcininkų sukurtų naujų augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimo duomenys ir priimti sprendimai dėl naujų, minėtuose tyrimuose geriausiai pasirodžiusių, augalų veislių įrašymo į tikslinamą ,,Nacionalinį augalų veislių 2006 m. sąrašą“.
Į ,,Nacionalinį augalų veislių 2005 m. sąrašą“ buvo įrašytos 762 veislės. Lietuvos selekcininkų sukurtų veislių šiame sąraše buvo 197, iš jų 98 sukurtos Lietuvos žemdirbystės institute, 86 – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute, 13 – Lietuvos žemės ūkio universitete.
Kaip informavo Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro direktorius Stanislovas Polikaitis, ,,Nacionalinis augalų veislių sąrašas” skirtas veislinės dauginamosios medžiagos augintojams, ūkininkams ir kitiems žemės naudotojams, kad jie galėtų pasirinkti auginti geriausiai mūsų klimato sąlygomis derančias grūdinių kultūrų, bulvių, rapsų, cukrinių runkelių, linų, daugiamečių žolių, daržovių ir kitų rūšių augalų veisles. Į jį įrašomos tik pasižyminčios gausiu, stabiliu ir geros kokybės derliumi, puikia iš jo gaminamos produkcijos kokybe, taip pat atsparios nepalankioms žiemojimo sąlygoms, ligoms ir kitomis vertingomis savybėmis pasižyminčios veislės.
Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija, išanalizavusi ir įvertinusi Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro pateiktus apibendrintus augalų veislių tyrimo stotyse 2003-2005 m. atliktų įvairių rūšių žemės ūkio ir daržo augalų veislių tyrimo duomenis, pritarė 98 naujų augalų veislių įrašymui į ,,Nacionalinį augalų veislių 2006 m. sąrašą” ir selekcininkų prašymu 84 senų, morališkai pasenusių, taip pat mūsų žemdirbių mažiau pamėgtų veislių išbraukimui iš šio sąrašo.
Lietuvos valstybiniam augalų veislių tyrimo centrui organizuojant ir koordinuojant augalų veislių ūkinio vertingumo ir tinkamumo mūsų šalies agroklimato sąlygoms nustatymo tyrimus, pastaraisiais metais įvairiose augalų veislių tyrimo stotyse buvo atlikti net 45 augalų rūšių, daugiau kaip 400 įvairių žemės ūkio lauko, daržo ir sodo augalų veislių, tyrimai.
Pasak direktoriaus S. Polikaičio, nemažai naujų veislių minėtiems tyrimams atlikti, siekiant, kad po to jos būtų įrašytos į mūsų ,,Nacionalinį augalų veislių sąrašą“, kasmet pateikia tokios žinomos ir garsios užsienio valstybių augalų veislių selekcijos ir sėklininkystės firmos kaip danų DLF Trifolium ir Danisco Seed, olandų Agrico, HZPC Holland B.V., Cebeco Seeds, Syngenta Seeds, vokiečių KWS SAAT AG, DSV (Deutsche Saatveredelung), Lochow-Petkus, Europlant Pflanzenzucht, Norika, Semundo, švedų Svalöf Weibull, lenkų Danko, Polan, prancūzų Limagrain Genetics ir Euralis Semences bei daug kitų žinomų sėklininkystės firmų. Džiugina tai, kad pastaraisiais metais užsienio valstybių sėklininkystės firmos Lietuvos valstybiniam augalų veislių tyrimo centrui tyrimams pateikia visai naujas, ką tik sukurtas veisles.
Dauguma naujų į minėtą veislių sąrašą įrašomų grūdinių kultūrų, bulvių, rapsų, cukrinių runkelių, daugiamečių žolių ir kitų rūšių augalų veislių pasižymi ne tik gerais, stabiliais derliais, bet ir savitomis, vertingomis derliaus bei iš jo gaminamos produkcijos kokybės savybėmis.
,,Nacionalinis augalų veislių 2006 m. sąrašas” bus papildytas net 7 naujomis žieminių kviečių veislėmis. Lietuvos žemdirbiai šių javų, kurių grūdai naudojami ir maisto, ir pašarų gamybai, kasmet pasėja apie 300 tūkstančių hektarų. AB ,,Malsena“ numato kviečių grūdus panaudoti ir krakmolo gamybai. Pastaraisiais metais nemažai mūsų ūkininkų išaugintų kviečių, pasižyminčių geromis iš jų grūdų pagamintų miltų kepimo savybėmis, buvo eksportuota į kitas šalis. „Manome, kad javų augintojus sudomins kaip tik tokiomis grūdų savybėmis pasižyminčios naujos ‘Altos’, ‘Meunier’ ir ‘Milvus’ žieminių kviečių veislės, sukurtos Vokietijos ir Prancūzijos selekcininkų“, - sakė direktorius S.Polikaitis. Minėtų veislių žieminiai kviečiai, taip pat ir ‘SW Harnesk’ (Švedija) veislės pasižymi ne tik geru, stabiliu derlingumu, bet ir yra gana atsparūs išgulimui, nes jų stiebai yra palyginti trumpi ir gana tvirti. O tai ypač aktualu mūsų krašto klimato sąlygoms, kai dažnai vasaros metu, praėjus stiprioms liūtims, dalis javų suguldoma ir dėl to patiriami nemaži derliaus nuostoliai.
Į minėtą veislių sąrašą taip pat bus įrašytos 4 naujos vasarinių kviečių veislės ‘Eminent’, ‘SW Kadrilj’, ‘Trappe’ ir ‘Vánek’, sukurtos Vokietijos ir Švedijos selekcininkų, pasižyminčios aukštu derlingumu ir gera grūdų kokybe. Bandymuose išaugintų šių veislių grūdų kokybė atitiko I-II klasės kviečių grūdų kokybės standarto reikalavimus.
Į ,,Nacionalinį augalų veislių 2006 m. sąrašą“ bus įrašytos dvi naujos kvietrugių veislės - žieminių kvietrugių veislė ‘SW Talentro’ ir vasarinių kvietrugių ‘Nilex’. Šios veislės išsiskyrė iš kitų tiriamų kvietrugių veislių geru derlingumu, didesniu grūduose sukaupiamo krakmolo ir baltymų kiekiu. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje atliekamuose kvietrugių veislių bandymuose ‘SW Talentro’ veislės buvo gautas 9,57 t/ha, o ‘Nilex’ – 7,14 t/ha grūdų derlius.
Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija pritarė, kad į ,,Nacionalinį augalų veislių 2006 m. sąrašą” būtų įrašytos net 9 naujos salyklinių miežių veislės. Geros kokybės salyklo gamybai ypač tinkami ‘Ursa’, ‘Xanadu’, ‘Margret’ (Vokietija), ‘Isabella’ (Danija), ‘Josefin’ (Prancūzija) veislių miežių grūdai. Šios veislės pasižymi ne tik gera grūdų kokybe – mažu grūdų baltymingumu ir dideliu juose sukaupiamo krakmolo kiekiu, kas ypač svarbu salykliniams miežiams, bet ir gausiais, stabiliais grūdų derliais.
Nacionalinis augalų veislių 2006 m. sąrašas taip pat bus papildytas naujomis žieminių rapsų veislėmis, pasižyminčiomis ne tik geru subrandinamu sėklų derliumi, bet ir tikrai dideliu, daugiau kaip 43 proc. jose sukaupiamu riebalų kiekiu. Tokiomis savybėmis pasižymi žieminių rapsų veislės ‘Remy’, ‘Digger’, ‘Titan’, ‘Herkules’ (Vokietija), ‘ES Astrid’ (Prancūzija), ‘SW Celsius’ (Švedija). Iš naujų registruojamų vasarinių rapsų veislių pažymėtinos ‘Hidalgo’, ‘Plenty’ (Vokietija), ‘Loranga’ (Švedija), ‘Griffin’ (Kanada) ir kitos.
Minėtą veislių sąrašą papildys net 17 naujų derlingų, sukaupiančių šakniavaisiuose daug cukraus, cukrinių runkelių veislių, sukurtų Danisco Seed (Danija), SES VanderHave (Belgija), Syngenta Seeds AB (Švedija), KWS SAAT AG ir Fr. Strube Saatzucht KG (Vokietija) selekcijos ir sėklininkystės firmose dirbančių selekcininkų. Atikus 2004-2005 m. veislių tyrimus, pastebėta, kad cukrinių runkelių ‘Mosaik’, ‘Milan’ ir ‘Linnea’ veislių šakniavaisiai sukaupia daugiau kaip 20 proc. cukraus. Pasak S.Polikaičio, pastaraisiais metais kilus realiam cukrinių runkelių karantininės ligos rizomanijos paplitimo Lietuvoje pavojui, į veislių sąrašą svarbu įtraukti kuo daugiau veislių, genetiškai atsparių šiai ligai. Tokiomis savybėmis kaip tik ir pasižymi cukrinių runkelių veislė ‘Memory’, sukurta Danijos selekcininkų.
Sakoma, kad bulvės yra antroji lietuvių duona. Į minėtą veislių sąrašą bus įrašytos 7 naujos bulvių veislės: labai ankstyvos - ‘Derby’ (Olandija) ir ‘Presto’ (Vokietija), vidutinio ankstyvumo - ‘Meridian’ (Vokietija), ‘Platina’ ir ‘Remarka’ (Olandija), taip pat vėlyvųjų veislių - ‘VB Rasa’ ir ‘VB Aista’, kurias sukūrė Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale dirbantys selekcininkai. Visos šios veislės pasižymi ne tik geru prekiniu derliumi ir atsparumu įvairioms bulvių ligoms, bet ir geromis skonio, suvirimo ir kitomis bulvėms būdingomis savybėmis.
Galvijininkystės krypties ūkiai turės galimybę sėjai pasirinkti iš 6 naujais kukurūzų hibridais papildyto sąrašo naujus, pasižyminčius itin geru žaliosios masės derliumi (55-66 t/ha), o palankiais kukurūzų auginimui metais subrandinančius ir grūdus, kukurūzų hibridus.
Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija taip pat pritarė Lietuvos žemdirbystės instituto selekcininkų sukurtos mėlynžiedžių liucernų veislės ‘Malvina’ ir danų selekcininkų sukurtų paprastųjų šunažolių ‘Sparta’, daugiamečių svidrių ‘Turandot’ bei 6 naujų vejoms įrengti skirtų daugiamečių žolių veislių įrašymui į „Nacionalinį augalų veislių 2006 m. sąrašą“.
„Patikslintas „Nacionalinis augalų veislių 2006 m. sąrašas“ bus netrukus paskelbtas ,,Valstybės žiniose“ ir atspausdintas specialiame leidinėlyje, kartu pateikiant visų naujų veislių būdingiausių savybių aprašymus“, - informavo Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro direktorius Stanislovas Polikaitis.
Žemės ūkio ministerijos informacija
|
Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti. |
|
Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti. |
|
Viešnagė Saksonijoje, Ūkininko patarėjas, p. 9 |
| Autorius: Antanas Svirskis, data: 2006 02 07 |
|
Ekologinis ūkininkavimas reikalauja kur kas daugiau žinių ir sumanumo nei įprastinis. Juolab kad Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose šalyse, žemės ūkio mokslas ir konsultavimo tarnybos daugiausia dirbo ir tebedirba intensyvinant žemės ūkį. Neseniai šventėme ekologinės žemdirbystės 15 metų jubiliejų, ekologiškai ūkininkaujančiųjų skaičius artėja prie dviejų tūkst., sukurta gana stipri sertifikavimo tarnyba "Ekoagros", tačiau kol kas neturime nė vieno etatinio konsultanto ekologinei žemės ūkio gamybai. Šią spragą, neturėdami nei bazės, nei specialaus pasiruošimo, bandė užpildyti pavieniai mokslo darbuotojai, patyrę ūkininkai ir kiti entuziastai. Tad sveikintina, kad Lietuvos veterinarijos akademija (LVA), tarptautinis Centrinės ir Rytų Europos centras ekologiniam ūkininkavimui "EkoConnect" ir paramos draugija "Bernstein" (Vokietija) praėjusių metų rudenį LVA surengė 80 akademinių valandų seminarą "Ekologinės gyvulininkystės ūkių konkurencingumo formavimas ir konsultavimas ES rinkoje". Seminaro metu svarstyti ekologinės augalininkystės ir gyvulininkystės, ekologinių produktų rinkodaros pagrindų, ekologinių ūkių konsultantų mokymo bei konsultavimo metodikos klausimai. Seminaro dėstytojai ir vadovai atrinko 10 aktyviausių dalyvių ekskursijai į Saksoniją, kur susipažinta su demonstracinių ūkių ir konsultantų veikla.
2005 m. Vokietijoje ekologiškai ūkininkaujama jau 4,7 proc. žemės ūkio naudmenų plote, o artimiausiu metu jie sudarys ne mažiau nei 10 proc. Nepaisant to, daug ekologiškos produkcijos įvežama iš svetur. Pavyzdžiui, kaimynai lenkai 90 proc. savo ekologiškos produkcijos realizuoja Vokietijoje. Ekologinio ūkininkavimo konsultavimo tarnyba Vokietijoje buvo įkurta prieš 15 metų ir finansuojama iš valstybės biudžeto, bet tik pastaraisiais metais kai kurios konsultacinės tarnybos pradeda imti mokestį ir iš ūkininkų. Vokiečiai įsitikinę, jog daugiau laimima investuojant į konsultavimą, o ne į tikrinimą.
Sparčiai augant ekologinio ūkininkavimo plėtrai labai svarbu tai daryti planingai ir tvarkingai. Todėl Saksonijoje, kaip ir visoje Vokietijoje, priimtas veiklos planas, kur smulkiai išdėstyta kas, ką ir kaip darys, tarp jų ir konsultavimo tarnyba. Į ekologiško ūkininkavimo judėjimą įsitraukė daugelis fondų ir organizacijų bei partijų. Ypač artimi partneriai - gamtosaugos organizacijos, nes gamtos apsauga be tvarkingo, ekologiško žemės ūkio neįmanoma. Tą būtina padaryti ir Lietuvoje.
Būtina labiau pasitikėti kitose šalyse atliktų bandymų duomenimis. Buvo pateiktas pavyzdys, kaip vokiečiai suabejojo Danijoje ir kitose šalyse atliktais tyrimais, įrodančiais, jog ekologinė žemdirbystė gerokai sumažina vandenų užterštumą nitratais bei kitais teršalais. Atlikti tyrimai Vokietijoje patvirtino danų gautus duomenis, tačiau buvo išleista daug lėšų ir prarasta 10 m. Panašiai yra ir su augalų užterštumu mikotoksinais. Tvirtai įrodyta, jog ekologiškai ūkininkaujant mikotoksinų keliamas pavojus gerokai mažesnis.
Saksonijoje dirba apie 100 ekologinės žemdirbystės patarėjų. Tai patyrę ūkininkai, dėstytojai ir įprastinio chemizuoto ūkininkavimo specialistai, juos rengia "EkoConnect" ir kitos organizacijos. Ekologinį ūkininkavimą ir konsultantų ruošimą labai remia garsios firmos, tokios kaip "Geits", "Zinger" ir kitos. Baigę mokslus ekologinio ūkininkavimo konsultantai kurį laiką privalo stažuotis parodomuosiuose ūkiuose. Saksonijoje tokių ūkių yra devyni, o visoje Vokietijoje - daugiau nei 200 (žr. žemėlapį). Demonstraciniams ūkiams valstybė didelės paramos neteikia. Tokius ūkius turi sėkmingai ūkininkaujantys, išprusę, sukūrę gamybinę bazę, komunikabilūs ūkininkai. Čia rengiami seminarai, lankosi ekskursijos, atliekami įvairūs bandymai, stažuojasi jauni ūkininkai ir studentai. Už sugaištą laiką ūkininkai gauna tam tikrą užmokestį. Studentai ir jauni ūkininkai už darbą stažuotės metu gauna 300-400 EUR per mėnesį. Atskaičius už maistą ir būstą, pinigų lieka nedaug. Jei praktikantas labai uolus ir daug padeda, ūkininkas moka ir daugiau. Saksonijos ekologiniai ūkiai yra sudarę sutartį su Lenkijos ūkininkais, keičiasi patyrimu ir praktikantais. Būtina bent keliolika demonstracinių ekologinių ūkių įkurti ir Lietuvoje. Atitinkančių tokių ūkių kriterijus šalyje jau yra. Tereikia juos paskatinti.
"EkoConnect" - tarptautinis organinės žemdirbystės centras Centrinėje ir Rytų Europoje, įkurtas 2003 m., norint stiprinti ir plėsti ekologinio ūkininkavimo metodus. Tai ne pelno siekianti organizacija, kurios centras yra Drezdene. "EkoConnect" skatina keistis informacija, žiniomis ir patirtimi, rūpinasi organinės žemdirbystės ryšiais, plėtra ir kooperacija tarp Vakarų ir Rytų Europos šalių privačių asmenų ir visuomeninių įstaigų bei organizacijų, reguliariai leidžiami informaciniai laiškai apie ekologinį žemės ūkį Centrinėje ir Rytų Europoje. Jie spausdinami 10 kalbų (taip pat ir lietuviškai). Norintieji nemokamai gauti šį leidinį, turėtų apie tai pranešti internetu: info@ekoconnect.org.
Viešnagės metu aplankėme kelis demonstracinius ūkius. "Bienert-Hansel" biodinaminis (Demeter) ūkis įkurtas prieš 5 m. įsigijus 10 ha bankrutavusį chemizuotą ūkį ir dar 60 ha išsinuomavus. 10 ha plote auginamos daržovės, o likusiame - javai. Grūdai perdirbami savame malūne, gyvulių nėra. Daržininkystėje dirba du nuolatiniai ir reikalui esant keli sezoniniai darbininkai. Naudojama tik lengva technika ir padargai, kad nepakenktų dirvos mikrofaunai, ypač sliekams. Vietoj arimo tik skutama, piktžolės naikinamos freza ir ugniniu kultivatoriumi. Auginamos įvairios daržovės lauke ir šiltnamyje. Ūkis turi prekybos centrą Leipcige, daug produkcijos parduoda tiesiai iš ūkio. Mus priėmusi viena iš savininkių Maria Bienert - tikra biodinaminio ūkininkavimo fanatikė. Rodydama savo ūkį visą laiką nešiojosi kastuvą ir mums demonstravo įvairių augalų šaknų ir sliekų gausybę. Šiltnamyje leidžiama vaikščioti tik lentomis išklotais takais, kad nebūtų pakenkta sliekams. Tręšimui naudojama žalioji trąša, kuri apariama, o dalis naudojama mulčiui ir komposto gamybai. Mulčas saugo drėgmę ir yra pagrindinis maistas stambiesiems naktiniams sliekams, kurie labai svarbūs dirvožemio kokybei. Komposto krūvose naudojami vietiniai mėšliniai sliekai, niekuo nenusileidžiantys vadinamiems Kalifornijos sliekams. M. Bienert labai daug eksperimentuoja su įvairių augalų rūšimis ir veislėmis, tiria žaliajai trąšai skirtų mišinių efektyvumą ir agrotechniką, augina įvairių daržovių sėklą biodinaminiams ūkiams. Biodinaminius preparatus iš įvairių žolelių ir mineralinių medžiagų ruošia specialistas. Jis turi specialias centrifūgas ir kitus įrengimus. Labiausiai žaliajai trąšai tinka ankštinių žolių (ypač vienmečių dobilų) mišiniai, pupos, žirniai ir garstyčios. Beje, važiuodami vėlyvą rudenį per Saksoniją stebėjomės dideliais peraugusių rapsų plotais. Mąstėme, kad jie per anksti pasėti ir per ilgą šiltą rudenį peraugo, o kai kur net žydėjo. Vėliau įsitikinome, kad tai buvo rugpjūčio mėn. sėtos garstyčios kaip tarpiniai augalai žaliajai trąšai. Jas ūkininkai aparia vėlyvą rudenį, dažniausiai - ankstyvą pavasarį. Reichardt-Matthes ekologinis kooperatinis ūkis įsikūrė 1981 m. Turi 840 ha žemės, čia auginami javai ir daržovės. Yra šiuolaikinis malūnas, dideli ir modernūs sandėliai, kur laikoma, rūšiuojama ir pakuojama ne tik sava, bet ir daugelio kaimyninių ekologinių ūkių produkcija. Auginama po 50 ha bulvių, 50 ha žirnių, 30 ha pupelių, 20 ha svogūnų ir kt. Likusiame plote auginami javai (daugiausia kviečiai) ir apie 200 ha - liucerna. Liucerna šienauti tinkama dvejus metus, išjos gaminamas šienainis, kuris pristatomas kaimynystėje įsikūrusiam chemizuotam ūkiui, pastarasis augina galvijus. Jam atiduodami ir šiaudai. Mainais iš kaimyno kasmet gauna apie 5 tūkst. t mėšlo. 70 ha naudmenų yra laistoma. Stebino rūšiuojamų morkų dydis -jos naudojamos sultims gaminti, Ūkyje yra daug įvairios technikos, kurią nuomoja ir kaimynams. Bulvių derlius - apie 30 t/ha. Daugiausia augina 'Princese' veislės bulves. Pasak mūsų ekskursijai vadovavusio patyrusio ir energingo specialisto, ūkio valdytojo A. Vilfriedo, kolorado vabalai pavojingi tik mažuose plotuose. Fitoftorai atsparių bulvių veislių yra, tačiau jos labai prasto skonio. Kovai su augalų ligomis ir kenkėjais didelio pasirinkimo nėra. Daugiausia naudojami sertifikuoti vario preparatai, nes stiprių augalų ligos ir kenkėjai beveik nepuola. 80 proc. ūkyje naudojamų sėklų yra jau ekologiškai išaugintos. Pavyzdžiui, liucernų sėklą perka iš Italijos ekologinių ūkių. Ūkis išsidėstęs didelės vandenvietės zonoje, todėl dar gauna subsidijų už vandensaugą.
Apsilankėme ir biodinaminiame pieno ūkyje. Tai senas dvaras. Buvę šeimininkai po karo pasitraukė į Vakarų Vokietiją. Jų dvare įsikūrė kooperatyvas, kuris laikė apie 1 tūkst. melžiamų karvių. Griuvus Berlyno sienai buvę šeimininkai ir jų vaikai 1992 m. grįžo į gimtinę ir ją atsiėmė. Kritus pieno kainoms ūkis bankrutavo, dauguma karvių buvo ligotos, prastos veislės. Todėl karvių banda pradėta kurti iš naujo. Iš pradžių nusipirko 45 veislines karves. Kadangi šeimininkas ilgai dirbo gyvulininkystės universitete asistentu, todėl parinko tinkamus gyvulius, rekonstravo ganyklas, tvartus ir dabar ūkis klesti. Viena biodinaminio ūkio motyvacijų yra ta, kad intensyvioje pienininkystėje naudojama daug antibiotikų, kurie ne tik neigiamai veikia gyvulio ir žmogaus organizmą, bet su mėšlu patenka į dirvą ir kenkia dirvos mikroflorai ir mikrofaunai. Ūkyje auginamos Vokietijos juodmargės, dalis jų kryžminamos su mėsiniais galvijais, hibridai naudojami mėsai. Gyvuliai beveik neserga. Žemė derlinga, jos turi 250 ha - 190 ha ariamos ir 60 ha žalienų. Be galvijų, dar augina 120 kiaulių, 150 avių. Ūkyje stovi dideli sandėliai, baigiamuose restauruoti rūmuose įsikūrusi sūrinė, skerdykla ir parduotuvė. Sodyboje dažnai lankosi turistai. Ūkyje karvės laikomos 6-7 laktacijas. Per vieną laktaciją primelžiama apie 6 t pieno iš karvės.
Pagrindinis pašaras žiemą -geros kokybės šienainis. Ūkis augina daug bulvių, nestandartines sušeria karvėms. Bulves pila tiesiog ant šienainio žalias ir gyvuliai noriai jas ėda. Kiekvienai karvei tenka po 4-5 kg bulvių per parą. Paklausus, ar gyvuliai nepaspringsta, šeimininkė atsakė, jog gyvuliai jas gauna nuo mažens ir pripratę. Beveik visą gaunamą produkciją parduoda savo parduotuvėje. Turi savo miško, sūnus patyręs statybininkas, todėl daugelį darbų atlieka savo jėgomis ir padedami kaimynų.
Aplankytame mėsinės gyvulininkystės ūkyje dirba tėvai su sūnumi ir jo šeima, kai reikia, samdo pagalbinių darbininkų. Ūkis turi 170 ha pievų ir 60 ha ariamosios žemės. Pievos kultūrinės - dobilų, liucernų ir varpinių žolių mišiniai. Javus augina pašarui ir duonai, nes turi savo kepyklą. Dabar laiko 107 mėsinio tipo angusų veislės karves. Netinkami veislei skerdžiami savoje šiuolaikinėje skerdykloje. Prieš trejus metus pradėjo auginti kiaules ir kasmet pagamina 60 t kiaulienos. Kiaules laiko ant šiaudų pusiau uždarame tvarte. Labai įdomus galvijų tvartas. Gyvuliai bet kada gali išeiti į ganyklas, matėme daug jų braidžiojančių po sniegą, tvarte laisvai pro groteles prieina prie šieno, veršeliai gali įeiti į gardelius pasišildyti. Jaunos telyčaitės laikomos atskirai, nes jos labai greitai bręsta ir 5 mėn. jau rujoja. Angusai labai nereiklūs, nebaikštūs, lengvai veršiuojasi, jų mėsa kokybiška. Jiems neduoda jokių koncentratų - tik žolės silosas, šienas ar šienainis.
Ūkininkai viską suprojektavo patys, statyboms naudoja naudotus gelžbetonio blokus, plytas, brokuotus greitkelių metalinius aptvarus, nes kitaip viskas būtų labai brangu.
Buvusioje Rytų Vokietijoje liko daugybė kooperatyvų. Jie daugiausiai įsikūrę senuose dvaruose, kurių šeimininkai žuvo per karą arba pabėgo į Vakarus. Aplankėme du senus dvarus.
Viename prieš 5 m. įsikūrė jauna Tomo Mensen šeima. Pagal Leben Lauterbach projektą šis dvaras bus panaudotas kaip bendruomenės centras. Čia pradėtas kurti ožkų auginimo centras (kol kas vienintelis Saksonijoje). Ūkininkas stažavosi Prancūzijoje ir Rumunijoje. Dabar jau yra 53 veislinių ožkų banda, rekonstruotas didelis tvartas, jame dar gageno 100 žąsų. Ateityje numatoma auginti daugiau nei 300 ožkų.' Jau dabar veikia moderni sūrinė, sulčių spaudykla, sutvarkyta susirinkimų salė, tęsiama visų rūmų restauracija. Iš pradžių ūkininkas turėjo tik 5 ha žemės, kur augino aronijas ir topinambus. Prieš dvejus metus išsinuomavo dar 30 ha žemės, kurioje augina bulves, javus, gano ožkas. Ganyklos įrengtos didelės kalvos šlaite, todėl ūkininkas dar gauna subsidiją už priešerozines priemones.
Važiuodami namo aplankėme Stadtgut Gorlitz ekologinį ūkį, visai šalia Lenkijos sienos. Tai kooperatyvas, kurio valdos - 800 ha, turi 30 ha pusiau žemaūgį sodą. Laiko 12 tūkst. ša-rolė veislės vištų dedeklių. Jos patalpintos į 4 atskiras vištidės, nes ekologiniame ūkyje vienoje vietoje neleidžiama laikyti daugiau nei 3 tūkst. vištų. Pašarus ruošia patys. Kasdien surenka apie 10 tūkst. kiaušinių, kuriuos parduoda visoje Vokietijoje. Vištas laiko 1-2 m., t.y. tol, kol 100 vištų kasdien sudeda ne mažiau nei 70 kiaušinių. Po to visa partija brokuojama ir vežama į skerdyklą. Skerdeną parsiveža atgal, nes turi cechą, kur vištiena konservuojama stiklainiuose ir vežama į parduotuves. Viščiukų patys neaugina, o perka. Vištų mėšlą naudoja kompostams. Todėl javų derlius - 4,7 t/ha.
Ūkis įsikūręs įspūdingame dvare. Turi didžiulę prekybos salę, kurioje kiekvieną penktadienį vyksta ekologinių produktų turgūs. Juose aktyviai dalyvauja kaimynai lenkai. Mes aplankėme šį turgų. Jame gausybė prekiautojų ir pirkėjų. Pastarieji čia atvažiuoja su šeimomis ir ne tik nusiperka reikalingų produktų, bet ir pabendrauja su pažįstamais, paklauso koncertų. Turguje daug įvairiausių prekių
- pradedant suvenyrais, baigiant triušiais ir kitais gyvūnais. Produktai gana brangūs. Obuoliai kainuoja 7 Lt/kg, medus - 10 EUR/kg. Turgaus rengėjai atvykusius maloniai pasitinka ir nemokamai vaišina karštu vynu.
Važiuodami per Saksoniją nematėme apleistų laukų. Klausinėjome, ar čia pardavinėjamos žemės, kiek kainuoja. Žmonės nelabai suprato, kodėl ją reikia pardavinėti, juk tai didelis turtas.
Drezdene turėjome progą aplankyti tris ekologinių produktų parduotuves, o jų, pasak seminaro vadovų, šiame mieste yra net šešios. Didžiausią įspūdį paliko kooperatinė parduotuvė. Ji įsikūrė prieš keletą metų. Iki tol keliasdešimt ekologinio maisto vartotojų ir entuziastų Drezdene važiuodavo į ekologinius ūkius ir iš ten parsiveždavo produktų. Tai buvo nepatogu ir brangu. Todėl susibūrė iniciatyvinė grupė, kuri nutarė įkurti kooperatyvą-parduotuvę. Išsinuomavo patalpas, pasamdė kelis darbuotojus ir pradėjo prekybą. Dabar šiame kooperatyve
- 1,5 tūkst. vartotojų. Jie moka kasmetinį apie 300 EUR mokestį. Kadangi kooperatyvas - nepelno siekianti organizacija, čia maisto produktai kainuoja tiek pat, kiek prekybos centruose neekologiški produktai. Mums lankantis didelėje parduotuvėje dirbo trys žmonės, buvo keliolika pirkėjų. Nuo prekių gausos raibo akys. Sumaniau nusipirkti produktų iš burnočių, tačiau buvau perspėtas, kad čia pirkti gali tik kooperatyvo nariai, nors lankytis parduotuvėje niekam nedraudžiama. Vadovui paprašius, parduotuvės vedėjas mums padarė išimtį, todėl nusipirkome, ko norėjome. Tokia patirtimi galėtų pasinaudoti ir mūsų didmiesčių sveiko gyvenimo būdo propaguotojai.
Tikimės, kad mūsų bendradarbiavimas su Saksonijos ir visos Vokietijos ekologinės žemdirbystės puoselėtojais tęsis ir plėtosis tiek tarp organizacijų, tiek tarp atskirų ūkininkų ir mokslo darbuotojų. Kolegos iš Saksonijos ir ateityje žada organizuoti seminarus, keistis stažuotojais, padėti įkurti bent kelis biodinaminius ūkius (latviai ir estai tokių ūkių jau turi senokai), padėti kuriant patarėjų tarnybą ekologiniams ūkiams, siūlo kooperuotis selekcionuojant augalų ir gyvūnų veisles bei vystant sėklininkystę ekologinei žemdirbystei. |
***
|
Sėkmė aplanko nebijantį ieškoti rizikingų sprendimų, Verslo žinios, p. 17 |
| Autorius: Marius Danazas, data: 2006 02 07 |
|
Algimanto Vaupšo ūkis Girnikų kaime, prie Užvenčio (Kelmės raj.), vienas didžiausių Lietuvoje raugintų daržovių gamintojų - aukso gyslą užčiuopė, kai nusprendė ne tik plėsti daržovių auginimą, bet ir imtis jų perdirbimo.
"Ūkininkauti pradėjau visiškai nieko neturėdamas, gyvendamas daugiabutyje. Nusipirkau 5 ha žemės ir pradėjau kopūstus auginti, mačiau, jog Rusijoje yra didelė jų paklausa. Nutariau pamėginti nuvežti raugintų kopūstų ir sulaukiau sėkmės, uždirbau nerealų - apie 1.300% pelną. Maždaug prieš 6 m. vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjau raugintus kopūstus fasuoti į maišelius, pasiūliau jų prekybininkams, didmenininkams.
Dabar esu, ko gero, didžiausias daržovių raugintojas Lietuvoje", - pasakoja p. Vaupšas.
Jis neslepia esąs labiau prekybininkas ir vadybininkas nei ūkininkas. Jo įsitikinimu, ūkininkavimas yra verslas, todėl tokios savybės ūkininkui yra būtinos.
"Sėkmės gali tikėtis, jei žinai, ką darai, kada darai ir moki skaičiuoti. Jei pats traktorių vairuosi, neturėsi laiko ieškoti, kam geriau parduoti produkciją, kur pigiau nupirkti sėklų ar trąšų, nieko nebus. Turi viską įvertinti - kiek išleidi, už kiek parduodi. Man ir keli centai už kilogramą yra pinigai, juk pelnas ir yra skirtumas tarp to, ką išleidai produktui pagaminti ir gavai jį pardavęs", - teigia p. Vaupšas.
Iki 1998 m. jis neturėjo žemės ir daržovių neaugino, tačiau matė galimybių jomis prekiauti - iš ūkininkų supirkdavo kopūstus ir parduodavo juos Rusijoje.
Atrado savo Ameriką
Užvenčio ūkininkas dabar turi apie 200 ha nuosavos ir apie 40 ha išsinuomotos žemės, be įvairių rūšių daržovių, augina kvietrugius ir salyklinius miežius. Artimiausi planai - supirkti iki 500 ha žemės.
Ponas Vaupšas, nusipirkęs apleistus pastatus, įsirengė grūdų sandėlį bei 3 daržovių sandėlius, kuriuose sukrauna apie 2.000 t produkcijos.
Ūkyje iki šiol investuota apie 1 mln. Lt. Iki rudens už 200.000-300.000 Lt planuojama pastatyti naują 1.000-1.500 t talpos daržovių saugyklą, nes dabar daliai derliaus neužtenka vietos, daržoves tenka laikyti kaupuose, kuriuose per sausio speigą dalis jų šiemet sušalo.
"Stengiuosi išsiversti be didelių paskolų, iki šiol nebuvau kreipęsis į jokius fondus. Pastatus statyti labiau apsimoka be fondų paramos, nes dėl jų keliamų didelių reikalavimų statybos labai pabrangsta. Fondų paramos geriau prašyti technikai įsigyti", - tvirtina p. Vaupšas.
Ūkyje nuolat dirba apie 60 žmonių, rudenį - apie 100. Ūkio pajamos kasmet padidėja maždaug 50%.
Dabar per mėnesį parduodama produkcijos maždaug už 250.000 Lt. Apie 10% raugintų daržovių išvežama į Vokietiją, Didžiąją Britaniją.
Pono Vaupšo raugintus agurkėlius, fasuotus 20-100 kg statinaitėse, jūrininkai plukdo į JAV, kur juos parduoda tiesiai iš laivų.
Šią klientų grupę ūkininkas teigia pats suradęs - ėmė ir pasiūlė jiems savo produkcijos.
Užspaudžia akmeniu
Ponas Vaupšas įsitikinęs, jog norint sėkmės reikia nebijoti rizikuoti, imtis ir netradicinių rinkodaros priemonių.
"Kai sugalvojau raugintų kopūstų nuvežti į vieną pa-rodą Vokietijoje, daug kas iš manęs juokėsi ir kvailiu vadino, sakė, kaip ten aš atrodysiu su savo kopūstais. O mes surengėme jų degustaciją - iš molinio dubens siūlėme ragauti. Nusivežėme 0,5 t kopūstų, fasuotų po 0,5 kg, už vieną pakuotę prašėme po 1 EUR. Paroda truko 4 d., tačiau jau po 3 dienų nebeturėjome kuo prekiauti - parodos dalyviai draugus prie mūsų stendo vedėsi, vietinės kavinės ėjo kopūstų pirkti. Šioje parodoje radome vieną rimtą partnerį, kuriam jau porą metų nuolat tiekiame savo produkciją", - pasakoja p. Vaupšas.
Jo partneris Vokietijoje yra atradęs verslo nišą - prekiauja rusiška degtine, prie kurios siūlo pirkti 6 kg talpos kibirėlius su p. Vaupšo raugintais agurkėliais.
Užvenčio ūkininkas siekia aukščiausios produktų kokybės bei natūralumo, naudoja senovinius rauginimo receptus.
"Nežinau, kas yra konservantai - niekada nesu jų pirkęs ir naudojęs. Viską darome senoviškai, kaimiškai - medine muštuve kopūstus pamušame, statinaitėje akmeniu užspaudžiame. Svarbiausia, kad raugintas agurkas ir kopūstas būtų traškus. Daug ieškojome, bandėme, pavyko tai pasiekti. Sukūrėme savo receptus, pasitvirtinome savo gamybos standartus. Tai - mūsų unikalumas ir išskirtinumas, mūsų stiprybė. Niekas kitas tokių daržovių kaip mes negamina", - aiškina p. Vaupšas. |
***
|
Žemdirbių vakaronėje, Šiaurės rytai, p. 6 |
| Autorius: Kęstutis Slavinskas, data: 2006 02 04 |
|
Tradicinėje žemdirbių vakaronėje, kurią organizavo "Tatulos programa" ir Žemdirbių asociacija, dalyvavo beveik trys šimtai žemdirbių bei kelios dešimtys svečių.
Oficialiojoje renginio dalyje geriausiems žemdirbiams buvo įteikiami padėkos raštai bei dovanos. Gražių žodžių, dainų ir šokių negailėjo Kultūros centro ir Vlado Jakubėno muzikos mokyklos dainininkai, muzikantai bei šokėjai. Įkvėpti sveikinimų bei jaunųjų atlikėjų koncerto, žemdirbiai parodė, kad jie taip pat moka šauniai linksmintis. Pobūvio metu visus pradžiugino vyno buteliai, ant kurių buvo prilipintas savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Stepono Staškevičiaus atvaizdas. Vynas buvo darytas paties S.Staškevičiaus iš jo auginamų uogų. Šmaikštūs ūkininkai greitai vienas kitam pradėjo siūlyti tostą - "Už Šventą Steponą, Žemdirbių globėją". Tačiau vyrams tarpusavy ilgiau bendrauti neleido puošniai apsirengusios moterys, laukiančios kvietimo šokti. Vakaronėje linksmino Irena Ulvydaitė ir grupė "Vaivoras".
Renginio metu buvo apdovanoti labiausiai nusipelniusieji.
LR Žemės ūkio ministrės Kazimieras Prunskienės padėkos už ekologinį ūkininkavimą buvo įteiktos jonui Matuliui ir Vytautui Zurbai.
"Ekoagros" padėkos buvo skirtos Jonui Užoliui, Jonui Matuliui, Vytautui Zurbai bei R.Misevičiaus individualiai įmonei.
Žemės ūkio rūmų padėkos už indėlį į pienininkystės kooperaciją buvo įteiktos Pasvaliečių bendruomenės pirmininkui Tomui Četvergui, Kupreliškio -Danutei Einorienei, Satkūnų - Augutei Burokienei, Ramongalių - Bronei Zuozienei. Analogiškomis padėkomis už kooperacijų plėtrą buvo apdalyti seniūnai Stepas Gudas, Vytautas Džėja ir Gediminas Arnašius. Žemės ūkio rūmų padėka įteikta ir Biržų žemdirbių asociacijos pirmininkui Kaziui Visockui.
Kaimo bendruomenių asociacijos dovana įteikta Nijolei Šatienei, asociacijos padėkos - kaimo bendruomenių atstovams Janinai Šulnienei (Mieliūnai), Adolfui Jasinevičiui (Gaižiūnai) ir Virginijai Jucienei (Ančiškiai).
Savivaldybės ir Žemės ūkio konsultavimo tarnybos dovanos atiteko geriausiems praėjusių metų rajono ūkininkams - Kęstučiui Valentinavičiui, Algiui Šulniui ir Laimonui Griciūnui. "Žemdirbių švietėjo" nominacija atiteko Petrui Aukštikalniui, "Išradingojo sodiečio" - Vigantui Indrašiui, "Pažangaus, modernaus" - Julijui Klepeckui, "Ūkininkui iš pašaukimo" - Arūnui Simonaičiui bei "Kaimo amatų meistrui" - Jonui Laumei.
"Tatulos programos" vadovas Almonas Gutkauskas ir administratorė Valerija Gražinienė su 75 metų jubiliejumi pasveikino mokslų daktarą, geologą Vytautą Narbutą, daugiau nei penkiasdešimt metų darbais susijusį su Biržų kraštu. Jis - vienas iš prieštaringai vertinamos knygos "Gamtos ir žmogaus istorijos pėdsakai Biržų krašte" autorių.
Savivaldybės vadovai Regimantas Ramonas ir Palmyra Prašmantienė dovanas už aktyvią veiklą įteikė Juostaviečių, Pabiržės, Šukionių ir Kirkilų bendruomenių atstovams. |
***
|
Žemdirbiai iškilmingai ir linksmai atsisveikino su praėjusiais metais, Biržiečių žodis, p. 3 |
| Autorius: Feliksas Grunskis, data: 2006 02 02 |
|
Įvyko tradicinė žemdirbių vakaronė, kurią organizavo "Tatulos programa " ir Žemdirbių asociacija. Kultūros namuose susirinko maždaug trys šimtai žemdirbių, kelios dešimtys svečių.
Dvi valandas trukusioje oficialioje renginio dalyje buvo sveikinami žemdirbiai, geriausiems įteikiami padėkos raštai, dovanos... Sodiečiams širdingų žodžių, dainų ir šokių negailėjo Kultūros centro ir Vlado Jakubėno muzikos mokyklos dainininkai, muzikantai bei šokėjai. Salėje buvo vėsoka, todėl po rimtosios dalies vyko karštoji dalis, kur kelias valandas vyko vaišės, šokiai ir žaidimai. Net pastato sienos pradėjo garuoti.
Na, kam kliuvo padėkų ir dovanų?
Savivaldybės meras Regimantas Ramonas ir Savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė firminiuose įstaigos maišeliuose įteikė dovanas Juostaviečių, Šukionių, Pabiržės ir Kirkilų kaimo bendruomenių atstovams. Palinkėjo turtingų ir vaisingų metų, pasidžiaugė, jog į biudžetą žemdirbiai sumokėjo milijoną litų žemės ir žemės nuomos mokesčių.
Žemės ūkio ministerijos darbuotojas Saulius Jasius perdavė ministrės Kazimiros Prunskienės sveikinimus biržiečiams ir atvežė jos pasirašytas padėkas už ekologinį ūkininkavimą Jonui Matuliui ir Vytautui Zurbai.
"Tatulos programos" vadovai Almonas Gutkauskas ir Valerija Gražinienė su 75 metų jubiliejumi pasveikino geologą, mokslų daktarą Vytautą Narbutą, daugiau nei penkiasdešimt metų darbais susijusį su Biržų kraštu.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Pranas Žymančius ir vicedirektorius Alvydas Grigaliūnas Žemės ūkio rūmų pirmininko Broniaus Markausko pasirašytas padėkas įteikė ūkininkams ir kaimo bendruomenių atstovams: Stepui Gudui, Kaziui Visockui, Gediminui Arnašiui, Tomui Četvergui, Danutei Einorienei, Bronei Zuozienei, Augutei Burokienei, Vytautui Džėjai.
Kaimo bendruomenių asociacijos dovana įteikta Nijolei Šatienei, asociacijos padėkos - kaimo bendruomenių atstovams Janinai Šulnienei, Adolfui Jasinevičiui, Virginijai Jucienei.
"Ekoagros" direktorė Ona Kazlienė padėkas įteikė ekologinio ūkininkavimo entuziastams Jonui Matuliui, Jonui Užolui ir Vytautui Zurbai.
Savivaldybės ir Žemės ūkio konsultavimo tarnybos dovanas geriausiems praėjusių metų rajono ūkininkams Kęstučiui Valentinavičiui, Algiui Šulniui ir Laimonui Griciūnui įteikė Steponas Staškevičius ir Kęstutis Armonas. Kęstutis Armonas ir "Biržų žemtiekimo" direktorius Linas Karalkevičius apdovanojo nominacijas pelniusius ūkininkus: "Žemdirbių švietėją" Petrą Aukštikalnį, "Išradingą sodietį" Vigantą Indrašių, "Pažangų, modernų" Jurijų Klepecką, "Ūkininką iš pašaukimo" Arūną Simonaitį bei "Kaimo amatų meistrą" Joną Laumę.
Buvo ir daugiau kaimyniškų ir valdiškų dėkojimų bei apdovanojimų. Geriausiems pirkėjams dovanų ir prizų įteikė prekybininkai, žemdirbių susirinkimo rėmėjai. |
***
|
Savarankiško verslo išlyga - turi pats atsakyti už sprendimus, Ūkininko patarėjas, p. 9 |
| Autorius: Juozas Skripkauskas, data: 2006 02 04 |
|
Ekologinio ūkininkavimo kryptį pasirinkę Klaipėdos r. Kapstatų k. ūkininkai Irena ir Vasilijus Lachaj sako kokios nors apčiuopiamos naudos iš to dar nepajutę. Jų fermoje gaminamą pieną superka tokiomis pat kainomis, kaip ir tų karvių, kurios šeriamos mineralinėmis trąšomis tręštais pašarais. Pieno perdirbėjai žadėjo didinti pieno kilogramo kainą centu, jeigu ūkis bus sertifikuotas. Ūkininkai jau baigė atlikti daug darbų, reikalingų tam, kad ūkis gautų sertifikatą, ir dabar laukia paskutinio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų žodžio.
Įgriso klausytis patyčių
Nuo 2000 m. ūkininkaujantys Irena ir Vasilijus sakė, kad iki tol toje vietoje, kur dabar stovi 64 vietų melžiamų karvių ferma, buvo auginamos bulvės. Abu ūkininkai yra gyvulininkystės specialistai, tačiau ilgą laiką, jų teigimu, gyveno iš valdiškos duonos. Gyvenimas privertė galvoti apie patikimesnį pragyvenimo šaltinį.
- Valdiškų darbų tais laikais buvo mažai, - "Ūkininko patarėjui" pasakojo I. Lachaj. - Nebuvo sunku susirasti darbą, tačiau nebuvo garantijos, kad jį turėsi ilgai. Kiekvieną dieną galėjo pasakyti, jog yra šimtas norinčiųjų į tavo vietą ir tu esi niekas. Nusibodo tai kasdien girdėti, sugalvojome kurti savo verslą. Kad būtume nepriklausomi nuo kitų ir nereikėtų klausytis kažkieno žodžių, jog tu esi nereikalingas.
Šeima turėjo keletą karvių. Ūkininkų sąjungoje sužinojo, kad yra tokia Kaimo rėmimo programa pieno ūkiams remti. Abu buvo gyvulininkystės specialistai, parengė projektą30 vietų karvidei statyti. Tačiau netrukus pamatė, kad su 30 karvių toli nenueisi. Nutarė dalyvauti dar vienoje programoje, fermą padidino, įsigijo modernios šienavimo technikos.
Šiuo metu fermoje laikoma 40 melžiamų karvių, bet ir likusias vietas jau užėmė telyčaitės, kurioms užaugus banda bus visiškai suformuota. "Tokią bandą turintis ūkis jau gali normaliai konkuruoti su kitais ūkiais, plėstis, pirkti modernios technikos, nes lėšų lieka ne tik apyvartai, bet ir ūkiui modernizuoti", - samprotauja ūkininkai. Ūkis apsirūpinąs ir karvėms išlaikyti reikalingu žemės plotu - 72 ha savos, beveik tiek pat nuomojamos.
Ekologinis ūkininkavimas - savo malonumui
Paklausta, ar ekologinis ūkininkavimas ekonomiškai labiau apsimoka už tradicinį, Irena sakė:
- Tai ūkininkavimo būdas, į kurį mes tik pradedame įsijausti. Galbūt jis net ima patikti, priverčia pasitempti, būti kūrybiškesniems. Kiekvienas žingsnis turi būti daugiau pasvertas ir apgalvotas. Vyksta uždaras gamybos ciklas: ką gyvulys suėda - atiduoda su mėšlu, tas mėšlas vėl patenka į dirvą ir iš jos vėl reikia atiduoti gyvuliui. Negalima naudoti chemikalų, trąšų.
Tas pats kalbant apie karvių gydymą. Gyvuliui susirgus, pirmiausia turi būti naudojama tai, ką leidžia ekologija, - žolelių nuovirai, ąžuolo žievė, kmynai, ramunėlės, sėmenys. Jeigu tokios priemonės nepadeda, gydoma antibiotikais, nes negalima leisti, kad gyvulys kankintųsi. Taigi naudoti antibiotikus galima, tik laukimo terminas yra du kartus ilgesnis nei įprastai.
Pašaruose, vitaminuose, skiepuose negali būti genetiškai modifikuotų medžiagų. O būtent tokių medžiagų yra skiepuose nuo pasiutligės. Pastaraisiais metais ši liga Klaipėdos r. labai išplito, lapės būriais bėgioja po gyvulių ganyklas.
- Nuvažiuoji į ganyklą, o lapės kaip katinai aplink karves laksto, - pasakojo I.Lachaj. -Mes negalime skiepyti karvių nuo pasiutligės, nes vakcina genetiškai modifikuota. Tai kol kas neišspręsta problema. Karves skiepyti būtinai reikia, kadangi rizikuojame savo sveikata, galime platinti pasiutligę to nenorėdami. Jeigu pamatai, kad apkandžiojo, gali gyvulį izoliuoti. Tačiau nėra garantijos, kad tos karvės nebus apkandžiotos, kai nematysime.
Karvių neleidžiama šerti tais pašarais, kuriais gyvulius šeria įprastiniai ūkiai: rapsų išspaudomis, saladinu, sojų pupelėmis, kadangi šie pašarai savo sudėtyje gali turėti genetiškai modifikuotų organizmų. O būtent šie produktai kelia pieno baltymų ir riebalų kiekį. Belieka pasikliauti agrotechninėmis priemonėmis. Kapstatų k. ūkininkai pieną parduoda AB "Žemaitijos pienas", tačiau už ekologišką produkciją negauna nė centu daugiau, tik tiek, kiek ir ūkininkaujantieji įprastomis sąlygomis. Tuo tarpu primilžiai mažesni, mažesni ir derliai, nes pašarų gamybai naudojamų žemių negalima tręšti mineralinėmis trąšomis.
Vasilijus sako, kad sunku tikėtis, jog galėtų būti kitaip. "Kadangi ekologiško pieno Lietuvoje pagaminama nedaug, įmonei netikslinga visą cechą paskirti jam perdirbti. Todėl ekologiškai švarus, sveikas pienas pilamas į bendrą katilą, taip jis praranda tą vertę, kurią į jį sudėjo ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai. Nebent šalies mastu ši problema būtų kaip nors sprendžiama, bet tai tikriausiai bus tik tolimoje ateityje", - samprotavo ūkininkas.
Pažadėjo vieną centą
Nemokėdamas jokių priedų už ekologišką produkciją, "Žemaitijos pienas" pažadėjo vieną centą už kilogramą sertifikuota-me ūkyje pagamintos produkcijos. Ūkininkai Lachaj apskaičiavo, kad, kasmet parduodami 300 t pieno, jie papildomai uždirbtų 3 tūkst. Lt. Todėl nuo praėjusios vasaros savo ūkį ėmė ruošti sertifikavimui.
Irena parodė aplanką, kuriame sudėti visi dokumentai, reikalingi ūkiui sertifikuoti. Prisipažino pati savaites sėdėjusi prie kompiuterio ir aprašinėjusi savo ūkį, kad iš to aprašymo ūkį vertinsiantys specialistai, net nebūdami fermoje, galėtų įsivaizduoti, kas kur stovi, kaip vyksta visi procesai, kaip gaminami pašarai, kokios vandens, elektros tiekimo, kanalizacijos sistemos. Visa tai atlikęs negali būti garantuotas, kad ūkį sertifikuos. Kai dokumentaciją nuvežė tikrinti pirmą kartą, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje surašė, ką reikia pataisyti. Peržiūrėję antrą kartą pastabų daug nebeturėjo, tik šį tą pakoregavo. Du kartus lankėsi rajono komisija, dar atvyks specialistų iš apskrities.
Ne vien dokumentaciją tvarkė, patį ūkį reikėjo paruošti ir pertvarkyti taip, kad komisija jam neturėtų jokių priekaištų. Ūkininkai supranta, kad nesertifikuotas ūkis neturi ateities, anksčiau ar vėliau tai reikės padaryti, tik vėliau, kai supuls visi, tai padaryti gali būti dar sunkiau.
Deklaravimo problemos
Ūkininkai, VMVT specialistų pastabas suprasdami ne kaip pretenzijas, o patarimus, nesuvokia, kodėl kitos su žemės ūkiu susijusios tarnybos verčia žemdirbius šokinėti per virvutę, nors tam jokio reikalo nėra. Pavyzdžiui, apsauginės juostos. Dar ne taip seniai prie greitkelio Vilnius-Klaipėda apsauginė juosta buvo 150 m, dabar ją sumažino iki 70 m. Iškart atsiranda įvairiausių problemų tvarkant dokumentus.
Panašiai ir deklaruojant pasėlius. Nieko jau nebestebina nuolat randamos "klaidos" deklaracijose, kai dėl kelių arų neatitikimo žemės bloke mėnesius vėluoja išmokos.
- Kaip žemės blokas gali būti guminis? - klausia ūkininkė. - Vieneriais metais deklaravome - grįžo pranešimas apie neatitikimą. Visi trys tame bloke ūkininkaujantys ūkininkai susėdome prie bendro stalo, dokumentuose sumažinome savo plotus. Nors pasėlių realiai yra daugiau, bet mes susitarėme ir sumažinome deklaruotus plotus, kad atitiktų bloko plotui. Šiais metais visi deklaravome taip pat, kaip buvome susitarę praėjusiais metais, tačiau ir vėl -neatitinka 15 arų. Ir vėl turime mažinti, vėl sulaikomos išmokos. Ir dar vienas klausimas -kodėl mums prieš deklaravimą išduodamuose žemėlapiuose nėra parašyta, kiek tame bloke turi būti žemės? Kodėl tie plotai negali būti skelbiami, argi čia kokia valstybinė paslaptis? Visiškai neaišku, kodėl šiemet tame bloke yra tiek hektarų, kitais metais - daugiau ar mažiau.
Ūkininkauja vardan vaikų
Ireną ir Vasilijų likimas suvedė, kai abu, vienas iš Lietuvos, kitas - iš Ukrainos, atvyko į sąjunginę veterinarijos specialistų olimpiadą. Po pažinties draugystė nenutrūko, o sukūrę šeimą apsigyveno Lietuvoje.
Paklaustas, ar apsilanko Ukrainoje ir kaip atrodo tos šalies žemės ūkis dabar, Vasilijus noriai pasakoja, kad nors Lietuvoje ūkininkams problemų nestinga, jo gimtojoje šalyje ūkininkauti yra gerokai sunkiau. Ir pirmiausia todėl, kad ten kol kas žemė privatiems asmenims neparduodama. Norėdamas ūkininkauti, turi ją nuomotis iš valstybės. Tai, be abejo, neleidžia žemdirbiams tvarkytis taip, kaip jie norėtų, rizikinga investuoti į pastatų statybą, nes negali žinoti, kokia ateitis, kada su tavimi nuomos sutartį nutrauks. Kapstatų k. ūkininkas mano, kad Ukrainai dar reikės 10 metų, kol pasieks Lietuvos lygį.
Į klausimą, koks kapstatiškių ūkininkavimo tikslas, Irena ir Vasilijus sakė, kad jiems svarbiausia - išleisti į mokslus vaikus. Norėdami vaikams geresnio išsilavinimo, leidžia juos ne į šalia esančią vidurinę mokyklą, o į Gargždų gimnaziją už 25 km. Ūkininkus sujaudino vieno kaimynystėje gyvenančio jaunuolio likimas. Gerai mokęsis vidurinėje, jis įstojo į aukštąją mokyklą, tačiau tėvai neįstengė sumokėti už mokslą ir jaunuoliui teko su savo svajone atsisveikinti.
- Savas verslas, ūkininkavimas leidžia būti nepriklausomiems, galime patys priimti sprendimus, ir niekas nereikš priekaištų, kad tie sprendimai blogi, - taip savo verslo prasmę apibendrino ūkininkė I. Lachaj. |
***
Trumpas ne komentaras ne apie perskaitytą straipsnį, bet mintys jį perskaičius
Tai labai geranoriškas straipsnelis (Gimtajame Rokiškyje, kurio pavadinimas pateiktas žemiau), tačiau nesiryžau jo patalpinti ir dėl to (šiaip reikalingas atitinkamas redaktoriaus leidimas), kad jame daug smulkių netikslumų.
Tie netikslumai daugiau dėl to, kad laikraštis patiki žodžiais tų specialistų, kurie nėra baigę bent ekologinio žemės ūkio pradžiamokslio. Ne tik apie tai, kas yra ekologinė gamyba ir ekologiškas produktas. Tačiau ir apie ekologiškų produktų rūšiavimo, fasavimo bei ženklinimo reikalavimus.
Antra, straipsnyje labai teisingai yra pergyvenama dėl to, kad Rokiškio rajono (galima drąsiai teigti ne tik Rokiškio rajono) ekologinės gamybos ūkių ekologiški produktai iki šiol patenka ne ekologiškų produktų vartotojui, o į bendrą chemizuotų produktų katilą.
Teisingai, tas ekologiško produkto "suvedimas" su vartotoju, kol yra mažai ekologiškų produktų ir kol mažai ekologiškų produktų vartotojų - yra minusinis reikalas, dėl ko pelno organizacijos tuo neužsiima.
Be to, pavyzdžiui, Tatulos programa, siekdama ugdyti ekologiškų produktų vartotoją, ekologiškus produktus praktiškai visą dešimtmetį vartotojui išdalijo - į produkto savikainą nebuvo sudėti pagrindiniai ekologiškų produktų realizavimo kaštai, kurie yra labai dideli ir kuriuos padengė Tatulos programa (taip pat kitkas).
Tačiau kaip tik dėl to, su Žemės ūkio ministerija ir Europos komisija ir pavyko suderėti labai aukštas tiesiogines išmokas už pasėlius ekologinės gamybos ūkiuose. Tos išmokos juk ne pravalgymui. O tam, kad padengtų ne tik derliaus kritimo nuostolius, kai pereinamajame į ekologinę gamybą metais derliaus kritimas siekia net 50 proc. (kol ūkininkas alternatyviomis priemonėmis nesugeba nei pamaitinti augalą, nei jį apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų), bet kad būtų padengti ir ekologiškų produktų realizavimo nuosoliai, kol nėra išvystyta ekologiškų produktų rinka visoje Lietuvoje.
Kol kas tik tatuliečių produkcijai yra vartotojas, bet Tatulos programa ta minusine veikla užsiima jau 12 metų ir yra atitinkamai išsiugžiusi ekologiškų produktų vartotoją - tas ekologiškų produktų vartotojo ugdymas (garantijos ūkininkui, kad realizuos, jei tik panorės visus kokybiškus ekologiškus produktus) ir siekimas turėti ekologiškus produktus, Tatulos programai jau kainavo apie 6.0 mln. litų. Šį skaičių paminėjau vien tam, kad bent suvoktume kiek kainuoja vartotojo ugdymas (esu jau skelbęs, kad vien dviejų degtinių propagavimui Europos Komisija vienai degtinės akcinei bendrovei yra skyrusi 10.0 mln. litų).
Žinoma, tuo Tatulos programa išugdė ekologiškų produktų vartotoją (pvz. Vilniuje) ne tik tatuliečiams, bet visos Lietuvos ekologinės gamybos ūkiams bei visos Lietuvos ekologiškų produktų perdirbėjams, kuom yra ir sėkmingai naudojamasi.
Tačiau reikia pripažinti ir kitką, kad sudarytomis šiomis "šiltnamio sąlygomis" naudojasi tik 40 - 50 Lietuvos ekologinės gamybos ūkių ir keletas perdirbėjų (beje, jie jau daug metų dirba visiškai savarankiškai), iš daugiau nei 1800 sertifikuotų Lietuvoje. Sakyčiau neadekvačiai mažoka...
Visa tai, visgi, normalus ir gana sėkmingai valdomas procesas - "Tatulos" krypčiai Lietuvoje tik devyniolikti (ne šimtieji) metai - kojas ir galvą atversti į savo vietas, žinoma, reikia laiko. Ir gamintojui, ir vartotojui.
Bet Lietuva visgi neišnaudojo "Tatulos" krypties subrandintos dar 1997 metais situacijos - Lietuvai pritrūko politinės valios pakartoti tarpukario fenomeną (bet apie tai yra kituose šioje svetainėje talpinamuose straipsniuose ir komentaruose). Tiksliau, manau labiau yra normalu nei nenormalu, kad neišnaudojo tos subrandintos situacijos, - nepaėmė tai, kas buvo paduota ant lėkštutės. Nes, atvirkščiai, jei būtų laiku išnaudota subrandinta situacija, - būtume galėję stebėtis, kad įvyko fenomenas (stebūklas).
Pagarbiai,
Almonas Gutkauskas
 |
Ekologiška produkcija: bendras katilas, painiava žymėjimuose, informacijos stoka, Gimtasis Rokiškis, p. 1, 5 |
| Autorius: Audronė Baltuškaitė, data: 2006 01 28 |
***
Žurnalo "Mano ūkis" redaktorė sutiko mūsų svetainėje talpinti straipsnius, praėjus ne mažiau kaip 3 mėn. nuo jo atspausdinimo šiame žurnale. Tad manau geriau nors ir pavėluotai nei niekada.
|
Ekologinio ūkininkavimo ateitis, Mano ūkis, p. 37-39 |
|
Autorius: Emilija Kairytė, Erika Ribašauskienė, Virginija Krivickienė, data: 2005 10 01 |
|
|
Agrarinės ekonomikos instituto 2004 m. atliktos apklausos duomenimis, svarbiausi motyvai, lemiantys Lietuvos ūkininkų apsisprendimą ūkininkauti ekologiškai, buvo šie: sveikas maistas; gamtos apsauga; didesnės kompensacinės išmokos; patrauklus gyvenimo būdas, įdomi veikla.
Ūkių apskaitos duomenų tinklas 2003 m. pradėjo kaupti ekologiškai ūkininkaujančių ūkių duomenis. Dauguma jų įsikūrę mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Respondentiniai ekologiniai ūkiai yra mišrios gamybos, jie sudaro apie 5 proc. visų ekologinių ūkių, kurie realizuoja prekinę produkciją. Remiantis respondentinių ūkių duomenimis, atlikta ekologinių ūkių žemės ūkio veiklos ekonominė analizė.
Išmokos spartina plėtrą
Lietuvos ekologiniame žemės ūkyje iki 2003 m. dominavo smulkūs, ne prekinės gamybos ūkiai, tik dalis jų realizavo savo produkciją kaip ekologišką. Smulkių ūkių savininkams neretai trūko ekologinio ūkininkavimo žinių ir verslumo. 2003 m. pradžioje iš 700 ekologinių ūkių tik 14 proc. buvo didesni kaip 20 ha. Po metų, 2004 m., jau buvo sertifikuoti 1178 ūkiai, jų plotas, palyginti su 2003 m., padidėjo 1,8 karto. Pastebima ekologinių ūkių stambėjimo tendencija - 2004 m. vidutinis ekologinės gamybos ūkis buvo 4 kartus didesnis negu vidutinis tradicinis ir siekė 36 ha.
Tokį ekologinių ūkių stambėjimą lėmė daug didesnės išmokos negu tradiciniams ūkiams. 2004 m., palyginti su 2003 m., išmoka už ekologiškus javus padidėjo 4,8, už žalienas - 4,5, už daržoves ir bulves -3,8, už uogynus - 4,2, už sodus - 3,7 karto. Žemės ūkio subjektams, laikantiems ūkyje sertifikuotus gyvulius, išmoka mokama už sertifikuotą daugiamečių žolių plotą, ne didesnį kaip 3 ha vienam sąlyginiam gyvuliui. Ši nuostata skatina ekologiškos galvijininkystės ir pienininkystės plėtrą Lietuvoje. Pasak "Ekoagros" direktorės Onos Kazlienės, šiemet jau turėsime ekologiško pieno, bus pradėta gaminti ekologiška pieno produkcija. Tokią gamybą ketina pradėti ir "Rokiškio sūris".
Pagal priemonę "Agrarinė aplinkosauga" 2004 m. paraiškas pateikė 1018 žemdirbių, kuriems planuojama išmokėti apie 28,7 mln. Lt. Ekologiškus produktus gaminantiems žemdirbiams jau išmokėta 11 mln. Lt.
Sertifikacijos įstaigos "Ekoagros" duomenimis, 2005 m. prašymus dėl ekologinės gamybos ūkio sertifikavimo pateikė 1 944 ūkininkai. Daugiausiai norinčiųjų ekologiškai ūkininkauti yra Trakų (122 prašymai), Biržų (111), Molėtų (97), Šalčininkų (92), Ukmergės (92) rajonuose. Pagal sertifikuotos žemės plotą pirmauja Šalčininkų rajonas (3 726 ha), Švenčionių (2 934 ha) ir Trakų (2 727 ha) rajonai.
Tikslus ekologinės gamybos ūkių skaičius paaiškės po ūkių tikrinimo ir sertifikavimo, tačiau galima tikėtis, kad šiais metais ekologinės gamybos ūkių padaugės, palyginti su 2004 m., apie 65 proc. Nors ekologinės gamybos ūkių sparčiai daugėja, tačiau ekologinės gamybos ploto augimo tempai yra šiek tiek mažesni (59 proc), todėl ir vidutinis ekologinės gamybos ūkio dydis šiais metais gali būti mažesnis. Šiemet ekologinių ūkių plotai gali pasiekti apie 60-70 tūkst. ha (apie 2 proc. šalies žemės ūkio naudmenų). Pasak ŽŪM Maisto saugos ir kokybės departamento direktoriaus Sauliaus Jasiaus, Europos Komisijos veiksmų plane yra įvardytos priemonės, kuriomis bus skatinama ekologinė žemdirbystė, tačiau nėra fiksuota tikslių skaičių, nurodančių, kokius žemės ūkio naudmenų plotus tokia gamyba turėtų apimti. Tiesiog yra išreiškiama politinė valia, kad per Kaimo plėtros plano priemones ekologinė žemdirbystė būtų skatinama ir plečiama. Ekologinio ūkininkavimo reikšmę ES politikoje parodo ir paramos kaimo plėtrai struktūra. ES-15 parama aplinkosaugai 2004 m. sudarė 42 proc. kaimo plėtrai skiriamų lėšų. Ateityje ES paramą žemės ūkio gamybai planuojama maksimaliai sieti su agrarine aplinkosauga.
Trūksta specialaus pasirengimo
Dėl didesnių kompensacinių išmokų ekologinių ūkių padaugėjo, tačiau šių ūkių savininkų kvalifikacinis pasirengimas nėra pakankamas. Ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai turi turėti didesnį žinių bagažą, nes chemizuotoje ūkininkavimo sistemoje produktyvumą galima didinti cheminiais preparatais, tuo tarpu ekologinis ūkininkavimas yra gerokai subtilesnis procesas, reikalaujantis daugiau žinių. Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos pirmininkė dr. Vanda Žekonienė sako mananti, kad ekologinio ūkininkavimo gali imtis tik specialių žinių minimumo kursus baigę asmenys. Pasak V. Žekonienės, ekologiškai ūkininkaujantiems keliami didesni reikalavimai. "Mes turime iš anksto pasiruošti tam, kad galėtume tinkamai startuoti", - teigia Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos vadovė. V. Žekonienė siūlo sukurti Lietuvoje nors vieną mokomąjį parodomąjį ekologinį ūkį, į kurį atvykę žemdirbiai gautų kvalifikuotų ir išsamių teorinių ir praktinių žinių. Tam pritaria ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai, išsakę nuogąstavimus dėl pastaruoju laikotarpiu išaugusio nekvalifikuotų pareiškėjų, teikiančių labai nekokybiškai parengtas paraiškas, kiekio.
Ekologinių ūkių gamyba
Daugiausia šalies ekologinių ūkių užsiima mišria, vyraujant augalininkystei, gamyba, o mažiausiai - ekologine sodininkyste ir bitininkyste.
Lietuvoje 2004 m. ekologiškų ir pereinamojo laikotarpio rugių pasėlių plotas sudarė 2 913 ha, miežių -1 735 ha, avižų -1 703 ha. Ekologiškų rugių derlius 2004 m. buvo apie 1 066 t, miežių - 564 t, kvietrugių - 552 t. Pernai, palyginti su 2003 m., ekologiškų kvietrugių derlius padidėjo apie 723 proc, kviečių - 215 , avižų - 174, miežių-145, rugių -134 proc. Daugiausia 2004 m. buvo supirkta ekologiškų kviečių grūdų - 46 proc, rugių - 37, kvietrugių -24 proc. Visa kita produkcijos dalis buvo sunaudota ūkiuose arba parduota kaip įprastinė.
Ūkių veiklos rodikliai
Ekologiniuose ūkiuose 2004 m. daugiau kaip pusę (58 proc.) bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės sudarė augalininkystės produkcija, 41 proc. - gyvulininkystės, o kitos veiklos sukurta vertė nesiekė nė 1 proc. Ekologinės veiklos ūkiai bendrosios žemės ūkio produkcijos 1 ha ŽŪN pagamino apie 26 proc, o vienas darbuotojas - 15 proc. mažiau negu tradiciniuose ūkiuose. Ekologiniuose ūkiuose mažesnis derlingumas (javų - 25, daržovių - 54 proc.) ir didesnės darbo užmokesčio bei sėklų sąnaudos. Tuo tarpu ekologiškos produkcijos pardavimo kainos nedaug didesnės: augalininkystės - tik 8 proc, o gyvulininkystės beveik nesiskyrė nuo tradicinės gamybos ūkių. Todėl mišrios gamybos ekologiniai ūkiai, palyginti su tradiciniais, pajamų 1 ha ŽUN gavo 29 proc, o bendrojo pelno - 91 proc. mažiau.
LAEI skaičiavimai rodo, kad 2004 m. padidėjusi ir diferencijuota parama ekologiniams ūkiams sumažino pelno skirtumus ne tik lyginant juos su tradiciniu ūkininkavimu, bet ir tarp skirtingų tipų ekologinių ūkių.
Ekologinio ūkininkavimo ateitis
Galima išskirti dvi ekologinio ūkininkavimo plėtros kryptis: vietinį ir pramoninį ūkininkavimą. Daugelyje šalių vietinis ūkininkavimas derinamas su kaimo turizmu. Taip didinamas užimtumas kaime, keliamas smulkių ūkių konkurencingumas, saugomas ir tvarkomas natūralus kraštovaizdis, gaminamas vietinis šviežias, natūralus, minimaliai perdirbtas maistas. Ūkininkai gauna finansinę naudą, platinamos aplinkai palankios technologijos, saugomas natūralus kraštovaizdis, bioįvairovė, vietinė kultūra, tradicijos, jomis dalijamasi su lankytojais.
Pramoninis ekologinis ūkininkavimas orientuotas į bendrąją ES rinką ir eksportą. Tokį ūkininkavimą skatina globali prekyba ir ekonominiai masinės gamybos privalumai. Tikėtina, kad didesnės ekologiškų produktų apimtys lems ekologinių produktų išmokų mažinimą, ypač sumažinant transporto išlaidas, mokesčius už laikymą, transportavimą, pakavimą, perdirbimą ir draudimą. Ekologinio ūkininkavimo plėtrai reikšmingos abi kryptis, tačiau kiekvienai jų reikia specialaus dėmesio ir priemonių.
Lietuvoje spartus ekologinių ūkių stambėjimas lydimas sunkiai įveikiamų ekologiškos produkcijos realizavimo sunkumų, nespėjus subręsti šių produktų rinkodarai. Kita vertus, ekologinio ūkininkavimo išmokų dydžio priklausomybė nuo pasėlių plotų ir struktūros neskatina stambių ūkių rūpintis savo produkcijos kokybe bei jos realizavimu. Siekiant išspręsti šias problemas, svarbu dalį ekologinio ūkininkavimo programos lėšų skirti rinkos plėtrai, vartotojų švietimui, ekologiškų produktų rėmimui. Ekologinio ūkininkavimo išmokų susiejimas su produkcijos realizavimu paskatintų gamintojus gerinti ekologiškos produkcijos kokybę ir rūpintis, kad ji būtų tinkamai pateikta pirkėjui.
|
Išmokos ekologiškai ūkininkaujantiems 2000-2006 m., Lt/ha |
|
Pasėliai |
2000 |
2001 |
2002 |
2003 |
2004-2006 |
|
Varpiniai javai |
95 |
120 |
200 |
300 |
1 435 |
|
Ankštiniai augalai |
225 |
270 |
430 |
300 |
1 435 |
|
Žalienos |
85 |
85 |
85 |
90 |
407 |
|
Daržovės, bulvės |
225 |
270 |
430 |
500 |
1 901 |
|
Uogynai |
445 |
450 |
500 |
600 |
2 532 |
|
Sodai |
445 |
450 |
700 |
700 |
2 594 |
|
Pūdymas |
- |
80 |
80 |
300 |
- |
|
Vaistažolės |
- |
- |
- |
- |
1 573 |
VšĮ "Ekoagros" duomenys, Kaimo plėtros planas 2004-2006 m.
|
Ekologiškų javų pasėlių plotas, ha, ir supirkimas, tonomis ir proc. |
|
Augalo rūšis |
Ekologiškų ir pereinamojo laikotarpio pasėlių plotas, ha |
Ekologiškų pasėlių plotas, ha |
Derlius, t |
Supirkimas tonomis %% |
|
Avižos |
1 703 |
180 |
277 |
16 |
6 |
|
Miežiai |
1 735 |
257 |
564 |
49 |
9 |
|
Kviečiai |
1 207 |
220 |
514 |
234 |
46 |
|
Rugiai |
2 913 |
505 |
1 066 |
399 |
37 |
|
Kvietrugiai |
871 |
235 |
552 |
130 |
24 |
|
Lubinai |
1 180 |
293 |
401 |
34 |
8 |
|
Žirniai |
366 |
95 |
241 |
31 |
13 |
ŽŪMPRIS duomenys, 2005 m.
*** |
|
|
Suomiai vertina ekologiškus produktus, Mano ūkis, p. 24, 25 |
|
Autorius: Jurga Zaleckienė, data: 2005 10 01 |
|
|
Suomijos ekologinių ūkių asociacija "Luomuliitto" kitais metais minės savo veiklos dvidešimtmetį. Per pastaruosius dešimt metų ekologinių ūkių plotai šioje Skandinavijos šalyje plėtėsi itin sparčiai: nuo 20 tūkst. ha sertifikuotų pasėlių 1996 m. iki 160 tūkst. ha 2004 m. Dabar sertifikuoti ekologiniai pasėliai užima 7,3 proc. žemės ūkio naudmenų. Planuojama, kad 2010 m. ekologiški pasėliai užims 15 proc. dirbamos žemės ploto.
Didžiausius ekologinių pasėlių plotus - per 60 tūkst. ha - užima žolės, po jų - avižos (25 tūkst. ha), kviečiai (9 tūkst. ha), miežiai (8 tūkst. ha), rugiai (7 tūkst. ha). Ekologiškos bulvės auginamos 506 ha plote, juodieji serbentai - 396, braškės - 198, svogūnai - 74, morkos - 46 ha plote.
Iš gyvulių ir paukščių pirmauja ekologiškai auginamos dedeklės vištos - jų Suomijoje auginama beveik 75 tūkstančiai. Ekologiškai auginamų galvijų priskaičiuojama 12 tūkst., melžiamų karvių - 5 tūkst., avių - 2,8 tūkst., kiaulių - 2,5 tūkstančio.
Vidutinis ekologinio ūkio dydis - šiek tiek per 30 ha. Suomija yra bene toliausiai į Šiaurę nutolusi žemės ūkio šalis, todėl vegetacijos periodas čia trumpas. Pietinėje šalies dalyje jis tęsiasi šešis mėnesius, o šiaurinėje - vos du tris mėnesius. Aktyvių temperatūrų suma 1 300-400°C (palyginimui, Vokietijoje - 2 000-1 600"C, Ispanijoje - 2 800-2 400°C), todėl ypač kruopščiai turi būti parenkamos kuo trumpesnės vegetacijos veislės. Šaltas klimatas turi ir savų privalumų: daugybė kenkėjų ir ligų sukėlėjų paprasčiausiai negali išgyventi atšiauriomis sąlygomis. Suomijos pasėliai yra vieni iš sveikiausių Europos Sąjungoje.
Ūkininkauti ekologiškai žemdirbiai ypač aktyviai buvo pradėti raginti nuo 1990 m. Per penkiolika aktyvios agitacijos metų pasiekta, kad beveik kiekvienoje Suomijos maisto prekių parduotuvėje galima rasti įvairių ekologiškų produktų.
Ekologinių ūkių kontrolė
Suomijoje yra kelios organizacijos, kurios inspektuoja ir sertifikuoja ekologinius ūkius. Žemės ūkio ir miškų ministerija organizuoja ekologiškos produkcijos patikrą ūkiuose, taip pat kontroliuoja ir importą. Kartu šį darbą atlieka dar ir trys vyriausybinės tarnybos: Augalų produkcijos priežiūros centras, Kaimo departamentas (susidedantis iš 15 darbo ir ekonomikos vystymo centrų) ir Nacionalinė maisto tarnyba, kontroliuojanti ekologiškų produktų gamybą ir prekybą jais. Atskira kontrolės tarnyba rūpinasi alkoholiniams gėrimams gaminti naudojamų produktų sauga. Suomijoje tradiciškai gaminama daugybė nacionalinių alkoholinių gėrimų, kurių gamybai naudojami ekologiški produktai. Kartu su nacionaline maisto tarnyba dirba muitinė, kontroliuojanti produkcijos srautą iš trečiųjų šalių. Autonominėje Alando salų provincijoje ekologiškų produktų gamybą, prekybą jais ir importą kontroliuoja regioninė salų savivalda.
Suomijoje produkcijos gamybos standartai grindžiami Tarybos reglamentu 2092/91. Be jų, yra dar ir kitų reikalavimų, kuriuos privalo įvykdyti ūkiai, kad būtų pripažinti ekologiniais, pavyzdžiui, kad visame ūkio plote būtų ūkininkaujama ekologiškai.
Kaimo departamento darbą kontroliuoja ir audituoja Augalų produkcijos priežiūros centras. Šis centras rūpinasi ir reguliariais inspektorių mokymais. Kiekvienais metais visus ekologinius ūkius bent vieną kartą aplanko inspektorius. Tikrinama, ar auginimo technologijos, produkcijos kokybė ir dokumentų tvarkymas atitinka keliamus reikalavimus. Inspektoriai turi teisę paimti dirvos ir augalų produkcijos mėginius ir ištirti, ar ūkyje nenaudojama uždraustų produktų. Papildomos patikros žiemą vykdomos ekologinės gyvulininkystės ūkiuose, kurių metu ypatingas dėmesys skiriamas gyvulių laikymo sąlygoms.
Ekologiniai ūkiai ir ūkininkai registruojami centriniame duomenų banke. Sertifikuotų ūkių ir ūkininkų duomenų bazė bei visa informacija apie ekologišką sėklą laikoma Augalų produkcijos priežiūros centre. Ekologiškos produkcijos duomenų bazė yra kaupiama Integruotoje administravimo ir kontrolės sistemoje (IACS). Ekologiškų maisto produktų gamintojų ir importuotojų yra apie pusė tūkstančio.
Nacionalinė maisto tarnyba, dirbanti prie Žemės ūkio ir miškų ministerijos, inspektuoja ir sertifikuoja ekologiškų maisto produktų gamintojus ir importuotojus iš trečiųjų šalių, taip pat vykdo bendrąją maisto kontrolę. Ekologiškų maisto produktų gamintojai, kaip ir augintojai, tikrinami bent vieną kartą per metus. Įtariant galimus pažeidimus, gamintojai tikrinami papildomai.
Ekologiškų produktų rinka
Suomijoje gyvena apie 5,2 mln. gyventojų. Didžioji jų dalis (beveik 70 proc.) susitelkę didžiuosiuose miestuose: Helsinkyje, Turku ir Tampere. Kitas šalies plotas yra palyginti retai apgyvendintas. Logiška, kad prekyba ekologiškais produktais taip pat koncentruota didmiesčiuose, nors tokių produktų įmanoma įsigyti visose šalies parduotuvėse. Suomijoje yra keletas mažmenininkų, kurie specializuojasi ekologiškų produktų prekyboje. Pagrindiniai mažmeninės prekybos tinklai Suomijoje yra "Kesko", "Spar", "Tradeka", "Stockmann", "Wihuri Group", "S-Group". Dauguma ekologiškų produktų parduodama supermarketuose (88 proc). Tiesioginiai pardavimai, prekyba specializuotose parduotuvėse ir maitinimo įstaigose sudaro likusius 12 proc. Vidutiniškai didžiosiose maisto prekių parduotuvėse galima rasti nuo 300 iki 500 įvairių ekologiškų produktų. Asortimento įvairovė priklauso nuo parduotuvės dydžio, vietovės ir, be abejo, vartotojų aktyvumo.
Ekologiški produktai ypač greitai populiarėja įvairiose kavinėse. Kavinės dalyvauja specialioje perėjimo į ekologiško maisto gamybą programoje - pernai tokioje programoje dalyvavo per 100 viešojo maitinimo įstaigų. Pereinančios į ekologinę programą virtuvės gauna pažymėjimus, patvirtinančius jų statusą - tai gali būti svarbu lankytojams, besirūpinantiems savo sveikata.
Ekologiški produktai sudaro vieną procentą visų šalyje parduodamų maisto produktų; per metus jų parduodama už 70 mln. eurų. Ekologiškų produktų pardavimai didėjo iki 2002 m. Tada kilimas beveik sustojo, nuolat auga tik ekologiško maisto vaikams, kavos ir pomidorų pardavimai.
Ekologiškų produktų reklama ir informacijos apie juos skleidimu rūpinasi "Finfood Luomu" organizacija. Pagrindiniai informacijos sklaidos taškai - vaikų darželiai, mokyklos, parduotuvės ir viešojo maitinimo įstaigos. Gyventojų apklausos duomenimis, dauguma suomių labai teigiamai vertina ekologišką maistą. 20 proc. gyventojų yra nuolatiniai ekologiškų produktų vartotojai, 40 proc. ekologiškus produktus perka nereguliariai, 40 proc. jų visai neperka.
Kodėl žmonės perka ekologiškus produktus? Pirmiausia dėl to, kad nori valgyti sveiką maistą, neapdorotą jokiais cheminiais produktais. Antroji svarbi priežastis - vis stiprėjantis gyventojų suvokimas, kad privalu saugoti gamtą. Apklausų duomenys rodo, kad pirkėjai sąmoningai renkasi ekologiškus produktus galvodami apie tai, kad jie išauginti neteršiant aplinkos. Dalis pirkėjų renkasi ekologiškus produktus dar ir todėl, kad jie yra puikios kokybės ir išlaikę natūralų skonį: Suomijoje įprasta mėgautis skaniai paruoštu maistu, o virimas ir kepimas namuose dar nelaikomas atgyvena. Ruošiant tradicinius patiekalus, ekologiški produktai yra nepakeičiami.
Dalis pirkėjų renkasi ekologiškus produktus dėl tam tikrų jų savybių, išskiriančių juos iš įprastų produktų. Pavyzdžiui, ekologiškas pienas yra vienintelis nehomogenizuotas pienas Suomijos rinkoje, todėl visada yra nuolatinių tokio pieno pirkėjų.
Javų ir česnakų augintojas
Ekologiškai ūkininkaujančio ūkininko Eino Ketola ūkis nuo Helsinkio nutolęs 50 km, aplinkui yra daug mažų miestelių. Ūkininkas dirba per 100 ha žemės: 22 ha nuosavos ir 95 ha nuomojamos. Vieno hektaro nuomos kaina - 250 eurų (862,5 Lt). Augina javus ir česnakus. Ūkyje laikomasi penkerių metų sėjomainos: dvejus metus laikomi dobilai, tada sėjami kviečiai ar rugiai, po jų - ankštiniai, tada avižos. Pasak ūkininko, dobilus laikyti dvejus metus būtina, nes būtent jie puikiai užgožia piktžoles. Žinoma, jei dirva derlinga ir nepiktžolėta, dobilus užtenka laikyti vienerius metus. Dobilus ūkininkas užaria arba šienauja ir parduoda kaimynui, kuris augina karves. Beje, iš to paties kaimyno jis perka mėšlą, kurį vienerius-dvejus metus kompostuoja ir tada tręšia laukus.
Įvairių ekologiniams ūkiams sertifikuotų trąšų Suomijoje pakanka. E. Ketola savo dirbamas dirvas dar tręšia natūraliais apatitais (tai Suomijoje kasami mineralai -kalcio fosfatas, turintis fluoro arba chloro, fosforo trąšų žaliava), kurių viena tona kainuoja 130 eurų (448,5 Lt). Biotit - taip pat iš mineralų gaunamas produktas, kalio trąša. Į dirvas įterpiama dolomitmilčių, kurie prieš tai sumaišomi su kompostu.
"Piktžolės - ekologinių ūkių rykštė", -įsitikinęs E. Ketola. Piktžolės iš pasėlių ravimos rankomis, naudojamas ir vadinamasis ugnies kultivatorius: piktžolių naikinimo dujomis agregatas. Sėjomaina ne tik padeda išlaikyti tinkamą dirvožemio struktūrą bei derlingumą, bet kartu-yra ir prevencija nuo ligų. Ūkyje naudojama vienintelė biologinė augalų apsaugos priemonė - mykostopas. Ūkyje daugiausia auginamos suomiškos javų veislės; renkamasi pagal tai, kad būtų kuo trumpesnės vegetacijos. Javų vidutiniškai prikuliama po 3 t/ha.
Be javų, E. Ketola augina ir česnakus. Ropelės užauga 50-100 g svorio, iš hektaro prikasama per 10 tonų. Nukastos česnakų ropelės supilamos į kaproninius rinklelius-rankoves ir džiovinamos gana primityvioje džiovykloje su aktyviąja ventiliacija. Oras džiovykloms pašildomas saulės kolektoriumi. Pasak augintojo, už kilogramą ekologiškų česnakų ropelių jis gauna 12 eurų. Ūkininkas turi pirkėjų, kurie atvažiuoja tiesiai į ūkį - tai patys pelningiausi sandoriai. Dalis česnakų perdirbama - marinuojami. Ši produkcija pardavinėjama tik ūkyje. Iš javų grūdų malami miltai ir kruopos.
"Europos Sąjunga iš ūkininko padarė buhalterį", - šypsosi istoriko išsilavinimą turintis, puikiai rusiškai ir angliškai kalbantis ūkininkas, turėdamas omenyje daugybę dokumentų, kurių reikia ūkiui sertifikuoti ir tiesioginėms išmokoms gauti. Ir prisipažįsta, kad tikslių skaičių reikia klausti jo konsultanto. |
***
 |
Ekologinio ūkio savininkė laužo tradicijas, Panevėžio rytas, p. 1, 7 |
| Autorius: Diana Makšimienė, data: 2006 02 01 |
|
Nemažą bandą auginanti ūkininkė tikina, kad gyvuliams svarbiausia - laisvė, todėl net ir žiemą juos laiko ne šiltame tvarte, kaip visi, o lauke.
Vietoj tvarto - lauko stovykla
Laikyti žiemą gyvulius tvarte ir dangstyti juos nuo šalčio gūniomis - bobučių pramanai.
Tuo įtikinusi Rokiškio rajone, Sodelių kaime, gyvenanti 46 metų Vilija Šedienė.
Ekologiniame ūkyje šeimininkaujanti moteris savo gyvulių priežiūros metodais šiurpina kaimynus, tačiau pernelyg nestebina gyvūnų apsaugos specialistų.
Per 20 melžiamų karvių ūkininkė į lauką išgena mažiausiai kartą per savaitę, nepaisydama, kiek žemiau nulio nukritęs termometro stulpelis.
Anot V.Šedienės, karvės nuo privalomo tokio "pasivaikščiojimo" buvo atleistos tik užgriuvus arktiniam speigui.
Tačiau lauko stovykloje įkurdintoms penkioms paršavedėms, kuiliui ir trims paršeliams bei atokiau nuo sodybos lauke laikomoms vienuolikai telyčių ir buliui šiltas tvartas net ir per speigus - nepatirtas malonumas.
Visi šie gyvuliai ir vasarą, ir žiemą, nesvarbu koks oras būtų, laiką leidžia lauke.
Stengiasi suteikti laisvės
Ūkininkė tikino, kad jos lauke laikomi gyvuliai yra ypač stiprios sveikatos.
Anot V.Šedienės, yra buvę, kad karvė apsiveršiavo lauke, spaudžiant 7 laipsnių šaltukui.
"Nors tąkart buvau kiek išsigandusi, tačiau viskas baigėsi puikiai: ir veršis, ir karvė liko sveikutėliai", - tikino ūkininkė.
Pasak jos, laikyti gyvulius lauke, kad jie justų kiek įmanoma daugiau laisvės, - ekologiniam ūkiui keliama sąlyga.
V.Šedienei pritaria ir kartu ūkininkaujantis jos gyvenimo draugas Eimutis Valiūnas.
Kasdien lauko aptvaruose kiaules ir karves pašeriantis vyras neabejoja, kad labiau gyvulys kankintųsi pririštas tvarte, o ne laisvai vaikštinėdamas erdviame aptvare lauke.
Kaltina gyvulių kankinimu
V.Šedienė pasakojo, kad žiemą lauke laikomus galvijus pirmą kartą pamačiusi keliaudama po Čekiją ir Vokietiją.
Paskui moteris sakė prisiminusi, kad kolūkių laikais karvės žiemą taip pat būdavo išgenamos pabūti lauke.
"Nusprendžiau tokios gyvulių priežiūros taktikos laikytis ir aš. Tik nesitikėjau, kad sulauksiu tiek nepalankių kaimynų vertinimų", - pasiguodė ūkininkė.
Moteris prasitarė, kad greta gyvenantys žmonės dantį griežti gali ir dėl to, kad vasarą keliskart iš lauko aptvarų ištrūkusios karvės sutrypė jų gėlynus.
Tuo tarpu E.Valiūnas spėja, kad nuo kelio gerai matomos, lauke po sniegą šmirinėjančios telyčios galėjo sukelti pravažiuojančiųjų nuostabą ir nerimą, todėl pamatyti vaizdai pasiekė ir gyvūnų globėjų ausis.
V.Šedienė žino žmonių kalbas ir gyvūnų globos specialistų ausis pasiekusius skundus, kad ji, neleisdama gyvulių į tvartus, žiemą juos tiesiog kankina šalčiu.
"Bet pažiūrėkit, ar bent viena jų dreba", - korespondentei siūlė ūkininkė.
Vargs, bet principų neišduos
Tankiais, į kalnų jako panašiais gaurais apaugusios telyčios ir šerną primenančiais šeriais pasidengusios kiaulės, tursinėjančios po įšalusią snieguotą žemę, tikrai neatrodė nei sustipusios, nei paliegusios.
Anot ūkininkės, ji gali džiaugtis lauke laikomais ir gražiai atrodančiais gyvuliais, kurių šonai padengti puriu kailiu ar žvilgančiais šeriais, o ne aplipę mėšlo gabalais.
Ir telyčioms, ir kiaulėms yra suręsti tvartai, tačiau gyvuliai mieliau vaikštinėja po sniegą.
Anot V.Šedienės ir E.Valiūno, laikyti gyvulius tvarte jiems būtų kur kas pigiau ir saugiau, tačiau nesinori nusileisti nei savo principams, nei kaimynų apkalbų spaudimui.
"Kaskart, kai važiuoju apžiūrėti telyčių, kurios yra aptvare, esančiame porą kilometrų nuo namų, su nerimu galvoju, ar viską rasiu kaip palikęs.
O šerti lauke žiemą laikomus gyvulius reikia kur kas gausiau ir dažniau, nei jie būtų pririšti tvarte", - dėl neįprastos gyvulių priežiūros patiriamus sunkumus vardino ekologinio ūkio šeimininkė.
Nusikaltimo neįžvelgia
Rajono vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė gyvūnų gerovei Edita Jončienė "Panevėžio rytui" patvirtino gavusi pranešimų apie neva šaltyje kankinamus V.Šedienės gyvulius.
Tačiau nuvykusi į Sodelius ir apžiūrėjusi moters ūkį specialistė sakė jokių gyvulių nepriežiūros faktų nenustačiusi.
"Ekologiniame ūkyje lauke laikomi gyvuliai žmonių stebinti neturėtų. Tai vadinama šaltu jų laikymo būdu, kuris gyvuliams labai naudingas ir sveikas", - teigė gydytoja.
Pasak jos, tradicinio lietuvio ūkininko akiai dar nelabai įprastos po sniegą speige vaikštinėjančios karvės neturėtų kelti siaubo ir užuojautos.
Anot E.Jončienės, daugiau žmonių nepasitenkinimo sukelia ekologiškomis sąlygomis laikomų gyvulių neribota laisvė bindzinėti kur papuola.
"Vasarą nereti skundai, kad tai vieno, tai kito ūkio gyvulių bandos ištrypia greta gyvenančiųjų daržus ir gėlynus", - dar vieną galimo kaimynų nepasitenkinimo priežastį atskleidė E.Jončienė. |
***
|
Kai mėsininkai neturi ko skersti - bankrutuoja, Verslo žinios, p. 5 |
| Autorius: Violeta Bagdanavičiūtė, data: 2006 01 30 |
|
Mėsos perdirbėjai skelbia pavojų ir įspėja valdžios pareigūnus apie gresiančius bankrotus. Žemdirbiai galvijus parduoda mažoms skerdykloms, o dar mieliau - eksportuoja į ES. Todėl skerdyklos dirba tik nedideliu pajėgumu.
Šiemet skerdyklos planuoja skersti tik 180.000 galvijų ir 360.000 kiaulių. Palyginti - šešios didžiausios Lietuvos skerdyklos, dirbdamos tik viena pamaina, per metus galėtų skersti 460.000 galvijų ir 860.000 kiaulių.
Tai, pasak Jolantos Bastienės, Mėsos perdirbėjų asociacijos prezidentės, reiškia, kad skerdyklos, pastatytos su SAPARD parama, dirbs tik 45% pajėgumu.
Tai, anot jos, gali baigtis tolesniais įmonių bankrotais. VŽ rašė, kad UAB "Burgis" jau bankrutavo, o UAB "Čečeta" - bankrutuoja.
Pajėgumai dūla
UAB "Agrovet" pernai eksportavo daugiau nei 3 kartus, palyginti su 2004 m., per lyginamąjį laikotarpį 27,6% didėjo ir jos apyvarta, tačiau pelno 2005 m. bendrovei uždirbti nepavyko, o šiemet finansiniai rezultatai dėl žaliavos trūkumo bus dar prastesni.
"Mūsų pajėgumai du kartus viršija turimą žaliavos kiekį, o jeigu jis dar mažės - galima pradėti spėlioti, kuri mėsos perdirbimo įmonė pirmoji užsidarys", - sako Augenijus Gudžiūnas, "Agrovet" vadovas. Įmonė vidutiniškai per mėnesį anksčiau skersdavo 4.000-5.000 galvijų, o per šių metų sausį - tik 1.500.
Jo vadovaujama bendrovė buvo pastatyta 2000-2001 m., gavusi SAPARD paramą. Pasak p. Gudžiūno, atsižvelgiant į tai, kad padėtis skerdyklose įtempta, o bankams reikia mokėti paskolas, įmonės vadovams teks pasukti galvą, iš kokių šaltinių grąžinti pinigus.
Atgal į praeitį
Jeigu galvijų augintojams nebus skirta paramos, tuomet mėsos perdirbėjai prašo nuo vasario 1 d. panaikinti žemės ūkio ministrės įsakymą ir leisti jiems, kaip ir mažoms skerdykloms, gyvulius supirkti pagal gyvąjį svorį. Asociacijos skaičiavimu, augintojams, parduodantiems galvijus skerdykloms pagal skerdenų svorį ir kokybę, turėtų būti už vieną galviją mokama 193 Lt priemoka, o parduodantiems pagal gyvąjį svorį - 93 Lt.
Spalio 25 d., trečiadienį, Žemės ūkio ministerijos specialistai Žemės ūkio rūmų kuruojamoms 4 galvijininkystės asociacijoms pristatė tiesioginių išmokų už mėsai parduodamus galvijus projektą.
Gintarė Kučinskienė, Žemės ūkio rūmų specialistė gyvulininkystei, VŽ teigė, kad diskutuota jau buvo, o dabar rūmai dar laukia iš asociacijų pasiūlymų.
"Tai, kad išmokų reikia, visiems suprantama, ir abejonių dėl to nėra", - pažymi p. Kučinskienė.
Veža ir kiti
Mėsos perdirbėjų asociaciją baugina ir veršelių eksportas. Ponia Bastienė teigia, kad Lietuva Europos Sąjungoje tapo veršelių eksporto lyderė.
Tačiau Kazimieras Lukauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas, teigia, kad pagal gyvulių eksportą į ES Lietuva užima penktą vietą, o pernai ten lietuviškų veršelių iškeliavo 98.000.
"Eksportą lemia kaina, jeigu ji naudinga, visos šalys gyvulius eksportuoja: iki 120 kg veršelių mėsą valgo visi pasiturintys ES gyventojai. Dėl pardavimų svetur padidėjo ir lietuviškų gyvulių supirkimo kaina, nes prieš trejus metus veršelis buvo auginamas tik dėl kailiuko", - teigia p. Lukauskas.
Jis informuoja, kad mėsos perdirbėjai nemažai kiaulienos importuoja iš visos ES, o jautienos - kol kas nedaug. |
***
|
Žiniasklaidos monitoringas
2006 metų sausio 28 diena, šeštadienis
EURAS
Turinys
Spaudos informacija
· Pagaliau pasiektas 1990 metų BVP lygis
Respublika 2006 01 28, Virgaudas GUDAS
Anonsai
Spaudos informacija
Pagaliau pasiektas 1990 metų BVP lygis
A.Šemeta taip pat pranešė, kad vidutinė metinė infliacija pernai sudarė 2,7 proc. Tai truputį daugoka Lietuvai kaip šaliai, norinčiai prisijungti prie euro zonos, nes Lietuva pagal Mastrichto sutarties kriterijus, kaip ir kitos naujosios šalys, negali trijų mažiausią infliacijos lygį turinčių euro zonos narių vidurkio viršyti daugiau nei 1,5 procento. Šis vidurkis dabar sudaro apie 2,5 proc. Šio kriterijaus taip pat neatitinka Lietuvos kaimynės - Latvija bei Estija (atitinkamai 6,9 ir 4,1 proc. infliacija). Vis dėlto Lietuva atmetė šiuo metu ES pirmininkaujančios Austrijos pareiškimą, kad nesugebės 2007 metais įsivesti euro. Baltijos šalių finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai pripažįsta, kad jų šalims sunkokai sekasi kontroliuoti infliacijos lygį, tačiau tai nereiškia, jog jų užsibrėžtas tikslas nepasiekiamas. Tarp pagrindinių infliacijos augimo priežasčių A.Šemeta minėjo naftos kainų augimą ir stipresnį, nei tikėtasi, dolerio kursą euro atžvilgiu.
Tarp infliacijos priežasčių A.Šemeta minėjo ir tai, kad Lietuvoje darbo užmokestis augo sparčiau negu darbo našumas. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis pernai išaugo iki 1289,5 lito, arba 12,2 proc., o realusis darbo užmokestis, įvertinus infliacijos įtaką, pernai padidėjo 7,8 proc., iki 925,2 lito.
Respublika 2006 01 28, Virgaudas GUDAS
Straipsniai
Pagaliau pasiektas 1990 metų BVP lygis
Lietuvai prireikė 15 nepriklausomybės metų, kad per metus sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) taptų didesnis, nei buvo 1990 metais.
"2005 metus pavadinčiau istoriniais metais, nes, negalutiniais duomenimis, pernai BVP sudarė 70,763 mlrd. litų veikusiomis kainomis ir pirmą kartą viršijo iki Lietuvos nepriklausomybės buvusį BVP lygį", - per vakar vykusią spaudos konferenciją informavo Statistikos departamento generalinis direktorius Algirdas Šemeta.
Daugiau, nei prognozuota
Palyginti su 2004 m., skaičiuojant 2000 m. palyginamosiomis kainomis, BVP padidėjo 7,3 proc., t.y. daugiau, nei buvo prognozuota. Pavyzdžiui, Finansų ministerija prognozavo, kad BVP 2005 metais augs 7 proc., komerciniai bankai - 6,5-6,8 proc. Dar pesimistiškesni buvo tarptautiniai ekspertai, jie manė, kad Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės. Jungtinių Tautų Ekonomikos komisija Europai (UNECE) praėjusių metų pradžioje prognozavo, kad Lietuvos BVP 2005 m. augs tik 5,8 procento.
Tačiau prognozės nepasitvirtino, jų išsipildymas kryptelėjo į geresnę pusę. Tarp priežasčių A.Šemeta vardijo tai, kad Lietuvoje sparčiau, nei planuota, augo vidaus vartojimas, didėjo ir gyventojų pajamos bei paskolos. Nemažai įtakos prognozių korekcijai turėjo ir tai, kad ketvirtąjį 2005 m. ketvirtį sukurtas BVP siekė 19,32 mlrd. Lt ir, palyginus su 2004 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 8,2 proc. - taip pat daugiau, nei tikėtasi.
Nuo 2000 m. BVP, nepaisant sezoninių pokyčių, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nuolat didėjo, o 2005 metais kas ketvirtį BVP vidutiniškai augo 2 procentais.
Generalinio direktoriaus teigimu, 2005 metais BVP augimui įtakos turėjo beveik visos veiklos rūšys, išskyrus kasybą bei karjerų eksploatavimą. Labiau nei bendras šalies ūkio augimas, pridėtinė vertė didėjo transporto, sandėliavimo ir ryšių, statybos, prekybos, apdirbamosios gamybos, viešbučių ir restoranų veikloje. Minėtų veiklos rūšių sukurta bendra pridėtinė vertė pernai, palyginus su 2004 metais, išaugo 9,7 proc., o likusių veiklos rūšių - tik 3,8 procento.
Iki Europos vidurkio dar toli
2005 metais padidėjusios gyventojų pajamos (šalies viduje ir iš užsienio) bei skolinimasis lėmė, kad pridėtinė vertė su vartojimu susijusiose veiklos rūšyse augo sparčiau negu gamybos sektoriuje. Mažiausiai pridėtinė vertė augo žemės ūkyje, o energetikoje pernai ji net 0,1 proc. sumažėjo.
Kaip informavo A.Šemeta, pernai vienam šalies gyventojui teko 20659 litai BVP, arba 8,6 proc. daugiau nei prieš metus per tą patį laikotarpį, tačiau kol kas tai sudaro mažiau nei pusę senųjų ES šalių vidurkio.
Pasaulio bankas net yra apskaičiavęs, kad Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, senųjų Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį turėtų pasiekti maždaug po 18 metų. Vidutiniškai naujosios narės senųjų ES valstybių BVP, tenkančio vienam gyventojui, lygį turėtų pasiekti po 22,5 metų.
Infliacija per didelė
A.Šemeta taip pat pranešė, kad vidutinė metinė infliacija pernai sudarė 2,7 proc. Tai truputį daugoka Lietuvai kaip šaliai, norinčiai prisijungti prie euro zonos, nes Lietuva pagal Mastrichto sutarties kriterijus, kaip ir kitos naujosios šalys, negali viršyti trijų mažiausią infliacijos lygį turinčių euro zonos narių infliacijos vidurkio daugiau nei 1,5 procento. Šis vidurkis dabar sudaro apie 2,5 proc.
Šio kriterijaus taip pat neatitinka Lietuvos kaimynės - Latvija bei Estija (atitinkamai 6,9 ir 4,1 proc. infliacija). Vis dėlto Lietuva atmetė šiuo metu ES pirmininkaujančios Austrijos pareiškimą, kad nesugebės 2007 metais įsivesti euro.
Baltijos šalių finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai pripažįsta, kad jų šalims sunkokai sekasi kontroliuoti infliacijos lygį, tačiau tai nereiškia, jog jų užsibrėžtas tikslas nepasiekiamas. Tarp pagrindinių infliacijos augimo priežasčių A.Šemeta minėjo naftos kainų augimą ir stipresnį, nei tikėtasi, dolerio kursą euro atžvilgiu.
Pajamos augo sparčiau
Tarp infliacijos priežasčių A.Šemeta minėjo ir tai, kad Lietuvoje darbo užmokestis augo sparčiau negu darbo našumas. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis pernai išaugo iki 1289,5 lito, arba 12,2 proc., o realusis darbo užmokestis, įvertinus infliacijos įtaką, pernai padidėjo 7,8 proc., iki 925,2 lito.
Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurios augo ir darbo sąnaudos. Pagal jų augimą vienai dirbtai valandai 2005 m. trečiąjį ketvirtį Lietuva visoje Europos Sąjungoje atsiliko tik nuo Latvijos. 2005 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje darbo sąnaudos vienai dirbtai valandai pramonėje padidėjo 10,7 proc., Latvijoje - 15,7 procento.
Pajamų augimas didina prekybą
Augantis vidaus vartojimas, didėjantis darbo užmokestis buvo naudingas šalies prekybininkams. Kaip informavo A.Šemeta, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta pernai išaugo net 15,1 procento ir sudarė daugiau kaip 22,9 mlrd. litų.
Įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta išaugo 6,8 procento. Tačiau šį procentą sumažino tai, kad smulkiose prekybos įmonėse apyvarta sumažėjo daugiau nei penktadaliu, nemažai jų, neišlaikiusių konkurencijos su prekybos tinklais, bankrutavo, o didžiųjų maisto parduotuvių apyvarta išaugo 11,3 procento.
Pasak A.Šemetos, ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta pernai padidėjo beveik penktadaliu, ypač - 36,3 proc. - išaugo įmonių, prekiaujančių tekstile, drabužiais ir avalyne, ir 29,2 procento - baldų, apšvietimo įrangos, buitinių elektros prietaisų, radijo, televizijos prekių ir statybinių medžiagų parduotuvių apyvarta. Gerai sekėsi ir viešojo maitinimo įstaigoms. Restoranų, barų ir kitų maitinimo įmonių apyvarta 2005 m. sudarė 752 mln. litų, arba 23,9 proc. daugiau nei prieš metus.
Respublika 2006 01 28, Virgaudas GUDAS
____________________
| |
|
| |
|
***
|
Žiniaskalidos monitoringas
2006 metų sausio 27 diena, penktadienis
Turinys
Spaudos informacija
· Valdininkai pasirūpino, kad euras nutoltų
Verslo žinios/Dienos tema/ TERESĖ STANIULYTĖ/2006 01 27/ 2 psl.
· Panika dėl euro -nepagrįsta
Verslo žinios/Nuomonės/ STEENAS TRONDHJEMAS NIELSENAS, UAB "Nordea Bank Lietuva" generalinis direktorius/2006 01 27/ 11 psl.
· Euras gali vėluoti
Respublika/Dienos tema/Trumposios žinios/2006 01 27/3 psl.
· R.Šarkinas: "Protingi žmonės supras euro privalumus"
Lietuvos aidas/Naujausios žinios/2006 01 27/ 1 psl.
Radijo ir TV informacija
· Z. Balčytis: Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus
LR1/Žinios;
· Starkevičiūtė teigia, jog Lietuvai naudingiausi įsivesti eurą būtent tuomet, kai ekonominiai rodikliai atitiks numatytus kriterijus
Žinių radijas/Verslo naujienos 13:10; M.
Anonsai
__________________
Spaudos informacija
Valdininkai pasirūpino, kad euras nutoltų
Premjeras užuominomis prakalbo, kad euras nepakeis lito nuo 2007 m., nes kiti valdininkai pasistengė priimti infliaciją didinančius sprendimus. Tačiau dėl to kilusios viešos rietenos greičiau yra priedanga, nes manoma, kad valdantieji bijo galimo kainų ūgtelėjimo po euro įvedimo prieš savivaldybių rinkimus. Ponas Balčytis dievagojosi, jog valdžia negali daryti „jokių nereikalingų judesių“, kad dirbtinai sumažintų infliacijos rodiklį, tačiau nė viena aukštoji galva nepasipiktino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimu, leidžiančiu didinti šilumos ir karšto vandens kainas. O tai 0,7-0,8 % padidintų infliaciją, kurios metinis rodiklis gruodžio mėn. siekė 3 %. Ekspertai neatmeta tikimybės, kad valdžia galėjo sąmoningai pakišti koją eurui, netramdydama naujų iniciatyvų didinti ir šiaip ant rizikingos ribos balansuojančią infliaciją. Jie primena socialdemokrato Šiaulių mero prieštaravimą euro įvedimui, nes dėl jo esą padidės kainos, žmonės apkaltins valdžią ir dabartiniai valdantieji pralaimės savivaldybių rinkimus. Toks sprendimas garbės mums nedaro, nes mes ne dėl pasaulio rinkose vykstančių tendencijų, o patys nusprendžiame didinti reguliuojamąsias kainas, žinodami, kad pakenksime savo dabartiniam pagrindiniam siekiamam tikslui - įsivesti eurą“,- vertina padėtį Algė Budrytė, SEB Vilniaus banko (VB) vyriausioji analitike.
Verslo žinios/Dienos tema/ Teresė Staniulytė/2006 01 27/ 2 psl.
Panika dėl euro -nepagrįsta
Jau keletą dienų Lietuvoje aktyviai diskutuojama apie šalies galimybes numatytu laiku įsivesti eurą. Pateikiami ir vietos, ir užsienio ekspertų argumentai, tačiau dažniau remiamasi ne faktais, o emocijomis. Tai primena diskusijas apie euro įvedimo pasekmes. O faktai yra tokie, kad Lietuvos niekas neišbraukė iš kandidatų sąrašo. Dar daugiau - ji geriausiai iš visų Baltijos valstybių pasirengusi įsilieti į euro zoną. Naujausi „Nordea“ ekspertų tyrimai rodo, kad Lietuva visiškai atitinka kriterijus, taikomus kandidatėms į euro zoną. Visus, išskyrus vieną - infliacija 0,3 procentinio punkto viršija dabartinį kriterijaus rodiklį, kuris dar gali keistis, kol ES institucijos priims sprendimą. Taip, tai svarbu, ir pavojus paslysti ties finišo tiesiąja yra realus, tačiau panikuoti nėra jokio pagrindo. Išoriniai veiksniai turės didelę įtaką, tačiau tiek Vyriausybė, tiek verslas gali efektyviai prisidėti stabilizuojant infliacinius procesus.
Verslo žinios/Nuomonės/ Steenas Trondhjemas Nielsenas, UAB „Nordea Bank Lietuva“ generalinis direktorius/2006 01 27/ 11 psl.
Euras gali vėluoti
Premjeras Algirdas Brazauskas neatmeta galimybės, kad Lietuva eurą galėtų įsivesti metais vėliau. Šios savaitės pradžioje Lietuvos galimybėmis prisijungti prie euro zonos 2007 metu sausio 1-ąją suabejojo šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujančios Austrijos finansų ministras Karlas Heinzas Grasseris. „Tikimės, kad mes dar suspėsime į traukinį. Ką gi, jei kokie nors veiksniai suveiks ne mūsų naudai, tai reikės įsivesti metais vėliau, ir čia nėra tragiška situacija. Mūsų geri norai, finansinė situacija šiandien dar leidžia mums tai padaryti“, - svarstė Vyriausybės vadovas. Premjeras tvirtino, kad Vyriausybė yra susirūpinusi, kad brangstant energetikos ištekliams šalies infliacija gali būti didesnė nei reikalaujamas rodiklis.
Respublika/Dienos tema/Trumposios žinios/2006 01 27/3 psl.
R.Šarkinas: „Protingi žmonės supras euro privalumus“
Nuo 1996 metų Lietuvos banko valdybai vadovaujantis Reinoldijus Šarkinas prezidento Valdo Adamkaus teikimu paskirtas trečiai penkerių metų kadencijai. 2006-ieji bus ir paskutiniai metai, kai Lietuva turės savo nacionalinę valiutą - litą. Pokalbis apie tai, kokiu privalumų turės Lietuva įvedus eurą, ar jie nusvers lito praradimo netektis.
- Apie 50 proc. Lietuvos žmonių yra prieš euro įvedimą, jie stipriai emociškai prisirišę prie lito. Kaip ketinate įveikti šį pasipriešinimą?
- Imsimės visų įmanomų priemonių, kad patys žmonės, o jie yra labai protingi, teisingai įvertintų situaciją. Dabar pagrindinis priešinimosi motyvas - kilsiančios kainos po euro įvedimo. Galima pamanyti, kad dabar tos kainos nekyla.
Reikia skirti šiuos dalykus: euro įvedimą ir kainų kilimą. Tiesa, taip jau sutapo, kad daugelyje šalių, kurios įsivedė eurą, kai kurių produktų kainos kilo. Dėl jų stygiaus, dėl nederliaus, dėl praūžusių stichijų. Tokių sutapimų būta, tačiau lengviausia juos nurašyti eurui. Be abejo, dėl nesąžiningo kainų apvalinimo kainos kilti gali, bet tai neturėtų viršyti 0,2 procentinio punkto.
Lietuvos aidas/Naujausios žinios/2006 01 27/ 1 psl.
Radijo ir TV informacija
Z. Balčytis: Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus
LR1/Žinios;
Autorius: Nenurodytas; Diktorius: D. Jursevičius
Pranešimo eil. nr.: 4; trukmė: 0:0:40 Data: 2006 01 26
Diktorius:
Finansų ministras atmeta nuogąstavimus esą Lietuva kitų metų sausį nesugebės įsivesti euro. Zigmantas Balčytis pabrėžia, kad Lietuva šiuo metu kol kas atitinka Mastrichto kriterijus. Tačiau ministras pažymi, kad valdžia neturi dirbtinai mažinti infliacijos rodiklio.
Z. Balčytis (Finansų ministras):
Kas liečia infliacinį rodiklį, tai valdžia neturi daryti jokių bereikalingų judesių, kad infliacija būtų mažesnė. Kitaip sakant, kaip įstosime į euro zoną, kad neatsitiktų taip, kad iš karto šoktelėtų infliacija. Šito labiausiai bijo Europos valstybės. Jeigu valdžia kažką padarys dirbtinai, kad sumažintų tame laikotarpyje infliacijos rodiklį, tai skaičiai, kurie būtų sumažinti dirbtinai, jei būtų išskaičiuoti iš mūsų rodiklio ir atgal atstatyti.
Diktorius:
Tuo metu Premjeras Algirdas Brazauskas neatmeta galimybės, kad euras gali būti įvestas metais vėliau, jei Lietuva šiemet viršys infliacijos kriterijų. Pasak A. Brazausko, Vyriausybė yra susirūpinusi, kad brangstant energetikos ištekliams, šalies infliacija gali būti didesnė nei reikalaujamas rodiklis.
Starkevičiūtė teigia, jog Lietuvai naudingiausi įsivesti eurą būtent tuomet, kai ekonominiai rodikliai atitiks numatytus kriterijus
Žinių radijas/Verslo naujienos 13:10; M.
Autorius: Nenurodytas; Diktorius: E. Gabrytė
Pranešimo eil. nr.: 3; trukmė: 00:00:40 Data: 2006 01 26
Diktorius:
Ar Lietuvai pavyks kitais metais įsivesti eurą suabejojo tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ ir Europos Sąjungai šiuo metu pirmininkaujanti Austrija. Tačiau Europos parlamento narė Margarita Starkevičiūtė teigia, jog Lietuvai naudingiausi įsivesti eurą būtent tuomet, kai ekonominiai rodikliai atitiks numatytus kriterijus.
M. Starkevičiūtė (Europos parlamento narė):
Jeigu ekonominiai rodikliai neatitiks tų visų numatytų sąlygų, tai Lietuvai tikrai nenaudinga skubėti įsivesti eurą. Ekonomika turi stabilizuotis. Laikausi nuomonės, kad eurą Lietuvai reikia įsivesti tada, kai Lietuvos ekonominiai rodikliai atitiks kriterijus, tai yra, kai ekonomika bus stabilizavusis. Lietuvai taip naudingiau. Žmonių požiūriu, geriau, kad mes eurą įsivestume greičiau, nes yra daug spekuliacijų, tiek visokių aistrų kurstoma.
Straipsniai
Valdininkai pasirūpino, kad euras nutoltų
Premjeras užuominomis prakalbo, kad euras nepakeis lito nuo 2007 m., nes kiti valdininkai pasistengė priimti infliaciją didinančius sprendimus. Tačiau dėl to kilusios viešos rietenos greičiau yra priedanga, nes manoma, kad valdantieji bijo galimo kainų ūgtelėjimo po euro įvedimo prieš savivaldybių rinkimus.
Premjerui puolė prieštarauti Zigmantas Balčytis, finansų ministras, teigdamas, kad „pagal dabartines prognozes, infliacija atitinka Mastrichto kriterijus ir atitiks, kai Lietuvą vertins Europos Komisija“, bei Reinoldijus Šarkinas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, pareiškęs, kad „leidimą įsivesti eurą gausim, ir 2007 m. sausio 1 d. jis tikrai bus“.
Ponas Balčytis dievagojosi, jog valdžia negali daryti „jokių nereikalingų judesių“, kad dirbtinai sumažintų infliacijos rodiklį, tačiau nė viena aukštoji galva nepasipiktino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimu, leidžiančiu didinti šilumos ir karšto vandens kainas. O tai 0,7-0,8 % padidintų infliaciją, kurios metinis rodiklis gruodžio mėn. siekė 3 %.
Politiniai žaidimai
Tiesa, Vidmantas Jankauskas, VKEKK pirmininkas, ėjo pasiaiškinti premjerui ir prisipažino „gavęs pylos“. Tačiau tuomet, kai komisija priėmė sprendimą, suteikiantį galimybę didinti šilumos ir karšto vandens kainas, p. Jankauskas tikino jokių nurodymų dėl kainų iš Vyriausybės negavęs.
Sugretinę visų dalyvių pasisakymus, ekspertai neatmeta tikimybės, kad valdžia galėjo sąmoningai pakišti koją eurui, netramdydama naujų iniciatyvų didinti ir šiaip ant rizikingos ribos balansuojančią infliaciją. Jie primena socialdemokrato Šiaulių mero prieštaravimą euro įvedimui, nes dėl jo esą padidės kainos, žmonės apkaltins valdžią ir dabartiniai valdantieji pralaimės savivaldybių rinkimus.
„Jeigu būtų patvirtintas šilumos ir karšto vandens branginimas, tai būtų reguliuojamųjų kainų didinimas - mūsų ekonominės politikos dalis. Todėl toks sprendimas garbės mums nedaro, nes mes ne dėl pasaulio rinkose vykstančių tendencijų, o patys nusprendžiame didinti reguliuojamąsias kainas, žinodami, kad pakenksime savo dabartiniam pagrindiniam siekiamam tikslui - įsivesti eurą“,- vertina padėtį Algė Budrytė, SEB Vilniaus banko (VB) vyriausioji analitike.
Per daug debesų
Europos Komisijos atstovai jau yra pareiškę, kad 2007 m. eurą įsives tik Slovėnija, kuri jau dabar atitinka visus Mastrichto kriterijus. Finansų ministerija (FM) apskaičiavo, kad paskutinių 8 mėn. vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sudarė 2,4 %, o besiformuojantis Mastrichto kriterijus - 2,6 %. Ministerija prognozuoja, kad š.m. balandžio mėn. infliacija gali siekti 2,6 %, o Mastrichto kriterijus bus artimas šiam dydžiui. Tik neaišku, didesnis ar mažesnis.
Bet kuriuo atveju Lietuvos infliacijos vidurkis neturi viršyti trijų mažiausią infliaciją turėjusių ES valstybių vidurkį. „Mes nesitikime jokių palengvinimų, reikia vykdyti tai, kas yra“,- sakė Raimondas Kuodis, LB Ekonomikos departamento direktorius.
Kad įvykdytume Mastrichto kriterijus dėl infliacijos, reikia, jog paskutinius 4 mėn. infliacija Lietuvoje neviršytų 3 %. „Tai bus gana sunkų padaryti, turint omenyje, kad brangs šiluma, yra ir kitų debesų horizonte, todėl kyla klausimas – kokios geros naujienos gali tai atsverti“,- nerimauja p. Kuodis. Anot jo, tokios naujienos, kad nafta smarkiai atpigs, JAV doleris smarkiai nukris - beveik neįtikėtinos, tad ir atsvaros nematyti.
Tikrai viršys
„Iš tikrųjų grėsmė, kad euras nebus įvestas kitais metas dėl didelio infliacijos rodiklio, yra, ir mes apie tai kalbame jau kelis mėnesius“,- sako p. Budrytė. VB skaičiavimais, Lietuvos vidutinė metinė infliacija, matuojant pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, aštuntą mėnesį viršija Mastrichto kriterijų. „Finansų ministerija kalba ne apie dvylikos, o apie aštuonių mėnesių vidurkį, jie neatsižvelgė į faktą, kas yra šiandien, bet šneka, kas bus kitų metų viduryje, o mes kalbame apie dvylikos mėnesių vidurkį“,- aiškina p. Budrytė.
Analitikės teigimu, šių metų viduryje, kai bus vertinamas Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą, infliacija sieks 2,6-2,8 %. „Bet naujausios žinios apie brangsiančią šilumą ir vandenį labai liūdina, nes tokios žinios sumažino mūsų tikimybę įsivesti eurą“,- mano p. Budrytė. Tokiu atveju infliacija gerokai viršys 3 %.
Optimizmo suteikia raginimai atidėti, nebranginti šilumos bent jau iki pavasario.
Verslo žinios/Dienos tema/ Teresė Staniulytė/2006 01 27/ 2 psl.
Panika dėl euro – nepagrįsta
Jau keletą dienų Lietuvoje aktyviai diskutuojama apie šalies galimybes numatytu laiku įsivesti eurą. Pateikiami ir vietos, ir užsienio ekspertų argumentai, tačiau dažniau remiamasi ne faktais, o emocijomis. Tai primena diskusijas apie euro įvedimo pasekmes. O faktai yra tokie, kad Lietuvos niekas neišbraukė iš kandidatų sąrašo. Dar daugiau - ji geriausiai iš visų Baltijos valstybių pasirengusi įsilieti į euro zoną. Naujausi „Nordea“ ekspertų tyrimai rodo, kad Lietuva visiškai atitinka Mastrichto kriterijus, taikomus kandidatėms į euro zoną. Visus, išskyrus vieną - infliacija 0,3 procentinio punkto viršija dabartinį Mastrichto kriterijaus rodiklį, kuris dar gali keistis, kol ES institucijos priims sprendimą. Taip, tai svarbu, ir pavojus paslysti ties finišo tiesiąja yra realus, tačiau panikuoti nėra jokio pagrindo. Išoriniai veiksniai turės didelę įtaką, tačiau tiek Vyriausybė, tiek verslas gali efektyviai prisidėti stabilizuojant infliacinius procesus. Receptas paprastas - nedaryti nieko, kas galėtų paskatinti kainų augimą (tarkime, ketinimai didinti šilumos kainą gali juntamai paveikti kainų indeksą). Apskritai daug kas priklausys nuo visuomenės sąmoningumo ir suvokimo, kad jei euras bus įvestas nuo 2007-ųjų sausio, tai yra daug geriau, nei abejotina galimybė įvedimo datą perkelti į 2008-uosius. Papildomas laukimo laikas reiškia dar vieną nežinomybės ir spekuliacijų laikotarpį. Dėl to kenčia ir vartotojai, ir verslas, auga nepasitikėjimas ir didėja spekuliacinė rizika.
Verslo žinios/Nuomonės/ Steenas Trondhjemas Nielsenas, UAB „Nordea Bank Lietuva“ generalinis direktorius/2006 01 27/ 11 psl.
Euras gali vėluoti
Premjeras Algirdas Brazauskas neatmeta galimybės, kad Lietuva eurą galėtų įsivesti metais vėliau. Šios savaitės pradžioje Lietuvos galimybėmis prisijungti prie euro zonos 2007 metu sausio 1-ąją suabejojo šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujančios Austrijos finansų ministras Karlas Heinzas Grasseris. „Tikimės, kad mes dar suspėsime į traukinį. Ką gi, jei kokie nors veiksniai suveiks ne mūsų naudai, tai reikės įsivesti metais vėliau, ir čia nėra tragiška situacija. Mūsų geri norai, finansinė situacija šiandien dar leidžia mums tai padaryti“, - svarstė Vyriausybės vadovas. Premjeras tvirtino, kad Vyriausybė yra susirūpinusi, kad brangstant energetikos ištekliams šalies infliacija gali būti didesnė nei reikalaujamas rodiklis.
Respublika/Dienos tema/Trumposios žinios/2006 01 27/3 psl.
R.Šarkinas: "Protingi žmonės supras euro privalumus"
Nuo 1996 metų Lietuvos banko valdybai vadovaujantis Reinoldijus Šarkinas prezidento Valdo Adamkaus teikimu paskirtas trečiai penkerių metų kadencijai. 2006-ieji bus ir paskutiniai metai, kai Lietuva turės savo nacionalinę valiutą - litą. „Ekstros“ pokalbis apie tai, kokiu privalumų turės Lietuva įvedus eurą, ar jie nusvers lito praradimo netektis.
- Ką tik esate paskirtas trečiajai kadencijai, tačiau ši jums džiugi žinia greičiausiai sutaps su nacionalinės valiutos „duobkasio“ vaidmeniu...
Pats paklausėte, pats ir atsakėte. Iš tiesų padėtis yra dvejopa. Malonu, kad Seimas vieningai palaikė, pritarė ir paskyrė dar vienai kadencijai, bet, praėjus pirminei euforijai, tenka galvoti, ką daryti toliau, nes šalies laukia labai atsakingas momentas. Tačiau nemėgstu tų skambių epitetų – „lito tėvas“, „duobkasys“ - nes ne vienas žmogus, o politinė valdžia priima tokius svarbius sprendimus.
- Sakoma, kad Lietuva privalo įsivesti eurą, nes tai priimtų susitarimų reikalas, tačiau ar atitiksime keliamus aukštus finansinius kriterijus?
- Lietuva į ES priimta su išlyga, kuri leido kuri laiką naudoti litą, kol bus įvykdyti atitinkami kriterijai. Visus reikalavimus, nustatytus eurą norinčioms įvesti šalims, mūsų valstybė sėkmingai vykdo - litas yra stabilus euro atžvilgiu, valstybės skola gerokai mažesnė, nei galima, biudžeto deficitas neviršija nustatytos ribos, ilgalaikių palūkanų norma mažesne, nei leistina. Vykdome ir kainų stabilumo kriterijų, nors jam reikia didžiausio dėmesio, nes šiam kriterijui daug įtakos turi naftos kainų kaita.
- Apie 50 proc. Lietuvos žmonių yra prieš euro įvedimą, jie stipriai emociškai prisirišę prie lito. Kaip ketinate įveikti šį pasipriešinimą?
- Imsimės visų įmanomų priemonių, kad patys žmonės, o jie yra labai protingi, teisingai įvertintų situaciją. Dabar pagrindinis priešinimosi motyvas - kilsiančios kainos po euro įvedimo. Galima pamanyti, kad dabar tos kainos nekyla.Reikia skirti šiuos dalykus: euro įvedimą ir kainų kilimą. Tiesa, taip jau sutapo, kad daugelyje šalių, kurios įsivedė eurą, kai kurių produktų kainos kilo. Dėl jų stygiaus, dėl nederliaus, dėl praūžusių stichijų. Tokių sutapimų būta, tačiau lengviausia juos nurašyti eurui. Be abejo, dėl nesąžiningo kainų apvalinimo kainos kilti gali, bet tai neturėtų viršyti 0,2 procentinio punkto.
- Net teisiniuose aktuose įrašyta, kad „bus imtasi visų galimų žingsnių, kad keitimo proceso metu būtų išvengta piktnaudžiavimo didinant kainas ir nerimo dėl infliacijos“. Kokie tie žingsniai?
- Kainos eurais bus perskaičiuojamos laikantis griežtų apvalinimo taisyklių. Viena veiksmingų priemonių, padėsiančių vartotojams geriau suvokti kainas ir stabdysiančių nesąžiningą kainų kėlimą, - pradėti kainas nurodyti ir litais, ir eurais.
Numatoma, jog teisės aktai įpareigos asmenis, parduodančius prekes (ar teikiančius paslaugas), nurodyti prekių (ar paslaugų) kainas litais ir eurais ne vėliau kaip 90 kalendorinių dienų iki euro įvedimo dienos ir tiek pat laiko po įvedimo. Taip pat tikimės, kad, vadovaujantis gera verslo praktika, bent dalis pardavėjų ir paslaugų teikėjų dvigubas kainas pradės nurodyti, kai bus paskelbtas neatšaukiamai fiksuotas lito ir euro perskaičiavimo kursas, o tai turėtų įvykti šių metų vasarą.
Kita vertus, esant aštriai konkurencijai tarp prekybininkų, bet koks rinkos sąlygų neatitinkantis kainų padidinimas smogs kitu galu - eisime pas tą pardavėją, kuris kainų nekels. Šiaip tikrai bus įvairių kontrolės mechanizmų, tačiau didžiausia kontrolierė ir akyliausia stebėtoja bus pati visuomenė.
- Lietuvos bankas teigia, kad, jei nebus įvesta euro, atsiras nepasitikėjimas mumis tarptautinėse rinkose, neigiamas poveikis skolinimosi palūkanoms ir kitokių negerovių. O euro priešininkai naudos kitą argumentą - bent trys ES valstybės (Švedija, Didžioji Britanija ir Danija) sėkmingai verčiasi su nacionalinėmis valiutomis.
- Taip kategoriškai nesakyčiau. Žinoma, neigiamų pusių, jei neįsivestume euro, būtų, nes negalėtume naudotis privalumais - supaprastėjusiais prekybos ir finansiniais ryšiais su kitomis euro zonos šalimis, išnykusiomis pinigų keitimo išlaidomis ir pan.
Tačiau jei euro įvedimas būtų nukeltas, pasitikėjimas mumis tikrai nežlugs ir jokios tragedijos neįvyks.
Tos trys šalys yra gavusios išimtį, nes joms reikalingi referendumai, o juos iki šiol laimi euro priešininkai, bet manau, kad ilgainiui euro zona plėsis ir į šias valstybes.
- Ar daug rūpesčių Lietuvos bankui kelia pigus politikavimas, įvairūs klaidinantys gąsdinimai, gandai?
- Jau netrumpai čia dirbu, tačiau jokio politikų kišimosi į banko reikalus neteko patirti. O vadinamasis gatvės politikavimas tam tikrą įtampą sukelia, bet ji nėra tokia, kad galėtų turėti įtakos banko veiklai. Galų gale ir dėl euro įvedimo paskutinį žodį tars Lietuvos žmonių išrinktas Seimas.
- Apie lietuviškus banknotus prikurta nemažai anekdotų. Bene labiausiai paplitęs apie dešimtinę, kurios tikrumą galima patikrinti apvertus S.Darių ir S.Girėną aukštyn kojomis. Jei kepurės laikosi ant galvos - banknotas tikras. Kurios nesėkmingos litų gamybos istorijos bankui buvo juodžiausios?
- Iš šiandienos pozicijų galima tvirtai teigti, kad pirmieji litai buvo grynas pasityčiojimas. Iš tikrųjų jie net neturėjo patekti į apyvartą, nes tai buvo ne pinigai, o paprasčiausi spalvoti popierėliai. Deja, įvedant litą buvo renkamasi tos kompanijos, kurios siūlydavo mažiausią kainą, o tai neišvengiamai atsiliepdavo kokybei. Tik pamažu pasiekėme, kad litas kokybės, apsaugos požiūriu tapo lygiavertis kitų šalių valiutoms.
Vis dėlto, artėjant euro įvedimo dienai, reikės būti labai atidiems, nes kai bus grąžinama per 6 milijardų apyvartoje esančių litų banknotų, neabejotinai atsiras norinčių iškišti ir padirbtus pinigus.
- Į ką bus sumaltas šis milžiniškas litų kiekis, kuo jie pavirs?
- Banknotai bus supjaustyti ir sunaikinti, o monetos sulydytos ir parduotos į metalo laužą. Kadangi monetų kiekis yra milžiniškas, tai siūlau jau dabar žmonėms jas krapštyti iš įvairiausių taupyklių ir pasikeisti į stambesnius banknotus, nelaukti paskutinių dienų.
- Gal kokią dalį litų paliksite ateities kartoms, kolekcininkams?
- Kolekcininkai jau dabar galėjo įsigyti reikalingų pavyzdžių, nes vėliau to padaryti nebus galima dėl paprastos priežasties: Lietuvos bankas litus keis neribotą laiką, tad juos išėmus iš apyvartos pardavinėti ir vėl supirkti nebūtų logiška.
- Tūkstančio litų banknoto jau neteks išvysti?
- Šiaip jis mums nereikalingas, o tie, kurie buvo pagaminti, neatitiko kokybės reikalavimų. Jie tik buvo saugomi, ko! vyko ginčai su gamintojais. Didžioji šių banknotų dalis jau yra sunaikinta, labai nedaug palikta tiems, kurie norės tą pinigą įsigyti.
- Ar po euro įvedimo Lietuvos bankas taps tik Europos centrinio banko filialu, nevykdančiu jokios savarankiškos pinigų politikos?
- Taip drąsiai nesakyčiau. Mums liks tos pačios funkcijos. Tik viena funkcija visiškai atiteks Europos centriniam bankui - pinigų politikos priemonių nustatymas. Šią politiką nustato tik valdančioji taryba, tačiau Lietuvos banko pirmininkas bus tos tarybos narys. Visos kitos funkcijos - užsienio valiutos atsargų valdymas, atsiskaitymo sistemų administravimas, grynų pinigų išleidimas i apyvartą, informacinių technologijų valdymas - išliks.
- Ar metai yra pakankamas laikas pereiti prie visiškai kitos valiutos?
- Tai optimalus laiko tarpas reikiamam pasiruošimui. Dažnai minima, kad reikės keisti įvairius kasos aparatus, tačiau dauguma jų ir dabar gali dirbti su abiem valiutomis, atitinkamai juos perprogramavus.
- Lito patriotams lieka nors ta paguoda, kad euro monetose bus iškaltas Vytis. Ir ar jums pačiam nebus gaila lito?
- Bus gaila, nes visi esame lito mylėtojai ir gerbiame savo valiutą. Taip pat žinau, kad dėl to ypač jaudinasi vyresnio amžiaus žmones, kuriems litas - vienas Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybės simbolių. Jaunimui tai gal rūpi kiek mažiau. Tačiau nieko nepadarysi - valstybės vis mažiau atskirtos sienų, intensyvėja tarptautine prekyba, žmonės vis daugiau keliauja po pasaulį. Spartėjanti globalizacija įtraukia ir mūsų šalį.
Nacionalinių pinigų istoriją tęs lietuviški eurai. Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę leisti į apyvartą eurų monetas, kurių viena puse yra vienoda visoms šalims, o kita skirtinga, vadinama nacionaline puse. Lietuvoje nukaldintos eurų monetos bus su mūsų valstybės modifikuoto herbo Vyčio simboliu.
- Kiek kainuos euro įvedimas?
- Išankstiniais skaičiavimais, Lietuvos banko eurų banknotų įsigijimo ir monetų kaldinimo išlaidos gali sudaryti apie 80-100 mln. litų per 2006-2008 metus. Tačiau šios sumos negalima laikyti papildomomis išlaidomis, nes jeigu ne euras, tai kaldintume ir spausdintume litų monetas ir banknotus.
Euro įvedimo vienkartinės išlaidos tikrai bus mažesnes už ES bendrosios valiutos įvedimo ilgalaikę ir nuolatinę naudą. Bent jau Lietuvos verslininkai tai supranta, todėl dauguma jų palankiai vertina būsimą euro įvedimą.
Lietuvos aidas/Naujausios žinios/2006 01 27/ 1 psl.
_______________________
| |
|
| |
|
***
Informacija 2006 01 26
Lietuva jau gali prekiauti bulvėmis su kitomis ES šalimis
Maisto ir veterinarijos biuro misija (Food Veterinary Office – FVO), įvertinusi Lietuvos bulvių sektoriaus padėtį, praėjusių metų gruodį pateikė rekomendacijas bulvių kontrolės sistemai mūsų šalyje tobulinti. FVO misijos rekomendacijos ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos (VAAT) veiksmų planas svarstytas Europos Komisijos Augalų sveikatos nuolatinio komiteto posėdyje, kuriame nutarta panaikinti pereinamąjį laikotarpį dėl bulvių žiedinio puvinio (BŽP) kontrolės direktyvos įgyvendinimo ir leisti Lietuvai prekiauti sėklinėmis bei maistinėmis bulvėmis su kitomis ES šalimis. Šiuo metu VAAT rengia teisės aktų papildymus, su kuriais artimiausiu metu bus supažindinti Lietuvos bulvių augintojai ir prekybininkai.
Naujas teisės aktas
Kaip informavo Valstybinės augalų apsaugos tarnybos (VAAT) viršininkas Edmundas Morkevičius, Lietuva, prieš gaudama leidimą prekiauti bulvėmis, turėjo prisiimti ir tam tikrų papildomų įsipareigojimų, kurie leistų visapusiškai kontroliuoti bulvių žiedinio puvinio grėsmę ir padėtų jos išvengti. Pagrindiniai įsipareigojimai nusakyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-10 „Dėl maistinių bulvių augintojų registravimo Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre ir jų kontrolės“ (Žin., 2006, Nr. 6-228).
Iki šiol 5 ha bulvių auginantys ūkininkai nuo registravimosi buvo atleidžiami, jei bulves augindavo savo reikmėms ar pašarui, tačiau dabar Žemės ūkio ministro įsakyme numatyta, kad „maistinių bulvių augintojai, kurie augina 5 ir daugiau hektarų maistinių bulvių,, privalo būti registruojami LR fitosanitariniame registre. Registre privalės būti registruoti 5 ir daugiau ha bulvių turintys augintojai, nepriklausomai nuo bulvių paskirties. Turintys mažiau kaip 5 ha augintojai privalės registruotis, jei norės prekiauti bulvėmis“.
FVO misija atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje labai mažai sodinama sertifikuotų bulvių sėklų, o kai sėkla nesertifikuota, ji galėjo būti netikrinta, todėl ir atsekti, iš kur kyla infekcija, nėra įmanoma. Nuo šiol maistinių bulvių augintojai, kurie norės sodinti nesertifikuotą sėklą, turės raštu informuoti Valstybinę augalų apsaugos tarnybą apie ketinimus sodinti nesertifikuotas sėklines bulves ne vėliau kaip 2 mėnesius prieš jų sodinimą. VAAT tikrins, ar šios bulvės yra sveikos. Ūkininkai, ketinantys sodinti savo užsiaugintas bulves, privalo kreiptis į VAAT dėl bulvių gumbų laboratorinių tyrimų.
Norint atsekti, iš kur ir į kur bulvės keliauja, Lietuvoje (kaip ir kitur) išaugintos bulvės turi būti gabenamos ir realizuojamos su etikete ant pakuotės, nepriklausomai nuo jos dydžio (etiketė turi būti ir ant vieno kilogramo, ir ant tonos, ar kitokio dydžio pakuotės). Etiketėje turi būti nurodomas maistinių bulvių augintojo ar pakuotojo registravimo fitosanitariniame registre pažymėjimo numeris ir bulvių siuntos numeris. Siuntos numerį suteikia pats augintojas ar pakuotojas, numeruodamas siuntas eilės tvarka, todėl būtina vesti jų apskaitą (pildyti registracijos žurnalą). Bulvių pakuotojas turi užtikrinti, kad maistinių bulvių augintoją būtų galima identifikuoti.
VAAT viršininkas akcentavo, kad nuo šiol atsiranda du nauji dokumentai – sėklinių bulvių pasas ir maistinių bulvių etiketė, padėsiantys atsekti bulvių kilmės vietą ir jų judėjimą.
Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-10 „Dėl maistinių bulvių augintojų registravimo Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre ir jų kontrolės“ reglamentuoja ir maistinių bulvių supirkimą: „fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys maistinių bulvių rūšiavimu, pakavimu ir prekyba, Lietuvoje išaugintas bulves gali supirkti tik iš fitosanitariniame registre registruotų maistinių bulvių augintojų“. Perkant bulves iš registruotų augintojų, yra garantija, kad visos ūkyje užaugintos bulvės yra ištirtos dėl kenksmingų organizmų. Augintojai ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, norintys išvežti maistines bulves į kitas ES šalis, privalo raštu kreiptis į VAAT dėl krovinio fitosanitarinio patikrinimo ne vėliau kaip 5 darbo dienas prieš išvežimą, kad tarnybos inspektoriai spėtų patikrinti išvežamą produkciją, įvertinti, ar tinkamai sutvarkyti krovinį lydintys dokumentai. „Jei iš Lietuvos į kitas ES šalis patektų užkrėstos bulvės, draudimas jomis prekiauti gali būti atnaujintas“ – pažymėjo VAAT viršininkas E. Morkevičius. Pasak jo, vežant bulves į kitas šalis, svarbu laikytis ne tik fitosanitarinių, bet ir kokybės reikalavimų.
Visi augintojai, rūšiuotojai, pakuotojai, dirbantys su bulvėmis, bent kartą per metus visas patalpas ir darbo įrangą privalo dezinfekuoti su specialiai tam skirta ir Lietuvoje registruota bulvių apsaugos chemine medžiaga – Menno florades. Visi šie veiksmai turi būti registruojami tam skirtuose žurnaluose (kada purkšta, dezinfekuota ir pan.).
FVO misijos rekomendacijos
Pagal ES tarybos direktyvos 93/85/EEC straipsnį 5(1), aptikus bulvių žiedinio puvinio (BŽP) židinį, būtina nustatyti užkrėstas ir galimai užkrėstas zonas. Jeigu laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad BŽP organizmas aptiktas stiebagumbiuose, tai bulvių gumbai, technika, laukai, patalpos ir kt., kas turėjo kontaktą su užkrėstomis bulvėmis, vadinami užkrėstais objektais. Jei kitos ūkio bulvės turėjo arba galėjo turėti kontaktą su užkrėstomis bulvėmis, tai jos vadinamos galimai užkrėstomis bulvėmis (pvz., bulvės iš to paties ūkio, bet skirtingų sklypų).
Užkrėstos bulvės turi būti kuo skubiau sunaikinamos: užkasamos arba sudeginamos; perdirbamos tik į krakmolą, spiritą ar traškučius (naudoti pašarui griežtai draudžiama); turi būti vykdoma visapusiška atliekų kontrolė (kur tokios bulvės nukeliavo, kaip jos buvo sunaikintos, visos procedūros turi būti patvirtintos dokumentais); turi būti sunaikinta ir vienkartinė tara, o sandėliai, technika, įranga, konteineriai ir kt. dezinfekuojami.
Galimai užkrėstas bulves leidžiama supakuoti į nedideles pakuotes ir kuo skubiau parduoti maistui arba perdirbti, kontroliuojant visą procesą. Sandėlius, įrangą, techniką ir kt. būtina dezinfekuoti.
Užkrėstas ir galimai užkrėstas bulves sodinti griežtai draudžiama.
Tuose ūkiuose, kur buvo aptikti BŽP židiniai, 3 metus kasmet reikalaujama naikinti savaime augančias bulves, dezinfekuoti techniką, įrangą, sandėlius ir kt., ūkyje sodinti tik sertifikuotą sėklą, o tyrimams privaloma pateikti visą auginamų bulvių derlių, nepriklausomai nuo jų paskirties.
Augintojui, nevykdančiam VAAT nurodytų fitosanitarinių priemonių, Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatytos baudos nuo 200 iki 2 000 Lt (60-600 EUR).
Gera sėkla
Statistikos duomenimis, 2005 m. Lietuvoje buvo apie 65 tūkst. bulvių augintojų. Iš jų apie 330 augino daugiau kaip 5 h bulvių, apie 2 200 augino iki 1 ha bulvių.
Bulvių žiediniu puviniu užkrėsti 9 maistinių bulvių augintojų ūkiai ir 7 veislės: Adora, Cinija, Felsina, Helena, Laura, Sante, Victoria. Bendras užkrėstų bulvių kiekis – 363 tonos. Sėklinėse bulvėse iki 2006 m. sausio 1 d. BŽP nerasta.
VAAT jau antri metai atlieka sėklinių bulvių kokybinio viruso tyrimus, ištirta apie 40 proc. visų Lietuvoje deklaruotų sėklinių bulvių. Kaip sakė tarnybos viršininkas E. Morkevičius, darbas, pernai pradėtas dirbti kartu su sėklinių bulvių augintojais, davė gerų rezultatų. „Pernai buvo didelių problemų dėl sėklų dygimo, sudygo vos 40-60 proc., tuo tarpu šiemet sėkla sudygo 100 proc., labai pagerėjo sėklinių bulvių vienodumas, stabilumas ir kiti parametrai. Bulvių augintojai gali pasitikėti ta sėkla, kuri užauginama Lietuvos sėklininkystės ūkiuose“, - tvirtino E. Morkevičius.
Informacija ir švietimas
Pasak VAAT viršininko Edmundo Morkevičiaus, iki vasario mėn. pabaigos bus papildyti ir patikslinti visi teisės aktai, reglamentuojantys bulvių kontrolę, visa informacija bus pateikiama specialiuose leidiniuose, vietinėje spaudoje ir per radiją, bus rengiamas seminarų ciklas savivaldybių centruose, kad visi bulvių augintojai, pakuotojai, rūšiuotojai, pardavėjai labai aiškiai žinotų visas procedūras ir jų laikytųsi, kad žinotų už ką ir kokio dydžio administracinių baudų jie gali susilaukti, jei nesilaiko reikalavimų. „Tik su sveikomis ir kokybiškomis bulvėmis Lietuva galės įsitvirtinti ES rinkoje“, - sakė E. Morkevičius.
Kaip sakė ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas, iki kovo 1 d. bus patvirtinta paramos tvarka sertifikuotai bulvių sėklai įsigyti, taip pat nuostolių už sunaikintas dėl ligos bulves kompensavimo tvarka. Ministerija pasirengusi kartu su Vaisių ir daržovių augintojų asociacija, Žemės ūkio rūmais, kitomis suinteresuotomis organizacijomis ieškoti būdų, kaip saugiai ir su mažesniais nuostoliais sunaikinti užkrėstas bulves, kaip apsaugoti šalies rinką nuo nelegalios, nesaugios ir nekokybiškos produkcijos.
Išsamesnės informacijos teirautis ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojo Petro ZABLOCKIO, tel. (8~5) 23 91 373
Žemės ūkio ministerijos informacija
|
Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti. |
|
Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti. |
***
MINISTRO ĮSAKYMAI
Grįžti į įsakymų sąrašą
Susiję įsakymai:
Nr. 3D-26 2005 01 14 Dėl gairių pareiškėjams, 2005 metais teikiantiems projektus paramai gauti pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ patvirtinimo
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
Nr. 3D-30
Vilnius 2006 01 25
Dėl žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 3D-26 „Dėl gairių pareiškėjams, 2005 metais teikiantiems projektus paramai gauti pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ patvirtinimo“ pakeitimo
P a k e i č i u Gaires pareiškėjams, 2005 metais teikiantiems projektus paramai gauti pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 3D-26 „Dėl Gairių pareiškėjams, 2005 metais teikiantiems projektus paramai gauti pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 7-212) ir išdėstau 112 punktą taip:
„112. Jeigu mokėjimo prašymas užpildytas neteisingai ar trūksta duomenų, projekto vykdytojui siunčiamas pranešimas, kad mokėjimo prašymas užregistruotas, jam suteiktas unikalus identifikavimo numeris ir nurodomi tikrinimo metu nustatyti trūkumai. Jiems pašalinti projekto vykdytojui nustatomas 10 darbo dienų terminas nuo pranešimo įteikimo. Atsižvelgiant į trūkstamos informacijos ar dokumentų specifiką, gali būti nustatomas ir ilgesnis terminas. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 2 darbo dienoms nuo jo išsiuntimo paštu registruotu laišku. Per nustatytą laiką nepristačius reikiamų dokumentų ar nepatikslinus duomenų, mokėjimo prašymas yra siunčiamas į Agentūrą. Kontrolės departamento teritorinio skyriaus darbuotojai mokėjimo prašymo administracinės atitikties vertinimo lentelėje turi įrašyti, kas nebuvo pateikta. Mokėjimo prašymo tinkamumas toliau vertinamas Agentūros Finansų ir apskaitos departamento Mokėjimo prašymų skyriuje. Įvertinus administracinę atitiktį, atliekama kiekvieno tinkamai įforminto mokėjimo prašymo patikra vietoje. Jeigu pareiškėjas paramą, gautą pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, ketina naudoti kaip privatų indėlį investicijų projektuose pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos srities „Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių“ sektorių „Netradicinių žemės ūkio produktų gamyba“, mokėjimo prašymo, pateikto pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, patikra vietoje neatliekama.“
Žemės ūkio ministrė
Kazimira Danutė Prunskienė
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos
2006-01-18 raštu Nr. (4.73.16-04)
-5K-0600453)-6K-0600710
Įsakymą rengė Kaimo plėtros departamento (direktorė V.Žoštautienė, tel. 239 10 20) Kaimo plėtros ir struktūrinės paramos koordinavimo skyriaus (l. e. vedėjos pareigas J.Stakėnienė, tel. 239 84 18) vyr. specialistas J.Pupius (tel. 239 12 64).
|
***
Informacija 2006 01 25
Nacionalinei mokėjimo agentūrai skirti papildomi etatai
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Vyriausybė nutarė skirti papildomus 75 etatus. Taip bus sudaryta galimybė į nuolatines darbo vietas perkelti dalį darbuotojų (59), kurie šiuo metu dirba pagal terminuotas darbo sutartis.
Toks sprendimas priimtas dėl to, kad NMA darbuotojams tenka itin dideli darbo krūviai, gerokai viršijantys analogiškų ES šalių tarnybų pareigūnų darbų apimtis. NMA kasmet priima apie 500 tūkstančių paraiškų ir atlieka ne mažiau kaip 44 tūkstančius pareiškėjų patikrų, o jos kasmet administruojamos paramos suma siekia daugiau kaip 1,5 mlrd. litų. Didžioji naujųjų etatų dalis atiteks dešimčiai NMA teritorinių skyrių, kurie priima žemdirbių paraiškas ES paramai gauti ir atlieka ūkių patikras.
Žemės ūkio ministerijos informacija
|
Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti. |
|
Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti. |
***
|
Ką Bolivijos prezidentas Evo Morales'as savo inauguracinėje kalboje sakė apie Lietuvą? (santr.), Lietuvos aidas, p. 1, 8 |
| Autorius: Jonas A.Patriubavičius, data: 2006 01 25 |
|
Iš tikrųjų savo inauguracinėje kalboje sekmadienį naujasis Bolivijos prezidentas Evo Morales'as Lietuvos neminėjo (iš mūsų artimiausių kaimynių minėjo tik Švediją), tačiau viskas, ką jis sakė apie padėtį Bolivijoje, tinka ir Lietuvai - vienas prie vieno.
Kuo Bolivija mums artima
Bolivija yra Pietų Amerikoje, atrodo, kad su Lietuva lyginti negalima. Iš tikrųjų Bolivija kaip ir Lietuva (abi besivystančios šalys) turi daug panašumų. Visų pirma, ir Lietuva, ir Bolivija labai blogai, neefektyviai valdomos. Bolivija, atėjus naujam prezidentui, turi bent teorinę galimybę pakeisti padėtį. Lietuva, atrodo, tokios galimybės dar ilgai, bent jau kurį laiką, neturės.
Prezidentas Evo Morales'as savo inauguracinėje kalboje pareiškė, kad pagrindinė valdymo problema - korupcija. Jis sakė skirsiąs visas jėgas šiam visuomenės vėžiui gydyti. Lietuvos vadovai apie tai net nekalba. Pasak Morales'o, iki tol valdžioje buvę politikieriai mokėjo susitarti tik dėl korupcinių sandėrių, o dėl to, kaip gerinti žmonių gyvenimą, mažinti skurdą - nesitarė.
Šie Bolivijos prezidento žodžiai labai tiksliai apibūdina ir padėtį Lietuvoje. Pas mus nėra nacionalinių prioritetų, nesuformuluoti strateginiai tikslai. Bolivijos demografinė situacija, nors kūdikių mirtingumas daug kartų viršija šį Lietuvos rodiklį, nėra bloga, gyventojų daugėja. Lietuvos gyventojų prieaugis minusinis. Lietuviai yra mirštanti tauta, o tautos vadai dėl to nekelia aliarmo.
Mūsų kaimas - kaip indėnų
Savo inauguracinėje kalboje E.Morales'as pareiškė, kad dabar šalį valdys vietinių gyventojų - indėnų - labui. Indėnai sudaro Bolivijos gyventojų daugumą, tačiau labiausiai skursta. Latifundininkai valdo didžiulius žemės plotus, o valstiečiai neįgali vienos karvutės išlaikyti. Matyt, teks latifundijas padalyti smulkiau, nežinia, kaip tai bus daroma: susitarus ar jėga.
Pas mus, Lietuvoje, kuriamos latifundijos, kurias valdys buvusios nomenklatūros atstovai, o su valstiečiais elgiamasi kaip su indėnais. Antai finansų ministras pareiškė, kad perspektyvus tik didelis ūkis. Taigi Lietuva žengs tuo keliu, kuriuo iki šiol ėjo Bolivija. Vadinasi, šeimos ūkis bus naikinamas.
Mūsų valstiečiai iki šiol buvo visaip terorizuojami, iš jų atimamos jiems priklausančios pajamos. Pieno litras parduotuvėje kainuoja jau apie pustrečio lito, o karvės savininkui mokami tik centai. Kitur - Vokietijoje, Amerikoje - galioja taisyklė: pusė parduotuvės kainos mokama valstiečiui, kita pusė - pardavėjui ir perdirbėjui. Pas mus perdirbėjai yra monopolistai, tad kelia kainas kiek nori. Lietuvoje varškė jau kainuoja daugiau negu Niujorke.
*** |
|
Nederlingų žemių savininkams - nemokami sodmenys miškui įveisti, Ūkininko patarėjas, p. 2 |
| Autorius: Aplinkos ministerijos visuomenės informavimo skyriaus informacija, data: 2006 01 26 |
|
Geros naujienos sulaukė privačių nederlingų ir apleistų žemių savininkai, nesinaudojantys Europos Sąjungos fondų parama, - jiems sudarytos palankios sąlygos miškui įveisti. Aplinkos ministro pavedimu nuo 2006 m. pradžios visos Lietuvos miškų urėdijos, o šių valstybės įmonių šalyje yra 42, jiems neatlygintinai perleidžia miško sodmenų. Tai numato ministro patvirtinta Privačios nederlingos ir apleistos žemės, netinkamos finansuoti Europos Sąjungos fondų lėšomis, apželdinimo mišku skatinimo priemonių taikymo tvarka. Ji padės gausinti Lietuvos miškų plotus ir vykdyti valstybinę Miškingumo didinimo 2004-2020 m. programą. Pagal šią programą vien šiemet mišku apželdinti planuojama apie 3 tūkst. ha. Pasak aplinkos ministro patarėjo Aido Pivoriūno, tikimasi, kad dalį šio ploto apsodins ir privačių nederlingų bei apleistų žemių savininkai, pasinaudoję Aplinkos ministerijos inicijuota tvarka.
Naujoji tvarka taikoma tuo atveju, kai miškui įveisti nėra skirta Europos Sąjungos fondų parama, o jį numatoma sodinti mažiau palankių ūkininkauti vietovių nederlingose, blogos agrarinės būklės žemes naudmenų plotuose, kurių dirvožemio našumo balas ne aukštesnis nei 39, taip pat nepriskirtų prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių blogos agrarinės būklės žemės naudmenų plotuose, kurių našumo balas ne aukštesnis nei 32, ir bet kokio našumo miškų ūkio bei kitos paskirties apleistoje arba savaime apaugančioje mišku žemėje, išskyrus kirtavietes.
Privačios nederlingos ir apleistos žemės savininkas, pageidaujantis ją apsodinti mišku pagal minėtąją tvarką, turi kasmet iki vasario 15 d. raštu kreiptis į artimiausią pagal žemės buvimo vietą valstybės įmonę - miškų urėdiją, kad jam tais metais būtų neatlygintinai perleista miško sodmenų. Kartu su prašymu reikia pateikti leidimą miškui įveisti ne miško žemėje, žemės sklypo planą su pažymėtomis numatomo įveisti miško ribomis, pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą bei teises į jį ir miškų urėdo pavaduotojo miškininkystei patvirtintą miško želdinimo projektą.
*** | |
|
