Pasvarstykime (25)

2007-07-12

Vietoje pasvarstymo komentaras skaudžia tema

Žemės ūkio ministerijos 2007 m. liepos 12 d. informaciniame pranešime yra citata, dėl kurios turime pastabą.

Cituoju ir vėliau komentuoju:

"...Prof. K. Prunskienė atkreipė dėmesį, kad ir Strategija, ir Programa buvo kuriama kartu su socialiniais partneriais. Kartais, paisant jų interesų, buvo kiek per daug atsitraukta nuo strateginių tikslų. Viena iš tokių problemų – ekologinė žemdirbystė, kuriai 7 metų laikotarpiui Programoje buvo numatyta skirti apie 13 proc. visų Lietuvai tenkančių Europos kaimo plėtros fondo lėšų, nors ji užima tik 2,7 proc. visų žemės ūkio naudmenų (paryškinta - A.G.). Komisijai ekologinės žemdirbystės rėmimas pasirodė nepagrįstas ir neefektyvus, todėl paramos dydis apribotas iki 150 tūkst. Lt ūkiui. Taip pat bus privaloma laikytis kokybinių reikalavimų pasėliams, o svarbiausia – parama bus susieta su ekologinės produkcijos tiekimu rinkai. Orientuojamasi į tai, kad ekologine žemdirbyste verstųsi ne stambūs, o šeimos ūkiai..."

Visgi noriu pastebėti, kad dar iki įstojimo į ES, su Žemės ūkio ministerijos vadovybe buvo suderinta ir vėliau jos patvirtinta strateginė nuostata, kad 2010 m. ekologinė žemdirbystė apims 15 proc. žemėnaudos.

Taigi, siekiant tikslumo, gal vertėjo paminėti (ten, kur mano paryškinta) ne 2.7 proc., bet 15 proc. - manau tuomet viskas atsistotų į savo vietas.

Be to, siekiant, kaip paminėta, orientacijos į šeimos ūkius - jiems konkuruoti po 2013 m. ES (ir ne tik) rinkoje yra galimybė tik ekologiškai ūkininkaujant. Taigi minimi 15 procentų žemėnaudos netgi neužtikrintų viso Lietuvos žemės ūkio sėkmės.

Be čia minėtų išmokų, ekologinei gamybai yra labai svarbi investicinė parama, kuri šeimos verslą praktiškai kaip ir 2004 - 2006 m. periode, taip ir 2007-2013 m. periode su retomis išimtimis visiškai aplenkia.

Manau yra klaida (tikėkimės ne sąmoninga), kad skirtingai nei 2004-2006 m. periodui, 2007-2013 m. periodui Lietuvos socialinei partneriai nebuvo prileisti prie Europos komisijos atitinkamų atstovų, kuomet buvo derinamos atitinkamos programinės priemonės.

Ir dar. Jei 2004-2006 m. gal būt ir buvo pavienių atvejų, kuomet ekologiškai ūkininkauti pradėjo tam nesubrendę ūkininkai (tik dėl išmokų) - tam užkirsti kelią buvo galimybės. Mes manome, kad išmoka yra tam, kad būtų tikras ekologinės gamybos ūkis. O investicinė parama (kuri aplenkia ir 2007-2013 m. aplenks) - kad turėtume prekinius ūkius. Tad ar nesumaišome į vieną patiekalą kiaušinienę su apyniais. Kapituliacija prieš pavienio blogio atvejus - manau nėra geras ženklas. 

Tad kyla retorinis klausimas ar visa jėga 2007-2013 metais vystysime ekologinę gamybą visomis trimis kryptimis: nesustojant tokia pat galia plėtosime ekologinės gamybos ūkius; ekologiškų produktų perdirbimą šeimos verslo ūkiuose; ekologiškų produktų vartotoją (plėtros garantą).

Juk yra geras posakis dėl arklių keitimą perkėloje - tiksliau, kad jie nėra keičiami. Tad gal nesiblaškykime, visgi.

Almonas Gutkauskas