Pasvarstykime

Ar jau situacija subrandinta arba Karališko kelio nėra?

2008-04-08

Manau kad taip. Gal kas paklaus kam taip, subrandinta?

Žinote, kai dešimtmečius nuo ryto iki vakaro tik ekologija, ekologija ir dar kartą ekologija, tai net mintis neateina pasakyti apie ką mes čia kalbame... savaime aišku, apie Lietuvos ekologinį žemės ūkį, apie lietuviškus ekologiškus produktus.

Ar jau subrandinta situacija gaminti ir realizuoti ekologiškus produktus? Nepaisant to, kad paskutiniame (balandžio 5 d.) pasvarstyme minėjau, jog situacija subręs tuomet, kai vartotojas pakeis savo išlaidų prioritetą – padidins išlaidas sveikai mitybai, mažiau reikalingų, kai kurių prabangos prekių sąskaita.

O kas tų mažiau reikalingų prekių, prabangos prekių dar neperka ir neturi ką perskirstyti – jiems tokia situacija, kaip negaila, subręs dar trupučiuką vėliau.

Tačiau daug kam tokio palyginus netrumpo  „brandinimo“ laiko Lietuvoje  lyg ir turėtų jau pakakti.

O juk brandino ne tik „Tatulos“ kryptis. Pirmą chemijos smūgį patyrė Vakarai. Net trys ar net keturios kartos kramsnoję tuos augalėlių maitinimo, augalėlių apsaugos pakaitalus, - dirbtines sintetines mineralines trąšas, dirbtinius sintetinius pesticidus.

Tad ten, yra visiškai logiška, - ir pirmieji ekologiškų produktų vartotojai atsirado. Dar prieš 15 metų jų buvo iš ties tik vienetai. O tokioje Jungtinėje Karalystėje ir prieš dešimtmetį tik vienetai.

O kas darosi dabar.

Vokietijos mažas kaimelis, jei turi dvi maisto krautuvytes (kai iki šiol pakakdavo ir vienos), tai iš jų viena, būtinai ekologiška. Kaip sako vienos tokios parduotuvytės savininkas, pradžioje pragyvenimui užsidirbdavome iš ekologinio ūkio, o parduotuvytę atidarėme daugiau gyvenimo paįvairinimui. Tai jau dabar, atvirkščiai, –  pagrindines pajamas šeimai duoda būtent parduotuvytė, o ne ūkis...

Taigi Lietuvoje situacija taip pat gal jau ir subrendo. Yra šiek tiek jau ir ekologiškų produktų vartotojų, yra ir norinčių ekologiškais produktais prekiauti.

Ir tai jau prieš keletą metų panoro (perdirbti, realizuoti ekologiškus produktus) ne vienas iš tų, kurie ne tik iki tol absoliučiai nedalyvavo pertvarkos į ekologinę gamybą judėjime, nedirbo jo labui, bet apie ekologinį žemės ūkį, ekologiškus produktus iš viso nebuvo girdėjęs ir neturi būtino supratimo. Išskyrus tai, kad ekologiški produktai yra būtini žmogui, norinčiam sveikai gyventi.

Na, galima sakyti kad praktiškai vos ne kiekvienam,  po pirmo mūsų pokalbio, praeidavo noras bandyti laimę šioje labai madingoje srityje.

Mes net ūkininkams pasakome, kad jei tau nepavyko įprastame, chemizuotame ūkyje, tai čia tamstai nėra ką veikti - ekologinis ūkininkavimas žinių visuomenės viršūnė, mokslo viršūnė, gamybos viršūnė. Net tie, kurie yra baigę agronominius mokslus ir puikiai darbavosi įprastame ūkyje, prieš pereinant į ekologinį, labai naudinga bent pora metelių pabandyti tausojamojo žemės ūkio pradmenų... ir tik tuomet siekti ūkininkavimo viršūnės, kuri kaip žinome paklūsta toli gražu ne visiems, kaip ir Eversto... nors gal taip lyginti ir nėra padoru. Bet visgi paklūsta ir ne tik pažangiausiems Lietuvos ekologinių ūkių ūkininkams.

Tas pats ir su ekologiškų produktų perdirbimu, ekologiškų produktų realizavimu. Pradžioje turi būti, kaip sakoma dantis pravalgęs įprastoje gamyboje, logistikoje. Tik paskui įprastą gamybą, įprastų produktų realizavimą keisti į ekologiškų.

Skirtumas yra ypač realizavimo srityje. Nes filosofija visiškai kita.

Na, jei, pavyzdžiui, maža šeimos verslo maisto produktų įmonėlė šiandien praktiškai pasmerkta žlugti, tai ekologiškų produktų – būtent tik tokia ir gal egzistuoti, jei nenori patapti beveik niekuo nesiskiriančia nuo įprastinės įmonės (apie tai esame ne kartą kalbėję ankstesniuose pasvarstymuose).

Ir iš tiesų, kiek teko susitikti su mokslininkais, kurie yra sukūrę, bando kurti traktatus apie ekologiškų produktų realizavimą, ar žmonėmis, kurie net pradeda patys realizuoti ekologiškus produktus – ne tai, kad labai paviršines jų žinias pastebi. Dažniausiai net visišką nesiorentavimą situacijoje matai, t.y. jos visišką supaprastinamą.

Jokiu būdu nenorime priešpastatyti save, atvirkščiai, – tuo norime teigti, kad tai, kas įprastoje gamyboje būtų pakankama, čia net pradžiamoksliui netinkama. Ne tai, kad klaidintų, kaip gero muzikanto klausą prasta muzika. Bet tai iš esmės skirtingi dalykai – visiškai skirtingų filosofijų dalykai. 

O ką išgirsti iš panašaus pradininko. Jei jam nesiseka, nėra pelno, - tai čia visi kalti, tik ne pats.

Visa tai ateis. Mums to labai norisi – to siekėme 20 metų. Mes jau prieš keletą metų pasakėme, kad prie ekologiškų produktų realizavimo nebegrįšime, kuriuo užsiėmėme nuo 1996 metų (kai kalbu apie sertifikuotų ekologiškų produktų mūsų firmines parduotuves).

Kai tą veiklą sustabdėme prieš keletą metų, dėl visos puokštės susiklėsčiusių nepalankių aplinkybių (tai daug kartų esu aptaręs – nesikartosiu) – tiksliau dar buvo per anksti, dar visiškai nebuvo subrandinta ir situacija, ir galima dar drąsiau teigti – tuo metu buvo elementarus badmetis, o jam spręsti kaip tik atsirado kito pobūdžio pasiūla, t.y. prasidėjo didžiųjų prekybos tinklų galinga plėtra. Bet mes tęsiame, nuo 1995 m. pradėtą veiklą dėl ekologiškų produktų vartotojo ugdymo ir dėl ekologinės gamybos plėtros – ir, svarbiausiai, dėl šių dvejų polių suvedimo, kad  dar po metų kitų labai galingai jau galėtų tuo užsiimti normalios pelno siekiančios organizacijos.

Drąsesni jau dabar apie tai pradeda mąstyti.

Nesakau, kad dabar pelno siekiančios organizacijos, ateis, kaip sakoma, ant gatavo, ant pjūties. Jokiu būdu ne. Vaikas auga ir problemos auga.

Tik nėra smagu matyti, kai paniekinama yra visa tai, kas siekta ir pasiekta per 20 metų, kai bandoma vos ne pačią pirmąją naujos veiklos dieną pasijusti Amerikos atradėju.

Juk žinome, kad viskas ateina po truputį.

Kaip sakoma, karališko kelio nėra, kas auga greitai, taip pat greitai nyksta, kas auga iš lėto, išlieka.

Tad ir palinkėčiau ateiti, augti ir išlikti.

Šiandien tai jau tikrai ne amerikos, mes jas atradome prieš 20 metų, o Europoje jau ir prieškaryje...

Almonas Gutkauskas