2010-08-07

Pamokų turime, - dėl ko, greta džiugesio dėl ekologinės minties plėtros Lietuvoje, - kartu reikia būti ne tik budresniems, kad taip, kaip su Sąjūdžiu, neatsitiktų ir su Ekologija

Pastabesni mano pasvarstymų skaitytojai gal ir pastebi, kad paskutiniai pasvarstymai daugiau susiję ne tai su dvasine ekologija, to aš nepjėgčiau daryti, - kiek su prielaidomis, kad jos reikia, kodėl jos Lietuvoje trūksta. Tad, - ir su tam tikra politika visuomenėje.

Gal tokios mintys tapo aktualesnės dabar yra susiję su tuo, kad mūsų, prieš 23 metus, inicijuota Lietuvos ūkio pertvarka į ekologinę galėtų vykti kiek ir geriau...

O gal greičiau dėl to, kad labiau nei džiugintų, - stebina, kad taip gana staigiai, Lietuvos žmonių dalis į ekologiją pasisuko kaip į naują laisvą verslo nišą (turiu čia omenyje jau ne žemės ūkį), stengiantis nepražiopsoti, būti pirmam, kas versle yra būtina sąlyga. Na, ir su ta nutaisyta, tai nišai būtina atributika, - ekologiška retorika, veidu...

Gal mums tai lengviau pastebima, nes žinome, kad čia, būtent šioje srityje tas verslas, verslo dėsniai kokiais jis yra gyvas ne ekologinėje plotmėje, - čia nėra priimtinas. Gal pastebima ir dėl to, kad šioje veikloje kiti akcentai, - ne imti, bet duoti... na ne taip ilgai gal, kaip teko mums, visą dešimtmetį, visiškai neatlygintinai. Būkime realistai, - tokios net būtinybės šiandien čia nėra.... be to, veiklai dirva išpurenta, juk.

Žinoma, tokiai antplūdžio bangai su atitinkamais ekologiniais projektais investicijai, labai palanku tai, kad ministrai Lietuvoje yra galima sakyti vienadieniai (gal, vėlgi, išimtis būtų žemės ūkio sfera, kur iš prioritetų „chemija“ dar nėra išbraukta), t.y. gal žymiai lengiau yra apsukami apie pirštą, nes gal ir jiems tas žodis yra turintis magijos galias.

Tad nauja plėtros banga iš ties džiugintų, jei jau neturėtume patirties, kaip yra svarbi ta darna tarp veiklos ir moralės (dėl to ir kalbame apie ekologinę dvasią). Kas pas pradininkus, esu įsitikinęs, natūraliai buvo susieta, nes į tą veiklą pradžioje žmonės įsiliejo palaipsniui, per gyvenimišką pažinimą, t.y. skirtingai nei stebime dabar.

Gal būten dėl to, kad Lietuvoje aplamai trūksta tos ekologinės dvasios, dabar vis dažniau galima ir paskaityti, pastebėti bendraujant su žmonėmis, kurie užsimena apie antrojo Sąjūdžio Lietuvoje būtinybę. Džiugina vien jau tai, kad dalis žmonių bent dabar jau pradeda supranta tai, kas, pavyzdžiui, bent jau man buvo aišku, kaip ne keista, jau 1990 metų viduryje. Kad ne ten pasuko tie, kurie sakytumei be ceremonijų „pasiglemžė“ tą Sąjūdį iš sąjūdiečių.

Gal anksčiau dėl to, - kad jau buvome pradėję su mūsų „Tatulos“ kryptimi, - tad gal aiškiau buvo matoma kas darosi realiame gyvenime, nei kokiam iš laimės apsvaigusiam, euforijoje tebesimaudančiam žmogeliui.

O nuo 1997 metų, - tai jau buvo labai akivaizdu, bent man... kad Lietuva suka link bėdos. Tačiau reikia paminėti, kad visa tai turėjo labai tvirtą vadinamų Lietuvos intelektualų priedangą, - tik nebandyk suabejoti... išgirsi, ko baisūs nusikaltėliai gal neišgirsta....

Tad pamokų turime, - dėl ko, greta džiugesio dėl ekologinės minties plėtros Lietuvoje, - kartu reikia būti ne tik budresniems, kad taip, kaip su Sąjūdžiu, neatsitiktų ir su Ekologija.

Juk Sąjūdis Lietuvoje prasidėjo nuo ekologų sąjūdžių... 

Almonas Gutkauskas