Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo

Nutarimas	840	1996 07 15	Valstybės žinios,1996, Nr. 68-1652

1996 07 15 Priėmė: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Įsigaliojo nuo 1996 07 20

Susiję dokumentai

Originalus Word 2000 dokumentas

Aprašantieji terminai: amatai, atsakomybė, gaivalinė nelaimė, pramonės politika, prekybinė veikla

               LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VYRIAUSYBĖ

                       N U T A R I M A S

                 1996 m. liepos 15 d. Nr. 840

                            Vilnius

 Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force

          majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo

    Vadovaudamasi Lietuvos  Respublikos prekybos,  pramonės  ir

amatų  rūmų   įstatymu  (Žin.,  1995,  Nr.  99-2201),  Lietuvos

Respublikos Vyriausybė  n u t a r i a:

    Patvirtinti Atleidimo  nuo  atsakomybės  esant  nenugalimos

jėgos (force majeure) aplinkybėms taisykles (pridedama).

Ministras Pirmininkas                  Mindaugas Stankevičius

Energetikos ministras,

pavaduojantis pramonės ir

prekybos ministrą                      Saulius Kutas

                                       PATVIRTINTA

                             Lietuvos Respublikos Vyriausybės

                          1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840

   Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force

                majeure) aplinkybėms taisyklės

                        Bendroji dalis

                        --------------

    1.  "Force   majeure"   sąvoka   apibūdinamos   nepaprastos

aplinkybės, kurių  negalima nei  numatyti  arba  išvengti,  nei

kuriomis nors priemonėmis pašalinti.

              Pagrindas atleisti nuo atsakomybės

              ----------------------------------

    2.  Šalis   nėra  finansiškai   atsakinga  už   kokių  nors

įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad:

    2.1.     nesugebėjo     įvykdyti     įsipareigojimų     dėl

nepriklausančios nuo jos kliūties;

    2.2. negalima  tikėtis,  jog  sutarties  sudarymo  metu  ji

galėjo numatyti  tą kliūtį  ir jos  poveikį  gebėjimui  vykdyti

įsipareigojimus;

    2.3. ji  negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos

poveikio.

    3. Kliūtis,  nurodytas šių taisyklių 2 punkte, gali sukelti

šie įvykiai:

    3.1. karas  (paskelbtas ar nepaskelbtas), pilietinis karas,

maištai ir revoliucijos, piratavimas, sabotažas;

    3.2. stichinės  nelaimės: smarkios  audros, ciklonai, žemės

drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai;

    3.3. sprogimai, gaisrai, mašinų, gamybinių pastatų ir kurių

nors (arba visų) vidaus komunikacijų sunaikinimas;

    3.4. boikotai,  streikai, lokautai,  nespartus darbas  kaip

streiko forma,  gamybinių ar  administracinių pastatų  užėmimas

bei  darbo   sustabdymas  šalies,   prašančios   atleisti   nuo

įsipareigojimų, įmonėje;

    3.5. teisėti  ar neteisėti  valstybės  valdymo  institucijų

veiksmai (išskyrus  tuos  veiksmus,  kurių,  remdamasi  kitomis

sutarties nuostatomis,  ėmėsi prašanti atleisti nuo atsakomybės

šalis, ir tuos, kurie išdėstyti šių taisyklių 4 punkte);

    3.6. kitos nenugalimos jėgos.

    4. Pagal  šių taisyklių  2 punktą  ir jeigu  sutartyje nėra

numatyta kitaip,  kliūtimi įvykdyti  įsipareigojimus  nelaikoma

tai, jeigu  šalis, prašanti  atleisti nuo  atsakomybės,  neturi

valstybės valdymo  institucijų išduodamų įgaliojimų, licencijų,

leidimo įvažiuoti  į Lietuvos  Respubliką ar  joje gyventi  bei

kitų dokumentų, kurių reikia sutarčiai vykdyti.

     Pareiga pranešti apie kliūtį įvykdyti įsipareigojimus

     -----------------------------------------------------

    5. Šalis,  prašanti atleisti  nuo  atsakomybės,  sužinojusi

apie  kliūtį  bei  jos  poveikį  įsipareigojimų  vykdymui,  kuo

skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją.

Būtina pranešti  ir tuomet,  kai išnyksta  pagrindas  nevykdyti

įsipareigojimų.

    6.  Pagrindas   atleisti  nuo   atsakomybės  atsiranda  nuo

kliūties atsiradimo  momento arba  jeigu  apie  ją  nėra  laiku

pranešta,   nuo    pranešimo   momento.    Laiku   nepranešusi,

įsipareigojimų nevykdanti  šalis tampa  iš dalies  atsakinga už

nuostolių,  kurių   priešingu  atveju   būtų   buvę   išvengta,

atlyginimą.

             Atleidimo nuo atsakomybės padariniai

             ------------------------------------

    7. Pagal  šias taisykles  įsipareigojimų  nevykdanti  šalis

atleidžiama nuo  nuostolių atlyginimo,  baudų ir kitų sutartyje

numatytų sankcijų (išskyrus prievolę mokėti palūkanas) tol, kol

egzistuoja pagrindas atleisti nuo atsakomybės.

    8. Pagal  šias taisykles įsipareigojimų vykdymas atidedamas

priimtinam laikotarpiui, be to, kitai šaliai nesuteikiama teisė

nutraukti ar anuliuoti sutartį. Nustatant priimtiną laikotarpį,

reikia  atsižvelgti   į  įsipareigojimų   nevykdančios   šalies

gebėjimą atnaujinti  veiklą ir kitos šalies norą nepriklausomai

nuo  vėlavimo   gauti   veiklos   rezultatus.   Laukdama,   kol

įsipareigojimų nevykdanti  šalis atnaujins  veiklą, kita  šalis

gali sustabdyti savo veiklą.

    9. Jeigu pagrindas nevykdyti įsipareigojimų išlieka ilgiau,

negu  numatė   šalys  (jos  turi  numatyti  konkretų  priimtiną

laikotarpį), arba  (kai šis  laikotarpis nenustatytas)  ilgiau,

negu logiškai  priimtina, bet  kuri šalis  pranešusi turi teisę

nutraukti sutartį.

    10. Kiekviena  šalis  gali  pasilikti  tai,  ką,  vykdydama

sutartį,  gavo   iki  jos   nutraukimo.  Kiekviena  šalis  turi

atsiskaityti kitai  šaliai dėl  neteisingo praturtėjimo vykdant

sutartį. Skirtumas sumokamas nedelsiant.