***

Dėmesio.

Šiame skyrelyje (I.) informacija pradėta talpinti nuo 2006 m. gruodžio 2 d.

Ankstesnę sukauptą panašią  informaciją, taip pat įdomią bei svarbią, - rasite panašiu pavadinimu greta patalpintuose skyreliuose, kurie sunumeruoti atitinkamai II, III, IV, V, VI, VII.

Minėtą informaciją išskiriame į atskirus skyrelius (I, II, III, IV, V, VI ir VII) pastovių svetainės lankytojų patogumai. Nes jei visa medžiaga būtų kaupiama viename skyrelyje, žymiai ilgiau informacija "krautūsi" (ypač silpnesnėse internetinėse linijose bei silpnesniuose kompiuteriuose) ir tektų ilgiau palaukti.

Almonas Gutkauskas

I. Iš žiniasklaidos (nuo 2006 m. gruodžio 2 d.)

***

"Biotechnologijų duodamas pelnas neturi atimti žmonėms sveikatos" Autorius Rasa Jagaitė 2007-02-20, Nr. 21(2070) Apie GMO žmonės mažai žino Vykdant projektą „Visuomenės švietimas apie GMO“ šiemet vasario mėn. buvo apklausta tūkstantis respondentų visoje Lietuvoje. Pasak Lietuvos vartotojų instituto prezidentės dr. Zitos Čeponytės, šis sociologinis tyrimas parodė, kad šiek tiek informacijos apie GMO turi tik 61,2 proc. apklaustųjų. Manantieji, kad išsamiai žino apie GMO, sudarė vos 4,8 proc. tyrimo dalyvių. Nieko apie GMO nežinojo 34 proc. respondentų. Dauguma apklaustųjų apie GMO sužinojo iš žiniasklaidos. Tyrimo dalyvių nuomone, patikimiausią informaciją apie GMO pateikia mokslininkai (60,1 proc. apklaustųjų), paskui – gydytojai (37,3 proc.). Žiniasklaidos informacija pasitiki 10,3 proc., aplinkosaugos organizacijų – 8,2 proc. apklaustųjų. Pernai AM atliko apklausą, kaip GM produktus vertina Lietuvos vartotojai. Pasak D. Lygio, daug apklaustųjų – net 41,8 proc. – nežino, ar GMO pavojingi žmogui. O ir girdėjusiųjų apie GMO žinios paviršutiniškos. Beveik pusė respondentų – 46,2 proc. – mano, kad GMO pavojingi. Prieš trejus metus apklausos, ar GM maistas pavojingas, buvo atliktos ES šalyse. Jos parodė, kad prieš GMO labiausiai nusiteikę kipriečiai, graikai, austrai. Iš visų ES šalių palankiausiai GMO vertino olandai, suomiai, anglai, švedai. Lietuviai užėmė viduriniųjų pozicijas. Kodėl nerimaujama dėl GMO pavojaus? Pasak D. Lygio, neištirtas ilgalaikis poveikis žmonių sveikatai. GMO gali pasklisti aplinkoje ir sukelti nenuspėjamų ekosistemų pokyčių. Kai kurie jau pastebimi. Pavyzdžiui, JAV raundapui atspari golfo aikštynų žolė jau „nukeliavo“ kelis kilometrus tolyn, ir neaišku, ką su ja daryti. GM augalų plotai sparčiai plečiasi Biologijos ir technikos galimybes sujungianti biotechnologija naudojama įvairiose srityse: pramonėje, medicinoje, karinėse technologijose, žemės ūkyje ir kt. Biotechnologijos klasifikuojamos į raudonąsias – naudojamas medicinoje (genų terapija, audinių ir organų auginimas) ir farmacijoje (vaistų gamyba iš GM augalų ir bakterijų išskiriamų medžiagų), pilkąsias – naudojamas pramonėje (rūgimo, fermentacijos procesai, krakmolo, biodegalų gamyba), žaliąsias – naudojamas žemės ūkyje (kultūrinių augalų savybių gerinimas), mėlynąsias – naudojamas vandens ekosistemose (oro, vandens taršos mažinimas, atliekų utilizavimas). Genetinių modifikacijų žemės ūkyje tikslas – didinti augalų derlingumą, atsparumą ligoms, kenkėjams, pesticidams, šalčiui, sausrai ir pan., maistingumą, vitaminų ar mikroelementų kiekį, gerinti prekinę išvaizdą ir kt. Teigiama, kad biotechnologijos žemės ūkyje leidžia gauti didesnį augalų produktyvumą mažesnėmis išauginimo išlaidomis. Nepaisant griežtų biosaugumo reikalavimų, bendras GMO pasėlių plotas pasaulyje sparčiai didėja: 1996 m. jų buvo vos 1 tūkst. ha, o per dešimt metų – 2006 m. pasiekė 102 mln. ha. GM augalų plotai ypač plečiasi JAV, Brazilijoje, Azijoje, Indonezijoje. JAV patvirtintas daugiau nei 50 kultūrinių GM augalų naudojimas, tačiau plačiai paplitę keturi: sojos (55 proc. visų šių augalų užimamų plotų), medvilnė (21 proc.), rapsai (16 proc.), kukurūzai (11 proc.). ES šiuo metu įteisinta 17 GM kukurūzų, penkių rūšių rapsai, penkių rūšių medvilnė, vienos rūšies sojos, vienos rūšies mielės, vienos bakterijų biomasė, dviejų rūšių vakcinos, dviejų rūšių gvazdikai. GMO patekimo į ES rinką procesas labai ilgas ir sudėtingas, todėl į bendrijos žemės ūkį naujiems GM augalams patekti nėra paprasta. Norint, kad būtų priimtas teigiamas sprendimas ES įteisinti naujus GMO, reikia, jog už jį iš 27 ES šalių narių balsuotų 14 ir jose gyvenančių žmonių skaičius būtų ne mažesnis kaip 62 proc. visų bendrijos gyventojų. Lietuvos žemdirbiai kol kas GM augalų neaugino. Šalies mokslininkai dirba genų inžinerijos srityje. Pavyzdžiui, kuriami transgeniniai kriaušių ir trešnių poskiepiai, atsparios rauplėms obelys. Šiemet, jei bus gautas leidimas, norima pradėti ir GM rapsų bandymus laukuose. Vertinama pagal ekonominę naudą Konstruoti augalą pagal poreikį ir norimą specialią paskirtį – sena selekcininkų svajonė. „Galima tikėtis, kad artimiausiais metais bus sukurta įvairesnių GM augalų, nes mokslo progresas didžiulis. Daugiau nei 50 šalių vykdo GM augalų skirtingų rūšių, kurios svarbios jų ekonomikai, tyrimus. GM augalų kūrėjai žada išmaitinti pasaulį (sumažinus arba eliminavus didelius derliaus nuostolius dėl piktžolių ir kenkėjų), sumažinti aplinkos taršą (mažiau naudojant pesticidų), išplėsti prekybą žemės ūkio produktais, sukurti tokius produktus, kokių nori pirkėjas“, - konferencijoje sakė Lietuvos žemės ūkio universiteto prof. Algirdas Sliesaravičius. GM augalų auginimas vertinamas ekonomine nauda pagal ūkio pajamas ir reikšmę aplinkai (pesticidų naudojimo, anglies dvideginio emisijos sumažėjimas). Teigiama, kad GM augalų auginimas sumažino pesticidų naudojimą 224 mln. kg (tai atitinka apie 40 proc. metinio pesticidų veikliosios medžiagos sunaudojimo dirbamuosiuose ES laukuose). GMO technologijų kūrėjai pateikia milijoninius skaičius, rodančius, kaip pasaulio mastu didėjo ūkių pajamos, pradėjus auginti GM augalus. Pavyzdžiui, auginant GM sojas per dešimt metų ūkių pajamos nuo 2,28 mlrd. JAV dolerių išaugo iki 11,69 mlrd. GM medvilnės – nuo 1,73 mlrd. iki 7,51 mlrd. JAV dolerių. GM kukurūzų atitinkamai – nuo 212 mln. iki 795 mln. JAV dolerių. Tuo tarpu herbicidų, skirtų įprastoms auginimo technologijoms, kiekis mažėja. Teigiama, kad nors ir didėja transgeniniams augalams skirtų herbicidų naudojimo mastai, bendras piktžolių naikinimo chemikalų kiekis mažėja. Žalieji pasisako prieš GMO Aplinkosaugos organizacijų atstovai teigia, kad tokie skaičiai pademonstruoja, jog GM technologijų kūrimas susijęs ne su kuo nors kitu, o tik su pasaulinių korporacijų pelno siekiu. Juk pelnas yra pagrindinis ekonomikos variklis. Pavyzdžiui, raundapui atsparūs augalai kuriami ne dėl noro išmaitinti pasaulį, o dėl siekio neprarasti rinkos šiam chemikalui. „GMO kūrėjai dažnai pateikia pusę tiesos, nuslėpdami kitą pusę. Negalima leisti piktnaudžiauti padėtimi, kai visuomenė dar mažai žino apie tai, kas yra GMO, ir kokią riziką bei atsakomybę ji prisiima, vartodama GM produktus. Nustatyta, kad labiau išsimokslinusi visuomenė GMO pramonei priešinasi labiau negu ta, kuri turi menką supratimą apie GMO. Todėl neteisūs tie, kurie teigia, kad GMO baubas atsiranda tik dėl nežinojimo“, - sakė Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Andrejus Gaidamavičius. Pasako jo, žmonės nenori vartoti GM produktų dėl grėsmės sveikatai, gamtosaugos, etinių motyvų, dėl socialinių ir ekonominių pasekmių, kurias sukelia GMO pramonė trečiojo pasaulio (ir ne tik) šalyse. Lietuvos nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos pasisako už ekologinių ūkių plėtros pirmenybę. „Lietuva – vienas palankiausių regionų ekologiniam ūkininkavimui. Aplinkosaugos organizacijos skatina zonų be GMO kūrimą savivaldybių ir valstybių lygmenyje. Mes nepritariame GMO išleidimui į aplinką ir lauko bandymams dėl pavojaus ekosistemoms ir gretimiems ūkininkų pasėliams. Koegzistencija tarp ekologinių ir GM ūkių neįmanoma, nes neįmanoma suvaldyti visus informacinius ir medžiagų mainus aplinkoje (pavyzdžiui, žiedadulkių plitimo). Naudojant GMO pašarams, turi būti atsižvelgta į gyvūnų gerovę, grėsmes jų sveikatai, kad tie pašarai būtų auginami etiškai, t.y. dėl to neturi nukentėti trečiosios šalys, jų gamta ir visuomenė. GM augalų atsparumas herbicidams nepateisinamas, nes skatina pesticidų naudojimą, o tai neigiamai veikia ekosistemų būklę“, - sakė A. Gaidamavičius. Atsiranda vis naujų klausimų Lietuva kol kas nepasirinko, kokiu keliu eiti, t.y. oficialiai iniciatyvos paskelbti zonas be GMO niekas neišreiškė, nors neoficialiai apie tai dažnai svarstoma. AM pasiūlė skelbti be GMO saugomas teritorijas, kurios sudaro apie 14 proc. šalies ploto. Tuo tikslu pateikta įstatymo pataisa. Ar ji bus priimta, dar neaišku. „Negalima priversti ūkininkų atsisakyti ES įteisintų GM augalų, jei jie norės juos auginti“, - sakė D. Lygis. Lietuvoje sukurta ir veikia GMO valdymo sistema, dirba GMO valdymo priežiūros ir GMO ekspertų komitetai, kitos valstybės institucijos. Todėl patekti į rinką nekontroliuojamiems GMO praktiškai neįmanoma. Šiuo metu daug dėmesio skiriama visuomenės švietimui apie GMO. Visuomenės švietimo apie GMO programa yra nacionalinės biosaugos sistemos sudėtinė dalis. Pasak AM GMO skyriaus vyr. specialistės Neringos Šarkauskienės, minėtos programos tikslas – plėtoti visuomenės gebėjimus apsaugoti sveikatą ir aplinką, sudominti visuomenę dalyvauti, priimant sprendimus dinamiškoje biotechnologijos ir jos produktų naudojimo srityje. Programa bus įgyvendinama iki 2010 m. Pasak D. Lygio, apie tų pačių GMO galimus pavojus pasaulyje sklando skirtinga informacija. Tai dar labiau didina visuomenės nepasitikėjimą. „GMO ar jų produktai gali būti labai pavojingi, kaip ir visos kitos žmogaus sukurtos medžiagos, jeigu jas kursime ir naudosime, neįvertinę poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, arba naudosime ne pagal paskirtį. Kiekvienos problemos sprendimas, pasitelkus biotechnologijas, užduoda kelias dešimtis naujų klausimų ir pasiūlo tiek pat naujų sprendimo būdų. Šis procesas nenutrūkstamas. Kiekvienas neargumentuotas ir išankstinis nusistatymas GMO priešininkų ir šalininkų ginče mažina pasitikėjimą vieni kitais ir skatina apgavystes. Čia slypi didžiausi pavojai. Todėl reikia mokytis gerbti tradicijas ir naudotis biotechnologijomis bei jų produktais nepažeidžiant savo ir kitų teisių“, - apibendrindamas konferenciją sakė D. Lygis. Apačioje foto iš konferencijos, atsiūstos iš Aplinkos ministerijos: 1. Bendras konferencijos dalyvių vaizdas. Pirmutinėje eilėje, kairėje pusėje ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus darbuotojai su vadovu Daniumi Lygiu. 2. Tatulos programa konferencijoje kategoriškai pasisakė prieš GMO Lietuvos žemdirbystės laukuose, taip pat pasisako ir Aplinkos ministerijos GMO priežiūros komiteto posėdžiuose (Tatulos programos siekis - visa Lietuva apsauginis rajonas nuo GMO. GMO neturi sutrukdyti ekologinės gamybos plėtrai.).

***

"GMO atrieda atidunda... " Autorius Rasa Jagaitė		2007-01-13, Nr. 5(2054)
Skaitykite komentarus (0)	Daugiau šiame numeryje
GM pasėlius reikės deklaruoti Žemės ūkio ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamento Kokybės skyriaus vedėja Angelė Liubeckienė sako, kad sausio 3 d. žemės ūkio ministrės įsakymu patvirtintų „Ketinamų Lietuvoje auginti genetiškai modifikuotų augalų pasėlių deklaravimo ir informacijos apie juos teikimo taisyklių“ tikslas – nustatyti GM augalų pasėlių deklaravimo ir informacijos apie juos teikimo tvarką. „Svarbu, kad rengdamiesi auginti GM augalus žmonės žinotų, ką jie privalės padaryti“, - sako A. Liubeckienė. Pagal minėtą tvarką augintojai, ketinantys auginti GM augalus, privalo: laikytis reikalavimų, kaip numatyta Genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką, pateikimo į rinką tvarkos apraše; mažiausiai prieš 30 d. iki numatytos sėjos ar sodinimo datos informuoti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas apie ketinamas auginti ES įteisintų GM augalų veisles, įrašytas į Žemės ūkio augalų rūšių veislių ar Daržovių rūšių veislių bendruosius katalogus arba į Nacionalinį augalų veislių sąrašą; kasmet deklaruoti GM augalų pasėlius, laukų ribas įbraižant ir pažymint žemės blokų žemėlapių fragmentuose. Auginantieji GM augalus taip pat turės laikytis jų pasėlių sambūvio su tradicinių ir ekologiškų augalų pasėliais reikalavimų. Šie reikalavimai netrukus turėtų būti patvirtinti ir paskelbti. „Tai – pasirengimas auginti GM augalus, nes laikui bėgant jų, matyt, neišvengsime. Todėl reikia suformuoti visą teisinę bazę, kad GM augalai, patekę į šalies laukus, padarytų kuo mažiau žalos. Norint, kad GM augalai neišplistų ten, kur nereikia, kad nepatektų į kitų augalų pasėlius, viskas turi būti kontroliuojama. Kadangi žemdirbiai kasmet deklaruoja savo turimus pasėlius, auginantieji GM augalus deklaracijose turės tai pažymėti. Deklaravimo duomenis gaus Nacionalinė mokėjimo agentūra, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, o iš ten jie pateks į kontroliuojančias institucijas – Valstybinę augalų apsaugos bei Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybas“, - sako A. Liubeckienė. ES leidžiama auginti GM kukurūzus, rapsus ir sojas Auginti ES įteisintas GM augalų veisles teoriškai galima ir dabar, nes Lietuva yra bendrijos dalis. Pasak A. Liubeckienės, ES kol kas leidžiama auginti nedaug GM augalų. Iki 2007 m. balandžio mėn. galima auginti atsparius herbicidams dviejų rūšių rapsus, atsparias herbicidams sojas, trijų rūšių kukurūzus (vieni jų atsparūs kenkėjams, kiti – herbicidams). Leidimai auginti šiuos GM augalus tikriausiai bus pratęsti, jei jų platintojai vėl kreipsis dėl to į ES institucijas. Be to, pasak A. Liubeckienės, dabar pateikta daug naujų paraiškų dėl GM veislių - Briuselio sprendimų patvirtinti laukia dar dvi GM rapsų veislės, viena kukurūzų veislė bei bulvės, turinčios pakeistos struktūros krakmolo (jis tinkamas techniniams reikalams, t.y. popieriaus gamybai). Paraiškos dėl keturių veislių GM kukurūzų, vienos veislės rapsų ir vienos veislės cukrinių runkelių leidimo auginti ES buvo atmestos. A. Liubeckienės nuomone, mažai tikėtina, kad dar šiemet Lietuvos ūkiuose gali būti pasėta GM augalų, kadangi ES leidžiami GM kukurūzai bei sojos - labiau pietinio klimato kultūros. „Kai ES bus įteisinta daugiau rūšių GM augalų, situacija keisis, ir mes, matyt, jų taip pat nebegalėsime išvengti“, - sako A. Liubeckienė. Lietuvoje GM veislės dar netirtos Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro (LVAVTC) direktoriaus pavaduotoja Sigita Jiuciuvienė sako, kad kol kas centras dar nėra gavęs nė vienos paraiškos GM augalų veislėms tirti. Pasak S. Juciuvienės, šiais ar kitais metais GM veislių, matyt, nebus įregistruota, t.y. įtraukta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, nes tokio selekcijos ir sėklininkystės firmų susidomėjimo nejaučiama. Veislių platintojai dar net nesidomi, kaip GM veisles būtų galima tirti LVAVTC. Pasak S. Jiuciuvienės, dabar ES įteisinti GM kukurūzai tinkami pietinėms šalims ir pas mus jie nesubręstų. Tiesa, prieš dvejus metus Vokietijoje buvo tirtos ir pernai ten registruotos dvi GM kukurūzų veislės, kurios pritaikytos labiau šiauriniam klimatui. Nežinia, ar jos būtų tinkamos auginti mūsų laukuose. Svarsto, ar leisti mokslo tikslais auginti GM rapsus Apie ketinimus auginti GM augalus reikia informuoti Aplinkos ministeriją (AM). AM Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) skyriaus vedėjas Danius Lygis sako, kad GM augalų Lietuvoje galėtų atsirasti bet kada. „Mums periodiškai paskambina vienas kitas ūkininkas, firmų atstovai ir paklausia, ar galima būtų auginti GM augalus“, - sako D. Lygis. ES įteisintus GM augalus galima auginti visose bendrijos šalyse, jeigu jos nėra kaip nors kitaip nustačiusios, pavyzdžiui, paskelbusios laisvas nuo GMO zonas ir pan. Nors kol kas tyrimų dėl GM veislių registracijos Lietuvoje neužsakyta, šiemet gali būti pradėti kiti moksliniai GM augalų tyrimai - jei bus gautas AM leidimas, vieną GM vasarinių rapsų veislę ketinama tirti ir stebėti Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale. GMO ekspertų ir priežiūros komitetuose (jie sukurti prie AM) buvo svarstoma, ar leisti mokslo tikslais tirti GM rapsus, kurie turi padidintą tam tikrų riebiųjų rūgščių kiekį. Kol kas tokio leidimo AM dar neišdavė, vyksta tolesnis svarstymas, šios veislės platintojų – Vokietijos BASF firmos - dar paprašyta pateikti daugiau informacijos. Be to, „Monsanto“ firma šiemet kreipėsi į AM dėl GM kukurūzų tyrimo mūsų šalyje. Dėl kukurūzų sprendimas taip pat nepriimtas. Jei leidimas rapsams ar kukurūzams tirti bus išduotas, 2007-ieji gali būti pirmi metai, kai Lietuvoje pasirodys šių rūšių GM augalai. Tiesa, prieš keletą metų dvi firmos buvo užsakiusios GM cukrinių runkelių bandymus Dotnuvoje. Tačiau tuo laiku dar nebuvo teisinio pagrindo GM augalams auginti, bandymai traktuoti kaip neteisėti. Nėra vieningos nuomonės dėl GMO Lietuvos sėklininkystės asociacijos direktorius Julius Grašys sako, kad asociacijos narės apie GM veislių įvežimą ir auginimą mūsų šalyje dar nediskutavo. Kol kas nėra žinoma, kad kuri nors Lietuvos sėklų platinimo firma ketintų GM veislių įvežti. Viena priežasčių, pasak J. Grašio, - nėra vieningos nuomonės, ar GM augalai teikia daugiau naudos, ar žalos. Tai – itin jautri tema. GMO priešininkai reikalauja GMO iš viso neįsileisti į šalį. Nuo GM augalų mūsų šalies laukuose galėtume apsisaugoti tik tokiu atveju, jei būtų vieningai nutarta jų neauginti - Lietuva būtų paskelbta šalimi be GMO arba tam tikros teritorijos būtų paskelbtos regionais be GMO. „Tačiau šalies valdžios institucijos tokių draudimų priimti negali. Norint, kad būtų paskelbtos zonos be GMO, turi kilti iniciatyvos iš apačios, t.y. savivaldybės, patys žemdirbiai turėtų susiorganizuoti ir nuspręsti, kad jiems GM augalų nereikia ir jų neaugins“, - sako A. Liubeckienė.

***

***

"Kodėl stinga ekologiškų produktų?" Autorius Juozas Skripkauskas		2006-12-02, Nr. 138(2038)
Skaitykite komentarus (0)	Daugiau šiame numeryje
Siūlo registruoti derlių Šukaičių k. (Klaipėdos r.) ekologinį ūkį turintis A.Drungilas prisimena pirmuosius bandymus parduoti ekologiškus vaisius ir uogas prie „Vingio“ prekybos centro Klaipėdoje. - Buvo sunku, sulaukdavau daug patyčių ir tik vieno kito pirkėjo. Dabar Klaipėdoje, pradėjus rengti muges, situacija priešinga. Pirkėjai plūste plūsta, tačiau ir rugsėjį, ir spalį, ir lapkritį prekių pritrūko, nors į mugę kviečiami ekologiškų produktų augintojai iš Klaipėdos, Telšių, Tauragės apskričių, Raseinių rajono. Manau, ši problema verta atskiro aptarimo. Kodėl ūkių yra, o produkcijos – ne? – klausė A.Drungilas. Ūkininko manymu, dalis augintojų iš tikrųjų nieko neaugina, tik už deklaruojamus pasėlius pasiima išmokas. Todėl ir nėra produkcijos. Kiti savo žemę išnuomoja, treti gal ir augina, bet derlių aparia ar palieka supūti. - Apsimetęs paprastu pirkėju, Rietavo turguje kalbinau vieną ekologiškos produkcijos pardavėją. Klausiu, kiek aviečių jis augina. Sako, 4 ha. Stebiuosi, ar spėja jas nurinkti. Ir žmogelis atskleidė man visas kortas. Turgaus dieną kiek parinkęs parduoda, kitos lieka lauke. Bet tai esą nesvarbu, už uogynus ir taip nemažas išmokas gauna, - prisiminė ūkininkas. A.Drungilas siūlo mugėse ir šiaip turguose registruoti, kiek kuris augintojas atsiveža ekologiškos produkcijos, o sąrašus perduoti „Ekoagros“ atstovams. Šie iš gautų duomenų galėtų daryti tam tikras išvadas. Lengva turėti 4 ha uogynų, tik dešimtadalį derliaus parduoti, o išmokas gauti už visą plotą. Kam tokia ekologiška žemdirbystė reikalinga, stebisi ūkininkas. Ekologija susidomėjo prispaustas bėdos Pašnekovas sakė, kad ūkininkavimu susidomėjo bėdos spiriamas. Dirbo specialistu uostamiesčio baldų gamybos įmonėje. Nuolat kvėpuodamas medienos, plokščių dulkėmis, dažnai ėmė sirgti plaučių uždegimu, bronchitu, galų gale ir astma. Gydytojai patarė – reikia bėgti iš tų dulkių. Už kelių dešimčių kilometrų nuo Klaipėdos tebestovėjo uošvių sodyba, šiek tiek žemės. Vasarą čia persikeldavo dirbti kartu su žmona Janina Ona, o rudenį triūsdavo vienas. Augino bulves, kiek javų. Prieš penkerius metus susidomėjo ekologine žemdirbyste, pradėjo auginti uogas ir vaisius. Dabar pusketvirto hektaro žemės sklypas paverstas įvairiausių uogų ir vaisių plantacija. Tvarte augina trisdešimt triušių, kurių bandą ketina išplėsti iki 120. Ilgaausiai sugraužia nugenėtas obelų šakeles, o mėšlą panaudoja augalams tręšti. - Per tuos metus, kai dirbu žemės ūkyje, visiškai pasitaisė sveikata. Atsikėlęs į kaimą negalėjau dirbti ilgiau kaip 10 valandų per dieną. Dabar man daugiau metų, o dirbu tiek, kiek reikia. Vasarą per sausrą teko nuolat laistyti uogynus ir vaismedžius, miegoti likdavo trys valandos. Kai tikrinausi sveikatą, ligos pėdsakų plaučiuose neberado, - džiaugėsi A.Drungilas. Visą vasarą – naujas derlius Įgijo patirties ne tik kaip augalus auginti, bet ir kaip juos rinktis. Pravertė išgirstas patarimas, kad ūkininkaujantieji pajūryje turi orientuotis į vasaros prekę. Vasarą čia niekada netrūksta poilsiautojų, kurie ne kokie elgetos, todėl geras prekes visada nupirks. Kitas patyrimas – neužauginti vienu metu daug vienos rūšies uogų ar vaisių, bus sunku ir nuimti, ir parduoti. - Pirmiausia pradeda derėti palapinės tipo šiltnamiuose augančios braškės, jos prisirpsta birželio pabaigoje. Pasibaigus braškėms šiltnamiuose, noksta pasodintosios lauke. Paskui trešnės, juodieji serbentai, ankstyvosios slyvos, alyviniai obuoliai, juodosios avietės... Paskui vėl obuoliai, tik rudeniniai. Turiu aštuonis graikinius riešutmedžius. Riešutų dar nepardavinėjau, bet kitais metais tikiuosi pririnkti ir jų prekybai. Riešutai pribręsta rugsėjo antroje pusėje, po jų – žieminiai obuoliai. Šių metų obuolių derliaus rūsyje susidarys beveik 10 t, - apie ūkininkavimo patirtį pasakojo A.Drungilas. Neatsigina nuo vagių Kai kas Šukaičių k. į ekologinį ūkininko daržą žiūri tarsi į „kolchozinį“ – eina ir skina. Todėl šeimininkas priverstas miegoti šalia uogynų pastatytame automobilyje. - Kelias naktis pamiegu mašinoje, paskui vėl persikeliu į namus. Tačiau niekas nežino, kada ir kur aš iš tikrųjų esu, todėl vagių sumažėjo. O tekdavo sulaikyti ne tik vaiką ar 70 metų senutę, bet ir subrendusį vyrą, kuris ir pats visko galėtų užsiauginti, - bemieges naktis prisimena A.Drungilas. Vieną vasarą ūkininkas neberado ko ne viso braškių derliaus. Pernai dėl kojos traumos kelioms dienoms išvyko, o grįžęs pamatė, kad nukrėsti geriausieji obuoliai. Kartą atliko eksperimentą. Mašiną nuvairavo toliau nuo namų ir ten paliko, o pats pėsčias grįžo ir kurį laiką namuose šeimininkavo. Galų gale pamatė, kad jo uogynuose ramiausiai, nekreipdamas dėmesio į praeivius, šeimininkauja dar vienas žmogus – to paties kaimo moteriškė. Tik išvydusi tikrąjį šeimininką ji paknopstom nubėgo namų link. A.Drungilas mano, kad savo rankomis galėtų uždirbti daugiau, negu iš ekologinės uogininkystės. Pastaruoju metu, tiesa, šios produkcijos kainos kilstelėjo, pavyzdžiui, braškes parduoda dvigubai brangiau už atvežtas iš Lenkijos. Ūkininkas ekologiškai produkcijai priskiria ir smulkiuose kaimiečių ūkeliuose užaugintus produktus, juk retas kuris išlaidauja pirkdamas brangias kovos su kenkėjais priemones ar trąšas, geriau mėšlo pakrato. Lietuvoje jau supranta, kad savas, vietoje augintas maistas daugeliu požiūrių vertingesnis už užsienyje gamintą, „iškišti“ skirtą prekę. Neseniai Klaipėdos r. savivaldybė ūkininkų Janinos Onos ir Antano Drungilų indėlį į ekologinį ūkininkavimą pažymėjo padėkos raštu.