2010-08-12

Kelios labai pabirios mintys...

Ekologinės gamybos ūkininkė, tatulietė  Vitalija Morkūnienė, beveik nuo savo veiklos pradžios, darbus savo ekologiniame daržininkystės ūkyje organizavo taip, kad visą produkciją rūšiuoja, fasuoja savo ūkyje ir gana naudingai, realizuoja prekybos centruose, t.y. tiesiogine rinkodara neužsiima nuo pat pradžių (nors mūsų renginiuose ir ne viename, ir pati ugdė ekologiško maisto valgytoją...) Organic.lt fotografijoje, ekologiškos morkos užaugintos ir parengtos prekybai būtent Vitalijos ūkyje...

Čia neseniai pasvarstymuose pergyvenome, kad Lietuvos ekologinės gamybos ūkiuose per daug dominuoja javai (iš 120.0 tūkst. ha ekologinių pasėlių Lietuvoje – apie 100.0 tūkst. sudaro javai). Pergyvenome, kad iš tų 120.0 tūkst. ha ekologinių pasėlių,  daržai apima tik 400 ha (0.3 proc. pasėlių). Tas pats su gyvuliais. Tie, kurie atsitraukia nuo daržų, - tikina, kad į tą „katorgą“ jau nebesugrįš (skaitytojui galima priminti, kad chemizuotoje daržininkystėje pagrindinius augalų mitybos ir augalų apsaugos darbus atlieka „chemija“, o ekologinėje daržininkystėje – žmogus). Tą patį tikina ir atsitraukę nuo gyvulininkystės... Apie tai kalbėjome.

Žinoma, nelinksma buvo tai priimti, kaip faktą. O kodėl taip yra, - taip pat jau analizavome, ir ne kartą...

Bet, kaip pastebiu, mūsų renginiuose, kurie skirti ugdyti valdžios, mokslo, mokymo institucijas, visuomenę (ekologiškų gėrybių mugėse, ekologiniuose turgeliuose), - bent liepos ir rugpjūčio mėn., pavyzdžiui Vilniui, ir tiek per daug, - pakanka vos ne poros ekologinės gamybos ūkininkų (ir tie ekologiškas gėrybes kartais parsiveža namo). O kitur, nei Vilniuje, daugiau patyčių nei padėkos ekologai susilaukia, dar lig šiol... išimtis, šiokia tokia, gal yra Biržuose, kur žmonės daugiau jau nuo seno girdi apie ekologiją, gyvendami ant griūvančios žemės...

Kaip juokauja ne kurie mūsų ūkininkai, - ateityje būtinai reikės daryti atitinkamas korekcijas planuojant daržovių sėją. Matomai, geriausiai būti pirmam su ekologiškomis daržovėmis, uogomis kokį balandžio, gegužės, birželio mėnesiais... o vėliau jau, rudenį, turėti tai taip, kad galėtum išgyventi parduodamas labai jau pigiai... nes rudenį daržovių, vaisių pasiūla būna labai galinga, ir į net pačius valgytojo namus... Na o laimi tas, kuris ekologiškų gėrybių turi žiemą, jau taip nuo Kalėdų, - kuomet valgytojas jau atsiranda ir pas mus...

Na, manau, didelę įtaką turi ir tai, kad, kaip stebiu, prekybos tinklai ir ne tik, Vilniuje yra apstatyti gerai organizuotos prekybos prekeiviais, kurie perparduoda ir mūsų šalies augintojų, ir atvežtines daržoves, o vaisius - beveik vien atvežtinius ir pan. Tai jau mūsų kraštui tapo įprasta, kai, kaip sakoma, geri keliai į pragarą grindžiami – palankiais politiniais vėjais, kurie buvo skirti smulkiems Lietuvos ūkininkams, smulkiems kaimo verslininkams, taip pat matomai pasinaudoja ir taip vadinama, dar matyt labai ir galinga „juodoji“ rinka. Prie vienos parduotuvės mačiau gal net šešis samdytus prekeivius, be jokios abejonės, kurie tarnauja vienam šeimininkui.

Na, kad ir kalbų per pastaruosius metus apie sveiką mitybą labai padaugėjo, tai gerai, be abejo, - bet mūsų tautiečiai matyt viena kalba, kita daro. Be to, lietuviai, jau kaip ir vakariečiai, darosi labai neišrankūs maistui, - matyt gyvenimo tempas čia savo svarų  žodį taria taip pat... užtat į ligoninę sergančiam patekti, bent Vilniui, jau darosi tikra utopija. O pagyvenusiam žmogui, ypač, nes ligonines yra „okupavęs“ mūsų jaunimėlis. Ir matomai čia dar tik pradžia, - palaipsniui savo žodį matyt tars ne tik tragiška vaikų mityba, bet ir labai žalingi atsiradę vaikų, paauglių įpročiai (rūkalai, alkoholis, narkotikai ir t.t., ir pan.).

O priežastis visuomet būna giliau.

Juk žmogui gyvenimo esmė – darbas. O jei lygint su Lietuvos dvasinio klestėjimo, 1988-1989 metais, - darbo Lietuvoje neteko labai didelė dalis žmonių. O tuomet matyt atsiranda ir visos kitos problemos, - dvasinė dalies gyventojų degradacija, padidėjęs nusikalstamumas. Jei palygintume savo įspūdžius apie švietimo, sveikatos ir kitas sritis, su minėtu dvasinio pakilimo Lietuvoje laikotarpiu (1988-1989 metais), - yra liūdna, nes tai yra nei iš tolo net nepalygintina. O juk Sąjūdyje veikėme, ir dar bent dešimtmetį, neatlygintinai, - kad reikalai nepablogėtų, o pagerėtų. Juk kitaip nemanėme, - kad tik tapę laisvi geriau jausimės...

Dar gerai, kad Lietuvoje, kaip gal kaip niekur kitur, turime tiesiog stebuklingų žmonių, - kiekviename rajone yra žmonių, kurie sukūrę stebėtinas oazes. Ir tai teikia šiek tiek dar optimizmo.

Kaip jau daug kartų čia yra minėta, - „Tatulos“ kryptis, buvo užtikrinusi visoje Lietuvoje darbą (jos esmė ekologinis šeimos ūkis/įmonė tiek kaime, tiek miestelyje, tiek dalinai ir mieste), dėl to ir kaimo, viso labai mažo mūsų krašto klestėjimą. Tačiau mūsų Tauta pasirinko kitą kelią. Tai, žinoma, buvo jos valia.

Tačiau gyvenimas niekuomet nestovi vietoje. Kai jis sustoja – ta stagnacija, tuomet atsiliepia daug metų (gerai jaučiame iki šiol taip vadinamą brežnevinę stagnaciją). Šiek tiek jaučiasi, kad jau ir Europos Sąjunga bando užsikrėsti ta brežnevine stagnacija, - bet, vilkimės, gal Europa turės proto antrą kartą neužlipti ant to pačio grėblio, nors pirmą kartą ant jo lipo ir ne ji pati.

Nenustoju stebėtis, kad Lietuvoje neturime, taip pavadinkime „proto centrų“. Juk ministerijose, Vyriausybės aparate žmonės sukasi taip vadinamoje „tekučkėje“. O kad jų reikia, manau niekam abejonių nekyla. Ilgą laiką pasitikėjome laisva rinka, verslu, verslininkais, - bet matome, kad tai buvo labai daug kainavusi, nusikalstama iliuzija. Tai – mokslo institucijų, mokslininkų misija. Tinkamos sistemos (santvarkos) misija.

Netgi tokioje Rusijoje, kuri skaitome yra labiau atsilikęs kraštas, nei ES sudėtyje esanti šalis, - šiuo klausimu yra manau daugiau daroma. Kai prieš keletą metų lankėmės Maskvoje (ten mes su gerb. Arūnu Svitojumi buvome pakviesti kaip ekspertai, kai Pasaulio Bankas svarstė šio šimtmečio strategiją Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje), - nustebau sužinojęs, kad Rusijos Prezidento administracijos aparato darbuotojai (o jie dirba ne tik Maskvoje, visos Rusijos regionuose), - turi turėti specialios tam įsteigtos, Rusijos Prezidento Akademijos diplomą (o į tą Akademiją gali patekti tik universitetų absolventai, o jiems dėsto gerai atrinkti profesoriai). Tarp kitko, tos Akademijos studentų bendrabutyje buvo ir apgyvendinti.

Nustebino ir tai, kad Rusijos probleminiais klausimais yra įdarbinamos, „rūsiuose“, specialios darbo grupės. Gal tai kažkas panašaus, kaip 1996 m. buvo Lietuvoje, - kai „Jungtinių Tautų Bendrosios Klimato Kaitos Konvencijos Įgyvendinimo Nacionalinės Strategijos“ parengimui, grupelė atrinktų specialistų buvome „uždaryti“ tokiame „rūsyje“ - bazėje, prie Bebrusų ežero, Molėtų rajone (tarp kitko, minėtoje strategijos numatytus rodiklius užsibrėžtam laikotarpiui jau pasiekėme, - ten buvo numatyti „Tatulos“ krypties Lietuvoje įgyvendinimo tempai).

Apie mus sužavėjusią, nuostabią mokymo sistemą Vokietijoje čia jau esu rašęs. Sistema, kuri pajėgia Vokietijai duoti ir nagingus darbininkus, ir nagingus meistrus, nagingus inžinierius, kurie atitinkamai iki diplomo gavimo, dalį laiko dirba, dalį laiko mokinasi. Ir taip pakaitomis, kol baigia mokslą. O tie, kurie pasirenka universitetinį išsilavinimą (pas juos iš esmės skiriasi universitetinis, nuo aukštojo mokslo) - visą laiką vien tik mokinasi...

Tad, jau net ne po truputį aiškėja, kad Lietuva pasirinkusi ne „Tatulos“ kryptį, palaipsniui grimsta į nežinia kokią sistemą.

Ilgą laiką Lietuvos intelektualai gal per daug pasitikėjo, kad Vakarų šalys, kaip mūsų didžiosios sąjungininkės, mums kažko blogo nesiūlys. Patars sukurti žmogui naudingiausią sistemą (santvarką). Tačiau kuo toliau, tuo labiau pastebime, kad didelę įtaką daro tų šalių „kapitalo rykliai“, kurių interesai matyt nėra tokie šventi, kaip manėme.

Kaip nekeista, - Lietuva kol kas elgiasi tarsi būtų albanizuota (uždara šalis, - nieko nematanti, nieko nepastebinti kas aplinkui darosi). Gi pabaigai gal ir pravers priminti, kad „Tatulos“ kryptis buvo paėmusi visa tik tai, kas Vakaruose buvo pažangiausia, ir novatyvu.

Almonas Gutkauskas