Pasvarstymai
2007-03-03
Ar yra teisinga mokėti už gydymą biudžeto lėšomis, jei šis maitinosi ar maitinasi chemizuotu maistu, taip pat prisotintu visokiausiais sveikatai kenksmingais maisto priedais?
Iš karto atsakau – reikia padėti tokiam žmogui pasigydyti biudžeto lėšomis. Jį ir jo būsimus ainius ir taip yra labai nuskriaudusi ta chemija.
Bet šis pasvarstymas visiškai ne apie tai.
Kur kas sudėtingiau būtų atsakyti ar reikia remti Lietuvoje chemizuotą ūkį – ūkį, kuris tiekia rinkai produktus, nuo kurio (gal labiau nuo to produkto gamybos proceso, pradedant chemijos gigantų kaminais) ilgalaikėje perspektyvoje žmogus būtent ir patampa ligoniu?
Štai padarykime eksperimentą. Ant vienos svarstyklių lėkštutės uždėkime tą finansinę paramą, kurią Lietuvoje nuo 2000 m. gavo taip vadinamas chemizuotas ūkis, o ant kitos – ekologinis.
Ir pamatysime, kad ta gausi milijardais skaičiuojama parama guli būtent chemizuotų ūkių, įmonių lėkštutėje. O investiciniams projektams – vos ne visa skirta daugiamilijardinė parama. Dar teisingumo dėlei pridėkime – būtent ir stambesniems (po tokiu gražiu kodiniu pavadinimu „smulkiam ir vidutiniam“ verslui).
Tūlas gali paklausti – tai ką žmonija jau visai pakvako.
Na bent išmintimi žmonijos veidas tikrai dar nėra „subjaurotas“ – tas tai tiesa.
Kodėl kilo tokios niūrios mintys, būtent pavasario trečią dieną. Tikrai ne todėl, kad pagal ją, trečiąją kovo dieną šiandien spėjame, koks bus ruduo, dar neįsibėgėjus pavasariui). Ne. Pesimizmu mus sunku būtų apkaltinti.
Priežastis kita.
Vakar čia svetainės skyrelyje „Naujienos“ patalpinome apie nerimą sukėlusias žinias iš Briuselio ne vien tik Žemės ūkio ministrei Kazimierai Prunskienei. Prie jo, gal labiau disonansui, pridėjome ir savo sakinio ilgio komentarą.
Paniką skelbia šios dienos, šeštadieninis ir vienas garsus dienraštis.
Mes galėtume pikdžiugiškai pasidžiaugti – va nenuėjote „Tatulos“ kryptimi, kai buvome subrandinę situaciją visai Lietuvai dar 1997 m., tai ir žinokitės.
Gi pagal „Tatulos“ kryptį sugebėjome įtikinti tą patį Briuselį ir išsiderėti kompensacines išmokas ekologiškai ūkininkaujantiems (du kart didesnes nei gauna šalių donorių ūkininkai).
Jei dar būtų mums pavykę įtikinti Lietuvos žmones (juk valdžia negali kitaip elgtis nei jos rinkėjai) atskirti smulkų verslą nuo vidutinio ir visus tuos milijardus nukreipti šeimos verslui stiprinti – šiandien Lietuvoje jau turėtume dešimtis tūkstančių ekologinės gamybos kooperuotų ūkių (ne ties, kad smulkus nekonkurencingas – smulkaus ir kooperuoto ik šiol dar niekam nepavyko įveikti ten, kur toks yra) ir nei vieno išvykusio uždarbiauti iš Lietuvos kaimo, jei kalbame apie iniciatyvius, dorus sodiečius.
Dabar, atvirkščiai, kai mums netikėtai kažkur buvo pastebėtas tas deguto šaukštas (turiu omenyje keletą ne sausros nusvilintų, bet keletą apsileidėlių, ekologinės gamybos ūkio vardą teršusius – atbėgusių išgirdus apie gerą išmoką ir tą išmoką panaudojusius ne ekologinės gamybos poreikiams) - sužvango, suklegėjo Lietuvėlė: „atimti išmokas, jei negamina ekologiško produkto“.
Kaip ir visuomet – vietoje to, kad išsireikalauti, kad būtų atlikta tai, kas priklauso (o priklauso labai ir labai daug ką atlikti – nesikarosiu, rašiau jau kituose pasvarstymuose. Tik priminsiu, išmoka tam, kad turėtume tikrą ekologinį ūkį Lietuvoje, o ne veidrodinį), vėl buvo bandyta neiti lengviausiu keliu. Atimti. Išvertus tą posakį – nėra žmogaus, nėra ir problemos, gal buvo norėta, kad nebus ekologinės gamybos – sumažės ir problemų.
Ir ką gi – Briuselis šį kartą parėmė mūsų, „Tatulos“ kryptį. Tik nereikėtų visa tai išversti taip, kaip žiniasklaidoje jau ir paskubėta.
Kas kita, kad su nesąmonėmis Lietuva toli nuėjo. Nes jei iš tikro būtų nuimtos išmokos, kaip čia vakar buvo pranešta, tiems, nuo kurių sumanyta nuimti, - nukentėtume ir mes, „Tatulos“ kryptis. Nes tuomet tiems vis vien reikėtų duoti.
Matyt būtų neatsispirta ir vėl, kaip čia neseniai buvo bandyta toje istorijoje su nenašiomis žemėmis.
Juk pasišaipant galima būtų užbaigti taip – muziką Lietuvoje užsako visgi ne eilinis rinkėjas (ką čia anksčiau paminėjau), bet tas, kuris protina tą rinkėją per visą tą laikotarpį nuo rinkimų iki rinkimų.
Tad čia gautųsi, kad ir valdžia nei prie ko – nes ir ne ji užsiima tuo rinkėjo protinimu. Tam neužtenka turėti ne kiauras kišenes – dar reikia, kad tose kišenėse ko tai ir būtų.
Ir pabaigai. Vis vien ateina laikas, kai reikia susimokėti. Gal šį kartą tik pagąsdinimu baigsis. Pravažiuos, kaip sakoma.
Bet, kad ne ta kryptimi Lietuva jau nuo pat 1997 m. važiuoja – tai faktas, kaip blynas.
Almonas Gutkauskas
*
<a target="_blank" href="http://www.hey.lt/details.php?id=FT993"><img width=88 height=31 border=0 src="//www.hey.lt/count.php?id=FT993" alt="Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai"></a> |