Perdirbimo būdas

Apibūdinimas

Asortimentas

Miltų gamyba

Grūdų paruošimas. Priemaišų atskyrimas. Joms atskirti naudojami įrenginiai, kurių veikimo pagrindas yra grūdų ir priemaišų pagrindinių savybių skirtumas. Valymo technologinių įrengimų sudėtis: aspiratoriai, separatoriai, trijeriai, spiraliniai separatoriai, akmenų atskyrimo ir plovimo mašinos, magnetiniai aparatai.

Grūdų kondicionavimas – tai sudrėkinimas ir išlaikymas nustatytoje temperatūroje. Jis gali būti šaltas ir karštas.

Grūdų malimas. Malimo įrengimo veikimo principas yra pagrįstas spaudimo ir poslinkio (valcai, girnos), smūgio (diskiniai malūnai), smūgio ir trinties (plaktukiniai malūnai), deformacijomis. Daugiausiai naudojami valcai.

Malimo būdai: vienkartinis, kartotinis paprastas (neatskiriant sėlenų ir atskiriant jas), kartotinis rūšinis (nedarant kruopų, darant kruopas, vienarūšis, dvirūšis ir trirūšis malimas).

Iš kviečių:

miltai kepimui (kruopiniai, aukščiau-sios, I, II rūšies ir šveistiniai), miltai makaronams (aukščiausios, I rūšies)

Iš rugių:

sijoti, pasijoti ir šveistiniai miltai.

Kruopų gamyba

Paruošimas perdirbimui. Grūdai valomi ir pašalinamos priemaišos, rūšiuojami pagal stambumą ir frakcijomis.

Perdirbimas. Grūdai lukštenami – pašalinamas apyvaisis ir iš dalies – sėklos luobelė. Išlukštenti grūdai šlifuojami, kad būtų pašalinta luobelė, aleurono sluoksnis ir gemalas.

Kulinarinis paruošimas. Tradicinės kruopos gerinamos (kleisterizuojasi krakmolas, denatūruojasi baltymai), o paskui džiovinamos.

Iš grikių:

branduolinės kruopos, skaldytos kruopos;

iš miežių:

perlinės kruopos, skaldytos miežinės kruopos;

iš kviečių:

manų kruopos, kvietinės šlifuotos kruopos;

iš avižų:

garintos neskaldytos kruopos, traiškytos avižinės kruopos;

iš ankštinių javų:
aižyti žirniai, pupos ir pupelės realizuojamos neapdorotos, tik džiovintos.

Makaronų gamyba

Ruošiama žaliava. Miltai sijojami, šildomas vanduo, dozuojama pagrindinė ir papildoma žaliava.

Tešlos ruošimas. Tešla presuojama, pjaustoma ir štampuojama.

makaronai aukščiausios ir I rūšies.

Duonos ir pyrago gamyba

Žaliavos ruošimas, tešlos užmaišymas, rauginimas. Duona kepama iš miltų, vandens, mielių ir valgomosios druskos (pagrindinė žaliava). Į pagerintos duonos tešlą dedama ir papildomos žaliavos – cukraus, riebalų, pieno ir kiaušinių produktų, salyklo, krakmolo, sirupo, aguonų, kmynų. Miltai sijojami. Valgomosios druskos tirpalui ir mielėms išleisti vanduo šildomas iki 26-30⁰ C temperatūros. Mielės įmaišomos į kvietinę tešlą ir vartojamos ruginės tešlos raugui daryti. Cukrus tirpinamas vandenyje. Sėlenos papildomai smulkinamos, iš paruoštos žaliavos užmaišoma tešla. Tešla rūgsta 4-6 val. Ruginė ir kvietinė tešla užmaišomos skirtingai.

Duonos formavimas, kepimas, aušinimas. Tešla dalijama gabalais ir formuojama. Tešla pakartotinai laikoma 15-120 min. kameroje 35-40⁰ C temperatūroje, ji vėl rūgsta ir kaupia anglies dioksido dujas. Tešla subręsta. Duona kepama krosnyje 180-300⁰ C temperatūroje 10-80 min. ir ilgiau. Kepimo laikas priklauso nuo tešlos sudėties, kepalo masės, krosnies temperatūros. Iškepta duona ir pyrago gaminiai aušinami.

Kvietinė duona, ruginė duona, ruginė-kvietinė duona, plikyta duona.