2010-06-24

Naujos gyvenimiškos apystovos, kurios gali keisti „Tatulos“ krypties įgyvendinamą Lietuvos pertvarkos koncepciją

Tas naujas apystovas Lietuvoje nesunkiai buvo galima suvokti maždaug prieš pora metų, kai lygtai staiga sukilo ekologijos mados banga. Kaip jau ne kartą esu minėjęs, ji, žinoma, džiugino, nes tikėjome, kad suveikė mūsų įgyvendinama „Tatulos“ kryptis. Tačiau kiek atydžiau stebint, gal kiek ir liūdino, - nes ji nebuvo sugebėjusi atsiskirti nuo to gyvenimo, kuriai ekologinė dvasia yra svetima.

Gal kiek plačiau apie tai.

Juk gerai žinome, kad Vakarų pasaulyje kelis dešimtmečius buvo akcentuojamas tik žmogaus laisvių klausimas (t.y. kai laisvių buvo duodama daugiau žmogui nei jis prisiima pareigų), užmarinant pareigos jausmą. Nesunku buvo prognozuoti dėl to artėjančią grėsmę žmogaus egzistencijai netolimoje ateityje. Tas, į ką ten ritamasi palaipsniui (turiu omenyje į bedugnę), - vos ne momentaliai pasirodė taip vadinamose Rytų šalyse (atsėlinus čia, tai vadinamai laisvei), kuriose dėl istorinės jų raidos nėra pilietinės visuomenės. Visuomenės, kuri sugeba atsiginti nuo tuo vienpusių laisvių keliamų nelaimių žmonijai. Tačiau juk Lietuvoje, kurią ilgus šimtmečius slėgė baudžiavos jungas, vėliau okupacija, o dar vėliau turto savivalė prieš išnaudojamus žmones, - nesusidarė jokių prielaidų pilietinės visuomenės pradmenims. Atskirais laikotariais, galima nudžiugti, kad ji staiga atsirasdavo, - bet, deja, tai būdavo tik aklas masių (dalies visuomenės, kuri jau sudaro kritinę masę pokyčiams pastūmėti...) laikinas pabėgėjimas paskui savo susikurtą stabą, kurio pasirodymas vienu atveju buvo pražūtingas, kitu - lemiamai naudingas. O tokių stabų, atskiros gyventojų grupės, čia turėjo, atskirais istorijos momentais, ir ne vieną. 

Tad šiandien manau, Lietuvoje dar neturime pilietinės visuomenės (to gelbėjimosi rato, nuo laisvių inspiruotos nelaimės tai pačiai visuomenei), kuri, gal ir labai negražiai skamba, nėra sužalota dvasinės ekologijos. Ir kai ji, mados pasėkoje, štai persimeta į ekologijos plotus (čia vėl kelintą kartą mūsų svetainėje pasikartosiu, kad žodis ekologija mūsų gyvenime nieko bendro neturi su to žodžio apibrėžimu tarptautinių žodžių žodyne), tai, manau, yra ir šiek tiek pavojinga. Net ir kita prasme, kadangi, juk mada kaip greitai ateina, taip pat greitai ir praeina, - o gi „Tatulos“ kryptimi, kurią kūrėme ir sukūrėme, mes dirbame net ne šitai kartai, net ne tai, kuri buvo ugdoma (tiksliau pražudoma) pastaruosius 20 metų, šioje kultūros (tiksliau - ne kultūros) terpėje.

Būtent tai ir norėjau pasakyti, kad tas gyvenimas, kuris yra anapus ekologinio gyvenimo (o tai ne tik totalios vagystės valstybėje, kai sakoma, kad tos nuo baudžiavos čia atsineštos raidos žmonėse vagies mentelitetą turi gal 85 proc. visuomenės, - ir tik nuo aplinkybių priklauso kuomet ta sėkla sudigs... ar nesudigs), - mums nėra priimtinas. Ir, kai jis, mados įtakoje, bando įsilieti į mūsų erdvę, - štai tas yra labai pavojinga, o gal net, tikėkime trumpoje distancijoje, kažkiek ir pražūtinga. Juk anas, mums netinkamas gyvenimas, net neatsiklausęs vežiasi, - jis čia mato naują erdvę pajamoms, verslui...

Gali kilti klausimas, kokie galimi keliai gelbėjimuisi yra nuo to. Būtent tuom ir turime užsiimti šiandien. Didžiausias mūsų pagalbininkas - laikas. Juk tik laikas pirmiausiai parodė, kuom gresia žmogui gamtos niokojimas. Juk Vakaruose net trys kartos „uliavojo“ gamtos sąskaita... ir tik sekančioms pati gamta pradėjo parodyti viso to įkainius, išrašinėti sąskaitas.

Dar didesnius įkainius, sąskaitas, visuomenei matome rengiamasi pateikti už minėtą laisvių beribį propagavimą bei iniciavimą ištisus dešimtmečius, visa tai griežtai atribojus nuo pareigų...

Pirmuoju atveju, atsiperkama turint galingą mokslo Vakaruose potencialą.

Antrasis, jau ne techninis, o dvasinis, - tad vėlavimas reaguoti yra ypač pavojingas. Ypač valstybėse, kuriose nėra pilietinės visuomenės, kuriose, dėl to, įsivyrauja galingai despotai.

Manau būtent jie, labai ir aktyvina raginimus mąstyti pozityviai, inicijuojama ir tokia mada. Bet ar tai nebūtų kartais tik puota maro metu... Vargu ar čia galima išgelbėti žmoniją nuo depresijos, - ne ją gydant, bet pasitelkiant kašpirovskius ar juokdarius...

Almonas Gutkauskas