Pasvarstymai, kurie buvo išsakyti radijo „Pukas“ rytinėje laidoje „Gimtasis sodžius“, š.m. rugsėjo 28 d.

Vėl iškyla tas amžinas klausimas: kas pirmiau – kiaušinis ar višta.

Paklausiu: ar įstatymai turi diktuoti mūsų gyvenimui - ar pats gyvenimas, jo raida Lietuvos kaime turi diktuoti  įstatyminė bazę, - šiuo atveju turiu omenyje ne kokius tai įstatymus, bet paramos kaimui programas ir tų programų administravimo taisykles. Žinoma, jokių abejonių, jei įstatymas (kalbu čia apie minėtas programas ir administravimo taisykles) iškreipia gyvenimą, jį reikia kuo greičiau taisyti, pritaikyti gyvenimui.

Žinoma, kol įstatymas nepakeistas – jis šventai turi būti vykdomas toks, koks yra.

Prie ko gi čia vedu. O gi prie to, kad būtų neteisinga, jei kaime su galinga SAPARD‘o parama (2000 – 2006 m), KPP ir BPD parama (2004-2006 m.) ir 2007-iems – 2013-iems metams planuojama Kaimo plėtros plano parama, - Lietuvoje įsikurtų tik koks 1000 konkurencingų, bet intensyvių chemizuotų stambių ūkių, na dar vienas kitas kitoks.

Kai (tuo esu tikras), - su šiais pinigais buvo, šiek tiek ir lieka galimybė turėti dešimtis tūkstančių konkurencingų, šeimos verslo ūkių, žinoma, kooperuotų produktų perdirbimui ir realizavimui – t.y. turėti šeimos verslą. Man atkerta – pabandykite šiandien rasti ūkininką, kuris imsis šeimos verslo. Ir pritariu tokiam teiginiui – šiandien tokį ūkininką sunku mums buvo rasti ir prie labai gerų paramos sąlygų, kai ji vos ne 100 proc. kompensavo investicijas. Kas gi yra. O yra tai, kad smulkųjį verslininką ar ūkininką gąsdina perdėta biurokratija, kontrolė.

Plačiąja prasme mes šeimos verslui nesuteikėme prieinamos paramos, šeimos verslo investiciniams projektams. Mes pralošėme paramą prieš kitą kryptį – tad tą paramą paėmė chemizuotas ir stambusis Lietuvos ūkis ir jis šiandien Lietuvoje dominuoja.

Štai į š.m. Tatulos programos muges, iš visos Lietuvos atvyko... toli ir labai toli gražu ne visi tie 1811 pernai sertifikuotų ekologinės gamybos ūkininkų (šiais metais pradėję ekologiškai ūkininkauti – dar ir nebuvo kviečiami, išskyrus ekologiškų produktų perdirbėjus)... deja, atvyko praktiškai tik tie patys,  keliasdešimt ūkininkų, kaip ir kasmet...

Kur tie ūkininkai (kai čia už renginį viskas sumokėta, viskas suorganizuota – padėta ant lėkštutės), kurie jie, - kurie  verkia, kad ekologiškus produktus priversti parduoti bendram katilui. Tad klausiu, negi manoma, kad, atleiskite pajuokausiu, Puškinas turi užsiimti vartotojo ugdymu – o mes gudručiai subėgsime ant gatavo... Dėl renginio nepergyvenu – jis buvo puikus. Jis savo atliko – dėl vartotojo ugdymo.

Tačiau iš karto pabrėšiu ir kitką – kad niekada nebuvau šalininkas ir to, kad KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ parama būtų siejama su prekiniu ūkiu. Neritariau ir nepritariu planams, atseit, jei ekologinės gamybos ūkininkas neparduoda produktą, kaip ekologišką – tai tokiamą paramą (t.y. tiesiogines išmokas už pasėlių plotą), reikėtų nutraukti, nemokėti. Dar kartą pabrėžiu – nepainiokime išmokų pasėlių plotui su investicijomis verslumui ugdyti ir plėtoti. Juk investicijų ekologinės gamybos šeimos verslui, kaip minėjau, praktiškai dar nebuvo – nėra ir prekinių ūkių.

Tad  pabrėžiu, ta parama – pagal KPP priemonė „Agrarinė aplinkosauga“, ekologinės gamybos ūkiui, yra visiškai dėl kitko... Ši parama yra tam, kad ūkininkas „atlaikytų“ reikalavimus keliamas ekologinei gamybai... ir nepasitrauktų ar nebijotų ateiti (į ekologinę gamybą) ... kad žinotų, kad derliaus kritimo nuostoliai bus kompensuoti, kad sertifikavimo išlaidos, žymiai didesnės išlaidos sėklai (nei buvo įprasta), nes jas jau reikia pirkti iš registruoto sėklininkystės ūkio – bus kompensuotos. Kol nėra rinkos ekologiškiems produktams, kol vartotoją ugdomės, - tai taip pat minėtomis išmokomis – tos rinkos nebuvimas – taip pat yra kompensuojamas. Ir visiškai nėra teisus ir ekologinės gamybos ūkininkas, kai skundžiasi, kad jis yra skriaudžiamas, kai jam už ekologiškus grūdus malūnas daugiau nesiūlo. Bet šiandien ir malūnas negauna daugiau ir kepykla negauna daugiau.

Juk tam ir yra išmoka ūkininkui ir nemaža, kol neturime rinkos. Ta išmoka ne kokia tai premija. Kas kita, kai ūkininkas negauna iš supirkėjo už ekologišką pieną, daugiau nei už įprastą pieną – va čia jau kitaip nepavadinsi, kaip nesąžiningumas... bet šiandien ne apie stambius pieno supirkėjus – niekuomet nelaikiau jų partneriais, kurie pasiimtų tik savo užsidirbtą dalį ir nekištų ranką į svetimą kišenę. Nes yra daugiau nei bjauru, kai ranka kišama į svetimą kišenę.

Už tat ir yra vos ne vienintelė išeitis šeimos verslas: auginti, gaminti ir parduoti pačiam.  O šito nebus, jei šeimos verslas gaus tokią pat paramą, kokią iki šiol gauna – t.y. kai parama tokio pat lygmens ir šeimos verslui, ir vidutinei įmonei (kurioje dirba iki 250 darbuotojų).

Štai ir priėjome prie paramos investicijoms... jei verslą, kuriame darbuojasi virš 250 darbuotojų tenkina ir 20 proc. lygio (nuo verslo plano vertės) parama – jie kovoja tik dėl lubų, o vidutinį verslą (iki 250 darbuotojų ) visiškai tenkino anksčiau 45, 50 proc. parama, dabar matau tenkina ir 40 proc. lygio parama. Tai šeimos verslą – nesuplakime jo (jei nekalbėsime apie išimtis) ši parama visiškai netenkina. Tai dabar gal suprasime, kodėl Vidurio Lietuvoje, kur geriausiai tinka vystyti ekologinę gamybą – mažiausiai tokių ūkių. O gi akivaidu, kad ten su galinga parama vystomas intensyvus pramoninis chemizuotas ūkis. Tačiau taip pat nereikia nusikalbėti į kitą pusę, kad ekologinė gamyba galima tik turtingose žemėse.

Ta proga pasakysiu, kad ekologinė gamyba galima ir mažiau palankiose ūkininkauti žemėse. Tik ten tas spektras kuo gali užsiimti susiaurėja ir net labai siaurėja, o turtingose žemėse gali užsiimti viskuo – ir pagrindinių kultūrų gamyba.

Tad emė yra ta – kad šeimos verslui skaičiuojama parama negali būti sumesta į vieną krūvą su vidutiniu verslu, numatant ir vienam, ir kitam to paties lygmens paramą. Štai ką aš norėjau pasakyti atsakydamas Jums.

Ir tik išsprendę paramą investiciniams projektams, galėsime kalbėti apie prekinius šeimos ūkius. Jei šito nepajėgiame, tai bent negąsdinkime ekologinės gamybos šeimos ūkių dėl to, kad jiems bus nemokamos tiesioginės išmokos už pasėlius, jei netaps prekiniais ūkiais.

Mes labiau už bet ką esame suinteresuoti, kad sertifikuotų  ekologinės gamybos ūkių tarpe nebūtų nei vienas natūrinis ūkis (nesugebantis sočiai pamaitinti augalo, apsaugoti jo nuo ligų ir kenkėjų). Ir tam yra galybė jau veikiančių svertų – žiūrėti ar visame ūkyje yra gera būklė, sėjomainos laikymasis ir t.t. ir pan. Kviesčiau pirmiau panaudoti esamus svertus ir kol kas atsisakyti naujų. Va, jei ūkininkas neįveikia tų galiojančių reikalavimų – kita kalba turi būti. Nes būtent šitie kompromituoja visą mūsų reikalą (na čia tik atskirkime šiųmetes ne tik sausros ir jau net ne išdaigas, bet stichijas).

Ir paskutinis klausimas. Mielieji mintinai nesimokinkite paramos, pagal programas, administravimo taisyklių, nes jų, taip kaip būtina, atmintinai neišmoksite – per dažnai jos keičiasi. Patarčiau naudotis kitokiu metodu – turėti tas taisykles po ranka ir sekti jų papildymus ar pataisymus...

Tačiau būtinai reikia siekti viso to proceso supaprastinimo ta prasme, kad dėl viso to, kas ūkininkui reikia žinoti ir už ką ūkininkui reikia atsakyti (ten nepasakyčiau, kad nereikalingi dalykai surašyti ir juos iš tiesų reikia žinoti), - bet ūkininkas neturėtų būtų perdėtai įpaniotas į visokių dokumentų pildymą – tai už ūkininką turėtų atlikti centre esantis kompiuteris (šiandien dar ne pas ūkininką). Kur jis taip pat galės pamatyti administravimo dinamiką savo ūkyje - pagaliau kada gaus jis asmeniškai išmokas ar kitą paramą. 

Esu tikras, kad NMA vadovas p. Silickas tuo klausimu davęs pažadą apskritame stale – jį ištesės.

Almonas Gutkauskas

*

<a target="_blank" href="http://www.hey.lt/details.php?id=FT993"><img width=88 height=31 border=0 src="//www.hey.lt/count.php?id=FT993" alt="Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai"></a>