Pastebėjimas, tiesiog ekspromtu...

Ekologiškų maisto produktų parduotuvė Tiuringijoje (Vokietija), pačiame nedideliame ekologiniame sodininkystės ūkyje. Tiesioginės rinkodaros būdu, Tiuringijoje yra sugebama parduoti iki 15 proc. savo užaugintų ekologiškų gėrybių (tarp kitko, tas pats ir su ne ekologiškomis). Daugiau parduoti tiesioginės rinkodaros būdu Tiuringijoje nėra įmanoma, - nors to ūkininkai ir siekia, nes tokiu būdu ūkininkas uždirba penkis kart daugiau, nei ekologiškas gėrybes atiduodamas savo ekologiniam kooperatyvui (turint omenyje ir tai, kad Vokietijoje yra labai tankus gyvenviečių tinklas, kurių gyventojai praktiškai visą maistą perka parduotuvėse, kaip ir miesto gyventojai). Tarp kitko, prekiauja jauno ūkininko tėvukas. Tačiau čia nuotraukoje, tas pagyvenęs vyras - pirkėjas. Prie kiekvienos dėžės yra peiliukas, tad pirkėjas išsirenka jam patinkanti vaisių (obuolį ar kriaušę) ir kraunasi - kaina viena, t.y. 1.0 euras už kilogramą (kai ūkininkas parduoda vaisius savo ekologiniam kooperatyvui gauna tik 0.2 euro už kilogramą). Tiesa, kaulavaisius, tiesioginės rinkodaros būdu,  šiame ūkyje sugebama parduoti vos ne visus.

FOTO: autoriaus

Sistemingai pasinaudoju „google“ paslaugomis, siekdamas pasitikrinti apie mūsų Tatulos programą plačiame kontekste (tiksliau kur, dėl ko ir panašiai, yra minima mūsų veikla).

Ir taip vakar vakare, tai eilinį kartą darant toje minėtoje „googlėje“, buvau nukreiptas į garsųjį supermamų klubą ( supermama.lt ). Ten buvo pakalbėta ir apie Tatulos programą. Tiksliau pasiremta jos autoritetu... Kas mane, žinoma, sujaudino, dėl ko ateityje sau pažadėjau nesižarstyti epitetais, kuomet prisistato Lietuvai nauji, dar visiškai nežinomi „žaidėjai“ mūsų ekologų padangėje. Buvo kalbama apie naują interneto parduotuvę. Faktiškai, kuriai būtent šiandien egzistuoti, pabrėžčiau, pagal sumanymą, pagal labai gerą sumanymą, nebuvo jokių šansų (jei nekalbėti apie greitai negendančių ekologiškų maisto produktų pardavimą... ar kai ekologiški maisto produktai sudarytų mizerną apyvartos dalį). Tai buvo akivaizdu nuo pat pradžių. Bet apie tai, gal kada nors vėliau...

Ir anksčiau minėta „google“ yra atvedusi mane į šį mamų galingą forumą.

Galiu pastebėti, kad ekologiškų maisto produktų klausimais mamų kompetencija akivaizdžiai progresuoja.

Jau yra atskiriama kas tai yra ekologiški maisto produktai. Jų jau retsykiais ir anksčiau joms reikėdavo, bet ekologiškais jos kartais laikė ir tuos produktus, kurie užauginti, pagaminti pas kaimo močiutę, - gal kai kurias mamas veikia prisiminimas iš vaikystės, tas kaimas pas močiutę. Nes, kaip žinia, dabar tokios gamybos kaime, kokia ji buvo prieš 20 ir daugiau metų, netgi prieš 10, -  praktiškai jau nėra, jei nekalbėti apie išimtis. O jei turima omenyje apie tokių, gerų, produktų pardavimus, tai jau būtų kalba apie visišką utopiją. Na gal truputį ir sutirštinau...

Bet kur esmė. Graudu, tai, kad mamos vis dar mano, kad šiandien, manau tas pats bus dar ir rytoj, - yra realu gauti nusipirkti šviežius ekologiškus maisto produktus parduotuvėse (jokiu būdu tai ne apie Tatulos programos ekologiškų gėrubių muges ar Tatulos programos ekologinius turgelisu... ir tai ne reklama, nes mes ne pardavimais užsiimame, bet valgytojo, ir ne tik, ugdymu). Na, čia taip pat nesakau taip, apie ne maisto ekologiškus produktus, - su jais problemų jokių (gal tik tai, kad mamos dažnai net nežino, kad skirtingai nei maisto ekologiški produktai, ne maisto - yra dalinai chemizuoti. Na, pasakyčiau, gal būtų kažkas panašaus, kaip kažkada tie mūsų sukurti tausojamo žemės ūkio produktai, kuriuos vėliau įkeitėme į IKP). Na ir ne apie tuos ekologiškus maisto produktus, dėl kurių šiandien taip pat problemų nebūtų, - o tai, duona, kruopos, aliejus, medus ir pan. T.y. greitai negendančiais ekologiškais maisto produktais prekyba yra įmanoma, ji vyksta. Ypač, kai ta prekyba apjungta su ne maisto ekologiškais produktais. O dar, kai parduotuvėje yra visa taip vadinama lydima produkcija, - ne ekologiški produktai... tai taip šiandien parduotuvytės ir sukasi. Ypač kai galima (tiksliau kai įstatymu nėra išdrausta, skirtingai nei pavyzdžiui kokioje Prancūzijoje) šiandien Lietuvoje savotiška produktų savireklama, kuria yra savotiškai leidžiama klaidinti vartotoją. Ir kaip matau, didžioji vartotojų dalis Lietuvoje, - kol kas tokie dar yra, kad „leidžiasi“ būti suklaidinamos aukos.

Tačiau matau ir toms mamos labiausiai reikia, būtent to, ko tose parduotuvytėse dėl kelių priežasčių yra ir bus sunkiau gauti, ypač apskritus metus. T.y. šviežių Lietuvoje užaugintų ekologiškų daržovių, vaisių, ekologiškos paukštienos, ekologiškų kiaušinių. Ir visiškai ne dėl to, kad parduotuvytės to nesuprastų, dėl to nesistengtų.

Kai kartą viena kaunietė tiesiog pasikonsultavo apie norą atidaryti ekologiškų maisto produktų krautuvytę, tuokart nežinau kas man užplaukė, bet nei kiek nenorėdamas nuvilti pašnekovės tiesiog nevyniojau į vatą. Taip ir pasakiau, kad jei turite turtingą vyrą, ar tėvus, kurie galėtų išlaikyti tokią krautuvėlę, jei pati esate viso šito reikalo žinovė ir fanatikė, ir gali skirti savo gyvenimą būtent šitokiam gyvenimo būdui, - labai patarčiau... Dabar galiu pasakyti, kad žinau parduotuvėlę, Vilniuje, kurios jauna savininkė iriasi savo tik noro, proto galiomis, ir, kaip sakoma, tepadeda jai Dievas - šventą darbą daro...

Didelis gaunasi klaustukas, o iš kur gauti parduotuvytei tų paklausių ekologiškų maisto produktų (tik iš daržo atvežtų žalumynų, daržovių ir pan.).

Ūkininkai tuo jau neužsiima, ir matyt nelabai jau ir užsiims, netgi jei atsirastų tokie valgytojai, kurie sutiktų ūkininkui sumokėti už darbą.

Kol kas bent aš tokių nelabai žinau, - kol kas mūsų aplinkos valgytojai naudojasi tuom, kad dar kol kas laikosi, pavadinčiau gražiai, keletas pamišėlių Lietuvoje, kurie patys augina, ir patys pusdykiai sakyčiau išdalina tuos ekologiškus maisto produktus valgytojui. Kad parduoda, - nesiverčia liežuvis taip pasakyti. Nebent , - parduoda savo gyvenimą, nes tai tiesiog jų gyvenimo būdas.

Almonas Gutkauskas